Klivija – kambarinė gėlė, kuri puoš jūsų namus ne vieną dešimtmetį

 (21)
Klivija – nuostabaus grožio kambarinė gėlė, kuri pradeda skleisti žiedus kaip tik šiuo metų laiku – žiemos pabaigoje arba pavasario pradžioje. Pasaulyje randamos 6 klivijų rūšys ir jos visos yra kilusios iš Pietų Afrikos. Į Europą pirmosios klivijos atkeliavo dar XIX-ame amžiuje, o Lietuvoje kaip kambariniai augalai dažniausiai auginamos raudonoji (Clivia miniata) ir kilnioji klivijos (Clivia nobilis).
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Klivija priklauso amarilinių šeimai kaip ir mūsų mėgstama meilenė, anksčiau vadinta amariliu. Tad šios gėlės daug kuo panašios ne tik pagal išvaizdą, bet ir pagal priežiūrą. Klivijos turi tamsiai žalius, storus, ilgus ir siekiančius iki 0,5 m ilgio lapus, kurie išsidėstę vienas priešais kitą lyg vėduoklė. Šaknys būna storos, mėsingos ir gausios, tad tuo augalas skiriasi nuo meilenės, turinčios stambų svogūną. Klivijos žiedai tarsi varpeliai ir iš tolo šviečia ryškiai oranžine spalva, kuri gali būti įvairiausių atspalvių – nuo raudonos iki geltonos. Žiedų gali būti kelios dešimtys, tad žydintis augalas panašus į oranžinį skėtį, nes žiedus klivijos sukrauna ant aukšto žiedynstiebio.

Klivija gali žydėti gan ilgai, iki keletos savaičių, priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir augalo amžiaus. Nužydėjusį žiedyną reikėtų nukirpti, kad augalas nebrandintų sėklų ir pailsėtų.
Klivijos nemėgsta per daug šlapios žemės, žydėjimo metu dirva turėtų būti drėgnoka, bet ne šlapia, o nužydėjusį augalą reikėtų laistyti labai minimaliai, žemės paviršius turėtų visiškai išdžiūti.

Klivija – kambarinė gėlė, kuri puoš jūsų namus ne vieną dešimtmetį
© Shutterstock nuotr.

Nužydėjusiam augalui reikia duoti ramybę – mažai laistyti ir nebetręšti, laikyti šviesioje ir vėsioje vietoje. Paprastai auksinė taisyklė būna tokia: kuo vėsiau laikome augalą, tuo mažiau jį reikia laistyti. Nužydėjusį augalą vasarą galima išnešti į lauką su visu vazonu arba persodinti į gėlyną, tik reikia nepamiršti, kad šalčiui klivija visiškai neatspari, prieš šalnas reikėtų įnešti į vidų. Be to, ši gėlė nelabai mėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl tai idealus kambarinis augalas tamsokiems kambariams.

Jei nuspręsite auginti kliviją, neužmirškite kelių pagrindinių taisyklių. Pirmoji: tam, kad augalas suformuotų žiedynus ir gražiai žydėtų, jam būtinas ramybės periodas. Tad nuo rudens pradžios laistoma po mažiau ir vis rečiau, o po paliejimo stovintis vanduo nepaliekamas lėkštutėje po augalo vazonu. Reikia leisti išdžiūti vazono grunto paviršiui, bet visa žemė neturėtų būti perdžiūvusi, kaip mėgsta kaktusai. Idealiausias variantas – kai viršutinė žemės pusė vazone būna išdžiūvusi, o apatinė – ne, nors žinoma, tai nėra lengva nustatyti.

Klivija – kambarinė gėlė, kuri puoš jūsų namus ne vieną dešimtmetį
© Shutterstock nuotr.

Antra taisyklė ta, kad ramybės periodu augalas turėtų ilsėti +10-15 laipsnių temperatūroje. Gyvenant šildomuose butuose yra sunku išlaikyti tokias sąlygas, tad jei tik įmanoma perneškite vazoną į vėsiausią kambarį kuo arčiau vėsios palangės (tik kaip jau minėta, neturi šviesti tiesioginiai saulės spinduliai).

Trečias svarbus dalykas auginant kliviją, kad kai žiemos pabaigoje arba pavasarį iš lapų skrotelės pradeda stiebtis žiedynstiebis, reikia pradėti vėl reguliariai laistyti (bet neperlaistyti !) ir tręšti. Jei bus nesilaikoma šių 3 pagrindinių taisyklių ir augalas bus perlaistomas, perdžiovinamas ir per šiltai laikomas poilsio metu, tai gali ir visai nežydėti, o tik leisti naujus lapus.

Ryškūs klivijų žiedynai panašūs į ugninius kamuolius.
Ryškūs klivijų žiedynai panašūs į ugninius kamuolius.
© Asmeninio albumo nuotr.

Kai augalo šaknys pradeda lįsti pro skylutę vazono apačioje, tai ženklas, kad gėlę reikia persodinti. Tinkamiausias substratas – purus ir derlingas. Persodinant reikėtų stengtis nepažeisti storų šaknų ir išlaikyti nesubyrėjusį senų žemių gumulą, nes augalas nemėgsta persodinimo, dažnai būna, kad po persodinimo kitais metais nebežydi. Tad jei nėra būtino reikalo ir augalas „nesprogdina“ šaknimis vazono, tai geriau neskubėti persodinti. Žinoma, persodinti reikėtų tada, kai jau augalas būna nužydėjęs, idealiausias tam laikas – pavasaris.

