Eglutė, kuri džiugina visus metus

 (2)
Lietuvos miškuose savaime auga paprastoji eglė, bet pasaulyje paplitę daugybė ir kitų eglių rūšių. Kai kurios iš jų auginamos ir mūsų dekoratyviuose želdynuose. Šį kartą pristatome baltąją eglę (Picea glauca), kuri savaime auga Šiaurės Amerikos miškuose ir kalnuose. Tai tikrai nelepus medis, paplitęs ne tik Aliaskoje, bet ir kituose šaltuose regionuose, tad gali ištverti net –40 laipsnių šaltį! Savo gimtinėje ji paprastai pasiekia 15–30 m aukštį, bet gali ir daugiau – pats aukščiausias 55 m aukščio medis auga Kanados miškuose.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kuo baltoji eglė skiriasi nuo mūsų paprastosios? Jos spygliukai yra kiek trumpesni, apie 1–1,5 cm ilgio, tankesni ir ne tokie dygūs, jie nėra visiškai žali kaip paprastosios eglės, o turi kiek melsvą atspalvį. Kankorėžiai žymiai mažesni, apie 3–6 cm ilgio ir 1 cm skermens, turi šiek tiek rausvumo. Sėklos atitinkamai taip pat mažesnės nei paprastosios eglės, bet irgi su sparneliu, kuris padeda mažai sėklytei nuskristi ir sudygti kuo toliau nuo „mamos“. Baltoji eglė sėklų subrandina tikrai daug, nes jomis mėgsta užkandžiauti daugelis paukščių ir miško žvėrelių, tad gamta pasirūpino, kad sėklų užtektų ir valgytojams, ir šios eglės rūšies išlikimui.

Baltoji eglė ‘Conica‘ želdynuose karaliauja jau virš 100 metų, bet neatsibosta dėl žalių ir tankių spygliukų, kompaktiškos formos bei lėto augimo.
Baltoji eglė ‘Conica‘ želdynuose karaliauja jau virš 100 metų, bet neatsibosta dėl žalių ir tankių spygliukų, kompaktiškos formos bei lėto augimo.
© Asmeninio albumo nuotr.

Pavasarį baltoji eglė išleidžia miniatiūrinius kankorėžiukus, ir moksliškai tai vadinama sporfikavimu, o mums labiau suprantama kaip žydėjimas. Moteriški kankorėžiukai (makrostrobilai) būna simpatiškos rausvos spalvos, vyriški (mikrostrobilai) labiau panašūs į žirginius. Įvykus apdulkinimui, rudeniop kankorėžiai subręsta.

‘Conica‘ – labai tinkamas pasirinkimas kapinėse, tik prieš ją sodinant reikėtų pagerinti smėlėtą žemę juodžemiu ir paviršių pamulčiuoti, kad žemė ne taip greitai išdžiūtų.
‘Conica‘ – labai tinkamas pasirinkimas kapinėse, tik prieš ją sodinant reikėtų pagerinti smėlėtą žemę juodžemiu ir paviršių pamulčiuoti, kad žemė ne taip greitai išdžiūtų.
© Asmeninio albumo nuotr.

Baltoji eglė gali išgyventi iki 300–350 metų amžiaus. Lietuvoje garbaus amžiaus medžių auga senuose dvarų parkuose, Palangos botanikos ir Girionių parke, kai kuriose girininkijose. Didžiausi baltosios eglės privalumai yra tie, kad ji atspari šalčiui ir sausroms, mažiau reikli nei kitos eglės dirvos derlingumui, gali augti daliniame pavėsyje ir šlapiose vietose. Jos mediena naudojama statybose, baldams ir popieriui gaminti, iš sodinukų galima suformuoti tankią ir aukštą gyvatvorę, apsaugančią nuo stiprių vėjų.

‘Sander‘s Blue‘ forma panaši į ‘Conicos‘, tik spygliukai ne žali, o sidabriškos spalvos.
‘Sander‘s Blue‘ forma panaši į ‘Conicos‘, tik spygliukai ne žali, o sidabriškos spalvos.
© Asmeninio albumo nuotr.

