Ką būtina žinoti apie pavasario karalienes

 (2)
Magnolijos – vienos gražiausių žydinčių medžių ir krūmų mūsų krašte. Nors Lietuvoje savaime jos neauga ir yra atkeliavę iš tolimųjų šalių, bet pas mus jus jos pritapo ir atėjus pavasariui puošia ne vieną privatų kiemą ar miesto sodą. Magnolijų yra ne viena rūšis, vienos gali augti kaip dideli medžiai, o kitos – kaip neaukšti krūmai, vienos pražysta anksti pavasarį, o kitos – vasarą. Tad pristatome tas, kurios gali augti Lietuvoje be didesnių kaprizų.
Lelijažiedė magnolija 'Nigra'.
© Asmeninis archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

ŽVAIGDINĖ MAGNOLIJA (Magnolia stellata) žydi viena pirmųjų mūsų krašte. Dažniausiai ši magnolija auga kaip krūmas, bet gali augti ir nedideliu medeliu, pasiekiančiu 3–3,5 m aukštį. Savaime auga Japonijoje. Žydėti pradeda balandžio antroje pusėje, pabaigoje arba gegužės pradžioje. Žiedai ryškiai balti, iki 10 cm skersmens ir sudaryti iš keliolikos siaurų žiedlapių, šiek tiek kvepiantys. Žydėjimas gali trukti ir kelias savaites – tai priklauso nuo orų.

Žvaigždinė magnolija žydi viena iš pirmųjų.
Žvaigždinė magnolija žydi viena iš pirmųjų.
© Asmeninis archyvas

Štai šių metų pavasarį, kai šios magnolijos pradėjo žydėti, tuo metu daugelį vietovių užklupo naktinės šalnos, tad jų žydėjimas buvo visai trumpas. Be rūšinės magnolijos medelynuose galima įsigyti veislę ‘Rosea‘ su rausvais žiedais ar ‘Chrysanthemumiflora‘ – rausvais ir pilnaviduriais žiedais.

Žydintys japoninių magnolijų medžiai.
Žydintys japoninių magnolijų medžiai.
© Asmeninis archyvas


JAPONINĖ MAGNOLIJA
(M. kobus) savaime auga ne tik Japonijoje, bet ir Korėjoje. Tai viena iš dažniausiai auginamų magnolijų, nes yra ne tik puošni, bet ir gan atspari šalčiui. Žydėti pradeda balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, šiek tiek veliau už žvaigždinę magnoliją. Japoninė magnolija – tikras medis, savo tėvynėje galintis užaugti iki 20–25 m aukščio, o Lietuvoje apie 10–12 m, tad jeigu norėsite sodinti ją savo kieme, parinkite tokią vietą, kur ji galės plėstis. Tiesa, auga ji gan lėtai. Žiedai – taip pat ryškiai balti, sudaryti iš 6–9 stambių žiedlapių, su nedidele rausva rusva juostele apačioje. Ši magnolija puošni ir vasarą savo sodriai žalia lapija ir rudeniop, kai sunokina originalias vaisių kekes su raudonomis „uogomis“, t.y. sėklomis. Lietuvoje galima auginti atsparesnį šalčiui varietetą borealis arba lenkų sukurtą veislę ‘Rogow‘, kuri užauga mažesnė nei rūšinis augalas ir žydi ryškesniais žiedais.

SULANŽO MAGNOLIJA (M. x soulangeana) yra viena iš puošniausių magnolijų, žydinčių pas mus gegužės mėn. Šias magnolijas dažnas lietuvis pamato keliaudamas po kitas šalis ir jomis susižavėjęs užsimano auginti savo kieme. Deja, šis augalas, sukurtas selekcininkų iš dviejų magnolijų rūšių, yra gan lepus. Lietuvoje ji auga ir žinau ne vieną sodą, kur ne tik auga, bet ir gražiai žydi, bet paprastai mėgsta apšąlti, tad po to ilgai nebesukrauna žiedų. Jeigu norite užsiauginti šį medį, kuris Lietuvoje dažniausiai auga kaip 4–5 m aukščio krūmas, reikės jį palepinti, parenkant saulėtą, derlingą, drėgnoką ir nuo vėjų apsaugotą vietą, o pirmąsias žiemas apdangstyti. Jeigu sąlygos jai patiks – pavasarį atsidėkos jums ypač stambiais ir puošniais, baltai rožiniais žiedais.

