Karpažolė – norintiems nereiklaus kambarinio augalo

 (7)
Žiema užsibuvo ir kol dar nesulaukiame pavasario bei žalumos kieme, galime daugiau dėmesio skirti kambariniams augalams, nes vėliau šiluma ir žiedai vis dažniau išvilios į lauką. Kambariuose auginame įvairiausius augalus, vienus iš jų dėl gražių žiedų, kitus – dėl puošnių lapų, o trečius, kad yra nereiklūs ir juos lengva auginti. Vienas iš tokių – karpažolė. Nors šį kartą prisiminsime ne puošniąją karpažolę, dar vadinamą Kalėdų žvaigžde, ir ne dygliuotąją ar raudonžiedę, kuri liaudiškai vadinama „Kristaus kančia“, o kitą kiek rečiau auginamą.
Jauni karpažolės lapai iš tiesų būna papuošti būdingomis baltomis gyslomis.
Jauni karpažolės lapai iš tiesų būna papuošti būdingomis baltomis gyslomis.
© Asmeninio albumo nuotr.

Ši karpažolė (Euprorbia leuconeura) vadinama baltagysle, nes taip galima išversti iš lotynų kalbos, nors oficialaus patvirtinto lietuviško pavadinimo ji kol kas dar neturi. Angliakalbiai ją vadina Madagascar jewel („Madagaskaro brangakmenis“).

Baltagyslė karpažolė iššaudo sėklas į aplinką tiesiogine žodžio prasme, todėl sudygusių daigelių galima rasti ne tik jos, bet šalia esančiuose vazonuose.
Baltagyslė karpažolė iššaudo sėklas į aplinką tiesiogine žodžio prasme, todėl sudygusių daigelių galima rasti ne tik jos, bet šalia esančiuose vazonuose.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mūsų kambariuose ji auginama senokai, nes gan lengva pasidauginti sėklomis. Pats augalas savaime auga tik Madagaskare. Augdama mažu medeliu, ten jis pasiekia beveik 2 m aukštį. Iš briaunoto ir šiurkštaus stiebo skleidžiasi pailgi, elipsės formos, stamboki ir sodriai žali lapai, kurie yra su išraiškingais baltais gyslų brūkšneliais (iš čia ir kilęs rūšies pavadinimas).

Baltagyslės karpažolės sėklos smulkios ir vos didesnės už aguonos grūdą, jos trumpai būna daigios.
Baltagyslės karpažolės sėklos smulkios ir vos didesnės už aguonos grūdą, jos trumpai būna daigios.
© Asmeninio albumo nuotr.

Tos baltos gyslos būna ypač ryškios kol lapai jauni, vėliau vos matomos. Savo tėvynėje ji pradeda žydėti apie pavasario vidurį, bet kambariuose auginami augalai gali žydėti vos ne ištisus metus. Gelsvi, nedideli ir neišraiškingi žiedeliai būna sukrauti po kelis kuokšteliuose. Vėliau žiedų vietoje užsimezga rudos ir kiek didesnės už aguonos grūdą sėklos. Gamta įdomiai surėdė, kad kai sėklos subręsta, augalas jas iššaudo aplinkui, tad po kurio laiko mažų karpažolės daigelių galima rasti ne tik motininio, bet ir šalia augančių augalų vazonuose.

Baltagyslė karpažolė – gan nereiklus ir puošnus kambarinis augalas.
Baltagyslė karpažolė – gan nereiklus ir puošnus kambarinis augalas.
© Asmeninio albumo nuotr.

