Daržininkystė be nugaros skausmų ir ravėjimo: padaryti tereikės vieną dalyką

 (37)
Ideali tvarka ir patogi priežiūra – šį kartą mes kalbame apie daržą. Galvojate, kad tai reikalauja daug pastangų? Visiškai ne, jei įsirengsite pakeliamas lysves. Lietuvoje toks daržo įrengimas vis sparčiau populiarėja ne tik dėl patogumo, bet ir dėl to, kad apribojimai kultūrų auginimui menki – atsisakyti tektų tik per didelę šaknų sistemą turinčių bulvių ir aukštaūgių kukurūzų.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tokios lysvės taip pat gali papuošti Jūsų sodą, kadangi galima įrengti ne tik skirtingų aukščių, bet ir skirtingų formų lysves: trikampio, ovalo, apskritimo ar net raitytas.

Esminiai privalumai

Svarstote, kas gi tokio stebuklinga slypi po žodžių junginiu „pakeltos lysvės“? Štai esminiai privalumai.

1. Pakeltos lysvės yra puikus būdas auginti daržoves, ypač jei vyrauja prastas dirvožemis arba silpna drenažo sistema.

2. Pavasarį pakeltos lysvės greičiau įšyla, todėl daržoves galima sodinti kiek anksčiau nei įprastose lysvėse. Anksti pavasarį jose jau verta auginti pavasarinį derlių: ridikėlius, salotas, krapus, morkas. Be to, iš tokių lysvių kartais galima surinkti net dvigubai didesnį derlių nei iš tradicinės lysvės, ypatingai tai galima pajusti sėjant greitos vegetacijos daržoves. Taip yra dėl intensyvių procesų, kai tinkamai supiltos organinės medžiagos. Vidutinė dirvos temperatūra gali būti net +80 C aukštesnė, todėl augalai greičiau ir geriau auga, šilčiau jaučiasi.

3. Jei lysvė siaura, ant jos nereikia lipti, todėl ir žemę tenka purenti rečiau, o augalų šaknys geriau aprūpinamos oru.

4. Tokios lysvės labai patogios nugaros skausmus kenčiantiems, sunkiai pasilenkiantiems žmonėms.

5. Iš tarpulysvio į tokias lysves nepatenka piktžolių, o jei dar naudojate ir mulčią, ravėti tenka itin retai.

Vienintelis pakeliamų lysvių minusas, ko gero, tas, kad tokios lysvės greičiau išdžiūsta, tačiau šią problemą galima lengvai išspręsti, pakaks tik jų paviršių mulčiuoti. Mulčias apsaugo dirvą nuo perkaitimo, išlaiko drėgmę ir neleidžia augti piktžolėms. Taip pat, galima į dirvą įmaišyti vermikulito ar drėgmę palaikančių granulių, kurios sugeria vandens perteklių ir po to palengva jį atiduoda augalams. Dar visai patogu būtų įsirengti lašelinę laistymo sistemą.

Kaip įsirengti tokias lysves?

Jei jau susidėliojote visus pliusus, laikas apsispręsti dėl medžiagų tokioms lysvėms konstruoti. Tai visiškai nesudėtinga pasidaryti patiems. Lysvių sienelėms galite rinktis įvairiausias medžiagas: plytas, rąstus, lentas, plastiką ar net akmenis. O jei dar prie šonų pritvirtinsite rėmus su polietilenine ar stikline danga, taip dar labiau pagreitinsite ankstyvąjį derlių.

Norintys didžiausio komforto, lysves turėtų įsirengti 60–100 cm aukštyje. Jei norite, kad lysvė būtų patogiai prieinama iš abiejų pusių, 80 cm – optimalus plotis.

Statant lysvę ant žemės, dugno – nereikia, tačiau formuojant ją ant betono ar kitokios dangos – būtina speciali orui pralaidi agrotekstilės plėvelė, kuri tvirtinama kabėmis prie lysvės rėmo.

Jau ant įrengtos pakeltos lysvės pagrindo galima dėti šakų, lapų ar perpuvusio mėšlo. Jei dirvožemis sunkus, molingas, atkaskite 20–30 cm dugno ir užpildykite jį skalda ar žvyru.

Įrengiantys pakeliamas lysves dažniausiai klausia, kiek į tokią lysvę reikia auginimo terpės: komposto ar substrato? Apskaičiuoti gana paprasta. Jei lysvė stačiakampė ar kvadratinė, tai tereikia padauginti lysvės aukštį, plotį ir gylį bei padalinti skaičių iš 1000 – taip gausite lysvės tūrį litrais. Pavyzdžiui, jei aukštis 30 cm, ilgis – 200 cm, plotis – 100 cm, jums reikės 600 litrų substrato ar komposto. O jei lysvė apvali, tuomet reikia skaičiuoti tūrį kaip ritinio: V=pR2*H (R – spindulys; H – aukštis) ir taip pat, padalinti skaičių iš 1000.

Jei lysvėje planuojamos auginti „lipančios“ (vijoklinės) daržovės ir gėlės: žirniai, pupelės, agurkai ar pelėžirniai, būtina įrengti atramas. Tam puikiai tinka tinklas ar bambukinės lazdos.

Lysvės iš medienos

Tokios lysvės įrengiamos dažniausiai. Tam galima naudoti rąstus, pusrąsčius ar paprasčiausias lentas. Iš lentų pagamintas paaukštintos lysvės karkasas yra stabilesnis nei paprastai paruošta lysvė. Iš lysvės vidaus pusės galite įkloti specialią plėvelę, kuri nepraleistų vandens.

Tiesa, patartina naudoti dažytas, impregnuotas lentas, kadangi dėl nuolatinio sąlyčio su dirvožemiu mediena greitai yra, todėl lentas po 4–5 metų gali tekti pakeisti. Jei rinksitės impregnuotas lentas, šios tarnaus ilgiau – 15–20 metų.

