Daržininkystė be nugaros skausmų ir ravėjimo: padaryti tereikės vieną dalyką

 (37)
Ideali tvarka ir patogi priežiūra – šį kartą mes kalbame apie daržą. Galvojate, kad tai reikalauja daug pastangų? Visiškai ne, jei įsirengsite pakeliamas lysves. Lietuvoje toks daržo įrengimas vis sparčiau populiarėja ne tik dėl patogumo, bet ir dėl to, kad apribojimai kultūrų auginimui menki – atsisakyti tektų tik per didelę šaknų sistemą turinčių bulvių ir aukštaūgių kukurūzų.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tokios lysvės taip pat gali papuošti Jūsų sodą, kadangi galima įrengti ne tik skirtingų aukščių, bet ir skirtingų formų lysves: trikampio, ovalo, apskritimo ar net raitytas.

Esminiai privalumai

Svarstote, kas gi tokio stebuklinga slypi po žodžių junginiu „pakeltos lysvės“? Štai esminiai privalumai.

1. Pakeltos lysvės yra puikus būdas auginti daržoves, ypač jei vyrauja prastas dirvožemis arba silpna drenažo sistema.

2. Pavasarį pakeltos lysvės greičiau įšyla, todėl daržoves galima sodinti kiek anksčiau nei įprastose lysvėse. Anksti pavasarį jose jau verta auginti pavasarinį derlių: ridikėlius, salotas, krapus, morkas. Be to, iš tokių lysvių kartais galima surinkti net dvigubai didesnį derlių nei iš tradicinės lysvės, ypatingai tai galima pajusti sėjant greitos vegetacijos daržoves. Taip yra dėl intensyvių procesų, kai tinkamai supiltos organinės medžiagos. Vidutinė dirvos temperatūra gali būti net +80 C aukštesnė, todėl augalai greičiau ir geriau auga, šilčiau jaučiasi.

3. Jei lysvė siaura, ant jos nereikia lipti, todėl ir žemę tenka purenti rečiau, o augalų šaknys geriau aprūpinamos oru.

4. Tokios lysvės labai patogios nugaros skausmus kenčiantiems, sunkiai pasilenkiantiems žmonėms.

5. Iš tarpulysvio į tokias lysves nepatenka piktžolių, o jei dar naudojate ir mulčią, ravėti tenka itin retai.

Vienintelis pakeliamų lysvių minusas, ko gero, tas, kad tokios lysvės greičiau išdžiūsta, tačiau šią problemą galima lengvai išspręsti, pakaks tik jų paviršių mulčiuoti. Mulčias apsaugo dirvą nuo perkaitimo, išlaiko drėgmę ir neleidžia augti piktžolėms. Taip pat, galima į dirvą įmaišyti vermikulito ar drėgmę palaikančių granulių, kurios sugeria vandens perteklių ir po to palengva jį atiduoda augalams. Dar visai patogu būtų įsirengti lašelinę laistymo sistemą.

Kaip įsirengti tokias lysves?

Jei jau susidėliojote visus pliusus, laikas apsispręsti dėl medžiagų tokioms lysvėms konstruoti. Tai visiškai nesudėtinga pasidaryti patiems. Lysvių sienelėms galite rinktis įvairiausias medžiagas: plytas, rąstus, lentas, plastiką ar net akmenis. O jei dar prie šonų pritvirtinsite rėmus su polietilenine ar stikline danga, taip dar labiau pagreitinsite ankstyvąjį derlių.

Norintys didžiausio komforto, lysves turėtų įsirengti 60–100 cm aukštyje. Jei norite, kad lysvė būtų patogiai prieinama iš abiejų pusių, 80 cm – optimalus plotis.

Statant lysvę ant žemės, dugno – nereikia, tačiau formuojant ją ant betono ar kitokios dangos – būtina speciali orui pralaidi agrotekstilės plėvelė, kuri tvirtinama kabėmis prie lysvės rėmo.

Jau ant įrengtos pakeltos lysvės pagrindo galima dėti šakų, lapų ar perpuvusio mėšlo. Jei dirvožemis sunkus, molingas, atkaskite 20–30 cm dugno ir užpildykite jį skalda ar žvyru.

