Karpažolė – norintiems nereiklaus kambarinio augalo

 (7)
Žiema užsibuvo ir kol dar nesulaukiame pavasario bei žalumos kieme, galime daugiau dėmesio skirti kambariniams augalams, nes vėliau šiluma ir žiedai vis dažniau išvilios į lauką. Kambariuose auginame įvairiausius augalus, vienus iš jų dėl gražių žiedų, kitus – dėl puošnių lapų, o trečius, kad yra nereiklūs ir juos lengva auginti. Vienas iš tokių – karpažolė. Nors šį kartą prisiminsime ne puošniąją karpažolę, dar vadinamą Kalėdų žvaigžde, ir ne dygliuotąją ar raudonžiedę, kuri liaudiškai vadinama „Kristaus kančia“, o kitą kiek rečiau auginamą.
Jauni karpažolės lapai iš tiesų būna papuošti būdingomis baltomis gyslomis.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ši karpažolė (Euprorbia leuconeura) vadinama baltagysle, nes taip galima išversti iš lotynų kalbos, nors oficialaus patvirtinto lietuviško pavadinimo ji kol kas dar neturi. Angliakalbiai ją vadina Madagascar jewel („Madagaskaro brangakmenis“).

Baltagyslė karpažolė iššaudo sėklas į aplinką tiesiogine žodžio prasme, todėl sudygusių daigelių galima rasti ne tik jos, bet šalia esančiuose vazonuose.
Baltagyslė karpažolė iššaudo sėklas į aplinką tiesiogine žodžio prasme, todėl sudygusių daigelių galima rasti ne tik jos, bet šalia esančiuose vazonuose.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mūsų kambariuose ji auginama senokai, nes gan lengva pasidauginti sėklomis. Pats augalas savaime auga tik Madagaskare. Augdama mažu medeliu, ten jis pasiekia beveik 2 m aukštį. Iš briaunoto ir šiurkštaus stiebo skleidžiasi pailgi, elipsės formos, stamboki ir sodriai žali lapai, kurie yra su išraiškingais baltais gyslų brūkšneliais (iš čia ir kilęs rūšies pavadinimas).

Baltagyslės karpažolės sėklos smulkios ir vos didesnės už aguonos grūdą, jos trumpai būna daigios.
Baltagyslės karpažolės sėklos smulkios ir vos didesnės už aguonos grūdą, jos trumpai būna daigios.
© Asmeninio albumo nuotr.

Tos baltos gyslos būna ypač ryškios kol lapai jauni, vėliau vos matomos. Savo tėvynėje ji pradeda žydėti apie pavasario vidurį, bet kambariuose auginami augalai gali žydėti vos ne ištisus metus. Gelsvi, nedideli ir neišraiškingi žiedeliai būna sukrauti po kelis kuokšteliuose. Vėliau žiedų vietoje užsimezga rudos ir kiek didesnės už aguonos grūdą sėklos. Gamta įdomiai surėdė, kad kai sėklos subręsta, augalas jas iššaudo aplinkui, tad po kurio laiko mažų karpažolės daigelių galima rasti ne tik motininio, bet ir šalia augančių augalų vazonuose.

Baltagyslė karpažolė – gan nereiklus ir puošnus kambarinis augalas.
Baltagyslė karpažolė – gan nereiklus ir puošnus kambarinis augalas.
© Asmeninio albumo nuotr.

Ši karpažolė gali būti sėkmingas augalas tiems, kurie nori turėti namie vieną kitą augalą, bet neturi laiko ir noro ilgai kuistis su jų priežiūra, tad baltagyslė karpažolė – kaip tik jiems. Ir štai kodėl: kaip ir kaktusų, jos nereikia dažnai laistyti, šiuo atveju galioja taisyklė „kuo rečiau, tuo geriau“. Žinoma, bent sykį ar du per mėnesį ją vis tik reikės palieti, bet ji kantri, ir jeigu jums reikės išvažiuoti iš namų vienai ar dviem savaitėms, ji puikiai ištvers nepalieta. Kai laistysite šią gėlę, nepamirškite po kurio laiko išpilti vandens iš padėkliuko, nes ji labai nemėgsta būti su „šlapiomis kojomis“. Dėl dažno ir gausaus laistymo ji pradeda leipti, t.y. lapai nusvyra ir atrodo, lyg trūktų drėgmės (o iš tiesų šaknims trūksta deguonies, jos pūva). Tie, kurie neišmano gėlės rodomų SOS signalų, pradeda ją laistyti dar dažniau, tad po kurio laiko neapsikentusi gėlė gali išleisti paskutinį kvapą.