Ši karpažolė gali būti sėkmingas augalas tiems, kurie nori turėti namie vieną kitą augalą, bet neturi laiko ir noro ilgai kuistis su jų priežiūra, tad baltagyslė karpažolė – kaip tik jiems. Ir štai kodėl: kaip ir kaktusų, jos nereikia dažnai laistyti, šiuo atveju galioja taisyklė „kuo rečiau, tuo geriau“. Žinoma, bent sykį ar du per mėnesį ją vis tik reikės palieti, bet ji kantri, ir jeigu jums reikės išvažiuoti iš namų vienai ar dviem savaitėms, ji puikiai ištvers nepalieta. Kai laistysite šią gėlę, nepamirškite po kurio laiko išpilti vandens iš padėkliuko, nes ji labai nemėgsta būti su „šlapiomis kojomis“. Dėl dažno ir gausaus laistymo ji pradeda leipti, t.y. lapai nusvyra ir atrodo, lyg trūktų drėgmės (o iš tiesų šaknims trūksta deguonies, jos pūva). Tie, kurie neišmano gėlės rodomų SOS signalų, pradeda ją laistyti dar dažniau, tad po kurio laiko neapsikentusi gėlė gali išleisti paskutinį kvapą.

Ši karpažolė žydi smulkiais ir gelsvais žiedeliais.
Ši karpažolė žydi smulkiais ir gelsvais žiedeliais.
© Asmeninio albumo nuotr.

Antras dalykas tai, kad ji neišranki šviesai, gali augti tiek ant saulėtos palangės, tiek kambario gilumoje, kur saulė niekada jos nepasieks. Apie šviesos trūkumą ar perteklių ji praneš savo išvaizdos pokyčiais: jei saulės vonių bus per daug – ant lapų atsiras apdegimo žymės, o jei šviesos pritruks – augalas ištįs, lapeliai skleisis maži ir blyškūs. Jeigu norėsite dekoratyvesnio augalo, tai turėsite paisyti jos pageidavimų, o jeigu ne, tai ji prisitaikys prie esamų sąlygų.

Stiebas būna briaunotas ir apaugęs šiurkščiais šereliais, ant jo gerai matosi buvusių lapų prisisegimo vietų žymės.
Stiebas būna briaunotas ir apaugęs šiurkščiais šereliais, ant jo gerai matosi buvusių lapų prisisegimo vietų žymės.
© Asmeninio albumo nuotr.


Trečia – ji nėra reikli dirvos derlingumui, nes savo gimtinėje auga uolingose vietovėse, kur skurdus ir akmeningas gruntas. Tad jeigu ją persodinsite, sodinkite į lengvą ir purią, su smėliu ir durpėmis sumaišytą dirvą. Sodo prekių skyriuose galima įsigyti tam tinkančio kaktusų ir sukulentų substrato. Šios karpažolės šaknys būna trumpos ir negausios, tad jai užtenka visai nedidelio vazono. Prieš pildami žemę į vazoną, dugne paberkite 1–2 cm drenažo sluoksnį – keramzito granulių, žvyro ar molinio vazono duženų.

Nuo staigių oro temperatūros svyravimų ar dėl kitų stresorių vienas kitas lapas pagelsta ir nukrenta.
Nuo staigių oro temperatūros svyravimų ar dėl kitų stresorių vienas kitas lapas pagelsta ir nukrenta.
© Asmeninio albumo nuotr.


Nors baltagyslė karpažolė nėra lepi, bet tam tikrų norų turi ir ji. Ji nemėgsta augti ten, kur dažni skersvėjai, t.y. šalia durų ar dažnai praveriamo lango. Taip pat ji yra jautri vėsiam orui, ypač kai atvėsta staigiai (juk vis tik yra kilusi iš Afrikos), tad jei kambaryje temperatūra nukrenta žemiau 16–17 laipsnių, tada pageltonuoja ir nukrenta kai kurie lapai (paprastai, kai oro temperatūra pakyla, gan greitai užauga nauji). Taip dažniausiai atsitinka pavasarį, kai butuose išjungiamas šildymas arba vėsų rudenį, kol dar nešildoma. Vėliau augalas apsipranta su vėsuma, tik tuo laikotarpiu jį reikėtų laistyti itin minimaliai.

Iš pažeisto augalo pradeda sunktis baltos sultys, kurios dirgina odą ir yra nuodingos, tad būkite atsargūs, prižiūrėdami karpažolę.
Iš pažeisto augalo pradeda sunktis baltos sultys, kurios dirgina odą ir yra nuodingos, tad būkite atsargūs, prižiūrėdami karpažolę.
© Asmeninio albumo nuotr.


