Jeigu būna snieginga žiema ir sniego pusnys gausiai užkloja augalus, tai yra natūrali apsauga nuo šalčio, po sniegu būna šilčiau. Bet jeigu smarkiai krinta temperatūra, o sniego nėra, tada reikia savo žaliesiems draugams padėti peržiemoti. Puiku, jeigu turite šviesią ir vėsią patalpą – nešildomą šiltnamį ar verandą, šviesų garažą, nes spygliuočiams bei visžaliams augalams ir žiemą reikia šviesos. Bet tokią galimybę retai kas turi, tad teks pasirūpinti kitaip.
Svarbiausias iškylantis klausimas – kuriuos augalus vazone reikėtų apdangstyti, o kurių – ne ? Pirmiausia tai priklauso nuo augalo rūšies. Yra augalų, kurie gali žiemoti nedengti visai nedideliuose vazonuose ir neiššalti. Nedidelis vazonas šiuo atveju būtų kibiro dydžio, maždaug 10-20 litrų talpos. Vieni atspariausių yra spygliuočiai. Kadangi daugelis pušų, kadagių bei kai kurios eglių rūšys natūraliai gamtoje iškenčia stiprius šalčius, tai ir vazonuose tam jos pakančios. Pačios atspariausios yra kalninės ir paprastosios pušys; paprastieji, kazokiniai, kininiai ir gulstieji kadagiai; paprastosios ir dygiosios (arba sidabrinės) eglės. Žinoma, jeigu vienišas ir nepridengtas vazonas stovės -25-30 laipsnių šaltyje kiaurai perpučiamas vėjo, tai ir atspariausias augalas neatlaikys tokio „grūdinimo“.
Taip pat dar ganėtinai atsparūs kai kurie lapuočiai medžiai ir krūmai, kurie natūraliai auga mūsų krašte. Tai paprastieji ąžuolai, liepos, beržai, alksniai, skroblai, klevai, uosiai, tuopos, gudobelės, taip pat šeivamedžių, sedulų, erškėčių, karklų bei kt. krūmai.
Dažniausiai patys lepiausi yra visžaliai, t.y. žiemą nenumetantys lapų augalai bei tie, kurie atkeliavo iš šiltesnių kraštų. Tai rododendrai, magnolijos, alyvos, budlėjos, hebės, putinai, hortenzijos ir kt. Šie augalai paprastai sunkiai žiemoja vazonuose. Prie įstaigų į vazonus dažnai sodinamos mažosios baltosios eglutės ‘Conicos‘, kartais dar vadinamos kanadinėmis yra gan atsparios šalčiui, bet pavasarį jos pasidaro negražios dėl kitos priežasties – dėl ankstyvos pavasario saulės, kuri vasario-kovo mėnesiais nudegina jų spygliukus.
Antras svarbus dalykas žiemojančiam augalui lauke - tai vazono dydis. Savaime aišku, kad kuo vazonas mažesnis, tuo augalui bus šalčiau. Apytiksliai apie 1 kub.m dydžio vazonų nereikia papildomai šiltinti, užteks natūralios grunto ir šaknų šilumos. O mažesnio dydžio jau reikėtų apsaugoti. Yra saugomi du dalykai – tai augalo “galva“, „kūnas“ ir „kojos“, t.y. pats vazonas, kuriame auga augalo šaknys bei augalo viršus, t.y. kamienas ir šakos. Jeigu turite galimybę ir vazoną galite pakelti, įkaskite jį į žemę su visu augalu iki pat vazono krašto. Jeigu įkasti negalite, naudokite kitas įvairias apsaugas.
Tiek patį vazoną, tiek augalą galima aprišti įvairiomis šildančiomis priemonėmis – eglišakėmis, drobiniu maišu ar balta agrodanga. Galima ir kartonu ar senais laikraščiais – svarbu tik, kad jie nesušlaptų nuo kritulių – tam vazonas turėtų stovėti po stogeliu, nes paspaudus šalčiams šlapias popierius suledės į gabalą ir vietoj apsauginės atliks šaldymo funkciją.
Žinoma, jei vazonai stovi prie įėjimo ar kitoje viešoje erdvėje, tai juos apdangsčius visokiais skarmalais ar popieriais tikrai neatrodys puošniai. Bet vaizdo tikrai nesugadins eglišakės ar drobinis audeklas, ant kurių galima pakabinti ir kalėdinių puošmenų. Be to, sodo ar namų ūkio reikmenų parduotuvėse galima įsigyti specialiai pasiūtų smagių apdangalų ar maišų, skirtų augalų dengimui žiemą.
Jeigu vazonas stovi ant grindinio trinkelių, ant akmeninio ar betoninio paviršiaus arba tiesiog ant žemės, geriausia po vazono dugnu pakišti medinę lentą, putplasčio ar plastiko gabalą, kuris neleis stipriai įšalti šaknims.
Jeigu norite apsaugoti ne vieną, o keletą vazonų – sustatykite juos kiek įmanoma arčiau vieną šalia kito, apvyniokite baltos agrodangos gabalu visų vazonų šonus ir uždenkite keliais sluoksniais viršų. Arba viską kruopščiai galima uždangstyti eglišakėmis. Į tuščius tarpus tarp vazonų galima pripilti sausų durpių.
Dar vienas svarbus dalykas žiemojantiems vazonuose augalams, kuris kažkodėl retai prisimenamas, yra tai, kad ir numetęs lapus ir užmigęs žiemos miegu augalas vis tiek vegetuoja – jis kvėpuoja ir garina drėgmę. Ši problema aktuali tiems augalams, kurie žiemoja lauke po stogu arba dėl sandaraus uždangstymo natūraliai nepatenka lietaus ir sniego, galinčių sudrėkinti žemę.
Tad jeigu vazonas per žiemą išdžius, o drėgmė juk pamažu garuoja net ir esant minusinei temperatūrai, tai augalas pavasarį gali tiesiog nesužaliuoti, nes bus nudžiūvęs. Todėl bent kartą per mėnesį patikrinkite, ar žemė vazone nėra sausa ir paliekite vazoną, kai lauke pliusinė temperatūra.
Tad jeigu skirsite šiek tiek dėmesio ir laiko savo kiemo ar biuro puošmenai lauke, tuomet galėsite ja džiaugtis ne vienus metus.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