Želdynuose ši rūšinė eglė sodinama gan retai, vis labiau populiarėja jos žemaūgės veislės. Viena iš labiausiai žinomų yra ‘CONICA‘, kartais dar vadinama kanadine eglute. Ši nedidukė ir tanki eglutė buvo aptikta kaip savaime augantis mutantas Kanados miškuose daugiau nei prieš 100 metų ! Bet jos populiarumas nemažėja iki šių dienų, nes dėl savo gražios formos ir lėto augimo mėgstama ne tik gėlynuose, parkuose, kapinėse, alpinariumuose, bet ir kituose dekoratyviniuose želdynuose. Šis nedidelis medelis auga itin lėtai, per metus pasistiebdamas tik po keletą cm. Jo spygliukai ryškiai žali ir labai tankūs. Lietuvoje ‘Conica‘ gali pasiekti 2–3 m aukštį (bet tik per daugelį metų), šiltesnėse šalyse ji užauga kiek didesnė. Kartais medeliai nukenčia ankstyvą pavasarį, kai pakaitina saulė, o žemė dar būna įšalusi, ypač jei augalas auga labai saulėtoje ir sausoje vietoje. Vasarą medelis gali nukentėti nuo vorantinklinių erkučių antpuolio. Šios erkutės akimi nematomos, pastebime tik jų padarytą žalą, kai dėl neaiškių priežasčių pradeda džiūti ir byrėti spygliai. Jeigu nenorite naudoti savo kieme pesticidų atbaidant kenkėjus, tiesiog nupurkškite medelį stipria vandens sroves iš laistymo žarnos keletą kartų per dieną.

Eglutė ‘Maigold‘ ypač puošni pavasarį, kai pasidabina kreminės spalvos jaunais ūgliais.
Eglutė ‘Maigold‘ ypač puošni pavasarį, kai pasidabina kreminės spalvos jaunais ūgliais.
© Asmeninio albumo nuotr.
‘Echiniformis‘ pavadinimas reiškia „ežį“, į kurį medelis ir panašus.
‘Echiniformis‘ pavadinimas reiškia „ežį“, į kurį medelis ir panašus.
© Asmeninio albumo nuotr.

‘Sander‘s Blue‘ eglučių spygliukai būna melsvos spalvos, ‘Daisy‘s White‘ ir ‘Maigold‘ jauni spygliukai beveik balti, ‘Dendrofarma Gold‘, ‘Echiniformis‘ ir ‘Nana‘ medeliai auga rutulio formos, tik pirmojo spygliai geltoni, o kitų dviejų – melsvi. ‘Laurin‘ ir ‘Piccolo‘ veislės medeliai auga ypač lėtai ir būna siauros koloniškos formos, bei daugelis kitų veislių.

‘Dendrofarma Gold‘ – labai tankus, geltonai žalios spalvos rutulys.
‘Dendrofarma Gold‘ – labai tankus, geltonai žalios spalvos rutulys.
© Asmeninio albumo nuotr.
Baltosios eglės sėklos su sparnelio ir vėjo pagalba gali nuskristi toli nuo motininio augalo. Sėklomis mėgsta užkandžiauti paukščiai ir smulkūs žvėreliai.
Baltosios eglės sėklos su sparnelio ir vėjo pagalba gali nuskristi toli nuo motininio augalo. Sėklomis mėgsta užkandžiauti paukščiai ir smulkūs žvėreliai.
© Asmeninio albumo nuotr.

Visos paminėtos baltosios eglės veislės auga lėtai, tad labai tinkamos auginimui mažose erdvėse (kapinėse, balkonuose, vazonuose ir pan.), jų trumpi, tankūs ir gan švelnūs spygliukai. Geriausiai jos jaučiasi, augdamos daliniame pavėsyje, drėgnokoje ir vidutiniškai derlingoje žemėje. Pavasarį galima patręšti spygliuočiams skirtomis trąšomis ar puse normos universalių trąšų. Mažųjų eglučių šaknų sistema negili, tad per sausras ar augančias vazonuose reikėtų stebėti ir esant reikalui palaistyti. Neužmirškite, kad jei šią eglutę auginate vazone, net ir žiemą žemė gali išdžiūti, ypač jei vazonas stovi lauke, apsaugotas nuo kritulių. Yra ne kartą tekę matyti, kaip šios mielos mažos eglutės, augančios vazonuose prie kavinių ar įstaigų durų dažnai skursta ir džiūsta, nes niekas nesusipranta jas tiesiog palaistyti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Sunku, patikėti, bet tai – tiesa: šios priemonės išgelbės kambarines gėles

