Ką būtina žinoti apie pavasario karalienes

 (2)
Magnolijos – vienos gražiausių žydinčių medžių ir krūmų mūsų krašte. Nors Lietuvoje savaime jos neauga ir yra atkeliavę iš tolimųjų šalių, bet pas mus jus jos pritapo ir atėjus pavasariui puošia ne vieną privatų kiemą ar miesto sodą. Magnolijų yra ne viena rūšis, vienos gali augti kaip dideli medžiai, o kitos – kaip neaukšti krūmai, vienos pražysta anksti pavasarį, o kitos – vasarą. Tad pristatome tas, kurios gali augti Lietuvoje be didesnių kaprizų.
Lelijažiedė magnolija 'Nigra'.
© Asmeninis archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

ŽVAIGDINĖ MAGNOLIJA (Magnolia stellata) žydi viena pirmųjų mūsų krašte. Dažniausiai ši magnolija auga kaip krūmas, bet gali augti ir nedideliu medeliu, pasiekiančiu 3–3,5 m aukštį. Savaime auga Japonijoje. Žydėti pradeda balandžio antroje pusėje, pabaigoje arba gegužės pradžioje. Žiedai ryškiai balti, iki 10 cm skersmens ir sudaryti iš keliolikos siaurų žiedlapių, šiek tiek kvepiantys. Žydėjimas gali trukti ir kelias savaites – tai priklauso nuo orų.

Žvaigždinė magnolija žydi viena iš pirmųjų.
Žvaigždinė magnolija žydi viena iš pirmųjų.
© Asmeninis archyvas

Štai šių metų pavasarį, kai šios magnolijos pradėjo žydėti, tuo metu daugelį vietovių užklupo naktinės šalnos, tad jų žydėjimas buvo visai trumpas. Be rūšinės magnolijos medelynuose galima įsigyti veislę ‘Rosea‘ su rausvais žiedais ar ‘Chrysanthemumiflora‘ – rausvais ir pilnaviduriais žiedais.

Žydintys japoninių magnolijų medžiai.
Žydintys japoninių magnolijų medžiai.
© Asmeninis archyvas


JAPONINĖ MAGNOLIJA
(M. kobus) savaime auga ne tik Japonijoje, bet ir Korėjoje. Tai viena iš dažniausiai auginamų magnolijų, nes yra ne tik puošni, bet ir gan atspari šalčiui. Žydėti pradeda balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, šiek tiek veliau už žvaigždinę magnoliją. Japoninė magnolija – tikras medis, savo tėvynėje galintis užaugti iki 20–25 m aukščio, o Lietuvoje apie 10–12 m, tad jeigu norėsite sodinti ją savo kieme, parinkite tokią vietą, kur ji galės plėstis. Tiesa, auga ji gan lėtai. Žiedai – taip pat ryškiai balti, sudaryti iš 6–9 stambių žiedlapių, su nedidele rausva rusva juostele apačioje. Ši magnolija puošni ir vasarą savo sodriai žalia lapija ir rudeniop, kai sunokina originalias vaisių kekes su raudonomis „uogomis“, t.y. sėklomis. Lietuvoje galima auginti atsparesnį šalčiui varietetą borealis arba lenkų sukurtą veislę ‘Rogow‘, kuri užauga mažesnė nei rūšinis augalas ir žydi ryškesniais žiedais.

SULANŽO MAGNOLIJA (M. x soulangeana) yra viena iš puošniausių magnolijų, žydinčių pas mus gegužės mėn. Šias magnolijas dažnas lietuvis pamato keliaudamas po kitas šalis ir jomis susižavėjęs užsimano auginti savo kieme. Deja, šis augalas, sukurtas selekcininkų iš dviejų magnolijų rūšių, yra gan lepus. Lietuvoje ji auga ir žinau ne vieną sodą, kur ne tik auga, bet ir gražiai žydi, bet paprastai mėgsta apšąlti, tad po to ilgai nebesukrauna žiedų. Jeigu norite užsiauginti šį medį, kuris Lietuvoje dažniausiai auga kaip 4–5 m aukščio krūmas, reikės jį palepinti, parenkant saulėtą, derlingą, drėgnoką ir nuo vėjų apsaugotą vietą, o pirmąsias žiemas apdangstyti. Jeigu sąlygos jai patiks – pavasarį atsidėkos jums ypač stambiais ir puošniais, baltai rožiniais žiedais.

Sulanžo magnolijos - vieni iš gražiausiai žydinčių medžių.
Sulanžo magnolijos - vieni iš gražiausiai žydinčių medžių.
© Asmeninis archyvas


LEBNERIO MAGNOLIJA (M. x loebneri) – dar vienas žmogaus sukurtas hibridas. Ši magnolija auga kaip 2,5–5 m aukščio krūmas. Žydi gegužės mėnesį. Yra sukurta nemažai jos veislių, Lietuvoje viena populiariausių – ‘Leonard Messel‘, žydinti gausiais, baltais su rausvu atspalviu žiedais bei veislė ‘Merrill‘ žydinti gan stambiais rausvais žiedais.

