Karpažolė – norintiems nereiklaus kambarinio augalo

 (7)
Žiema užsibuvo ir kol dar nesulaukiame pavasario bei žalumos kieme, galime daugiau dėmesio skirti kambariniams augalams, nes vėliau šiluma ir žiedai vis dažniau išvilios į lauką. Kambariuose auginame įvairiausius augalus, vienus iš jų dėl gražių žiedų, kitus – dėl puošnių lapų, o trečius, kad yra nereiklūs ir juos lengva auginti. Vienas iš tokių – karpažolė. Nors šį kartą prisiminsime ne puošniąją karpažolę, dar vadinamą Kalėdų žvaigžde, ir ne dygliuotąją ar raudonžiedę, kuri liaudiškai vadinama „Kristaus kančia“, o kitą kiek rečiau auginamą.
Jauni karpažolės lapai iš tiesų būna papuošti būdingomis baltomis gyslomis.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ši karpažolė (Euprorbia leuconeura) vadinama baltagysle, nes taip galima išversti iš lotynų kalbos, nors oficialaus patvirtinto lietuviško pavadinimo ji kol kas dar neturi. Angliakalbiai ją vadina Madagascar jewel („Madagaskaro brangakmenis“).

Baltagyslė karpažolė iššaudo sėklas į aplinką tiesiogine žodžio prasme, todėl sudygusių daigelių galima rasti ne tik jos, bet šalia esančiuose vazonuose.
Baltagyslė karpažolė iššaudo sėklas į aplinką tiesiogine žodžio prasme, todėl sudygusių daigelių galima rasti ne tik jos, bet šalia esančiuose vazonuose.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mūsų kambariuose ji auginama senokai, nes gan lengva pasidauginti sėklomis. Pats augalas savaime auga tik Madagaskare. Augdama mažu medeliu, ten jis pasiekia beveik 2 m aukštį. Iš briaunoto ir šiurkštaus stiebo skleidžiasi pailgi, elipsės formos, stamboki ir sodriai žali lapai, kurie yra su išraiškingais baltais gyslų brūkšneliais (iš čia ir kilęs rūšies pavadinimas).

Baltagyslės karpažolės sėklos smulkios ir vos didesnės už aguonos grūdą, jos trumpai būna daigios.
Baltagyslės karpažolės sėklos smulkios ir vos didesnės už aguonos grūdą, jos trumpai būna daigios.
© Asmeninio albumo nuotr.

Tos baltos gyslos būna ypač ryškios kol lapai jauni, vėliau vos matomos. Savo tėvynėje ji pradeda žydėti apie pavasario vidurį, bet kambariuose auginami augalai gali žydėti vos ne ištisus metus. Gelsvi, nedideli ir neišraiškingi žiedeliai būna sukrauti po kelis kuokšteliuose. Vėliau žiedų vietoje užsimezga rudos ir kiek didesnės už aguonos grūdą sėklos. Gamta įdomiai surėdė, kad kai sėklos subręsta, augalas jas iššaudo aplinkui, tad po kurio laiko mažų karpažolės daigelių galima rasti ne tik motininio, bet ir šalia augančių augalų vazonuose.

Baltagyslė karpažolė – gan nereiklus ir puošnus kambarinis augalas.
Baltagyslė karpažolė – gan nereiklus ir puošnus kambarinis augalas.
© Asmeninio albumo nuotr.