Ši karpažolė žydi smulkiais ir gelsvais žiedeliais.
Ši karpažolė žydi smulkiais ir gelsvais žiedeliais.
© Asmeninio albumo nuotr.

Antras dalykas tai, kad ji neišranki šviesai, gali augti tiek ant saulėtos palangės, tiek kambario gilumoje, kur saulė niekada jos nepasieks. Apie šviesos trūkumą ar perteklių ji praneš savo išvaizdos pokyčiais: jei saulės vonių bus per daug – ant lapų atsiras apdegimo žymės, o jei šviesos pritruks – augalas ištįs, lapeliai skleisis maži ir blyškūs. Jeigu norėsite dekoratyvesnio augalo, tai turėsite paisyti jos pageidavimų, o jeigu ne, tai ji prisitaikys prie esamų sąlygų.

Stiebas būna briaunotas ir apaugęs šiurkščiais šereliais, ant jo gerai matosi buvusių lapų prisisegimo vietų žymės.
Stiebas būna briaunotas ir apaugęs šiurkščiais šereliais, ant jo gerai matosi buvusių lapų prisisegimo vietų žymės.
© Asmeninio albumo nuotr.


Trečia – ji nėra reikli dirvos derlingumui, nes savo gimtinėje auga uolingose vietovėse, kur skurdus ir akmeningas gruntas. Tad jeigu ją persodinsite, sodinkite į lengvą ir purią, su smėliu ir durpėmis sumaišytą dirvą. Sodo prekių skyriuose galima įsigyti tam tinkančio kaktusų ir sukulentų substrato. Šios karpažolės šaknys būna trumpos ir negausios, tad jai užtenka visai nedidelio vazono. Prieš pildami žemę į vazoną, dugne paberkite 1–2 cm drenažo sluoksnį – keramzito granulių, žvyro ar molinio vazono duženų.

Nuo staigių oro temperatūros svyravimų ar dėl kitų stresorių vienas kitas lapas pagelsta ir nukrenta.
Nuo staigių oro temperatūros svyravimų ar dėl kitų stresorių vienas kitas lapas pagelsta ir nukrenta.
© Asmeninio albumo nuotr.


Nors baltagyslė karpažolė nėra lepi, bet tam tikrų norų turi ir ji. Ji nemėgsta augti ten, kur dažni skersvėjai, t.y. šalia durų ar dažnai praveriamo lango. Taip pat ji yra jautri vėsiam orui, ypač kai atvėsta staigiai (juk vis tik yra kilusi iš Afrikos), tad jei kambaryje temperatūra nukrenta žemiau 16–17 laipsnių, tada pageltonuoja ir nukrenta kai kurie lapai (paprastai, kai oro temperatūra pakyla, gan greitai užauga nauji). Taip dažniausiai atsitinka pavasarį, kai butuose išjungiamas šildymas arba vėsų rudenį, kol dar nešildoma. Vėliau augalas apsipranta su vėsuma, tik tuo laikotarpiu jį reikėtų laistyti itin minimaliai.

Iš pažeisto augalo pradeda sunktis baltos sultys, kurios dirgina odą ir yra nuodingos, tad būkite atsargūs, prižiūrėdami karpažolę.
Iš pažeisto augalo pradeda sunktis baltos sultys, kurios dirgina odą ir yra nuodingos, tad būkite atsargūs, prižiūrėdami karpažolę.
© Asmeninio albumo nuotr.


Baltagyslė karpažolė, kaip ir kitos karpažolės, turi baltas lyg pienas sultys, kurios alergizuoja odą, tad ją persodindami, mūvėkite apsaugines pirštines, o jei sultys vis tik netyčia paklius ant odos – tuoj pat nuplaukite.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Įdomybės apie sakurų žydėjimą (1)

Šiemet sakuros pradeda žydėti gerokai anksčiau nei pernai, nes šįkart pavasaris ankstyvesnis. Be to, pernai daugelyje Lietuvos vietovių sakurų žiedus nušaldė pavasarinės šalnos, tad daug kur žydėjimo stebuklas ir neįvyko. Tad skubėkite džiaugtis jomis šiomis dienomis, nes jų žydėjimas gan trumpas, paprastai trunkantis ne ilgiau kelias savaites, o kartais tetrunka ir vieną savaitę, ypač jei pasitaiko šaltos ir vėjuotos dienos.