Sulanžo magnolijos - vieni iš gražiausiai žydinčių medžių.
Sulanžo magnolijos - vieni iš gražiausiai žydinčių medžių.
© Asmeninis archyvas


LEBNERIO MAGNOLIJA (M. x loebneri) – dar vienas žmogaus sukurtas hibridas. Ši magnolija auga kaip 2,5–5 m aukščio krūmas. Žydi gegužės mėnesį. Yra sukurta nemažai jos veislių, Lietuvoje viena populiariausių – ‘Leonard Messel‘, žydinti gausiais, baltais su rausvu atspalviu žiedais bei veislė ‘Merrill‘ žydinti gan stambiais rausvais žiedais.

Skėtinės magnolijos žiedai ir lapai - vieni iš stambiausių.
Skėtinės magnolijos žiedai ir lapai - vieni iš stambiausių.
© Asmeninis archyvas

LELIJAŽIEDĖ MAGNOLIJA (M. liliiflora) yra neaukštas, iki 2,5–3,5 m aukščio siekiantis krūmas, savaime augantis Kinijoje. Nors rūšinio augalo žiedai yra balti, bet želdynuose dažniausiai auginama veislė ‘Nigra‘ su tamsiai purpuriniais žiedais, žydinčiais gegužę arba birželį.

Magnolija 'Pinkie'.
Magnolija 'Pinkie'.
© Asmeninis archyvas

KITOS RŪŠYS. Lietuvoje auginama ir daugiau magnolijų rūšių. Būtų galima paminėti agurkinę (M. acuminata), kurios žiedai gal kiek mažiau dekoratyvūs nei kitų, bet šis medelis yra vienas iš atspariausių šalčiui tarpe magnolijų. Labai puošni skėtinė magnolija (M. tripetala), užauginanti, ko gero, vienus stambiausius lapus ir žiedus mūsų šalyje: žiedai gali siekti net 15–20 cm skersmens. Nors šis medelis taip pat yra gan lepus, bet botanikos soduose gal sėkmingai auginamas jau ne vienus metus. Selekcininkai yra sukūrę ne vieną puošnų hibridą iš keleto magnolijų rūšių. Viena populiariausių yra ‘Susan‘, ‘Betty‘, ‘Ann‘ ir kitos mergaičių vardais pavadintos magnolijos bei daugybė kitų.

Magnolia 'Suzan' dažnai pražysta dar antrą kartą vasaros pabaigoje.
Magnolia 'Suzan' dažnai pražysta dar antrą kartą vasaros pabaigoje.
© Asmeninis archyvas

MAGNOLIJŲ PRIEŽIŪRA. Šie augalai yra gan lepūs, tad jei norėsite puošmenos savo kieme – reikės šiek tiek dėl jos pasistengti. Kaip jau minėta, visos magnolijos mėgsta derlingą, purią, gan rūgščią ir drėgną (bet ne šlapią) dirvą. Pati tinkamiausia vieta bus saulėta ir apsaugota nuo žiemos vėjų. Magnolijų šaknys mėsingos ir trapios, bet negilios, tad žiemai geriau dengti ne tiek šakas ar kamieną, o šaknis. Tuo labiau, kad magnolijos pumpurus apsaugo švelniais kailinukais, tarsi „kačiukai“. Anksti pavasarį galite patręšti universaliomis arba spygliuočiams skirtomis trąšomis. Karštomis ir sausomis vasaromis augalą, ypač jauną, reikėtų palaistyti, nes, kaip jau minėta, šaknų sistema negili, bet geriausia mulčiuoti pušies žievės mulčiu, kuris ne tik apsaugos nuo karščio, šalčio ar sausros, bet ir parūgštins dirvą, trukdys augti piktžolėms.