Ši karpažolė gali būti sėkmingas augalas tiems, kurie nori turėti namie vieną kitą augalą, bet neturi laiko ir noro ilgai kuistis su jų priežiūra, tad baltagyslė karpažolė – kaip tik jiems. Ir štai kodėl: kaip ir kaktusų, jos nereikia dažnai laistyti, šiuo atveju galioja taisyklė „kuo rečiau, tuo geriau“. Žinoma, bent sykį ar du per mėnesį ją vis tik reikės palieti, bet ji kantri, ir jeigu jums reikės išvažiuoti iš namų vienai ar dviem savaitėms, ji puikiai ištvers nepalieta. Kai laistysite šią gėlę, nepamirškite po kurio laiko išpilti vandens iš padėkliuko, nes ji labai nemėgsta būti su „šlapiomis kojomis“. Dėl dažno ir gausaus laistymo ji pradeda leipti, t.y. lapai nusvyra ir atrodo, lyg trūktų drėgmės (o iš tiesų šaknims trūksta deguonies, jos pūva). Tie, kurie neišmano gėlės rodomų SOS signalų, pradeda ją laistyti dar dažniau, tad po kurio laiko neapsikentusi gėlė gali išleisti paskutinį kvapą.

Ši karpažolė žydi smulkiais ir gelsvais žiedeliais.
Ši karpažolė žydi smulkiais ir gelsvais žiedeliais.
© Asmeninio albumo nuotr.

Antras dalykas tai, kad ji neišranki šviesai, gali augti tiek ant saulėtos palangės, tiek kambario gilumoje, kur saulė niekada jos nepasieks. Apie šviesos trūkumą ar perteklių ji praneš savo išvaizdos pokyčiais: jei saulės vonių bus per daug – ant lapų atsiras apdegimo žymės, o jei šviesos pritruks – augalas ištįs, lapeliai skleisis maži ir blyškūs. Jeigu norėsite dekoratyvesnio augalo, tai turėsite paisyti jos pageidavimų, o jeigu ne, tai ji prisitaikys prie esamų sąlygų.

Stiebas būna briaunotas ir apaugęs šiurkščiais šereliais, ant jo gerai matosi buvusių lapų prisisegimo vietų žymės.
Stiebas būna briaunotas ir apaugęs šiurkščiais šereliais, ant jo gerai matosi buvusių lapų prisisegimo vietų žymės.
© Asmeninio albumo nuotr.


Trečia – ji nėra reikli dirvos derlingumui, nes savo gimtinėje auga uolingose vietovėse, kur skurdus ir akmeningas gruntas. Tad jeigu ją persodinsite, sodinkite į lengvą ir purią, su smėliu ir durpėmis sumaišytą dirvą. Sodo prekių skyriuose galima įsigyti tam tinkančio kaktusų ir sukulentų substrato. Šios karpažolės šaknys būna trumpos ir negausios, tad jai užtenka visai nedidelio vazono. Prieš pildami žemę į vazoną, dugne paberkite 1–2 cm drenažo sluoksnį – keramzito granulių, žvyro ar molinio vazono duženų.

Nuo staigių oro temperatūros svyravimų ar dėl kitų stresorių vienas kitas lapas pagelsta ir nukrenta.
Nuo staigių oro temperatūros svyravimų ar dėl kitų stresorių vienas kitas lapas pagelsta ir nukrenta.
© Asmeninio albumo nuotr.


Nors baltagyslė karpažolė nėra lepi, bet tam tikrų norų turi ir ji. Ji nemėgsta augti ten, kur dažni skersvėjai, t.y. šalia durų ar dažnai praveriamo lango. Taip pat ji yra jautri vėsiam orui, ypač kai atvėsta staigiai (juk vis tik yra kilusi iš Afrikos), tad jei kambaryje temperatūra nukrenta žemiau 16–17 laipsnių, tada pageltonuoja ir nukrenta kai kurie lapai (paprastai, kai oro temperatūra pakyla, gan greitai užauga nauji). Taip dažniausiai atsitinka pavasarį, kai butuose išjungiamas šildymas arba vėsų rudenį, kol dar nešildoma. Vėliau augalas apsipranta su vėsuma, tik tuo laikotarpiu jį reikėtų laistyti itin minimaliai.

Iš pažeisto augalo pradeda sunktis baltos sultys, kurios dirgina odą ir yra nuodingos, tad būkite atsargūs, prižiūrėdami karpažolę.
Iš pažeisto augalo pradeda sunktis baltos sultys, kurios dirgina odą ir yra nuodingos, tad būkite atsargūs, prižiūrėdami karpažolę.
© Asmeninio albumo nuotr.