Baltagyslė karpažolė, kaip ir kitos karpažolės, turi baltas lyg pienas sultys, kurios alergizuoja odą, tad ją persodindami, mūvėkite apsaugines pirštines, o jei sultys vis tik netyčia paklius ant odos – tuoj pat nuplaukite.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Horoskopas orchidėjų mylėtojams (3)

Tokio horoskopo tikriausiai dar neskaitėte! Ar atitinka?

Puošnūs žiedai vietoj spyglių – kalėdinis kaktusas ir jo auginimas (6)

Kalėdinis kaktusas (Kalėdinis plokštenis, džiunglių kaktusas, bot. Schlumbergera bridgessii) savo sudėtingą lotynišką pavadinimą gavo XIX a. prancūzų kaktusų kolekcionieriaus Frédérico Schlumbergerio dėka – jo vardu pavadinta visa šešių rūšių kaktusų giminės gentis. Šis augalas labiau žinomas Kalėdinio kaktuso pavadinimu. Jis tikrai suteikia atokvėpį nuo pilkai baltų žiemos tonų, nes per šventes pradžiugina mus puošniais rožiniais, oranžiniais ar baltais žiedais. Vis dėlto tam, kad galėtume džiaugtis šia dovana, reikės šiek tiek pasistengti ir pasirūpinti augalo poreikiais. Surinkome įdomiausius faktus apie šį kaktusą.

Kalėdinė žvaigždė – kaip rūpintis puošniąja puansetija (3)

Kai parduotuvėse atsiranda puansetijos, iškart tampa akivaizdu, kad Kalėdos ne už kalnų. Puošnialapis augalas yra neatsiejama šio prieššventinio laikotarpio dalis, beveik kaip Advento vainikas. Papasakosime, kaip reikia rūpintis šiuo augalu, kad jis kuo ilgiau išsilaikytų puošnus ir spalvingas patalpoje.

Augalas, kuris naudingas ir sveikatai, ir grožiui (4)

Už lango žiema, sniegas, šaltis... Taip ir norisi susisupti šiltai ir gurkšnojant žolelių arbatą, stebėti už lango krentančias snaiges ir laukti švenčių. O ar kada nors teko gerti apynių arbatą? Kad šis augalas naudojamas alaus gamybai, daugelis girdėję, bet tai, kad juo nuo seno buvo gydomasi, tai mažai kas žino. Tad šį kartą – apie naudingąsias apynio savybes ir ar galima jį užsiauginti savo kieme.

Nepamainomas kambarinių augalų trąšų receptas (7)

Kambarinius augalus periodiškai reikia patręšti, ypač vegetacijos ir žydėjimo laikotarpiu. Mielės sužadins net tingiausią augalą – nuo šių trąšų vazoninės gėlės ims klestėti ir apsipils žiedais.

10 augalų, kurie pritraukia laimę (4)

Įprasta naudoti augalus kaip dekoratyvinį elementą namuose ar biure. Jie suteikia šviežumo ir leidžia jaustis arčiau gamtos. Nepaisant to, kad augalai gali būti geru namų dekoro elementu, yra daugybė jų, kurie atlieka dar vieną funkciją – gerina teigiamos energijos srautą. Juk, sutikite, neįmanoma būti laimingam ir patenkintam gyvenimu, jei jus supa neigiama aplinka.

Auksiniai patarimai, kaip auginti anturius

Mūsų auginami anturiai yra kilę iš drėgnų pusiaujo miškų Pietų Amerikoje, todėl svarbiausia – atkurti jiems gamtines sąlygas, blausią šviesą, drėgną rūgščią dirvą, stabilią temperatūrą, gausiai laistyti.