Įrengiantys pakeliamas lysves dažniausiai klausia, kiek į tokią lysvę reikia auginimo terpės: komposto ar substrato? Apskaičiuoti gana paprasta. Jei lysvė stačiakampė ar kvadratinė, tai tereikia padauginti lysvės aukštį, plotį ir gylį bei padalinti skaičių iš 1000 – taip gausite lysvės tūrį litrais. Pavyzdžiui, jei aukštis 30 cm, ilgis – 200 cm, plotis – 100 cm, jums reikės 600 litrų substrato ar komposto. O jei lysvė apvali, tuomet reikia skaičiuoti tūrį kaip ritinio: V=pR2*H (R – spindulys; H – aukštis) ir taip pat, padalinti skaičių iš 1000.

Jei lysvėje planuojamos auginti „lipančios“ (vijoklinės) daržovės ir gėlės: žirniai, pupelės, agurkai ar pelėžirniai, būtina įrengti atramas. Tam puikiai tinka tinklas ar bambukinės lazdos.

Lysvės iš medienos

Tokios lysvės įrengiamos dažniausiai. Tam galima naudoti rąstus, pusrąsčius ar paprasčiausias lentas. Iš lentų pagamintas paaukštintos lysvės karkasas yra stabilesnis nei paprastai paruošta lysvė. Iš lysvės vidaus pusės galite įkloti specialią plėvelę, kuri nepraleistų vandens.

Tiesa, patartina naudoti dažytas, impregnuotas lentas, kadangi dėl nuolatinio sąlyčio su dirvožemiu mediena greitai yra, todėl lentas po 4–5 metų gali tekti pakeisti. Jei rinksitės impregnuotas lentas, šios tarnaus ilgiau – 15–20 metų.

Lysvė iš plytų ar akmenų

Dažnai lysves iš plytų įrengti galima tiesiog sukraunat plytas viena ant kitos. Tačiau jei lysvės bus aukštesnės, be skiedinio neapsieisite.

Lysvės iš akmenų be cemento gali tapti puikia buveine įvairioms daugiametėms gėlėms, tačiau padaryti tokią lysvę gana sudėtinga ir taip pat kur kas saugiau dirbti bus jei akmenis sutvirsinsite cementu.

Aukštesnių nei 30 cm lysvių įrengimui geriausia sumūryti ar išlieti pamatus. Šie turi būti dvigubai platesni už sieną.

Kuoliukais ir kaproniniu siūlu ar virve pažymėkite būsimos sienos vietą. Iškaskite apie 30 cm gylio tranšėją, sutvirtinkite jos kraštus ir į ją pusiau pripilkite cemento bei išlyginkite. Džiovinkite porą dienų ir tik tuomet pradėkite statyti lysvės sienelę.

Lysvės iš plastiko

Tam tinkamos plastikinės lentos. Jos yra tuščiavidurės, tvirtos ir palyginti ilgaamžės. Tiesa tokių pakeltų lysvių lentų sujungimui turi būti naudojamos specialios jungtys. Viena tokių lysvių tikrai gali tapti ir komposto dėže.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

6 arų aplinka Vilniuje – ramus užutėkis šlaito papėdėje

Namo Vilniuje aplinką projektavusiai architektei Jurgitai Ambraškaitei (UAB „J-architects“) status kalvos šlaitas šalia terasos buvo ir nemenkas iššūkis, ir galimybė sukurti išskirtinį kraštovaizdžio dizainą. Mat architektė įsitikinusi, kad funkcine prasme namas ant šlaito yra idealus variantas, nes iš kiekvieno aukšto galima be kliūčių išeiti į lauką: virtuvė įrengta antrajame namo aukšte ir iš jos patenkama tiesiai į terasą, skirtą jaukiai ilsėtis uždaroje erdvėje ir gėrėtis apgalvotai sukomponuotais želdynais bei natūralia gamta.

Augalai, kurie džiugins vasaros pabaigoje, rudenį ar net žiemą

Vasaros pabaigoje gėlynuose dar žydi nemažai augalų. Bet ne vien žiedai gali būti puošnūs, vis dažniau vertinami ir tie augalai, kurie neturi įspūdingų žiedų, o įdomūs savo lapais, sausais žiedynais ar kero forma. Vieni iš tokių – tai dekoratyviniai siauralapiai žolynai, kuriuos paprastai vadiname varpiniais arba tiesiog smilginiais augalais. Visu savo grožiu jie dažniausiai atsiskleidžia vasaros antroje pusėje, rudenį ar net žiemą.