Baltagyslė karpažolė, kaip ir kitos karpažolės, turi baltas lyg pienas sultys, kurios alergizuoja odą, tad ją persodindami, mūvėkite apsaugines pirštines, o jei sultys vis tik netyčia paklius ant odos – tuoj pat nuplaukite.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Plėvelės nuo piktžolių: kaip pasirinkti ir neapsigauti (1)

Kad sutaupytume laiko ir išvengtume ravėjimo, naudojame plėvelę nuo piktžolių. Tačiau tikrai ne visos plėvelės išties sutaupo laiką, dar daugiau - su kai kuriomis galite prisidaryti ne tik rūpesčių, bet ir nuostolių. Pasižiūrėkime, kokios plėvelės tam naudojamos, kokie jų privalumai ir trūkumai.

Dailiname aplinką: sodo takelių sprendimai (3)

Takai sodo dizainui tokie pat svarbūs, kaip rėmai paveikslui, jie sukuria prasmingą, logišką ryšį tarp želdynų ir architektūros.

Dilema: pieva vietoj vejos? (25)

Naujausias kraštovaizdžio dizaino kryptis išmanantys profesionalai tvirtina, kad pasaulyje vejų vietą vis dažniau užima natūralios pievos, labiau primenančios ne žmogaus, o gamtos kūrinius. Ir mes dažnai siūlome tokią alternatyvą, tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti... Tikimės, mūsų konsultantės botanikės Teresės Jokšienės patarimai paskatins šiek tiek kitaip pažvelgti į savo sodą ir jį pakeisti. Arba bent apie tai pasvajoti.

Ką būtina žinoti apie pavasario karalienes (2)

Magnolijos – vienos gražiausių žydinčių medžių ir krūmų mūsų krašte. Nors Lietuvoje savaime jos neauga ir yra atkeliavę iš tolimųjų šalių, bet pas mus jus jos pritapo ir atėjus pavasariui puošia ne vieną privatų kiemą ar miesto sodą. Magnolijų yra ne viena rūšis, vienos gali augti kaip dideli medžiai, o kitos – kaip neaukšti krūmai, vienos pražysta anksti pavasarį, o kitos – vasarą. Tad pristatome tas, kurios gali augti Lietuvoje be didesnių kaprizų.

10 patarimų, kaip ilgiau išlaikyti pamerktas gėles (5)

Visada malonu gauti gėlių. Deja, pamerktos gėlės ilgai neišbūna, o kartais nuvysta jau po poros dienų. Tam, kad skintos gėlės kuo ilgiau stovėtų, surinkome 10 naudingų patarimų.

Aroninių šeimos augalų priežiūra

Aroniniai augalai lengvai prigyja mūsų namuose, juos galima laikyti įvairiausiomis sąlygomis. Žiemą šiltą kambarį papuoš tropinės vėzdūnės, filodendrai, monsteros, singoniai. O kalijos ir zamiokulkai puikiai jausis vėsesnėse patalpose. Dauguma jų puikiai auga pavėsyje, o juk mūsų kraštuose butuose dažniausiai ir trūksta šviesos. Retos saulėtos žiemos dienos mūsų klimato juostoje primena tropinio miško prieblandą. Malonu, kai augalas neįnoringas, o tarp aroninių šeimos augalų, kuriuos galima rasti mūsų parduotuvėse, kaprizingų labai nedaug.

Nuo šių patarimų priklausys jūsų sodo grožis ir derlius (4)

Kokybiškas ir gausus derlius, gražūs žiedai ir lapija priklauso ne tik nuo gerai išdirbtos dirvos, pakankamai šilumos bei drėgmės, tačiau ir nuo dirvoje esančių mitybinių, lengvai įsisavinamų medžiagų kiekio.

