Geometrinės formos išsklaido monotoniją
Įsivaizduojant dekoratyvinį daržą pirmiausia tenka atsiriboti nuo tradicinės jo planavimo idėjos, kai prieš akis iškyla ilgos, monotoniškai išsirikiavusios lysvės. Vietoj jų įrengtos neįprastos formos – kvadratinės, trikampės, apvalios, spiralinės ar išsidėsčiusios zigzagu – lysvės atrodo kur kas originaliau. Beje, šiandien toks populiarus įdomiai komponuojamas daržas – ne mūsų laikų „išradimas“. Gražiai sodinti daržoves išmokta labai seniai – ši tradicija gyvavo vienuolynuose jau prieš daug šimtų metų.
Lysvių kvadratai ir stačiakampiai patrauklūs akiai: jie estetiškai atrodo išdėstyti tiek taisyklingai, tiek įstrižai. Kad geometrinės formos deramai išryškėtų, turi būti suformuoti tikslūs jų kraštai. Tiesa, pačiose lysvėse visai nebūtina daržovių sodinti tiesiomis linijomis – galima kurti įvarius raštus, jei tik lysvė ganėtinai didelė. O, jei ji maža, čia verčiau auginti vienos rūšies daržoves.
Įdomi ir trikampio formos lysvė, primenanti saulutę (ar picą...). Tiesa, trikampiais išdėstytos lysvės iš vienos pusės gali būti per plačios, o centre – pernelyg susiaurėti, todėl viduryje reikėtų formuoti apskritimą, kad lysvių kampai labai nesusmailėtų, nes atrodytų nedailiai, o ir žemė ten labai greit džiūtų. Tad, jei daržui skirtas plotas mažas, tokios sudėtingos formos geriau vengti.
Išraiškingų formų lysvėse daržovės sodinamos ne bet kaip, o komponuojamos grupėmis, laikantis griežtos sistemos. Iš jų galima dėlioti geometrinius raštus, tačiau čia slypi vienas „bet“: prižiūrėti tokias lysves bus sudėtinga, nes daržovės yra sezoniniai augalai ir suvalgytas gėrybes teks keisti naujomis. Tad, jei nuėmus derlių atsiranda tuščių plotelių, ten galima pasodinti vienmečių gėlių.
Beje, daržoves tinka komponuoti laikantis tų pačių principų, kaip ir formuojant gėlynus. Pakraštyje auginami žemiausi augalai, tarkim, prieskoninės žolės – tinkamai prižiūrimos ir karpomos jos išsaugo dekoratyvumą visą sezoną. Toliau gali želti plotelis morkų gražiais ažūriniais lapais, paskui išryškėti sodresni burokėlių lapai (dar geriau – itin dekoratyvūs lapiniai burokėliai) ir kopūstai, kurių galvos primena didžiulius žiedpumpurius. Centre (ar toliausiai, jei lysvė yra sklypo pakraštyje) išraiškingai stiebtųsi aukščiausi augalai – saulėgrąžos ar vijoklinės pupelės, o, jei norite išskirtinio dekoratyvumo ir aromato, sodinkite kvapiuosius pelėžirnius. Beje, vijoklinių daržovių atramos turi būti dekoratyvios – paprasti šakaliai netiks. Čia dar galima pasodinti įdomiau suformuotą vaiskrūmį.
Taisyklinga geometrinė lysvių forma geriausiai išryškėja jas pakėlus ir išskirtinai įrėminus. Tokios lysvės – tarsi sklypo „griaučiai“, suteikiantys daržui struktūros. Skirtingi žemės paviršiaus lygiai suskaido sklypo erdvę, atskiria vieną zoną nuo kitos. Lysvių apvadai atlieka dekoratyvųjį vaidmenį, išryškina formą. Dar jie sulaiko žemę, daržovės neišvirsta, laistant nenubėga vanduo. Jei apvadai tikrai aukšti, šalia jų tinka susodinti svyrančius augalus.
Paaukštintas lysves lengva prižiūrėti, prie jų nereikia žemai lenktis, o ant krašto galima ir prisėsti. Jei augalams sklypo žemė netinkama, galima užpilti atvežtinės – aukšti apvadai saugos, kad neišbyrėtų. Paaukštintų lysvių (kaip, beje, ir paprastų) plotis turi būti toks, kad patogiai pasiektumėte jų vidurį. Trūkumas tas, kad žemė čia išdžiūsta greičiau, tad daržoves reikia dažniau laistyti.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