Lysvė iš plytų ar akmenų

Dažnai lysves iš plytų įrengti galima tiesiog sukraunat plytas viena ant kitos. Tačiau jei lysvės bus aukštesnės, be skiedinio neapsieisite.

Lysvės iš akmenų be cemento gali tapti puikia buveine įvairioms daugiametėms gėlėms, tačiau padaryti tokią lysvę gana sudėtinga ir taip pat kur kas saugiau dirbti bus jei akmenis sutvirsinsite cementu.

Aukštesnių nei 30 cm lysvių įrengimui geriausia sumūryti ar išlieti pamatus. Šie turi būti dvigubai platesni už sieną.

Kuoliukais ir kaproniniu siūlu ar virve pažymėkite būsimos sienos vietą. Iškaskite apie 30 cm gylio tranšėją, sutvirtinkite jos kraštus ir į ją pusiau pripilkite cemento bei išlyginkite. Džiovinkite porą dienų ir tik tuomet pradėkite statyti lysvės sienelę.

Lysvės iš plastiko

Tam tinkamos plastikinės lentos. Jos yra tuščiavidurės, tvirtos ir palyginti ilgaamžės. Tiesa tokių pakeltų lysvių lentų sujungimui turi būti naudojamos specialios jungtys. Viena tokių lysvių tikrai gali tapti ir komposto dėže.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Norvegijoje (19)

Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.

Rudeniniai lapai: kaip nuo jų apsivalyti

Pats metas nuo lapų apvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas.

Ko galima pasimokyti iš kapinaičių Vokietijoje (24)

Spalio mėnesio antroje pusėje vis labiau artėjant Vėlinėms, daugelis iš mūsų vis dažniau apsilankome kapinėse, prisimindami mirusiuosius ir norėdami labiau pasirūpinti jų kapais. Pastaraisiais dešimtmečiais lietuviškų kapinių želdynai smarkiai keitėsi, atsirado daug naujovių, kurios kartu su kitais pokyčiais po Nepriklausomybės atgavimo atėjo iš Vakarų Europos šalių. Šį kartą nusprendėme pasidairyti po kapines vieno nedidelio Vokietijos miestelio Oberammergau, esančio pietinėje ir kalnuotoje Bavarijos dalyje bei palyginti augalų pasirinkimą su mūsų kapinių želdiniais.

Sužinokite, iki kada rudenį galima sodinti daugiamečius augalus

Daugeliui pažįstama situacija: internetu užsakyti sodinukai atkeliavo gerokai vėliau, nei planuota. Arba dėl kažkokių kitų priežasčių nepavyko visko padaryti laiku. Kyla klausimas – sodinti ar nesodinti prieš žiemą? Kada sodinti dar galima ir kada jau ne? Kaip nustatyti, kur eina toji riba? Bandykime išsiaiškinti.

Vejos priežiūra rudenį – kaip teisingai pjauti, laistyti ir tręšti

Rudenį, kai žemė po truputį puošiasi spalvotu lapų kilimu, vejos priežiūra pasitraukia į tolimesnį planą, bet taip neturėtų būti, nes žolė ir toliau auga, nepaisant sumažėjusios temperatūros.

Tulpių, narcizų ir kitų svogūninių gėlių sodinimas (1)

Visų pirma, žemė po purenimo turi kiek susėsti, antraip pasodinsite nepakankamai giliai, o jei žiemą bus mažai sniego, svogūnėliai gali pašalti ar apskritai sunykti.

Nukritę lapai: kaip su jais susitvarktyti?

Netrukus prasidės pirmosios šalnos, o su jomis ir staigus lapų kritimas. Tie, kurie patys tvarkosi savo gyvenamąją teritoriją, turėtų paskubėti pasirūpinti specialiomis taromis – konteineriais, kompostavimo dėžėmis ar maišais. Lapų deginimas ar metimas į buitinių atliekų konteinerius gresia ne tik nemalonumais, bet ir piniginėmis baudomis. Keli praktiniai patarimai, kurie padės išvengti klaidų ir leis sutaupyti. Patarimais dalinasi „Ecoservice“ komercijos ir plėtros vadovas Andrejus Barinovas.

Kaip pasigaminti rudeninių „gėlių“ iš klevo lapų (2)

Namus ar darbo stalą galima pasipuošti rudens dovanojamomis gėrybėmis. Viena iš tokių – spalvingi medžių lapai, kurių šiuo metu gausu lauke. Tad jeigu einante pasivaikščioti, būtinai prisirinkite puokštę nukritusių lapų – iš jų lengvai ir greitai galėsite pasidaryti rudeniškų „gėlių“. Labiausiai tam tinka klevo lapai, nes, ko gero, nei vieno medžio lapai rudenį nenusidažo tokiomis ugninėmis spalvomis kaip klevo. Be to, klevo medžiai jie auga visur, o jų lapai – vieni iš didžiausių.

Kokios gėlės nebijo rudens orų? (1)

Labiausiai užsigrūdinę augalai – dekoratyvusis kopūstas ir šilokas, bet yra ir daugiau rudens negandų nebijančių gėlių.

Trumpos chrizantemų auginimo ir dauginimo rekomendacijos

Chrizantemų elgesio dėsningumus nėra lengva atsekti – joms, kaip poetiškoms natūroms, būdingas išskirtinis lengvabūdiškumas ir nenuspėjamumas. Vienoje vietoje jos auga ir žydi laiku, kitoje, esančioje vos už kelių žingsnių, atsisako tai daryti. Taigi, dauguma atvejų šio augalo įsigijimas yra ne kas kita, kaip įdomi ir ne itin brangi loterija.