Klivija – kambarinė gėlė, kuri puoš jūsų namus ne vieną dešimtmetį

 (21)
Klivija – nuostabaus grožio kambarinė gėlė, kuri pradeda skleisti žiedus kaip tik šiuo metų laiku – žiemos pabaigoje arba pavasario pradžioje. Pasaulyje randamos 6 klivijų rūšys ir jos visos yra kilusios iš Pietų Afrikos. Į Europą pirmosios klivijos atkeliavo dar XIX-ame amžiuje, o Lietuvoje kaip kambariniai augalai dažniausiai auginamos raudonoji (Clivia miniata) ir kilnioji klivijos (Clivia nobilis).
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Klivija priklauso amarilinių šeimai kaip ir mūsų mėgstama meilenė, anksčiau vadinta amariliu. Tad šios gėlės daug kuo panašios ne tik pagal išvaizdą, bet ir pagal priežiūrą. Klivijos turi tamsiai žalius, storus, ilgus ir siekiančius iki 0,5 m ilgio lapus, kurie išsidėstę vienas priešais kitą lyg vėduoklė. Šaknys būna storos, mėsingos ir gausios, tad tuo augalas skiriasi nuo meilenės, turinčios stambų svogūną. Klivijos žiedai tarsi varpeliai ir iš tolo šviečia ryškiai oranžine spalva, kuri gali būti įvairiausių atspalvių – nuo raudonos iki geltonos. Žiedų gali būti kelios dešimtys, tad žydintis augalas panašus į oranžinį skėtį, nes žiedus klivijos sukrauna ant aukšto žiedynstiebio.

Klivija gali žydėti gan ilgai, iki keletos savaičių, priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir augalo amžiaus. Nužydėjusį žiedyną reikėtų nukirpti, kad augalas nebrandintų sėklų ir pailsėtų.
Klivijos nemėgsta per daug šlapios žemės, žydėjimo metu dirva turėtų būti drėgnoka, bet ne šlapia, o nužydėjusį augalą reikėtų laistyti labai minimaliai, žemės paviršius turėtų visiškai išdžiūti.

Klivija – kambarinė gėlė, kuri puoš jūsų namus ne vieną dešimtmetį
© Shutterstock nuotr.

Nužydėjusiam augalui reikia duoti ramybę – mažai laistyti ir nebetręšti, laikyti šviesioje ir vėsioje vietoje. Paprastai auksinė taisyklė būna tokia: kuo vėsiau laikome augalą, tuo mažiau jį reikia laistyti. Nužydėjusį augalą vasarą galima išnešti į lauką su visu vazonu arba persodinti į gėlyną, tik reikia nepamiršti, kad šalčiui klivija visiškai neatspari, prieš šalnas reikėtų įnešti į vidų. Be to, ši gėlė nelabai mėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl tai idealus kambarinis augalas tamsokiems kambariams.

Jei nuspręsite auginti kliviją, neužmirškite kelių pagrindinių taisyklių. Pirmoji: tam, kad augalas suformuotų žiedynus ir gražiai žydėtų, jam būtinas ramybės periodas. Tad nuo rudens pradžios laistoma po mažiau ir vis rečiau, o po paliejimo stovintis vanduo nepaliekamas lėkštutėje po augalo vazonu. Reikia leisti išdžiūti vazono grunto paviršiui, bet visa žemė neturėtų būti perdžiūvusi, kaip mėgsta kaktusai. Idealiausias variantas – kai viršutinė žemės pusė vazone būna išdžiūvusi, o apatinė – ne, nors žinoma, tai nėra lengva nustatyti.

Klivija – kambarinė gėlė, kuri puoš jūsų namus ne vieną dešimtmetį
© Shutterstock nuotr.

Antra taisyklė ta, kad ramybės periodu augalas turėtų ilsėti +10-15 laipsnių temperatūroje. Gyvenant šildomuose butuose yra sunku išlaikyti tokias sąlygas, tad jei tik įmanoma perneškite vazoną į vėsiausią kambarį kuo arčiau vėsios palangės (tik kaip jau minėta, neturi šviesti tiesioginiai saulės spinduliai).

Trečias svarbus dalykas auginant kliviją, kad kai žiemos pabaigoje arba pavasarį iš lapų skrotelės pradeda stiebtis žiedynstiebis, reikia pradėti vėl reguliariai laistyti (bet neperlaistyti !) ir tręšti. Jei bus nesilaikoma šių 3 pagrindinių taisyklių ir augalas bus perlaistomas, perdžiovinamas ir per šiltai laikomas poilsio metu, tai gali ir visai nežydėti, o tik leisti naujus lapus.

Ryškūs klivijų žiedynai panašūs į ugninius kamuolius.
Ryškūs klivijų žiedynai panašūs į ugninius kamuolius.
© Asmeninio albumo nuotr.

Kai augalo šaknys pradeda lįsti pro skylutę vazono apačioje, tai ženklas, kad gėlę reikia persodinti. Tinkamiausias substratas – purus ir derlingas. Persodinant reikėtų stengtis nepažeisti storų šaknų ir išlaikyti nesubyrėjusį senų žemių gumulą, nes augalas nemėgsta persodinimo, dažnai būna, kad po persodinimo kitais metais nebežydi. Tad jei nėra būtino reikalo ir augalas „nesprogdina“ šaknimis vazono, tai geriau neskubėti persodinti. Žinoma, persodinti reikėtų tada, kai jau augalas būna nužydėjęs, idealiausias tam laikas – pavasaris.

Klivijų lapai sodriai žali, ilgi ir stori.
Klivijų lapai sodriai žali, ilgi ir stori.
© Asmeninio albumo nuotr.

Klivijas geriausia dauginti „vaikučiais“, t.y. kai šalia motininio augalo išdygsta mažos atžalėlės. Kai jos šiek tiek paauga, gan lengvai atsiskiria nuo „mamytės“, ypač kai ši persodinama į naują vazoną. Selekcininkai yra sukūrę įvairių klivijų veislių ir hibridų, besiskiriančių žiedyno spalvomis, dydžiu ar forma. Tad pabandykite auginti šią Afrikos gražuolę, kuri puoš jūsų namus ne vieną dešimtmetį.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Ar kada teko girdėti apie augalą justiciją? Tai – teisingumo deivė, kuri papuoš jūsų palangę

Įdomus kambarinis augalas yra JUSTICIJA (Justicia). Vien ko vertas jo pavadinimas, kuris yra teisingumo deivės vardas, moters, su raiščiu ant akių ir laikančios svarstykles.

Sunku, patikėti, bet tai – tiesa: šios priemonės išgelbės kambarines gėles

Ar gali būti graži palangė, jei ant jos nėra kambarinių augalų? Vis tik norėdami užtikrinti jiems tinkamas sąlygas augti, žydėti, skleisti aromatą ir džiuginti puikiu vaizdu, būtinai turime tinkamai jais rūpintis.

Kaip greitai atgaivinti orchidėją (2)

Orchidėja – daugelio mėgstama gėlė. Kartais kyla pagunda ant svetainės palangės išrikiuoti visą šių gražuolių kolekciją. Ir nei jeigu kuri iš jų jau visai leisgyvė, ją galima reanimuoti.

Kapų puošimas per Vėlines: kada „mažiau yra daugiau“? (4)

Nepasiduokite pirkimo manijai. Daugiau gėlių, daugiau spalvų, daugiau žvakių, didesnių žvakidžių – ar tikrai šito reikia? Pagalvokime, kaip papuošti kapus natūraliai ir subtiliai.

Kapinaitės Anglijoje: plastikinės gėlės populiaresnės nei gyvos (12)

Artėjant Vėlinėms, tęsiame temą apie kitų šalių kapines. Juk kapinės – tai ne tik ta vieta, kur atgulama amžino poilsio, bet neatsiejamas kiekvienos šalies kultūros bei papročių atspindys, kur taip pat vyrauja mados – antkapių, želdinių bei kt. Šį kartą lankėmis Anglijoje, Birmingamo priemiestyje esančiose kapinėse. Šis miestas yra antras pagal dydį Jungtinėje Karalystėje, kuriame gyvena beveik 1 mln. gyventojų, tad palyginus su kitomis, šios kapinaitės yra nedidelės.

Kaip teisingai dengti rožes? (2)

Dengti ar nedengti? Tai klausimas, kuris spalio mėnesį iškyla visiems rožių augintojams. Jei dengti, tai kaip, kuo ir, svarbiausia, kada?

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Norvegijoje (63)

Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.

Rudeniniai lapai: kaip nuo jų apsivalyti

Pats metas nuo lapų apvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas.

Ko galima pasimokyti iš kapinaičių Vokietijoje (24)

Spalio mėnesio antroje pusėje vis labiau artėjant Vėlinėms, daugelis iš mūsų vis dažniau apsilankome kapinėse, prisimindami mirusiuosius ir norėdami labiau pasirūpinti jų kapais. Pastaraisiais dešimtmečiais lietuviškų kapinių želdynai smarkiai keitėsi, atsirado daug naujovių, kurios kartu su kitais pokyčiais po Nepriklausomybės atgavimo atėjo iš Vakarų Europos šalių. Šį kartą nusprendėme pasidairyti po kapines vieno nedidelio Vokietijos miestelio Oberammergau, esančio pietinėje ir kalnuotoje Bavarijos dalyje bei palyginti augalų pasirinkimą su mūsų kapinių želdiniais.

Sužinokite, iki kada rudenį galima sodinti daugiamečius augalus

Daugeliui pažįstama situacija: internetu užsakyti sodinukai atkeliavo gerokai vėliau, nei planuota. Arba dėl kažkokių kitų priežasčių nepavyko visko padaryti laiku. Kyla klausimas – sodinti ar nesodinti prieš žiemą? Kada sodinti dar galima ir kada jau ne? Kaip nustatyti, kur eina toji riba? Bandykime išsiaiškinti.