Skėtinės magnolijos žiedai ir lapai - vieni iš stambiausių.
Skėtinės magnolijos žiedai ir lapai - vieni iš stambiausių.
© Asmeninis archyvas

LELIJAŽIEDĖ MAGNOLIJA (M. liliiflora) yra neaukštas, iki 2,5–3,5 m aukščio siekiantis krūmas, savaime augantis Kinijoje. Nors rūšinio augalo žiedai yra balti, bet želdynuose dažniausiai auginama veislė ‘Nigra‘ su tamsiai purpuriniais žiedais, žydinčiais gegužę arba birželį.

Magnolija 'Pinkie'.
Magnolija 'Pinkie'.
© Asmeninis archyvas

KITOS RŪŠYS. Lietuvoje auginama ir daugiau magnolijų rūšių. Būtų galima paminėti agurkinę (M. acuminata), kurios žiedai gal kiek mažiau dekoratyvūs nei kitų, bet šis medelis yra vienas iš atspariausių šalčiui tarpe magnolijų. Labai puošni skėtinė magnolija (M. tripetala), užauginanti, ko gero, vienus stambiausius lapus ir žiedus mūsų šalyje: žiedai gali siekti net 15–20 cm skersmens. Nors šis medelis taip pat yra gan lepus, bet botanikos soduose gal sėkmingai auginamas jau ne vienus metus. Selekcininkai yra sukūrę ne vieną puošnų hibridą iš keleto magnolijų rūšių. Viena populiariausių yra ‘Susan‘, ‘Betty‘, ‘Ann‘ ir kitos mergaičių vardais pavadintos magnolijos bei daugybė kitų.

Magnolia 'Suzan' dažnai pražysta dar antrą kartą vasaros pabaigoje.
Magnolia 'Suzan' dažnai pražysta dar antrą kartą vasaros pabaigoje.
© Asmeninis archyvas

MAGNOLIJŲ PRIEŽIŪRA. Šie augalai yra gan lepūs, tad jei norėsite puošmenos savo kieme – reikės šiek tiek dėl jos pasistengti. Kaip jau minėta, visos magnolijos mėgsta derlingą, purią, gan rūgščią ir drėgną (bet ne šlapią) dirvą. Pati tinkamiausia vieta bus saulėta ir apsaugota nuo žiemos vėjų. Magnolijų šaknys mėsingos ir trapios, bet negilios, tad žiemai geriau dengti ne tiek šakas ar kamieną, o šaknis. Tuo labiau, kad magnolijos pumpurus apsaugo švelniais kailinukais, tarsi „kačiukai“. Anksti pavasarį galite patręšti universaliomis arba spygliuočiams skirtomis trąšomis. Karštomis ir sausomis vasaromis augalą, ypač jauną, reikėtų palaistyti, nes, kaip jau minėta, šaknų sistema negili, bet geriausia mulčiuoti pušies žievės mulčiu, kuris ne tik apsaugos nuo karščio, šalčio ar sausros, bet ir parūgštins dirvą, trukdys augti piktžolėms.

Magnolijų pumpurai nuo šalčio būna apsaugoti tarsi "kačiukai" švelniais kailinukais.
Magnolijų pumpurai nuo šalčio būna apsaugoti tarsi "kačiukai" švelniais kailinukais.
© Asmeninis archyvas
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Augalas, be kurio neapsieina nė vienas lietuvis (8)

Vienas iš įprasčiausių augalų gyduolių mūsų krašte yra čiobrelis. Dažnas jis visur – ir natūraliai gamtoje, ir daržuose, ir gėlynuose. Gaila tik, kad tai, kas yra dažnas ir auga pašonėje, tą mažai vertiname, nes kažkodėl, jei nusiperkame čiobrelių ar nelietuviškų augalų preparatų vaistinėje, mums atrodo žymiai vertingiau. O čiobrelis, nors ir būdamas kuklus augaliukas, bet turi ne ką prastesnes gydomąsias savybes, ir auga jis visai šalia. Tad išėję pasivaikščioti į pievas ar pamiškes ir kur nėra arti taršos – pasirinkite po kojomis šių nedidelių augaliukų, nes šiuo metu kaip tik jų žydėjimo metas. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas atvežtinių čiobrelių rūšių.

Žydintys daugiamečiai augalai: 7 sėkmės paslaptys

Dizaineriai kartais tikrina mūsų grožio suvokimo patvarumą. Iš pradžių buvo madoje „marsietiški“ gėlynai, kuriems būdingas avangardinis augalų komplektavimas, dabar – „patvorio“ piktžolės. Mes nenustojame žavėtis jų talentu ir išmone, perimame, kas geriausia, ir vis dėlto… visada buvo mylimi sodo gėlynai.