Ką auginti gėlynuose, kad šie išliktų puošnūs vasaros pabaigoje ir rudenį? (2)

Vasara persirito į antrąją pusę, kai kurios daugiametės gėlės jau nužydėjo, bet nemažai dar yra žydinčių. Gerai tai, kad vis dažniau auginamos gėlės, kurios net ir nužydėjusios atrodo dekoratyviai, nes nemažai yra tokių augalų, kurie yra puošnūs ne vien žiedais, bet ir įdomiais lapais ar kero forma. Tad ką verta auginti želdynuose, kad šie išliktų puošnūs vasaros pabaigoje ar rudenį?

Kėdainiečių šeima, kuri atrado laisvės receptą nuo žolės pjovimo (5)

Šeimai, auginančiai tris vaikus, 5 papildomos valandos laisvalaikio - tai laimėjimas, prilygstantis aukso puodui. Tuo neabejoja kėdainietis Mantas Petrulis, kuris prieš mėnesį ruošėsi pirkti loterijos bilietą, tačiau užuot tai padaręs, nutarė sudalyvauti konkurse, kurio pagrindinis prizas - robotas vejapjovė. Šiandien laimėtu prizu labiausiai džiaugiasi trys šeimos vaikai, kurių tėtį robotas išlaisvino nuo varginančios vejos priežiūros nuosavo namo kieme.

Pačios populiariausios uogos, kurių niekuomet negana

Avietės ir gervuogės – vienos iš populiariausių uogų pas mus. Jos ir skanios, ir labai naudingos. Ne tik uogos, bet visas augalas yra vitaminingas, turintis daug gydančių savybių. Nors gamtoje avietės ir gervuogės auga daug kur savaime ir jų galima rasti daugelyje miškų ir palaukių, bet ne visos sunokina uogas. Laukinukės uogos smulkesnės, bet žymiai aromatingesnės. Bet dažniausiai smaguriaujame darže užaugintomis avietėmis, kurios yra būna stambesnės ir jas lengviau skinti.

Augalas, be kurio neapsieina nė vienas lietuvis (8)

Vienas iš įprasčiausių augalų gyduolių mūsų krašte yra čiobrelis. Dažnas jis visur – ir natūraliai gamtoje, ir daržuose, ir gėlynuose. Gaila tik, kad tai, kas yra dažnas ir auga pašonėje, tą mažai vertiname, nes kažkodėl, jei nusiperkame čiobrelių ar nelietuviškų augalų preparatų vaistinėje, mums atrodo žymiai vertingiau. O čiobrelis, nors ir būdamas kuklus augaliukas, bet turi ne ką prastesnes gydomąsias savybes, ir auga jis visai šalia. Tad išėję pasivaikščioti į pievas ar pamiškes ir kur nėra arti taršos – pasirinkite po kojomis šių nedidelių augaliukų, nes šiuo metu kaip tik jų žydėjimo metas. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas atvežtinių čiobrelių rūšių.

Žydintys daugiamečiai augalai: 7 sėkmės paslaptys

Dizaineriai kartais tikrina mūsų grožio suvokimo patvarumą. Iš pradžių buvo madoje „marsietiški“ gėlynai, kuriems būdingas avangardinis augalų komplektavimas, dabar – „patvorio“ piktžolės. Mes nenustojame žavėtis jų talentu ir išmone, perimame, kas geriausia, ir vis dėlto… visada buvo mylimi sodo gėlynai.

Jeigu visa tai padarysite prieš septynias ryto, turėsite patį nuostabiausią sodą (5)

Atlikite šiuos kelis darbus savo sode ankstų rytą ir labai greitai džiaugsitės neįtikėtinais rezultatais.

Liepos darbai sode ir darže

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje.

Kaip išgelbėti džiūvančią orchidėją (1)

Kai parduotuvėje parduodamos kambarinės orchidėjos kainuoja du ar tris kartus pigiau nei įprastai, arba pažįstami siūlo paimti baigiančią sudžiūti gėlę nemokamai, sunku susilaikyti. Net jeigu orchidėjos lapai pagelto ir pradėjo džiūti, o šaknys nurudavo – tokį augalą išgelbėti galima. Tereikia jį teisingai persodinti.