Egzotiniai vaisiai, kuriuos galima išauginti iš kauliukų

 (20)
Daugeliui pradedančiųjų sodininkų pažįstamas džiaugsmas, kai iš sėklos išauga daigelis. Pateikiame egzotinių vaisių, kuriuos galima išauginti iš kauliuko, sąrašą.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Citrusiniai vaisiai iš kauliukų
Mandarinai, apelsinai, jų hibridai – klementinai, citrinos, žaliosios citrinos, greipfrutai, didieji greipfrutai ir daugybė šių vaisių hibridų yra kvapnūs, įvairių skonių, su jais galima eksperimentuoti ištisus metus.

Kauliukai turi būti kiek įmanoma šviežesni – jų nepadrėkinus, daigumas mažėja. Rekomendacijos, kaip daiginti, gana paprastos: kauliukus nuplaukite, pasodinkite drėgną žemės, durpių ir smėlio mišinį (arba į specialų gruntą citrusiniams vaisiams). Kai tik daigeliai turės 1–2 lapelius, juos reikia persodinti. O geriausia iš karto sodinti į atskirus vazonėlius.

Citrusinių vaisių sėklos įdomios tuo, kad niekada nežinai, kas išaugs – jų daigeliai, ypač hibridų, dažniausiai neišsaugo savo tėvų rūšies požymių. Iš daigelio derliaus sulauksite maždaug po 10 metų, tad jei jūsų tikslas – vaisiai, sodinkite atitinkamų rūšių sodinukus.

Beje, iš citrinų, apelsinų ir greipfrutų kauliukų išauga stiprūs, sveiki daigeliai, iš anksto prisitaikę prie namų sąlygų. Kitų citrusinių daugeliai kaprizingesni. Dažniausiai žmonės daigina citrinas.

Persimonai iš kauliukų

Persimonus, nedažnai pamatysi ant palangių. Ir vis tik išauginti juos iš kauliukų visiškai realu.

Kaip daiginti:
-Kauliukus nuplaukite, pasodinkite į drėgną gruntą, uždenkite plėvele, stiklu ar plastikinio butelio nuoraiža ir pastatykite šiltoje vietoje.
-Mini šiltnamį periodiškai atidenkite, pravėdinkite, palaistykite žemę.
-kai tik pasirodys daigelis, gaubtą galima nuimti. Laukti ilgai nereikės – apie pora savaičių. Jei per dvi savaites nepasirodė daigeliai, veikiausiai ir nebesudygs.

Persimonų daigeliams reikia drėgmės – reguliariai laistykite žemę ir apipurkškite iš viršaus. Tiesa, perlaistyti irgi nesveika. Patyrę sodininkai pataria du kartus per mėnesį patręšti paeiliui mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Kai tik krūmelis išaugs iki 2 – 30 cm, galima pradėti jį formuoti. Vasarą vazoną su persimono krūmeliu geriau išnešti į lauką arba į balkoną, palaipsniui įpratinti prie saulės. Žiemą svarbu užtikrinti vėsą, tad galima laikyti rūsyje, antraip krūmelis žus. Kambario sąlygomis persimonai užauga iki pusės metro. Paskiepijus krūmą, vaisių galima tikėtis po 3 – 4 metų. Je neskiepysite, vaisių teks laukti dvigubai ilgiau, o ir apskritai jų geli nebūti.

Datulių palmė iš džiovintų datulių

Jei džiovinant datulės neapdorojamos termiškai, jų sėklos nepraranda daigumo. Tik kauliukus prie sodinant reikia pamirkyti. Mirkykite savaitę, kasdien keiskite vandenį, paskui vertikaliai įsmeikite į durpių ir smėlio mišinį. Po mėnesio jau bus nemaži daigeliai. Datulių palmę reikia reguliariai laistyti (žiemą laistyti mažiau), apipurkšti vandeniu, vėdinti patalpą, kurioje ji stovi, užtikrinti pakankamą kiekį šviesos, o žiemą – vėsą. Pirmus penkerius metus palmę kasmet reikia persodinti į didesnį vazoną.

