Ką būtina žinoti apie pavasario karalienes

 (2)
Magnolijos – vienos gražiausių žydinčių medžių ir krūmų mūsų krašte. Nors Lietuvoje savaime jos neauga ir yra atkeliavę iš tolimųjų šalių, bet pas mus jus jos pritapo ir atėjus pavasariui puošia ne vieną privatų kiemą ar miesto sodą. Magnolijų yra ne viena rūšis, vienos gali augti kaip dideli medžiai, o kitos – kaip neaukšti krūmai, vienos pražysta anksti pavasarį, o kitos – vasarą. Tad pristatome tas, kurios gali augti Lietuvoje be didesnių kaprizų.
Lelijažiedė magnolija 'Nigra'.
© Asmeninis archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

ŽVAIGDINĖ MAGNOLIJA (Magnolia stellata) žydi viena pirmųjų mūsų krašte. Dažniausiai ši magnolija auga kaip krūmas, bet gali augti ir nedideliu medeliu, pasiekiančiu 3–3,5 m aukštį. Savaime auga Japonijoje. Žydėti pradeda balandžio antroje pusėje, pabaigoje arba gegužės pradžioje. Žiedai ryškiai balti, iki 10 cm skersmens ir sudaryti iš keliolikos siaurų žiedlapių, šiek tiek kvepiantys. Žydėjimas gali trukti ir kelias savaites – tai priklauso nuo orų.

Žvaigždinė magnolija žydi viena iš pirmųjų.
Žvaigždinė magnolija žydi viena iš pirmųjų.
© Asmeninis archyvas

Štai šių metų pavasarį, kai šios magnolijos pradėjo žydėti, tuo metu daugelį vietovių užklupo naktinės šalnos, tad jų žydėjimas buvo visai trumpas. Be rūšinės magnolijos medelynuose galima įsigyti veislę ‘Rosea‘ su rausvais žiedais ar ‘Chrysanthemumiflora‘ – rausvais ir pilnaviduriais žiedais.

Žydintys japoninių magnolijų medžiai.
Žydintys japoninių magnolijų medžiai.
© Asmeninis archyvas


JAPONINĖ MAGNOLIJA
(M. kobus) savaime auga ne tik Japonijoje, bet ir Korėjoje. Tai viena iš dažniausiai auginamų magnolijų, nes yra ne tik puošni, bet ir gan atspari šalčiui. Žydėti pradeda balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, šiek tiek veliau už žvaigždinę magnoliją. Japoninė magnolija – tikras medis, savo tėvynėje galintis užaugti iki 20–25 m aukščio, o Lietuvoje apie 10–12 m, tad jeigu norėsite sodinti ją savo kieme, parinkite tokią vietą, kur ji galės plėstis. Tiesa, auga ji gan lėtai. Žiedai – taip pat ryškiai balti, sudaryti iš 6–9 stambių žiedlapių, su nedidele rausva rusva juostele apačioje. Ši magnolija puošni ir vasarą savo sodriai žalia lapija ir rudeniop, kai sunokina originalias vaisių kekes su raudonomis „uogomis“, t.y. sėklomis. Lietuvoje galima auginti atsparesnį šalčiui varietetą borealis arba lenkų sukurtą veislę ‘Rogow‘, kuri užauga mažesnė nei rūšinis augalas ir žydi ryškesniais žiedais.

SULANŽO MAGNOLIJA (M. x soulangeana) yra viena iš puošniausių magnolijų, žydinčių pas mus gegužės mėn. Šias magnolijas dažnas lietuvis pamato keliaudamas po kitas šalis ir jomis susižavėjęs užsimano auginti savo kieme. Deja, šis augalas, sukurtas selekcininkų iš dviejų magnolijų rūšių, yra gan lepus. Lietuvoje ji auga ir žinau ne vieną sodą, kur ne tik auga, bet ir gražiai žydi, bet paprastai mėgsta apšąlti, tad po to ilgai nebesukrauna žiedų. Jeigu norite užsiauginti šį medį, kuris Lietuvoje dažniausiai auga kaip 4–5 m aukščio krūmas, reikės jį palepinti, parenkant saulėtą, derlingą, drėgnoką ir nuo vėjų apsaugotą vietą, o pirmąsias žiemas apdangstyti. Jeigu sąlygos jai patiks – pavasarį atsidėkos jums ypač stambiais ir puošniais, baltai rožiniais žiedais.

Sulanžo magnolijos - vieni iš gražiausiai žydinčių medžių.
Sulanžo magnolijos - vieni iš gražiausiai žydinčių medžių.
© Asmeninis archyvas


LEBNERIO MAGNOLIJA (M. x loebneri) – dar vienas žmogaus sukurtas hibridas. Ši magnolija auga kaip 2,5–5 m aukščio krūmas. Žydi gegužės mėnesį. Yra sukurta nemažai jos veislių, Lietuvoje viena populiariausių – ‘Leonard Messel‘, žydinti gausiais, baltais su rausvu atspalviu žiedais bei veislė ‘Merrill‘ žydinti gan stambiais rausvais žiedais.

Skėtinės magnolijos žiedai ir lapai - vieni iš stambiausių.
Skėtinės magnolijos žiedai ir lapai - vieni iš stambiausių.
© Asmeninis archyvas

LELIJAŽIEDĖ MAGNOLIJA (M. liliiflora) yra neaukštas, iki 2,5–3,5 m aukščio siekiantis krūmas, savaime augantis Kinijoje. Nors rūšinio augalo žiedai yra balti, bet želdynuose dažniausiai auginama veislė ‘Nigra‘ su tamsiai purpuriniais žiedais, žydinčiais gegužę arba birželį.

Magnolija 'Pinkie'.
Magnolija 'Pinkie'.
© Asmeninis archyvas

KITOS RŪŠYS. Lietuvoje auginama ir daugiau magnolijų rūšių. Būtų galima paminėti agurkinę (M. acuminata), kurios žiedai gal kiek mažiau dekoratyvūs nei kitų, bet šis medelis yra vienas iš atspariausių šalčiui tarpe magnolijų. Labai puošni skėtinė magnolija (M. tripetala), užauginanti, ko gero, vienus stambiausius lapus ir žiedus mūsų šalyje: žiedai gali siekti net 15–20 cm skersmens. Nors šis medelis taip pat yra gan lepus, bet botanikos soduose gal sėkmingai auginamas jau ne vienus metus. Selekcininkai yra sukūrę ne vieną puošnų hibridą iš keleto magnolijų rūšių. Viena populiariausių yra ‘Susan‘, ‘Betty‘, ‘Ann‘ ir kitos mergaičių vardais pavadintos magnolijos bei daugybė kitų.

Magnolia 'Suzan' dažnai pražysta dar antrą kartą vasaros pabaigoje.
Magnolia 'Suzan' dažnai pražysta dar antrą kartą vasaros pabaigoje.
© Asmeninis archyvas

MAGNOLIJŲ PRIEŽIŪRA. Šie augalai yra gan lepūs, tad jei norėsite puošmenos savo kieme – reikės šiek tiek dėl jos pasistengti. Kaip jau minėta, visos magnolijos mėgsta derlingą, purią, gan rūgščią ir drėgną (bet ne šlapią) dirvą. Pati tinkamiausia vieta bus saulėta ir apsaugota nuo žiemos vėjų. Magnolijų šaknys mėsingos ir trapios, bet negilios, tad žiemai geriau dengti ne tiek šakas ar kamieną, o šaknis. Tuo labiau, kad magnolijos pumpurus apsaugo švelniais kailinukais, tarsi „kačiukai“. Anksti pavasarį galite patręšti universaliomis arba spygliuočiams skirtomis trąšomis. Karštomis ir sausomis vasaromis augalą, ypač jauną, reikėtų palaistyti, nes, kaip jau minėta, šaknų sistema negili, bet geriausia mulčiuoti pušies žievės mulčiu, kuris ne tik apsaugos nuo karščio, šalčio ar sausros, bet ir parūgštins dirvą, trukdys augti piktžolėms.

Magnolijų pumpurai nuo šalčio būna apsaugoti tarsi "kačiukai" švelniais kailinukais.
Magnolijų pumpurai nuo šalčio būna apsaugoti tarsi "kačiukai" švelniais kailinukais.
© Asmeninis archyvas
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

7 populiarūs augalai ir jų paslaptingos savybės, apie kurias žino ne visi

Renkantis kambarinius augalus, nevalia pamiršti jų naudingųjų savybių. Taigi, kokį augalą pasirinkti savo namams?

Pelargonijų paruošimas prieš žiemą (3)

Pelargonijos visą vasarą gausiai žydėjo ir nuostabiu žydėjimu puošė aplinką. Jei tuos augalus norite per žiemą išlaikyti ir kad kitais metais vėl džiugintų spalvingų žiedų karoliais, tad rugsėjo pradžioje atvėsus orams, pats metas jas pernešti į patalpą žiemojimui. Kaip jas paruošti ir prižiūrėti žiemą pataria gėlininkas Vladas Karpavičius.