Ar gali būti graži palangė, jei ant jos nėra kambarinių augalų? Vis tik norėdami užtikrinti jiems tinkamas sąlygas augti, žydėti, skleisti aromatą ir džiuginti puikiu vaizdu, būtinai turime tinkamai jais rūpintis.

Kaip greitai atgaivinti orchidėją (2)

Orchidėja – daugelio mėgstama gėlė. Kartais kyla pagunda ant svetainės palangės išrikiuoti visą šių gražuolių kolekciją. Ir nei jeigu kuri iš jų jau visai leisgyvė, ją galima reanimuoti.

Kapų puošimas per Vėlines: kada „mažiau yra daugiau“? (4)

Nepasiduokite pirkimo manijai. Daugiau gėlių, daugiau spalvų, daugiau žvakių, didesnių žvakidžių – ar tikrai šito reikia? Pagalvokime, kaip papuošti kapus natūraliai ir subtiliai.

Kapinaitės Anglijoje: plastikinės gėlės populiaresnės nei gyvos (12)

Artėjant Vėlinėms, tęsiame temą apie kitų šalių kapines. Juk kapinės – tai ne tik ta vieta, kur atgulama amžino poilsio, bet neatsiejamas kiekvienos šalies kultūros bei papročių atspindys, kur taip pat vyrauja mados – antkapių, želdinių bei kt. Šį kartą lankėmis Anglijoje, Birmingamo priemiestyje esančiose kapinėse. Šis miestas yra antras pagal dydį Jungtinėje Karalystėje, kuriame gyvena beveik 1 mln. gyventojų, tad palyginus su kitomis, šios kapinaitės yra nedidelės.

Kaip teisingai dengti rožes? (2)

Dengti ar nedengti? Tai klausimas, kuris spalio mėnesį iškyla visiems rožių augintojams. Jei dengti, tai kaip, kuo ir, svarbiausia, kada?

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Norvegijoje (63)

Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.

Rudeniniai lapai: kaip nuo jų apsivalyti

Pats metas nuo lapų apvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas.

Ko galima pasimokyti iš kapinaičių Vokietijoje (24)

Spalio mėnesio antroje pusėje vis labiau artėjant Vėlinėms, daugelis iš mūsų vis dažniau apsilankome kapinėse, prisimindami mirusiuosius ir norėdami labiau pasirūpinti jų kapais. Pastaraisiais dešimtmečiais lietuviškų kapinių želdynai smarkiai keitėsi, atsirado daug naujovių, kurios kartu su kitais pokyčiais po Nepriklausomybės atgavimo atėjo iš Vakarų Europos šalių. Šį kartą nusprendėme pasidairyti po kapines vieno nedidelio Vokietijos miestelio Oberammergau, esančio pietinėje ir kalnuotoje Bavarijos dalyje bei palyginti augalų pasirinkimą su mūsų kapinių želdiniais.

Sužinokite, iki kada rudenį galima sodinti daugiamečius augalus

Daugeliui pažįstama situacija: internetu užsakyti sodinukai atkeliavo gerokai vėliau, nei planuota. Arba dėl kažkokių kitų priežasčių nepavyko visko padaryti laiku. Kyla klausimas – sodinti ar nesodinti prieš žiemą? Kada sodinti dar galima ir kada jau ne? Kaip nustatyti, kur eina toji riba? Bandykime išsiaiškinti.

Vejos priežiūra rudenį – kaip teisingai pjauti, laistyti ir tręšti

Rudenį, kai žemė po truputį puošiasi spalvotu lapų kilimu, vejos priežiūra pasitraukia į tolimesnį planą, bet taip neturėtų būti, nes žolė ir toliau auga, nepaisant sumažėjusios temperatūros.