Mangai

Šie indiški vaisiai turi didžiulius kauliukus. Sanskrito kalba „mango“ reiškia „didelis vaisius“. Sunokusį vaisių perpjauna, išima kauliuką, perpjauna, išima šerdį sodina. Tiks gruntas kaktusams ar sukulentams. Ant vazonėlio dugno deda keramzitinį drenažą, kaip ir visoms kitoms sėkloms.
Jei kalulą perskelti sunku, porą savaičių pamirkykite, vandenį keiskite kas antrą dieną. Galima įvynioti kaulą į drėgną rankšluostėlį. Svarbiausia, kad kaulas neperdžiūtų. Daigelius reikia reguliariai apipurkšti vandeniu, mangai mėgsta drėgną orą, šviesą ir šilumą. Nepakelia šalčio ir net esant +18-ai jiems vėsu.

Išaugę mangai sužydės po 5 ar net po 10 metų. Tiesa, tai nereiškia, kad bus vaisių – žiedus labai sunku apdulkinti net natūraliomis sąlygomis, ką jau kalbėti apie palangę svetimame klimate.

Feichoja

Feichojos daiginamos panašiai kaip citrusiniai vaisiai – rūšies požymių dauginant sėklomis beveik nelieka, reikia skiepyti. Sėklas daiginimui reikia imti iš sunokusių vaisių (šiltoje vietoje jie puikiai sunoks). Mažas sėkleles reikia švariai nuplauti, išdžiovinti, jos sėjamos žemių paviršiuje (galima sumaišyti sėkleles su smėliu).

Jei sėkloms pakanka šviesos, šilumos ir drėgmės, jos sudygs po mėnesio. Pirmais mėnesiai daigeliai greitai auga, todėl juos reikia išretinti, o paskui formuoti lapiją.

Figų medis

Figų sėklas reikia švariai nuplauti, išdžiovinti ir sėti paviršiuje, į drėgną gruntą. Paskui užberti smėliu, uždengti plėvele ir rasti šiltą vietelę. Daigeliai pasirodo po trijų savaičių, visą tą laiką reikia reguliariai laistyti ir vėdinti. Kartais sunkoka sulaukti vaisių, tačiau kai kuriems sodininkams pavyksta sulaukti vaisių iš trimečių – keturmečių augalų.

Pasifloros

Šių gražuolių iš Pietų Amerikos vaisiai valgomi visi, taip pat ir traškios sėklos. Jas pasėjus yra tikimybė, kad išaugs liana, o kada nors galėsite džiaugtis gražiais žiedais. Nepamirškite užtikrinti šiam augalui ryškios šviesos ir gryno oro, šilumos, erdvės, drėgmės ir dažno laistymo.

Kavamedis

Vargu ar pavyks sudaiginti internetu užsisakytas sėklas – jos labai greitai praranda daigumą. Na o užtikrinus mažai rūgštingą žemę, šiltnamio sąlygas ir gerą apšvietimą, kavamedžio sėklelės laikui bėgant virs medeliais.

Daiginimas iš sėklų – užsiėmimas kantriems, atsakingiems ir rūpestingiems sodininkams. Kantrybės prireiks – juk vaisių tenka laukti ne vienerius metus, o kartais jų ir nesulaukiama. Jei sunkumai jūsų negąsdina, sėkmės ir gausaus derliaus.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Rudeniniai lapai: kaip nuo jų apsivalyti

Pats metas nuo lapų apvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas.

Ko galima pasimokyti iš kapinaičių Vokietijoje (19)

Spalio mėnesio antroje pusėje vis labiau artėjant Vėlinėms, daugelis iš mūsų vis dažniau apsilankome kapinėse, prisimindami mirusiuosius ir norėdami labiau pasirūpinti jų kapais. Pastaraisiais dešimtmečiais lietuviškų kapinių želdynai smarkiai keitėsi, atsirado daug naujovių, kurios kartu su kitais pokyčiais po Nepriklausomybės atgavimo atėjo iš Vakarų Europos šalių. Šį kartą nusprendėme pasidairyti po kapines vieno nedidelio Vokietijos miestelio Oberammergau, esančio pietinėje ir kalnuotoje Bavarijos dalyje bei palyginti augalų pasirinkimą su mūsų kapinių želdiniais.

Sužinokite, iki kada rudenį galima sodinti daugiamečius augalus

Daugeliui pažįstama situacija: internetu užsakyti sodinukai atkeliavo gerokai vėliau, nei planuota. Arba dėl kažkokių kitų priežasčių nepavyko visko padaryti laiku. Kyla klausimas – sodinti ar nesodinti prieš žiemą? Kada sodinti dar galima ir kada jau ne? Kaip nustatyti, kur eina toji riba? Bandykime išsiaiškinti.

Vejos priežiūra rudenį – kaip teisingai pjauti, laistyti ir tręšti

Rudenį, kai žemė po truputį puošiasi spalvotu lapų kilimu, vejos priežiūra pasitraukia į tolimesnį planą, bet taip neturėtų būti, nes žolė ir toliau auga, nepaisant sumažėjusios temperatūros.

Tulpių, narcizų ir kitų svogūninių gėlių sodinimas (1)

Visų pirma, žemė po purenimo turi kiek susėsti, antraip pasodinsite nepakankamai giliai, o jei žiemą bus mažai sniego, svogūnėliai gali pašalti ar apskritai sunykti.

Nukritę lapai: kaip su jais susitvarktyti?

Netrukus prasidės pirmosios šalnos, o su jomis ir staigus lapų kritimas. Tie, kurie patys tvarkosi savo gyvenamąją teritoriją, turėtų paskubėti pasirūpinti specialiomis taromis – konteineriais, kompostavimo dėžėmis ar maišais. Lapų deginimas ar metimas į buitinių atliekų konteinerius gresia ne tik nemalonumais, bet ir piniginėmis baudomis. Keli praktiniai patarimai, kurie padės išvengti klaidų ir leis sutaupyti. Patarimais dalinasi „Ecoservice“ komercijos ir plėtros vadovas Andrejus Barinovas.

Kaip pasigaminti rudeninių „gėlių“ iš klevo lapų (2)

Namus ar darbo stalą galima pasipuošti rudens dovanojamomis gėrybėmis. Viena iš tokių – spalvingi medžių lapai, kurių šiuo metu gausu lauke. Tad jeigu einante pasivaikščioti, būtinai prisirinkite puokštę nukritusių lapų – iš jų lengvai ir greitai galėsite pasidaryti rudeniškų „gėlių“. Labiausiai tam tinka klevo lapai, nes, ko gero, nei vieno medžio lapai rudenį nenusidažo tokiomis ugninėmis spalvomis kaip klevo. Be to, klevo medžiai jie auga visur, o jų lapai – vieni iš didžiausių.

Kokios gėlės nebijo rudens orų? (1)

Labiausiai užsigrūdinę augalai – dekoratyvusis kopūstas ir šilokas, bet yra ir daugiau rudens negandų nebijančių gėlių.

Trumpos chrizantemų auginimo ir dauginimo rekomendacijos

Chrizantemų elgesio dėsningumus nėra lengva atsekti – joms, kaip poetiškoms natūroms, būdingas išskirtinis lengvabūdiškumas ir nenuspėjamumas. Vienoje vietoje jos auga ir žydi laiku, kitoje, esančioje vos už kelių žingsnių, atsisako tai daryti. Taigi, dauguma atvejų šio augalo įsigijimas yra ne kas kita, kaip įdomi ir ne itin brangi loterija.

Augalai, kurie praskaidrins niūrią rudens dieną (1)

Mažai kas bežydi rudenį, tik viena kita rudeninė gėlė – astrai, chrizantemos, ežiuolės ir dar kelios. Lietuvos gamtoje natūraliai auga ŠILINIS VIRŽIS (Calluna vulgaris), kuris vasaros pabaigoje ir rudenį pasipuošia rožiškai violetiniais žiedeliais. Želdynuose paprastai auginamos įvairiaspalvės veislės, pastaraisiais metais viržiai yra „ant bangos“ – jie puošia namus lauke ir viduje, auga gėlynuose ir kapinėse, iš jų šakelių kuriamos floristinės kompozicijos.