Egzotiniai vaisiai, kuriuos galima išauginti iš kauliukų

 (20)
Daugeliui pradedančiųjų sodininkų pažįstamas džiaugsmas, kai iš sėklos išauga daigelis. Pateikiame egzotinių vaisių, kuriuos galima išauginti iš kauliuko, sąrašą.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Citrusiniai vaisiai iš kauliukų
Mandarinai, apelsinai, jų hibridai – klementinai, citrinos, žaliosios citrinos, greipfrutai, didieji greipfrutai ir daugybė šių vaisių hibridų yra kvapnūs, įvairių skonių, su jais galima eksperimentuoti ištisus metus.

Kauliukai turi būti kiek įmanoma šviežesni – jų nepadrėkinus, daigumas mažėja. Rekomendacijos, kaip daiginti, gana paprastos: kauliukus nuplaukite, pasodinkite drėgną žemės, durpių ir smėlio mišinį (arba į specialų gruntą citrusiniams vaisiams). Kai tik daigeliai turės 1–2 lapelius, juos reikia persodinti. O geriausia iš karto sodinti į atskirus vazonėlius.

Citrusinių vaisių sėklos įdomios tuo, kad niekada nežinai, kas išaugs – jų daigeliai, ypač hibridų, dažniausiai neišsaugo savo tėvų rūšies požymių. Iš daigelio derliaus sulauksite maždaug po 10 metų, tad jei jūsų tikslas – vaisiai, sodinkite atitinkamų rūšių sodinukus.

Beje, iš citrinų, apelsinų ir greipfrutų kauliukų išauga stiprūs, sveiki daigeliai, iš anksto prisitaikę prie namų sąlygų. Kitų citrusinių daugeliai kaprizingesni. Dažniausiai žmonės daigina citrinas.

Persimonai iš kauliukų

Persimonus, nedažnai pamatysi ant palangių. Ir vis tik išauginti juos iš kauliukų visiškai realu.

Kaip daiginti:
-Kauliukus nuplaukite, pasodinkite į drėgną gruntą, uždenkite plėvele, stiklu ar plastikinio butelio nuoraiža ir pastatykite šiltoje vietoje.
-Mini šiltnamį periodiškai atidenkite, pravėdinkite, palaistykite žemę.
-kai tik pasirodys daigelis, gaubtą galima nuimti. Laukti ilgai nereikės – apie pora savaičių. Jei per dvi savaites nepasirodė daigeliai, veikiausiai ir nebesudygs.

Persimonų daigeliams reikia drėgmės – reguliariai laistykite žemę ir apipurkškite iš viršaus. Tiesa, perlaistyti irgi nesveika. Patyrę sodininkai pataria du kartus per mėnesį patręšti paeiliui mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Kai tik krūmelis išaugs iki 2 – 30 cm, galima pradėti jį formuoti. Vasarą vazoną su persimono krūmeliu geriau išnešti į lauką arba į balkoną, palaipsniui įpratinti prie saulės. Žiemą svarbu užtikrinti vėsą, tad galima laikyti rūsyje, antraip krūmelis žus. Kambario sąlygomis persimonai užauga iki pusės metro. Paskiepijus krūmą, vaisių galima tikėtis po 3 – 4 metų. Je neskiepysite, vaisių teks laukti dvigubai ilgiau, o ir apskritai jų geli nebūti.

Datulių palmė iš džiovintų datulių

Jei džiovinant datulės neapdorojamos termiškai, jų sėklos nepraranda daigumo. Tik kauliukus prie sodinant reikia pamirkyti. Mirkykite savaitę, kasdien keiskite vandenį, paskui vertikaliai įsmeikite į durpių ir smėlio mišinį. Po mėnesio jau bus nemaži daigeliai. Datulių palmę reikia reguliariai laistyti (žiemą laistyti mažiau), apipurkšti vandeniu, vėdinti patalpą, kurioje ji stovi, užtikrinti pakankamą kiekį šviesos, o žiemą – vėsą. Pirmus penkerius metus palmę kasmet reikia persodinti į didesnį vazoną.

