TIKROJI LEVANDA (Lavandula angustifolia) – tai Viduržemio jūros regiono savaiminis augalas, paplitęs kalnuotose Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Graikijos ir kt. vietovėse. Dabar levandos auginamos jau daugelyje pasaulio šalių. Iš tiesų, tik pas mus levanda vadinama gėle, o savo gimtinėje ji dažniausiai auga neaukštu, 50–60 cm krūmu.
Levanda priklauso notrelinių šeimai (Lamiaceae), iš kurių mums pažįstama mėta, čiobrelis, mairūnas, šalavijas bei kt. Levandos lapeliai siauri ir linijiški, žaliai sidabriškos spalvos. Didžiausias šio augalo grožis – tai žiedai, kurie natūraliai būna ryškiai violetinės spalvos, bet yra sukurtų veislių, žydinčių mėlyna, balta ar rožine spalva. Žiedeliai nedideli, išsidėstę menturiais ir sukrauti į pailgą, varpos formos žiedyną. Kvapnūs žiedai pradeda skleistis birželio pabaigoje ar liepos mėn.
Kam yra tekę būti Pietų Europoje šalia auginamų levandų plantacijų (ypač tuo garsėja Provanso regionas), būna pakerėti nuostabaus vaizdo ir kvapo dermės. Juk levanda – vienas iš plačiausiai pasaulyje naudojamų augalų, iš kurio gaminami vaistiniai preparatai, kosmetikos ir aromaterapijos gaminiai. Iš levandų išgaunamas eterinis aliejus naudojamas labai plačiai. Mes geriausiai jį žinome kaip raminančią, gaivią ir atpalaiduojančią priemonę, kuri būna aromaterapinių vonių, smilkalų, higienos priemonių ar oro gaiviklių sudėtyje. Populiarios ir džiovintos levandų šakelės, kurias galima įdėti į spintas, gelbstint rūbus nuo kandžių. Levandos naudojamos virtuvėje ir kaip prieskonis.
Dar kartais galima pamatyti sodybose auginamą ITALINĘ LEVANDĄ (Lavandula stoechas). Ji netgi gražesnė už tikrąją levandą, jos žiedynai būna kiek kitokie – stambesni ir ryškesni, su viršūnėje susitelkusiais žiedlapiais. Žiedai iš toliau primena mielas storuliukes violetines kamanes, tarsi aptūpusias levandos šakeles. Deja, ši levanda mūsų krašte lauke nežiemoja.
Ji nepakelia didesnių šalčių nei -10 C. Net ir po keleto bandymų žiemomis rūpestingai apdangtyti ją šiltinimo priemonėmis, teko susitaikyti su faktu, kad lietuviška žiema – vis tik ne jai skirta. Tad italinėmis levandomis galime pasidžiaugti tik kaip vienmetėmis gėlėmis, nebent būtų galimybė su vazonu įnešti ją žiemai į nešildomą šiltnamį, kur temperatūra nenukrenta žemiau 0 C (reikia neužmiršti, kad vazoniniai augalai linkę greičiau sušalti, nei augantys lysvėje).
Kaip pasirūpinti levandomis pavasarį?
Tad kaip reikėtų palepinti levandas, kad jos mūsų gėlynuose gražiai augtų ir žydėtų? O įdomumas tame, kad kuo mažiau ją lepinsite, tuo jai bus geriau. Pažiūrėkim, kaip ji auga savo natūraliose augavietėse: tai kalnuotos, akmenuotos ir smėlingos vietovės, kur sausoka ir nelabai derlinga dirva. Tad panašias sąlygas jai reikėtų suteikti ir savo gėlyne, parinkus lengvą, ne itin derlingą, o svarbiausia – sausoką vietą, kur geras drenažas ir neužsistovi lietaus vanduo.
Dažnokai iš levandas auginančiųjų tenka girdėti, kad šios gėlės neperžiemojo, iššalo. Iš tiesų, tai šalčio ne taip jau ir bijo (nors ir yra kilusios iš šiltesnių kraštų), joms mirtinas priešas – dirvos užmirkimas, ypač kada žiemą ant įšalusios žemės ilgai stovi tirpsmo vanduo, tad levandų šaknys tiesiog uždūsta, augalas „nuskęsta“.
Dar viena dažna bėda, kai levanda būna pasodinta per daug derlingoje žemėje. Tada augalas mažai žydi ir kaip sakoma, labiau „išeina į lapus“, šakelės ištįsta ir išlinksta, krūmelis pasidaro padrikas ir nedekoratyvus. Jeigu jūsų gėlyno žemė derlinga, prieš sodinant levandą, galima gruntą sumaišyti su 1/3 ar 1/4 dalimi smėlio ar smulkaus žvyro, kuris sumažins derlingumą, padarys dirvą lengvesnę bei pagerins drenažą.
Jeigu jūsų levandų krūmeliai ištįso ir jų stiebai per daug išlinko, nepabijokite kas 2–3 metai atlikti atnaujinantį genėjimą – tiesiog nukirpkite daugiau kaip pusę augalo. Taip, iš pradžių jis atrodys gan skurdžiai, bet vėliau džiaugsite šiuo sprendimu, nes augalas išleis daug naujų ir vešlių ūglių, krūmas sutankės ir atrodys žymiai dekoratyvesnis. Šį genėjimą geriausia atlikti kovo pabaigoje arba balandžio mėnesį, prieš prasidedant augalo vegetacijai.
Levandas galima pasidauginti auginiais, o dažniausiai, kai jos nužydi, pačios išbarsto smulkias sėklytes, kurios kitais metais sudygsta aplinkui motininį augalą. Jei sėsite pirktines levandos sėklas, neužberkite jų žemėmis, o tik atsargiai prispauskite prie paviršiaus. Pasėtas laikykite šviesioje vietoje, nes levandos sudygsta tik šviesoje.
Dygti pradeda po 1–3 savaičių. Neužmirškite, kad levandos nemėgsta drėgmės pertekliaus, tad daigų neperlaistykite. Geriau vandenį liekite ne per vazono viršų, o įpilkite į padėkliuką, kad pats susigertų iš apačios. Vandens perteklių po 0,5 val. išpilkite, nepalikite stovinčio padėkliuke. Levandos mėgsta itin saulėtas ir šviesias vietas. Tad auginkime levandas, kvapnias, puošnias ir vaistingas gėles, kurios papuoš jūsų gėlyną.