Klivijų lapai sodriai žali, ilgi ir stori.
Klivijų lapai sodriai žali, ilgi ir stori.
© Asmeninio albumo nuotr.

Klivijas geriausia dauginti „vaikučiais“, t.y. kai šalia motininio augalo išdygsta mažos atžalėlės. Kai jos šiek tiek paauga, gan lengvai atsiskiria nuo „mamytės“, ypač kai ši persodinama į naują vazoną. Selekcininkai yra sukūrę įvairių klivijų veislių ir hibridų, besiskiriančių žiedyno spalvomis, dydžiu ar forma. Tad pabandykite auginti šią Afrikos gražuolę, kuri puoš jūsų namus ne vieną dešimtmetį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Alpinariumo puoselėjimas: kokius augalus jame auginti

Alpinariumas – akmenų sodo rūšis, kurioje, be akmenų, itin svarbią vietą užima augalai. Kadangi tokiame sode augimo terpė yra ganėtinai specifinė, gėles bei krūmus jam reikia parinkti atsakingai, kruopščiai juos derinant. Šiame tekste pateiksime keletą tokių augalų pavyzdžių.

Įdomybės apie sakurų žydėjimą (1)

Šiemet sakuros pradeda žydėti gerokai anksčiau nei pernai, nes šįkart pavasaris ankstyvesnis. Be to, pernai daugelyje Lietuvos vietovių sakurų žiedus nušaldė pavasarinės šalnos, tad daug kur žydėjimo stebuklas ir neįvyko. Tad skubėkite džiaugtis jomis šiomis dienomis, nes jų žydėjimas gan trumpas, paprastai trunkantis ne ilgiau kelias savaites, o kartais tetrunka ir vieną savaitę, ypač jei pasitaiko šaltos ir vėjuotos dienos.

Žydintys augalai, kurie yra tinkami auginti po medžiais

Ne kiekviename individualiame sklype yra pakankamai atvirų, pilnai apšviestų plotų, kad tilptų ir šiltnamis, ir daržovių lysvės, ir gėlių darželis. Medžių paunksmė tinkama vieta poilsio kampeliui (suoliukui ar pavėsinei), bet ne įnoringų augalų auginimui. Tačiau sodininkai, kurie visgi nori išnaudoti šį plotą, turi galimybę rinktis iš pavėsį mėgstančių augalų.

Pavasarinis vejos tvarkymas: kokie darbai laukia?

Sniegui nutirpus ir pagaliau atėjus pavasariui vis daugiau laiko praleidžiame lauke. Tam, kad nuosavo kiemo vaizdas keltų tik pozityvius jausmus, svarbu apsitvarkyti ir paruošti namo aplinką šiltajam sezonui. Kiemo veja po žiemos gali atrodyti šiek tiek „pavargusi“, todėl atėjo metas pasirūpinti jos gerove.

Užmiršti vėlyvo pavasario žiedai, kurie gali nuspalvinti bet kurį sodą

Pavasariniai žiedai yra tikra atgaiva akims po atrodytų niekada nesibaigiančios žiemos. Jie taip pat yra ženklas, kad atėjo metas pradėti tvarkytis sode ir užsiimti sodinimo darbais. Šiame straipsnyje pristatysime kelis šiek tiek primirštus žiedus, kurie gėlyne padės gražiai pereiti iš pavasario į vasaros sezoną.

Naujausios šio pavasario kraštovaizdžio tendencijos

Vos prasidėjus metams, dizaineriai ir kiti specialistai skuba pranešti, kokios spalvos, mados bei tendencijos dabar yra aktualiausios. Ne išimtis ir jau daugelio atrastos bei pamėgtos aplinkos, sodo dizaino tendencijos. Vilniaus universiteto botanikos sodo vyriausioji specialistė, augalų žinovė bei kolekcionierė Edita Jakubauskaitė padėjo atrinkti ryškiausias jų, kurios, kaip prognozuojama, šiemet įkvėps ir patyrusius sodininkus, ir naujokus, kaip Aistė Jasaitytė.

Kada ir kodėl pavasarį reikia genėti rožes?

Visoms rožėms kiekvieną pavasarį reikalingas krūmo atnaujinimas – tai daroma pavasarį, prasidėjus augalo vegetacijai. Rožių genėjimą galime pradėti, kai pašalas jau pilnai išėjęs, ir pumpurai ima brinkti.

Raudona spalva jūsų gėlyne – kokia galia joje slypi?

Gėlių spalvos gali būti strategiškai naudojamos siekiant formuoti kraštovaizdžio suvokimą. Raudonos spalvos gėlės – šiltos ir dėmesį koncentruojančios puošmenos. Tad norėdami patraukti svečių akį į konkrečią sklypo vietą arba atvirkščiai – norėdami ją atitraukti, puoškite sklypą raudonais žiedais.

Patarimai, kaip išsirinkti šiltnamį

Šiltnamio pasirinkimas - vienas iš svarbiausių pavasario sprendimų.

Akis džiuginančios scylės: kokie jų auginimo ypatumai?

Yra keletas gerai atpažįstamų gėlių, be kurių sunku įsivaizduoti pavasario pradžią. Scylės – svogūniniai augalai, kurių melsvais žiedais nuspalvintus sodus matome itin dažnai.