Žydintys augalai, kurie yra tinkami auginti po medžiais

Ne kiekviename individualiame sklype yra pakankamai atvirų, pilnai apšviestų plotų, kad tilptų ir šiltnamis, ir daržovių lysvės, ir gėlių darželis. Medžių paunksmė tinkama vieta poilsio kampeliui (suoliukui ar pavėsinei), bet ne įnoringų augalų auginimui. Tačiau sodininkai, kurie visgi nori išnaudoti šį plotą, turi galimybę rinktis iš pavėsį mėgstančių augalų.

Pavasarinis vejos tvarkymas: kokie darbai laukia?

Sniegui nutirpus ir pagaliau atėjus pavasariui vis daugiau laiko praleidžiame lauke. Tam, kad nuosavo kiemo vaizdas keltų tik pozityvius jausmus, svarbu apsitvarkyti ir paruošti namo aplinką šiltajam sezonui. Kiemo veja po žiemos gali atrodyti šiek tiek „pavargusi“, todėl atėjo metas pasirūpinti jos gerove.

Užmiršti vėlyvo pavasario žiedai, kurie gali nuspalvinti bet kurį sodą

Pavasariniai žiedai yra tikra atgaiva akims po atrodytų niekada nesibaigiančios žiemos. Jie taip pat yra ženklas, kad atėjo metas pradėti tvarkytis sode ir užsiimti sodinimo darbais. Šiame straipsnyje pristatysime kelis šiek tiek primirštus žiedus, kurie gėlyne padės gražiai pereiti iš pavasario į vasaros sezoną.

Naujausios šio pavasario kraštovaizdžio tendencijos

Vos prasidėjus metams, dizaineriai ir kiti specialistai skuba pranešti, kokios spalvos, mados bei tendencijos dabar yra aktualiausios. Ne išimtis ir jau daugelio atrastos bei pamėgtos aplinkos, sodo dizaino tendencijos. Vilniaus universiteto botanikos sodo vyriausioji specialistė, augalų žinovė bei kolekcionierė Edita Jakubauskaitė padėjo atrinkti ryškiausias jų, kurios, kaip prognozuojama, šiemet įkvėps ir patyrusius sodininkus, ir naujokus, kaip Aistė Jasaitytė.

Kada ir kodėl pavasarį reikia genėti rožes?

Visoms rožėms kiekvieną pavasarį reikalingas krūmo atnaujinimas – tai daroma pavasarį, prasidėjus augalo vegetacijai. Rožių genėjimą galime pradėti, kai pašalas jau pilnai išėjęs, ir pumpurai ima brinkti.

Raudona spalva jūsų gėlyne – kokia galia joje slypi?

Gėlių spalvos gali būti strategiškai naudojamos siekiant formuoti kraštovaizdžio suvokimą. Raudonos spalvos gėlės – šiltos ir dėmesį koncentruojančios puošmenos. Tad norėdami patraukti svečių akį į konkrečią sklypo vietą arba atvirkščiai – norėdami ją atitraukti, puoškite sklypą raudonais žiedais.

Patarimai, kaip išsirinkti šiltnamį

Šiltnamio pasirinkimas - vienas iš svarbiausių pavasario sprendimų.

Akis džiuginančios scylės: kokie jų auginimo ypatumai?

Yra keletas gerai atpažįstamų gėlių, be kurių sunku įsivaizduoti pavasario pradžią. Scylės – svogūniniai augalai, kurių melsvais žiedais nuspalvintus sodus matome itin dažnai.

Kambarinės gėlės pavasarį: pagrindiniai darbai

Jau greitu metu sodininkų ir daržininkų visas dėmesys nukryps į lauko augalus, tad kol dar neprasidėjo lauko darbai, neužmirškite kambarinių gėlių, visą žiemą savo žaluma puošusių namus. Jeigu jomis pasirūpinsite dabar, ankstyvą pavasarį, tai vėliau jos jums atsidėkos gražiais žiedais ir vešliu augimu. Pirmiausiai atidžiai ir su meile apžiūrėkite kiekvieną savo kambarinį augalą ir pamatykite bei pajuskite, kaip jis jaučiasi, kaip praleido žiemą, ar nesusirgo, ar neužpuolė kenkėjai, gal jam trūksta maisto medžiagų, o gal netinkamoje vietoje jis laikomas.