Jeigu visa tai padarysite prieš septynias ryto, turėsite patį nuostabiausią sodą (5)

Atlikite šiuos kelis darbus savo sode ankstų rytą ir labai greitai džiaugsitės neįtikėtinais rezultatais.

Liepos darbai sode ir darže

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje.

Kaip išgelbėti džiūvančią orchidėją (1)

Kai parduotuvėje parduodamos kambarinės orchidėjos kainuoja du ar tris kartus pigiau nei įprastai, arba pažįstami siūlo paimti baigiančią sudžiūti gėlę nemokamai, sunku susilaikyti. Net jeigu orchidėjos lapai pagelto ir pradėjo džiūti, o šaknys nurudavo – tokį augalą išgelbėti galima. Tereikia jį teisingai persodinti.

Uogos, kurias lietuviai augina vis dažniau ir dažniau (23)

Apie valgomuosius sausmedžius esame jau ne kartą rašę, bet nuolat sulaukiame mūsų skaitytojų klausimų, ypač apie nesėkmes auginant šiuos krūmus. Tad šį kartą pabandysime atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, kaip sėkmingai auginti valgomuosius sausmedžius.

Aplinkos kūrimas (5): meniška netvarka – efektinga (14)

Viena vertus, tai turtingas gėlynas, tačiau jį galima vadinti ir tinginių sodu. Juk turtingi ne tie, kurie daug dirba, o tie, kurie protingai savo veiklą organizuoja...

Aplinkos kūrimas (4): kam tos taisyklės? (3)

Kraštovaizdžio dizaineriai kaip naują šių metų tendencija įvardija siekį miksuoti stilius – tai, kas jau senokai tapo kasdienybe interjero dizaine. „Senovinės“ kaimo gėlės ir vazonuose augančios agavos, svyruoklinis gluosnis išsiraičiusiomis šakomis ir statinė lietaus vandeniui rinkti – viską galima suderinti, jei išlavintas stiliaus pojūtis!

Aplinkos kūrimas (3): erdvės iliuzija mažame kieme (4)

Net ir mažame kieme galima pasijusti kaip erdviame sode, nors augalams daug laisvės čia suteikti neįmanoma. Tačiau tikslingai apskaičiuota jų įvairovė sukuria gausos įspūdį, o augalai sukomponuoti taip, kad kuo ryškiai atsiskleistų jų lapų spalvų, faktūrų ir formų kontrastas.

Aplinkos kūrimas (2): plastiškų linijų ramybė (4)

Vienmetės gėlės išsiskiria puošniais žiedais, o ir gėlynų vaizdą kasmet galima kardinaliai keisti, jei rinksitės šiuos augalus. Tačiau neužtenka vien tik įsigyti ir pasodinti vienmečių gėlių: tankiai ir gražiai jos suveši tada, kai parenkama tinkama augimo vieta.

Aplinkos kūrimas (1): apgalvota kontrastų dermė (4)

Pateiksime penkias idėjas, kaip įdomiau kurti aplinką. Šiandien pradedame nuo pirmojo pavyzdžio. Gėlių gausa atrodo prabangiai ir drauge labai natūraliai. Komponuojant tokį gėlyną netenka sukti galvos dėl geometrinės jo formos, tačiau kad ryškus įvairiaspalvių žiedų ir lapų derinys būtų malonus akiai ir įspūdingas, spalvų paletė turi būti labai gerai apgalvota. Nors augalai skirtingi, spalvų „dėmės“ ritmiškai pasikartoja ir atrodo harmoningai. Geltonai žydi lakišiai ir knifofijos, oranžiniais žiedeliais svyra krokosmijos, verbenos – švelniai violetinės, dar tamsesnis alūnių atspalvis.

Žemuogių auginimo atmintinė

Prasidėjo pats vasaros smagumas – žydėjimas, žaluma, šiluma ir pirmosios uogos. Soduose noksta braškės ir valgomieji sausmedžiai, o pievose ir pamiškėse – žemuogės. Ach, tos žemuogės, nors jos tokios mažos uogos, bet tokios skanios ir sveikos. O ar žinojote, kad senovėje lietuviai žemuoges vadino braškėmis?

Kambarinė gėlė, kuri suteiks jūsų interjerui šiuolaikiškumo ir prabangos (6)

Šiuo metu didžialapiai augalai itin populiarūs ir aktyviai naudojami kuriant interjerą. Tokie augalai sodinami į vazonus, jų lapai merkiami į vazas. Patalpų dekoravimas botaniniais motyvais ir gėlių ornamentais – viena iš tendencijų, nedingstančių iš garsių dizainerių projektų jau daugybę metų.

Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos (7)

Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.

Kaip susikurti svajonių gėlyną: paprastumo ir natūralumo paslaptys

Vasara – gėlių žydėjimo metas. Jomis galima puošti sodybas, daugiaaukščių namų kiemus arba ne didelius kiemelius, miniatiūrines erdves. Geriausia aplinka gėlėms – veja, dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Žaliame fone ryškiausiai išsiskiria gėlių žiedų spalvos.