Mangai

Šie indiški vaisiai turi didžiulius kauliukus. Sanskrito kalba „mango“ reiškia „didelis vaisius“. Sunokusį vaisių perpjauna, išima kauliuką, perpjauna, išima šerdį sodina. Tiks gruntas kaktusams ar sukulentams. Ant vazonėlio dugno deda keramzitinį drenažą, kaip ir visoms kitoms sėkloms.
Jei kalulą perskelti sunku, porą savaičių pamirkykite, vandenį keiskite kas antrą dieną. Galima įvynioti kaulą į drėgną rankšluostėlį. Svarbiausia, kad kaulas neperdžiūtų. Daigelius reikia reguliariai apipurkšti vandeniu, mangai mėgsta drėgną orą, šviesą ir šilumą. Nepakelia šalčio ir net esant +18-ai jiems vėsu.

Išaugę mangai sužydės po 5 ar net po 10 metų. Tiesa, tai nereiškia, kad bus vaisių – žiedus labai sunku apdulkinti net natūraliomis sąlygomis, ką jau kalbėti apie palangę svetimame klimate.

Feichoja

Feichojos daiginamos panašiai kaip citrusiniai vaisiai – rūšies požymių dauginant sėklomis beveik nelieka, reikia skiepyti. Sėklas daiginimui reikia imti iš sunokusių vaisių (šiltoje vietoje jie puikiai sunoks). Mažas sėkleles reikia švariai nuplauti, išdžiovinti, jos sėjamos žemių paviršiuje (galima sumaišyti sėkleles su smėliu).

Jei sėkloms pakanka šviesos, šilumos ir drėgmės, jos sudygs po mėnesio. Pirmais mėnesiai daigeliai greitai auga, todėl juos reikia išretinti, o paskui formuoti lapiją.

Figų medis

Figų sėklas reikia švariai nuplauti, išdžiovinti ir sėti paviršiuje, į drėgną gruntą. Paskui užberti smėliu, uždengti plėvele ir rasti šiltą vietelę. Daigeliai pasirodo po trijų savaičių, visą tą laiką reikia reguliariai laistyti ir vėdinti. Kartais sunkoka sulaukti vaisių, tačiau kai kuriems sodininkams pavyksta sulaukti vaisių iš trimečių – keturmečių augalų.

Pasifloros

Šių gražuolių iš Pietų Amerikos vaisiai valgomi visi, taip pat ir traškios sėklos. Jas pasėjus yra tikimybė, kad išaugs liana, o kada nors galėsite džiaugtis gražiais žiedais. Nepamirškite užtikrinti šiam augalui ryškios šviesos ir gryno oro, šilumos, erdvės, drėgmės ir dažno laistymo.

Kavamedis

Vargu ar pavyks sudaiginti internetu užsisakytas sėklas – jos labai greitai praranda daigumą. Na o užtikrinus mažai rūgštingą žemę, šiltnamio sąlygas ir gerą apšvietimą, kavamedžio sėklelės laikui bėgant virs medeliais.

Daiginimas iš sėklų – užsiėmimas kantriems, atsakingiems ir rūpestingiems sodininkams. Kantrybės prireiks – juk vaisių tenka laukti ne vienerius metus, o kartais jų ir nesulaukiama. Jei sunkumai jūsų negąsdina, sėkmės ir gausaus derliaus.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Aplinkos kūrimas (2): plastiškų linijų ramybė (1)

Vienmetės gėlės išsiskiria puošniais žiedais, o ir gėlynų vaizdą kasmet galima kardinaliai keisti, jei rinksitės šiuos augalus. Tačiau neužtenka vien tik įsigyti ir pasodinti vienmečių gėlių: tankiai ir gražiai jos suveši tada, kai parenkama tinkama augimo vieta.