Magnolijų pumpurai nuo šalčio būna apsaugoti tarsi "kačiukai" švelniais kailinukais.
Magnolijų pumpurai nuo šalčio būna apsaugoti tarsi "kačiukai" švelniais kailinukais.
© Asmeninis archyvas
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Plėvelės nuo piktžolių: kaip pasirinkti ir neapsigauti (3)

Kad sutaupytume laiko ir išvengtume ravėjimo, naudojame plėvelę nuo piktžolių. Tačiau tikrai ne visos plėvelės išties sutaupo laiką, dar daugiau - su kai kuriomis galite prisidaryti ne tik rūpesčių, bet ir nuostolių. Pasižiūrėkime, kokios plėvelės tam naudojamos, kokie jų privalumai ir trūkumai.

Dailiname aplinką: sodo takelių sprendimai (3)

Takai sodo dizainui tokie pat svarbūs, kaip rėmai paveikslui, jie sukuria prasmingą, logišką ryšį tarp želdynų ir architektūros.

Dilema: pieva vietoj vejos? (25)

Naujausias kraštovaizdžio dizaino kryptis išmanantys profesionalai tvirtina, kad pasaulyje vejų vietą vis dažniau užima natūralios pievos, labiau primenančios ne žmogaus, o gamtos kūrinius. Ir mes dažnai siūlome tokią alternatyvą, tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti... Tikimės, mūsų konsultantės botanikės Teresės Jokšienės patarimai paskatins šiek tiek kitaip pažvelgti į savo sodą ir jį pakeisti. Arba bent apie tai pasvajoti.

Ką būtina žinoti apie pavasario karalienes (2)

Magnolijos – vienos gražiausių žydinčių medžių ir krūmų mūsų krašte. Nors Lietuvoje savaime jos neauga ir yra atkeliavę iš tolimųjų šalių, bet pas mus jus jos pritapo ir atėjus pavasariui puošia ne vieną privatų kiemą ar miesto sodą. Magnolijų yra ne viena rūšis, vienos gali augti kaip dideli medžiai, o kitos – kaip neaukšti krūmai, vienos pražysta anksti pavasarį, o kitos – vasarą. Tad pristatome tas, kurios gali augti Lietuvoje be didesnių kaprizų.

10 patarimų, kaip ilgiau išlaikyti pamerktas gėles (5)

Visada malonu gauti gėlių. Deja, pamerktos gėlės ilgai neišbūna, o kartais nuvysta jau po poros dienų. Tam, kad skintos gėlės kuo ilgiau stovėtų, surinkome 10 naudingų patarimų.

Aroninių šeimos augalų priežiūra

Aroniniai augalai lengvai prigyja mūsų namuose, juos galima laikyti įvairiausiomis sąlygomis. Žiemą šiltą kambarį papuoš tropinės vėzdūnės, filodendrai, monsteros, singoniai. O kalijos ir zamiokulkai puikiai jausis vėsesnėse patalpose. Dauguma jų puikiai auga pavėsyje, o juk mūsų kraštuose butuose dažniausiai ir trūksta šviesos. Retos saulėtos žiemos dienos mūsų klimato juostoje primena tropinio miško prieblandą. Malonu, kai augalas neįnoringas, o tarp aroninių šeimos augalų, kuriuos galima rasti mūsų parduotuvėse, kaprizingų labai nedaug.

Nuo šių patarimų priklausys jūsų sodo grožis ir derlius (4)

Kokybiškas ir gausus derlius, gražūs žiedai ir lapija priklauso ne tik nuo gerai išdirbtos dirvos, pakankamai šilumos bei drėgmės, tačiau ir nuo dirvoje esančių mitybinių, lengvai įsisavinamų medžiagų kiekio.