Kaip dauginti pelargoniją auginiais (10)

Kai saulė vis dažniau išlenda pro debesis ir vis labiau šildo, ateina laikas dauginti įvairius augalus, kad jie spėtų išleisti šaknis ir galima būtų juos sodinti ir laukti žiedų.

Tikrojo pavasario belaukiant: žiedų nuotaikos

Žiemą skundžiamės, kad trūksta spalvų: arba visur balta, arba už lango pilkuma. O kas, jei ne gėlės suteikia namams spalvoto džiaugsmo ir gyvybės? Lengvai pražystantys vazoniniai augalai arba skintų gėlių žiedai namus papuoš spalvomis, ir sylaukti tikrojo pavasario bus lengviau.

Orchidėjų mitai: kaip nepaklysti auginimo ir priežiūros pinklėse

Šiuo metu Lietuvoje viena populiariausių gėlių neabejotinai gali būti tituluojama orchidėja. Nenuostabu, kad kyla galybė abejonių, kaip prižiūrėti šį augalą – nuo laistymo iki tręšimo aspektų. Į visus klausimus VIDEO reportaže atsako parduotuvės „Studija orchidėjos“ ekspertė Skaistė Pranaitė.

Daržininkystė be nugaros skausmų ir ravėjimo: padaryti tereikės vieną dalyką (37)

Ideali tvarka ir patogi priežiūra – šį kartą mes kalbame apie daržą. Galvojate, kad tai reikalauja daug pastangų? Visiškai ne, jei įsirengsite pakeliamas lysves. Lietuvoje toks daržo įrengimas vis sparčiau populiarėja ne tik dėl patogumo, bet ir dėl to, kad apribojimai kultūrų auginimui menki – atsisakyti tektų tik per didelę šaknų sistemą turinčių bulvių ir aukštaūgių kukurūzų.

Įspūdžiai iš sodų ir želdynų parodos „Gardenia 2017“

Pavasaris įsibėgėja visu greičiu: medžiai krauna pumpurus, žydi ankstyvosios gėlės, dygsta pirmoji žolytė ir daigai ant palangės. Kovo mėnesio pradžioje, kol dar laikėsi šalčiai, nemažai lietuvių, besidominčių augalais ir želdynais, apsilankė tradicinėje sodų parodoje „Gardenia 2017“, kuri kiekvieną pavasarį vyksta pas mūsų kaimynus lenkus Poznanės mieste. „Gardenia“ – tai viena didžiausių parodų Rytų Europos regione, kurioje dalyvauja ne tik Lenkijos, bet ir kitų Europos šalių augalų augintojai, želdynų projektuotojai, floristai, sodo reikmenų gamintojai ir visi, kas susiję su augalais ar sodo priežiūra.

Rožių nudengimas ir pavasarinis genėjimas

Pavasaris jaučiamas ir mūsų gėlynuose. Tad balandžio mėnesį nepavėluokime nugenėti peržiemojusių rožių, kad sulauktumėme jų gausaus žydėjimo. Kaip genėti rožes pavasarį pataria žinoma Lietuvoje rožių augintoja Aušra Lėlienė iš Kalotės (Klaipėdos m.).

Kiek kainuoja įsirengti veją? (5)

Norite, kad specialistai įrengtų veją? Panagrinėkime, iš ko susideda vejos įrengimo kaina, ir kokius klausimus reikia užduoti įvertinant įmonės pasiūlymą.

Įdomi pažintis: kambarinė gėlė – maranta (7)

Kai pavasario saulutė dažniau pašviečia pro langą, vis labiau norisi būti lauke, vis labiau rūpi lauko, o ne kambario augalai. Tad tikimės, kad neužmiršite pasirūpinti ir savo kambariniais augintiniais, kuriuos persodinti į naujus vazonus šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas. Šį kartą mūsų dėmesys skiriamas kambarinei gėlei vardu maranta. Nėra ji dažna mūsų kambariuose, bet dėl originalių lapų galėtų būti auginama ir dažniau.