5 prieskoniniai augalai, kurie gali būti nuodingi

Augalai gali žmogui suteikti ir naudą, ir žalą. Gėlynuose gan dažnai auginame gėles, kurios yra nuodingos, bet paprastai to nesužinome, kol jos nesukelia kokių nors problemų. Deja, ne tik gėlės gali būti nuodingos, bet ir darže auginami prieskoniniai augalai. Paprastai jie sukelia problemų tada, kai vartojami per dažnai ar dideliais kiekiais, kai žmogus, pats to nežinodamas, yra jiems alergiškas. Tad šį kartą pristatome prieskoninių augalų penketuką, kuriuos augindami ir naudodami su maistu, turėtumėte būti atsargesni.

Gidas, kaip namuose prižiūrėti palmę

Chamedorėjos vienas iš populiauriausių kambarinių augalų pasirinkimų. Šios šešėlį mėgstančios palmės gamtoje auga po aukštesnių miško augalų užuolaida, taigi namų sąlygomis šie augalai kuo puikiausiai jaučiasi šalia į rytinę pusę žvelgiančio lango ar apšviesti dienos šviesos lempų.

Apželdinti šlaitą – misija įmanoma

Sklypas su šlaitu neretai tampa sodybos šeimininko galvos skausmu. Nors tokioje vietoje netrukdomai augs dauguma augalų, šlaito priežiūra sunkesnė nei lygios vietos. Todėl svarbu žinoti kelis patarimus, be kurių neišsiversite.

Rudeninis genėjimas: 5 esminiai patarimai

Rudenį bekrentant lapams vėl atsidengia medžių šakos ir ne vienas sodininkas, apžvelgęs savo sodą jau nori griebtis pjūklo ar sekatoriaus. Tačiau būtina genėti tinkamai, kad vietoj naudos nepadarytumėte daugiau žalos. Išskyrėme 5 taisykles, padėsiančias tai padaryti. Nors dar tik vasaros pabaiga, bet jau pats metas tam ruoštis!

Aplinka Vilniuje – ramus užutėkis šlaito papėdėje (2)

Namo Vilniuje aplinką projektavusiai architektei Jurgitai Ambraškaitei (UAB „J-architects“) status kalvos šlaitas šalia terasos buvo ir nemenkas iššūkis, ir galimybė sukurti išskirtinį kraštovaizdžio dizainą. Mat architektė įsitikinusi, kad funkcine prasme namas ant šlaito yra idealus variantas, nes iš kiekvieno aukšto galima be kliūčių išeiti į lauką: virtuvė įrengta antrajame namo aukšte ir iš jos patenkama tiesiai į terasą, skirtą jaukiai ilsėtis uždaroje erdvėje ir gėrėtis apgalvotai sukomponuotais želdynais bei natūralia gamta.

Augalai, kurie džiugins vasaros pabaigoje, rudenį ar net žiemą

Vasaros pabaigoje gėlynuose dar žydi nemažai augalų. Bet ne vien žiedai gali būti puošnūs, vis dažniau vertinami ir tie augalai, kurie neturi įspūdingų žiedų, o įdomūs savo lapais, sausais žiedynais ar kero forma. Vieni iš tokių – tai dekoratyviniai siauralapiai žolynai, kuriuos paprastai vadiname varpiniais arba tiesiog smilginiais augalais. Visu savo grožiu jie dažniausiai atsiskleidžia vasaros antroje pusėje, rudenį ar net žiemą.

Ką auginti gėlynuose, kad šie išliktų puošnūs vasaros pabaigoje ir rudenį? (3)

Vasara persirito į antrąją pusę, kai kurios daugiametės gėlės jau nužydėjo, bet nemažai dar yra žydinčių. Gerai tai, kad vis dažniau auginamos gėlės, kurios net ir nužydėjusios atrodo dekoratyviai, nes nemažai yra tokių augalų, kurie yra puošnūs ne vien žiedais, bet ir įdomiais lapais ar kero forma. Tad ką verta auginti želdynuose, kad šie išliktų puošnūs vasaros pabaigoje ar rudenį?

Kėdainiečių šeima, kuri atrado laisvės receptą nuo žolės pjovimo (5)

Šeimai, auginančiai tris vaikus, 5 papildomos valandos laisvalaikio - tai laimėjimas, prilygstantis aukso puodui. Tuo neabejoja kėdainietis Mantas Petrulis, kuris prieš mėnesį ruošėsi pirkti loterijos bilietą, tačiau užuot tai padaręs, nutarė sudalyvauti konkurse, kurio pagrindinis prizas - robotas vejapjovė. Šiandien laimėtu prizu labiausiai džiaugiasi trys šeimos vaikai, kurių tėtį robotas išlaisvino nuo varginančios vejos priežiūros nuosavo namo kieme.