Kaip dauginti pelargoniją auginiais (10)

Kai saulė vis dažniau išlenda pro debesis ir vis labiau šildo, ateina laikas dauginti įvairius augalus, kad jie spėtų išleisti šaknis ir galima būtų juos sodinti ir laukti žiedų.

Tikrojo pavasario belaukiant: žiedų nuotaikos

Žiemą skundžiamės, kad trūksta spalvų: arba visur balta, arba už lango pilkuma. O kas, jei ne gėlės suteikia namams spalvoto džiaugsmo ir gyvybės? Lengvai pražystantys vazoniniai augalai arba skintų gėlių žiedai namus papuoš spalvomis, ir sylaukti tikrojo pavasario bus lengviau.

Orchidėjų mitai: kaip nepaklysti auginimo ir priežiūros pinklėse

Šiuo metu Lietuvoje viena populiariausių gėlių neabejotinai gali būti tituluojama orchidėja. Nenuostabu, kad kyla galybė abejonių, kaip prižiūrėti šį augalą – nuo laistymo iki tręšimo aspektų. Į visus klausimus VIDEO reportaže atsako parduotuvės „Studija orchidėjos“ ekspertė Skaistė Pranaitė.

Daržininkystė be nugaros skausmų ir ravėjimo: padaryti tereikės vieną dalyką (37)

Ideali tvarka ir patogi priežiūra – šį kartą mes kalbame apie daržą. Galvojate, kad tai reikalauja daug pastangų? Visiškai ne, jei įsirengsite pakeliamas lysves. Lietuvoje toks daržo įrengimas vis sparčiau populiarėja ne tik dėl patogumo, bet ir dėl to, kad apribojimai kultūrų auginimui menki – atsisakyti tektų tik per didelę šaknų sistemą turinčių bulvių ir aukštaūgių kukurūzų.

Įspūdžiai iš sodų ir želdynų parodos „Gardenia 2017“

Pavasaris įsibėgėja visu greičiu: medžiai krauna pumpurus, žydi ankstyvosios gėlės, dygsta pirmoji žolytė ir daigai ant palangės. Kovo mėnesio pradžioje, kol dar laikėsi šalčiai, nemažai lietuvių, besidominčių augalais ir želdynais, apsilankė tradicinėje sodų parodoje „Gardenia 2017“, kuri kiekvieną pavasarį vyksta pas mūsų kaimynus lenkus Poznanės mieste. „Gardenia“ – tai viena didžiausių parodų Rytų Europos regione, kurioje dalyvauja ne tik Lenkijos, bet ir kitų Europos šalių augalų augintojai, želdynų projektuotojai, floristai, sodo reikmenų gamintojai ir visi, kas susiję su augalais ar sodo priežiūra.

Rožių nudengimas ir pavasarinis genėjimas

Pavasaris jaučiamas ir mūsų gėlynuose. Tad balandžio mėnesį nepavėluokime nugenėti peržiemojusių rožių, kad sulauktumėme jų gausaus žydėjimo. Kaip genėti rožes pavasarį pataria žinoma Lietuvoje rožių augintoja Aušra Lėlienė iš Kalotės (Klaipėdos m.).

Kiek kainuoja įsirengti veją? (5)

Norite, kad specialistai įrengtų veją? Panagrinėkime, iš ko susideda vejos įrengimo kaina, ir kokius klausimus reikia užduoti įvertinant įmonės pasiūlymą.

Įdomi pažintis: kambarinė gėlė – maranta (7)

Kai pavasario saulutė dažniau pašviečia pro langą, vis labiau norisi būti lauke, vis labiau rūpi lauko, o ne kambario augalai. Tad tikimės, kad neužmiršite pasirūpinti ir savo kambariniais augintiniais, kuriuos persodinti į naujus vazonus šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas. Šį kartą mūsų dėmesys skiriamas kambarinei gėlei vardu maranta. Nėra ji dažna mūsų kambariuose, bet dėl originalių lapų galėtų būti auginama ir dažniau.