Tai, ko dar nežinojote apie topinambus (10)

Sodo darbai jau nudirbti, derlius nuimtas, lepesni augalai apdangstyti nuo šalčių. Kam sodininkavimas yra sielos atgaiva, tie tikrai nemano, kad tokiu metų laiku ateina nykios ir liūdnos dienos. Juk dabar galima nuveikti tai, ko pavasarį ir vasarą paprastai nespėjame: galime paskaityti knygą apie augalų auginimo ypatybes, gurkšnojant arbatą iš užsiaugintų žolelių, galima ieškoti informacijos internete ar planuotis būsimo sezono darbus. Ir netgi vėlyvą rudenį ar žiemą nuimti šviežią derlių, nes pas mus auga ne tiek ir mažai augalų, kurių šaknys ar vaisiai renkami tokiu metu. Vienas iš jų – topinambas arba saulėgrąžinė bulvė. Pats tinkamiausias laikas kasti šios daržovės šaknims yra tada, kai baigiasi jo vegetacija. Tad, jeigu auginate topinambus – čiupkite kastuvą, o jeigu dar nepažįstate šio augalo – tai pats metas susipažinti.

5 lietuvių mėgstamiausios kambarinės gėlės (13)

Kambarinės gėlės - būtina namų puošmena, kuri taip pat gydo bei valo orą. Be kokių gėlių lietuviai neįsivaizduoja savo gyvenimo - šiame straipsnyje.

Aplinka, kurioje karaliauja hortenzijos (23)

Kraštovaizdžio dizainerės Jurgos Olisevičienės sukurta aplinka gyvenamajame sklype įspūdingiausiai atrodo antroje vasaros pusėje – kai sužydi šluotelinės hortenzijos, kai jų šakos linksta nuo elegantiškų, puošnių, subtiliais rausvais atspalviais kerinčių žiedų. Jų daug, labai daug – želdynuose auga apie tris dešimtis šluotelinių hortenzijų krūmų.

PRIEŠ ir PO: pasišiaušęs sodelis 12 arų sklype Vilniuje (27)

Prieš trejetą metų šalia Vilniaus, Gineitiškėse, esančiame 12 arų sklype buvo tik veja ir šiek tiek augalų ant šlaito – daugiausia įvairių visžalių spygliuočių. Stigo čia gėlių, o svarbiausia – jaukumo. Kraštovaizdžio dizainerė Asta Grabauskienė sodą sukūrė iš naujo: suplanavo jo struktūrą, atskyrė funkcines zonas, nutiesė takus, pasodino želdynus.

Kaip nepasiklysti besirenkant chrizantemas (7)

Chrizantemos – nuostabios rudens palydovės, galinčios kiekvieno širdį sušildyti gausiu ir ilgu žydėjimu, plačia spalvų gama bei įvairiausiomis žiedų formomis. Dabar grožio mylėtojai mielai perka vazonėliuose išaugintas chrizantemas, vis dažniau pagalvoja, kad vasaros pabaigoje ar net vėlų rudenį šiais gražiais, ryškiaspalviais augalais galima papuošti balkoną, terasą, laiptelius prie namo. Kokios atspariausios šalnoms, kokios gražiausios vienos ar drauge su kitais augalais kompozicijose, kokios tinkamos aplinkai puošti, o kokios labiau tinkamos kapavietėms puošti teiraujamės chrizantemų augintojų Daumanto ir Manto Karpavičių iš Ražiškių (Garliavos sen., Kauno r).

Lietuviškas ar japoniškas klevas – kaip išsirinkti ir kada sodinti (2)

Klevas yra vienas gražiausių medžių – lietuvių tautosakos apdainuotas, rytiečių žynių ir išminčių įvertintas, daugelyje kiemų, kiemelių ir parkų augantis. Jei apie klevą savo sklype galvojate ir jūs, verta pasidomėti šiais medžiais plačiau.

10 geriausių augalų, jeigu gyvenate bute (11)

Neturite nuosavo žemės lopinėlio? Kambariai bute blankiai apšviesti? Visiems šiems augalams tai nekels jokių problemų.

Kambarinių gėlių paruošimas žiemai

Kaip tinkamai paruošti kambarinius augalus žiemos poilsio laikotarpiui? Reikia prisiminti, kad pagrindiniai veiksniai, kuriems mes galime daryti įtaką, - apšvietimas, temperatūra, laistymas.