Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Norvegijoje

Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.

Šį kartą lankėmės Norvegijoje vakaruose, Atlanto vandenyno pakrantėje, Hustad miestelio, esančio Rumsdalio apygardoje kapinaitėse. Domino šių kapinių aplinka, želdynų išdėstymas ir augalų parinkimas. Norvegijoje pagrindinė religija yra liuteronybė, viena iš protestantizmo krypčių. Tad, ko gero, šios religijos įtaka jaučiama ne tik bažnyčios architektūroje, bet ir pačių kapinių aplinkoje.


Įdomu tai, kad nors Norvegijoje ir gausu akmens bei medienos išteklių, bet šie du dalykai čia yra brangūs, tad antkapiai – tiek akmeniniai, tiek mediniai, paprastai yra nedideli ir kuklūs. Kaip pasakojo bičiuliai norvegai, norint įsigyti vietą kapinėse, kur bus palaidotas vienas asmuo, reikia sumokėti nuo 28000 iki 90000 norvegiškų kronų (~3000–9800 EUR). Po 20–30 metų vėl mokama kapo vietos nuoma valstybei. Dar nuo 10000 iki 25000 kronų gali kainuoti akmeninis antkapis.


Kremavimas nėra itin populiarus, nes yra labai brangus, dažnai net ir turtingesni norvegai negali sau to leisti, tad kremavimas tik populiaresnis didesniuose miestuose. Jei velionis buvo vienišas arba jo artimieji nepasiturintys, tai laidotuves arba jų dalį apmoka valstybė, bet antkapinio akmens tuomet niekas nepastato, tik kuklų kryžių.



Kaip matosi iš nuotraukų, Hustad miestelio visi akmeniniai antkapiai yra daugmaž vienodo dydžio, nesiskiriantys vienas nuo kito. Beveik visas kapinių plotas – tai šienaujama pievutė, tik nedideli ploteliai priešai antkapius paliekami gėlėms ar žvakėms.


Gėlės – vienmetės ir daugiametės, paprastos ir neįmantrios, dažniausiai tokios sodinamos ir pas mus: našlaitės, lobelijos, melsvės, sprigės, petunijos, baltagalvės (ramunės), astilbės, hortenzijos, karpažolės, gvazdikai bei kitos. Stambesnių krūmų ar medžių beveik nėra, išskyrus kelis pavienius senus klevus bei uosius. Šioje vietovėje želdinių nelabai ir reikia, nes tolumoje dunksantys kalnai – gražiausias kraštovaizdis, kaip ir daugelyje Norvegijos vietų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis