Karpažolė – norintiems nereiklaus kambarinio augalo

 (7)
Žiema užsibuvo ir kol dar nesulaukiame pavasario bei žalumos kieme, galime daugiau dėmesio skirti kambariniams augalams, nes vėliau šiluma ir žiedai vis dažniau išvilios į lauką. Kambariuose auginame įvairiausius augalus, vienus iš jų dėl gražių žiedų, kitus – dėl puošnių lapų, o trečius, kad yra nereiklūs ir juos lengva auginti. Vienas iš tokių – karpažolė. Nors šį kartą prisiminsime ne puošniąją karpažolę, dar vadinamą Kalėdų žvaigžde, ir ne dygliuotąją ar raudonžiedę, kuri liaudiškai vadinama „Kristaus kančia“, o kitą kiek rečiau auginamą.
Jauni karpažolės lapai iš tiesų būna papuošti būdingomis baltomis gyslomis.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ši karpažolė (Euprorbia leuconeura) vadinama baltagysle, nes taip galima išversti iš lotynų kalbos, nors oficialaus patvirtinto lietuviško pavadinimo ji kol kas dar neturi. Angliakalbiai ją vadina Madagascar jewel („Madagaskaro brangakmenis“).

Baltagyslė karpažolė iššaudo sėklas į aplinką tiesiogine žodžio prasme, todėl sudygusių daigelių galima rasti ne tik jos, bet šalia esančiuose vazonuose.
Baltagyslė karpažolė iššaudo sėklas į aplinką tiesiogine žodžio prasme, todėl sudygusių daigelių galima rasti ne tik jos, bet šalia esančiuose vazonuose.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mūsų kambariuose ji auginama senokai, nes gan lengva pasidauginti sėklomis. Pats augalas savaime auga tik Madagaskare. Augdama mažu medeliu, ten jis pasiekia beveik 2 m aukštį. Iš briaunoto ir šiurkštaus stiebo skleidžiasi pailgi, elipsės formos, stamboki ir sodriai žali lapai, kurie yra su išraiškingais baltais gyslų brūkšneliais (iš čia ir kilęs rūšies pavadinimas).

Baltagyslės karpažolės sėklos smulkios ir vos didesnės už aguonos grūdą, jos trumpai būna daigios.
Baltagyslės karpažolės sėklos smulkios ir vos didesnės už aguonos grūdą, jos trumpai būna daigios.
© Asmeninio albumo nuotr.

Tos baltos gyslos būna ypač ryškios kol lapai jauni, vėliau vos matomos. Savo tėvynėje ji pradeda žydėti apie pavasario vidurį, bet kambariuose auginami augalai gali žydėti vos ne ištisus metus. Gelsvi, nedideli ir neišraiškingi žiedeliai būna sukrauti po kelis kuokšteliuose. Vėliau žiedų vietoje užsimezga rudos ir kiek didesnės už aguonos grūdą sėklos. Gamta įdomiai surėdė, kad kai sėklos subręsta, augalas jas iššaudo aplinkui, tad po kurio laiko mažų karpažolės daigelių galima rasti ne tik motininio, bet ir šalia augančių augalų vazonuose.

Baltagyslė karpažolė – gan nereiklus ir puošnus kambarinis augalas.
Baltagyslė karpažolė – gan nereiklus ir puošnus kambarinis augalas.
© Asmeninio albumo nuotr.

Ši karpažolė gali būti sėkmingas augalas tiems, kurie nori turėti namie vieną kitą augalą, bet neturi laiko ir noro ilgai kuistis su jų priežiūra, tad baltagyslė karpažolė – kaip tik jiems. Ir štai kodėl: kaip ir kaktusų, jos nereikia dažnai laistyti, šiuo atveju galioja taisyklė „kuo rečiau, tuo geriau“. Žinoma, bent sykį ar du per mėnesį ją vis tik reikės palieti, bet ji kantri, ir jeigu jums reikės išvažiuoti iš namų vienai ar dviem savaitėms, ji puikiai ištvers nepalieta. Kai laistysite šią gėlę, nepamirškite po kurio laiko išpilti vandens iš padėkliuko, nes ji labai nemėgsta būti su „šlapiomis kojomis“. Dėl dažno ir gausaus laistymo ji pradeda leipti, t.y. lapai nusvyra ir atrodo, lyg trūktų drėgmės (o iš tiesų šaknims trūksta deguonies, jos pūva). Tie, kurie neišmano gėlės rodomų SOS signalų, pradeda ją laistyti dar dažniau, tad po kurio laiko neapsikentusi gėlė gali išleisti paskutinį kvapą.

Ši karpažolė žydi smulkiais ir gelsvais žiedeliais.
Ši karpažolė žydi smulkiais ir gelsvais žiedeliais.
© Asmeninio albumo nuotr.

Antras dalykas tai, kad ji neišranki šviesai, gali augti tiek ant saulėtos palangės, tiek kambario gilumoje, kur saulė niekada jos nepasieks. Apie šviesos trūkumą ar perteklių ji praneš savo išvaizdos pokyčiais: jei saulės vonių bus per daug – ant lapų atsiras apdegimo žymės, o jei šviesos pritruks – augalas ištįs, lapeliai skleisis maži ir blyškūs. Jeigu norėsite dekoratyvesnio augalo, tai turėsite paisyti jos pageidavimų, o jeigu ne, tai ji prisitaikys prie esamų sąlygų.

Stiebas būna briaunotas ir apaugęs šiurkščiais šereliais, ant jo gerai matosi buvusių lapų prisisegimo vietų žymės.
Stiebas būna briaunotas ir apaugęs šiurkščiais šereliais, ant jo gerai matosi buvusių lapų prisisegimo vietų žymės.
© Asmeninio albumo nuotr.


Trečia – ji nėra reikli dirvos derlingumui, nes savo gimtinėje auga uolingose vietovėse, kur skurdus ir akmeningas gruntas. Tad jeigu ją persodinsite, sodinkite į lengvą ir purią, su smėliu ir durpėmis sumaišytą dirvą. Sodo prekių skyriuose galima įsigyti tam tinkančio kaktusų ir sukulentų substrato. Šios karpažolės šaknys būna trumpos ir negausios, tad jai užtenka visai nedidelio vazono. Prieš pildami žemę į vazoną, dugne paberkite 1–2 cm drenažo sluoksnį – keramzito granulių, žvyro ar molinio vazono duženų.

Nuo staigių oro temperatūros svyravimų ar dėl kitų stresorių vienas kitas lapas pagelsta ir nukrenta.
Nuo staigių oro temperatūros svyravimų ar dėl kitų stresorių vienas kitas lapas pagelsta ir nukrenta.
© Asmeninio albumo nuotr.


Nors baltagyslė karpažolė nėra lepi, bet tam tikrų norų turi ir ji. Ji nemėgsta augti ten, kur dažni skersvėjai, t.y. šalia durų ar dažnai praveriamo lango. Taip pat ji yra jautri vėsiam orui, ypač kai atvėsta staigiai (juk vis tik yra kilusi iš Afrikos), tad jei kambaryje temperatūra nukrenta žemiau 16–17 laipsnių, tada pageltonuoja ir nukrenta kai kurie lapai (paprastai, kai oro temperatūra pakyla, gan greitai užauga nauji). Taip dažniausiai atsitinka pavasarį, kai butuose išjungiamas šildymas arba vėsų rudenį, kol dar nešildoma. Vėliau augalas apsipranta su vėsuma, tik tuo laikotarpiu jį reikėtų laistyti itin minimaliai.

Iš pažeisto augalo pradeda sunktis baltos sultys, kurios dirgina odą ir yra nuodingos, tad būkite atsargūs, prižiūrėdami karpažolę.
Iš pažeisto augalo pradeda sunktis baltos sultys, kurios dirgina odą ir yra nuodingos, tad būkite atsargūs, prižiūrėdami karpažolę.
© Asmeninio albumo nuotr.


Baltagyslė karpažolė, kaip ir kitos karpažolės, turi baltas lyg pienas sultys, kurios alergizuoja odą, tad ją persodindami, mūvėkite apsaugines pirštines, o jei sultys vis tik netyčia paklius ant odos – tuoj pat nuplaukite.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Ar kada teko girdėti apie augalą justiciją? Tai – teisingumo deivė, kuri papuoš jūsų palangę

Įdomus kambarinis augalas yra JUSTICIJA (Justicia). Vien ko vertas jo pavadinimas, kuris yra teisingumo deivės vardas, moters, su raiščiu ant akių ir laikančios svarstykles.

Sunku, patikėti, bet tai – tiesa: šios priemonės išgelbės kambarines gėles

Ar gali būti graži palangė, jei ant jos nėra kambarinių augalų? Vis tik norėdami užtikrinti jiems tinkamas sąlygas augti, žydėti, skleisti aromatą ir džiuginti puikiu vaizdu, būtinai turime tinkamai jais rūpintis.

Kaip greitai atgaivinti orchidėją (2)

Orchidėja – daugelio mėgstama gėlė. Kartais kyla pagunda ant svetainės palangės išrikiuoti visą šių gražuolių kolekciją. Ir nei jeigu kuri iš jų jau visai leisgyvė, ją galima reanimuoti.

Kapų puošimas per Vėlines: kada „mažiau yra daugiau“? (4)

Nepasiduokite pirkimo manijai. Daugiau gėlių, daugiau spalvų, daugiau žvakių, didesnių žvakidžių – ar tikrai šito reikia? Pagalvokime, kaip papuošti kapus natūraliai ir subtiliai.

Kapinaitės Anglijoje: plastikinės gėlės populiaresnės nei gyvos (12)

Artėjant Vėlinėms, tęsiame temą apie kitų šalių kapines. Juk kapinės – tai ne tik ta vieta, kur atgulama amžino poilsio, bet neatsiejamas kiekvienos šalies kultūros bei papročių atspindys, kur taip pat vyrauja mados – antkapių, želdinių bei kt. Šį kartą lankėmis Anglijoje, Birmingamo priemiestyje esančiose kapinėse. Šis miestas yra antras pagal dydį Jungtinėje Karalystėje, kuriame gyvena beveik 1 mln. gyventojų, tad palyginus su kitomis, šios kapinaitės yra nedidelės.

Kaip teisingai dengti rožes? (2)

Dengti ar nedengti? Tai klausimas, kuris spalio mėnesį iškyla visiems rožių augintojams. Jei dengti, tai kaip, kuo ir, svarbiausia, kada?

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Norvegijoje (63)

Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.

Rudeniniai lapai: kaip nuo jų apsivalyti

Pats metas nuo lapų apvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas.

Ko galima pasimokyti iš kapinaičių Vokietijoje (24)

Spalio mėnesio antroje pusėje vis labiau artėjant Vėlinėms, daugelis iš mūsų vis dažniau apsilankome kapinėse, prisimindami mirusiuosius ir norėdami labiau pasirūpinti jų kapais. Pastaraisiais dešimtmečiais lietuviškų kapinių želdynai smarkiai keitėsi, atsirado daug naujovių, kurios kartu su kitais pokyčiais po Nepriklausomybės atgavimo atėjo iš Vakarų Europos šalių. Šį kartą nusprendėme pasidairyti po kapines vieno nedidelio Vokietijos miestelio Oberammergau, esančio pietinėje ir kalnuotoje Bavarijos dalyje bei palyginti augalų pasirinkimą su mūsų kapinių želdiniais.

Sužinokite, iki kada rudenį galima sodinti daugiamečius augalus

Daugeliui pažįstama situacija: internetu užsakyti sodinukai atkeliavo gerokai vėliau, nei planuota. Arba dėl kažkokių kitų priežasčių nepavyko visko padaryti laiku. Kyla klausimas – sodinti ar nesodinti prieš žiemą? Kada sodinti dar galima ir kada jau ne? Kaip nustatyti, kur eina toji riba? Bandykime išsiaiškinti.