Aplinkos kūrimas (1): apgalvota kontrastų dermė (4)

Pateiksime penkias idėjas, kaip įdomiau kurti aplinką. Šiandien pradedame nuo pirmojo pavyzdžio. Gėlių gausa atrodo prabangiai ir drauge labai natūraliai. Komponuojant tokį gėlyną netenka sukti galvos dėl geometrinės jo formos, tačiau kad ryškus įvairiaspalvių žiedų ir lapų derinys būtų malonus akiai ir įspūdingas, spalvų paletė turi būti labai gerai apgalvota. Nors augalai skirtingi, spalvų „dėmės“ ritmiškai pasikartoja ir atrodo harmoningai. Geltonai žydi lakišiai ir knifofijos, oranžiniais žiedeliais svyra krokosmijos, verbenos – švelniai violetinės, dar tamsesnis alūnių atspalvis.

Žemuogių auginimo atmintinė

Prasidėjo pats vasaros smagumas – žydėjimas, žaluma, šiluma ir pirmosios uogos. Soduose noksta braškės ir valgomieji sausmedžiai, o pievose ir pamiškėse – žemuogės. Ach, tos žemuogės, nors jos tokios mažos uogos, bet tokios skanios ir sveikos. O ar žinojote, kad senovėje lietuviai žemuoges vadino braškėmis?

Kambarinė gėlė, kuri suteiks jūsų interjerui šiuolaikiškumo ir prabangos (6)

Šiuo metu didžialapiai augalai itin populiarūs ir aktyviai naudojami kuriant interjerą. Tokie augalai sodinami į vazonus, jų lapai merkiami į vazas. Patalpų dekoravimas botaniniais motyvais ir gėlių ornamentais – viena iš tendencijų, nedingstančių iš garsių dizainerių projektų jau daugybę metų.

Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos (6)

Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.

Kaip susikurti svajonių gėlyną: paprastumo ir natūralumo paslaptys

Vasara – gėlių žydėjimo metas. Jomis galima puošti sodybas, daugiaaukščių namų kiemus arba ne didelius kiemelius, miniatiūrines erdves. Geriausia aplinka gėlėms – veja, dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Žaliame fone ryškiausiai išsiskiria gėlių žiedų spalvos.

Poilsis prie vandens nuosavame sode – svarbiausia, ką turite žinoti

Jaukumą ir sodo išskirtinumą gali nulemti tam tikros detalės. Ko gero žinote, kad kuriant sodo aplinką ypač svarbūs pojūčiai, o nėra nieko labiau raminančio ir atpalaiduojančio nei vanduo. Vandens telkinys sodybai teikia puošnumo, iškilmingumo arba atvirkščiai – intymumo. Tik jūsų valia, ką pasirinksite: mažą dekoratyvinį baseiną ar fontaną? O gal norite baseino, kuriame galėsite maudytis?

Kambariniai augalai, kurie atneša sėkmę ir gerovę į namus (15)

Ne paslaptis, kad yra augalų, kurie skleidžia gerą energiją, ir tokių, kurie skleidžia blogą. Todėl rinktis kambarinius augalus reikėtų ypač atidžiai, kad namuose visuomet vyrautų taika ir harmonija. Be to, yra žaliųjų draugų, kurie itin palankiai veikia nuotaiką ir savijautą.

Krūmai, kurie abejingų nepalieka (23)

„PRAŽYDO PRIE KELIO BEGĖDĖS ALYVOS...“. Taip apie alyvas kažkada dainavo roko grupė „Antis“. Kodėl gi alyvas pavadino begėdėmis? Galbūt, dėl tikrai nepaprastai gražių ir kvepiančių žiedų, kurie savo žydėjimo metu užstelbia visus kitus augalus, o jų kvapas svaigina ir gundo. Šiais metais šių kvapnių krūmų žydėjimas vėlavo kaip ir daugelio kitų augalų dėl šalto pavasario. Bet kai jau pražydo – pakvipo visos gatvės, kiemai ir sodai.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi (10)

Taip kraštovaizdžio dizainerė Gintarė Kaluškevičiūtė-Jablonskienė švelniai vadina savo nediduką, 66 m² sodą, kuriame ji eksperimentuoja, kurį keičia sodindama vis kitus augalus, stebėdama, kaip jie žydi ir žiemoja, kokios priežiūros reikalauja. „Mano sodelis yra tarsi bandymų laukas, jis kiekvienais metais keičiasi, nes turiu pažinti augalus, kuriuos naudoju projektuodama kraštovaizdį“, – sako Gintarė.

Puošnios gėlės, kurios mėgsta pavėsį

Pavasarį ir vasarą mūsų gėlynuose žydi daug ir puošnių gėlių, bet ypač dėmesį patraukia svogūninės ir šakniastiebinės gėlės savo ryškiais ir originaliais žiedais. Daugelis iš jų, tokios kaip tulpės, narcizai ar snieguolės mums yra gerai žinomos. Bet svogūninių ir šakniastiebinių gėlių asortimentas platus, jų tarpe yra ir mažai ar beveik negirdėtų pavadinimų, tokių kaip eritronis, trilija, eremūras, bellevalia ir kitų, net neturinčių lietuviškų pavadinimų gėlių. Jas vertina augalų kolekcionieriai bei gėlininkai, kurie nuolat ieško kažko įdomaus ir dar nematyto. Pabandykite auginti kurią nors vieną iš šių gėlių, pavyzdžiui, triliją. Jeigu ji sėkmingai pas jus įsitvirtins ir pražys, galėsite jausti džiaugsmą, kad prisijaukinote gražų ir nelengvai auginamą augalą, tuo labiau, kad gauti trilijos sodinuką Lietuvoje taip pat yra sudėtinga, bet pasistengus – įmanoma.

Kaip išdėstyti akmenis, kad alpinariumas trauktų ir kaimyno akį (5)

Sakoma, kad akmenis reikia ne padėti, o pasodinti – visai kaip augalus. Akivaizdu, kad galioja tam tikri principai, kaip išdėstyti akmenis ir kaip juos apjungti su augalais, kad galutinis vaizdas būtų harmoningas ir gražus. Paklausėme kraštovaizdžio architektės Linos Puodžiūtės, kuri veda seminarus apie alpinariumus ir apie kitokį akmenų panaudojimą kieme, kokių dėsnių ji patartų laikytis.

Plėvelės nuo piktžolių: kaip pasirinkti ir neapsigauti (3)

Kad sutaupytume laiko ir išvengtume ravėjimo, naudojame plėvelę nuo piktžolių. Tačiau tikrai ne visos plėvelės išties sutaupo laiką, dar daugiau - su kai kuriomis galite prisidaryti ne tik rūpesčių, bet ir nuostolių. Pasižiūrėkime, kokios plėvelės tam naudojamos, kokie jų privalumai ir trūkumai.

Dailiname aplinką: sodo takelių sprendimai (3)

Takai sodo dizainui tokie pat svarbūs, kaip rėmai paveikslui, jie sukuria prasmingą, logišką ryšį tarp želdynų ir architektūros.

Dilema: pieva vietoj vejos? (25)

Naujausias kraštovaizdžio dizaino kryptis išmanantys profesionalai tvirtina, kad pasaulyje vejų vietą vis dažniau užima natūralios pievos, labiau primenančios ne žmogaus, o gamtos kūrinius. Ir mes dažnai siūlome tokią alternatyvą, tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti... Tikimės, mūsų konsultantės botanikės Teresės Jokšienės patarimai paskatins šiek tiek kitaip pažvelgti į savo sodą ir jį pakeisti. Arba bent apie tai pasvajoti.