Gėlė, kuri gali pradžiuginti tamsiuoju metų laiku

Šiuo tamsiu ir mažai saulėtu metų laiku skleidžiasi nuostabūs GRAKŠTUOLIO žiedai. Ši gėlė auginama gan retai, nors yra viena iš gražiausių kambarinių augalų, nes nuostabiai žydi kvapniais žiedais ir ją galima pražydinti net kelis kartus per metus. Bet apie viską papasakosime nuo pradžių.

Savaiminių grakštuolių rūšių, kurios priklauso amarilinių šeimai (taip pat ir česnakai, svogūnai ar narcizai) pasaulyje auga beveik dvi dešimtys; ir visos jos kilusios iš Amerikos žemynų. Kaip kambarinė gėlė dažniausiai auginamas didžiažiedis (Eucharis x grandiflora) ar amazoninis (E.amazonica), dar kartais ir baltažiedis (E.candida) ar kolumbinis (E.sanderi) grakštuolis. Anksčiau šios gėlės buvo vadinamos euchariais arba amazonės lelijomis, bet šiuo metu patvirtintas lietuviškas grakštuolio pavadinimas.


Grakštuolis todėl ir yra grakštuolis, kad jo žiedai elegantiškai grakščiai supasi ant ilgų žiedynkočių.
Grakštuolis todėl ir yra grakštuolis, kad jo žiedai elegantiškai grakščiai supasi ant ilgų žiedynkočių.
Asm. albumo nuotr.


Kuo gi jis nusipelnė tokio vardo? Be abejo, dėl nuostabiųjų žiedų, kurie grakščiai supasi ant ilgų, 30–60 cm aukštį siekiančių žiedynkočių. Žiedai būna ryškiai balti, gelsvu viduriuku, iki 10–12 cm skersmens ir labai maloniai kvepiantys. Jų forma labiau primena narcizo, nei lelijos žiedo formą. Ant vieno stiebo būna sukrauti 4–6 žiedai, žydintis vienas po kito, tad žydėjimas gali trukti gan ilgai. O žiedynkočių būna vienas arba keli.


Grakštuolių lapai taip pat puošnūs - sodriai žalios spalvos ir blizgantys.
Grakštuolių lapai taip pat puošnūs - sodriai žalios spalvos ir blizgantys.
Asm. albumo nuotr.


Įdomu tai, kad grakštuolis gali žydėti net kelis kartus per metus, tai priklauso nuo priežiūros, t. y. – nuo poilsio. Natūralioje grakštuolio aplinkoje būna 1–2 mėnesiai gan sausringi, tada augalas ilsisi. Sulaukęs drėgnojo periodo pabunda ir pradeda ruoštis žydėjimui. Tad ir auginamą namuose gėlę galime apgauti, jei baigusį žydėti nustosime intensyviai laistyti. Poilsio periodu laistome minimaliai ir tik tuomet, kai žemė vazone visiškai išdžiūsta. Tada negausiai paliejame ir jeigu likę vandens vazono padėkliuke, po 0,5–1 val. jį išpilame. Tokiu būdu grakštuolį per metus galima pražydinti du ar net tris kartus visais metų laikais.


Žiedai ne tik puošnūs, bet ir maloniai kvepiantys.
Žiedai ne tik puošnūs, bet ir maloniai kvepiantys.
Asm. albumo nuotr.


Kai nėra žiedų, aplinką puošia ir šios gėlės lapai, kurie yra sodriai žalios spalvos, blizgantys, stambūs, pailgos formos ir ant ilgų lapkočių. Dulkes nuo lapų retkarčiais reikėtų nušluostyti su drėgnu skudurėliu arba galima nuprausti duše su drugnu vandeniu. Kaip jau minėta, grakštuoliai priklauso amarilinių šeimai, tad jų šaknys yra svogūnai. Kai žiemą kambariuose dėl šildymo laikosi sausas oras, gali pradėti džiūti lapų galiukai, tad kartas nuo karto reikėtų nupurkšti vandeniu.


Vegetacijos ir žydėjimo metu žemė vazone turi būti drėgna (bet ne šlapia, nes supus šaknys). Žydinti augalą reikėtų patręšti su universaliomis arba svogūninėms gėlėms skirtomis trąšomis pagal nustatytas normas kas antrą savaitę. Grakštuoliai nemėgsta tiesioginės saulės spindulių, kurie gali nudeginti lapus, bet ir tamsioje kambario vietoje taip pat nekaip jausis: ten jis gali žaliuoti, bet nežydėti. Dar vienas svarbus dalykas yra tas, kad vazono geriau nesukioti, t. y., šviesos šaltinis turėtų būti visą laiką iš tos pačios augalo pusės, nes jei liedami ar kitaip prižiūrėdami augalą jo vazoną vis pasuksite, tai gali nebesukraui žiedų.


Grakštuolį galima pražydinti net keletą kartų per metus.
Grakštuolį galima pražydinti net keletą kartų per metus.
Asm. albumo nuotr.


Grakštuolis – šilumamėgis augalas, tad geriausiai jis jaučiasi apie 18–22 laipsnių temperatūroje; jis vargsta ir greitai nusibaigia, kai oro temperatūra nuolat laikosi žemesnė nei 15 laipsnių. Vasaromis jį galima išnešti „atostogauti“ į lauką, bet tik ne ten, kur šviečia tiesioginė saulė. Be to, nereikia užmiršti įnešti vėsiomis naktimis į vidų. Teko vieną kartą palikti lauke grakštuolį ankstyvo rudenio naktį, kai spustelėjo šaltukas: tada lapai nušalo, bet laimei, vėliau iš svogūnų išleido naujus.Pasidauginti šią gėlę galima „vaikučiais“, t. y. dukteriniais svogūnais, kurie atidalinami persodinimo metu.


Dalinant motininį krūmą, reikia palikti ne vieną ar du (nes tada ilgai nežydės), o bent 4–5 svogūnėlius krūvelėje. Tiesą pasakius, grakštuoliai nemėgsta persodinimo, nes kiek tekę juos auginti, po persodinimo dažniausiai jie kokius 1–2 nebežydėdavo. Tad persodinkite tik tuomet, kai tai tikrai būtina, šaknys akivaizdžiai netelpa vazone ir lenda pro drenažo skylutes.


Persodinti geriausia pavasarį ar vasarą, bet ne tuomet, kai augalas žydi. Žemė turėtų būti puri ir derlinga, o vazono apačioje reikėtų įpilti sluoksnelį drenažo: keramzito granulių ar sudužusio molinio vazono šukių.

Grakštuolio svogūnėlių galima įsigyti iš pažįstamų, auginančių šią gėlę, o jeigu tokių neturite, tai gėlių parduotuvėse, tik ten jie parduodami gan retai, be to, ir kaina būna tikrai nemaža. Bet dėl nuostabių ir kvapnių žiedų, kurie gali žydėti ir žiemą, tikrai verta auginti šį augalą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis