Daržininkystė be nugaros skausmų ir ravėjimo: padaryti tereikės vieną dalyką

 (37)
Ideali tvarka ir patogi priežiūra – šį kartą mes kalbame apie daržą. Galvojate, kad tai reikalauja daug pastangų? Visiškai ne, jei įsirengsite pakeliamas lysves. Lietuvoje toks daržo įrengimas vis sparčiau populiarėja ne tik dėl patogumo, bet ir dėl to, kad apribojimai kultūrų auginimui menki – atsisakyti tektų tik per didelę šaknų sistemą turinčių bulvių ir aukštaūgių kukurūzų.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tokios lysvės taip pat gali papuošti Jūsų sodą, kadangi galima įrengti ne tik skirtingų aukščių, bet ir skirtingų formų lysves: trikampio, ovalo, apskritimo ar net raitytas.

Esminiai privalumai

Svarstote, kas gi tokio stebuklinga slypi po žodžių junginiu „pakeltos lysvės“? Štai esminiai privalumai.

1. Pakeltos lysvės yra puikus būdas auginti daržoves, ypač jei vyrauja prastas dirvožemis arba silpna drenažo sistema.

2. Pavasarį pakeltos lysvės greičiau įšyla, todėl daržoves galima sodinti kiek anksčiau nei įprastose lysvėse. Anksti pavasarį jose jau verta auginti pavasarinį derlių: ridikėlius, salotas, krapus, morkas. Be to, iš tokių lysvių kartais galima surinkti net dvigubai didesnį derlių nei iš tradicinės lysvės, ypatingai tai galima pajusti sėjant greitos vegetacijos daržoves. Taip yra dėl intensyvių procesų, kai tinkamai supiltos organinės medžiagos. Vidutinė dirvos temperatūra gali būti net +80 C aukštesnė, todėl augalai greičiau ir geriau auga, šilčiau jaučiasi.

3. Jei lysvė siaura, ant jos nereikia lipti, todėl ir žemę tenka purenti rečiau, o augalų šaknys geriau aprūpinamos oru.

4. Tokios lysvės labai patogios nugaros skausmus kenčiantiems, sunkiai pasilenkiantiems žmonėms.

5. Iš tarpulysvio į tokias lysves nepatenka piktžolių, o jei dar naudojate ir mulčią, ravėti tenka itin retai.

Vienintelis pakeliamų lysvių minusas, ko gero, tas, kad tokios lysvės greičiau išdžiūsta, tačiau šią problemą galima lengvai išspręsti, pakaks tik jų paviršių mulčiuoti. Mulčias apsaugo dirvą nuo perkaitimo, išlaiko drėgmę ir neleidžia augti piktžolėms. Taip pat, galima į dirvą įmaišyti vermikulito ar drėgmę palaikančių granulių, kurios sugeria vandens perteklių ir po to palengva jį atiduoda augalams. Dar visai patogu būtų įsirengti lašelinę laistymo sistemą.

Kaip įsirengti tokias lysves?

Jei jau susidėliojote visus pliusus, laikas apsispręsti dėl medžiagų tokioms lysvėms konstruoti. Tai visiškai nesudėtinga pasidaryti patiems. Lysvių sienelėms galite rinktis įvairiausias medžiagas: plytas, rąstus, lentas, plastiką ar net akmenis. O jei dar prie šonų pritvirtinsite rėmus su polietilenine ar stikline danga, taip dar labiau pagreitinsite ankstyvąjį derlių.

Norintys didžiausio komforto, lysves turėtų įsirengti 60–100 cm aukštyje. Jei norite, kad lysvė būtų patogiai prieinama iš abiejų pusių, 80 cm – optimalus plotis.

Statant lysvę ant žemės, dugno – nereikia, tačiau formuojant ją ant betono ar kitokios dangos – būtina speciali orui pralaidi agrotekstilės plėvelė, kuri tvirtinama kabėmis prie lysvės rėmo.

Jau ant įrengtos pakeltos lysvės pagrindo galima dėti šakų, lapų ar perpuvusio mėšlo. Jei dirvožemis sunkus, molingas, atkaskite 20–30 cm dugno ir užpildykite jį skalda ar žvyru.

Įrengiantys pakeliamas lysves dažniausiai klausia, kiek į tokią lysvę reikia auginimo terpės: komposto ar substrato? Apskaičiuoti gana paprasta. Jei lysvė stačiakampė ar kvadratinė, tai tereikia padauginti lysvės aukštį, plotį ir gylį bei padalinti skaičių iš 1000 – taip gausite lysvės tūrį litrais. Pavyzdžiui, jei aukštis 30 cm, ilgis – 200 cm, plotis – 100 cm, jums reikės 600 litrų substrato ar komposto. O jei lysvė apvali, tuomet reikia skaičiuoti tūrį kaip ritinio: V=pR2*H (R – spindulys; H – aukštis) ir taip pat, padalinti skaičių iš 1000.

Jei lysvėje planuojamos auginti „lipančios“ (vijoklinės) daržovės ir gėlės: žirniai, pupelės, agurkai ar pelėžirniai, būtina įrengti atramas. Tam puikiai tinka tinklas ar bambukinės lazdos.

Lysvės iš medienos

Tokios lysvės įrengiamos dažniausiai. Tam galima naudoti rąstus, pusrąsčius ar paprasčiausias lentas. Iš lentų pagamintas paaukštintos lysvės karkasas yra stabilesnis nei paprastai paruošta lysvė. Iš lysvės vidaus pusės galite įkloti specialią plėvelę, kuri nepraleistų vandens.

Tiesa, patartina naudoti dažytas, impregnuotas lentas, kadangi dėl nuolatinio sąlyčio su dirvožemiu mediena greitai yra, todėl lentas po 4–5 metų gali tekti pakeisti. Jei rinksitės impregnuotas lentas, šios tarnaus ilgiau – 15–20 metų.

Lysvė iš plytų ar akmenų

Dažnai lysves iš plytų įrengti galima tiesiog sukraunat plytas viena ant kitos. Tačiau jei lysvės bus aukštesnės, be skiedinio neapsieisite.

Lysvės iš akmenų be cemento gali tapti puikia buveine įvairioms daugiametėms gėlėms, tačiau padaryti tokią lysvę gana sudėtinga ir taip pat kur kas saugiau dirbti bus jei akmenis sutvirsinsite cementu.

Aukštesnių nei 30 cm lysvių įrengimui geriausia sumūryti ar išlieti pamatus. Šie turi būti dvigubai platesni už sieną.

Kuoliukais ir kaproniniu siūlu ar virve pažymėkite būsimos sienos vietą. Iškaskite apie 30 cm gylio tranšėją, sutvirtinkite jos kraštus ir į ją pusiau pripilkite cemento bei išlyginkite. Džiovinkite porą dienų ir tik tuomet pradėkite statyti lysvės sienelę.

Lysvės iš plastiko

Tam tinkamos plastikinės lentos. Jos yra tuščiavidurės, tvirtos ir palyginti ilgaamžės. Tiesa tokių pakeltų lysvių lentų sujungimui turi būti naudojamos specialios jungtys. Viena tokių lysvių tikrai gali tapti ir komposto dėže.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Puansetijos – Kalėdų simbolis ant palangės (1)

Puansetija, arba puošniausioji karpažolė, yra vienas gražiausių augalų, kurie džiugina mus žiemą. Puansetijų būna įvairių atspalvių – nuo sodriai raudono iki švelniai kreminio.

Ką reikia žinoti pradedantiems auginti bonsus (5)

Kai ateina kalendorinė žiema, kokia ji bebūtų – snieguota arba šlapia, vis daugiau veiksmo iš lauko persikelia į vidų. Šį kartą norime pristatyti kiek kitokius kambarinius augalus – tai bonsai medelius. Greičiausiai teko apie tokius girdėti ir matyti? O gal net ir turite? Nors vis tik daugelis žmonių nedrįsta auginti bonsai medelių, nes apie juos yra girdėję, kad tai sudėtingai auginami augalai, nors iš tiesų nėra taip jau ir sudėtinga. Daug kas priklauso nuo augalo rūšies ir tereikia žinoti kelis auginimo niuansus. Juk ir Lietuvoje ne taip jau ir mažai tokių mėgėjų, kurie namuose užsiaugina mandarinus ar bananus.

Ar kada teko girdėti apie augalą justiciją? Tai – teisingumo deivė, kuri papuoš jūsų palangę

Įdomus kambarinis augalas yra JUSTICIJA (Justicia). Vien ko vertas jo pavadinimas, kuris yra teisingumo deivės vardas, moters, su raiščiu ant akių ir laikančios svarstykles.

Sunku, patikėti, bet tai – tiesa: šios priemonės išgelbės kambarines gėles

Ar gali būti graži palangė, jei ant jos nėra kambarinių augalų? Vis tik norėdami užtikrinti jiems tinkamas sąlygas augti, žydėti, skleisti aromatą ir džiuginti puikiu vaizdu, būtinai turime tinkamai jais rūpintis.

Kaip greitai atgaivinti orchidėją (2)

Orchidėja – daugelio mėgstama gėlė. Kartais kyla pagunda ant svetainės palangės išrikiuoti visą šių gražuolių kolekciją. Ir nei jeigu kuri iš jų jau visai leisgyvė, ją galima reanimuoti.

Kapų puošimas per Vėlines: kada „mažiau yra daugiau“? (4)

Nepasiduokite pirkimo manijai. Daugiau gėlių, daugiau spalvų, daugiau žvakių, didesnių žvakidžių – ar tikrai šito reikia? Pagalvokime, kaip papuošti kapus natūraliai ir subtiliai.

Kapinaitės Anglijoje: plastikinės gėlės populiaresnės nei gyvos (12)

Artėjant Vėlinėms, tęsiame temą apie kitų šalių kapines. Juk kapinės – tai ne tik ta vieta, kur atgulama amžino poilsio, bet neatsiejamas kiekvienos šalies kultūros bei papročių atspindys, kur taip pat vyrauja mados – antkapių, želdinių bei kt. Šį kartą lankėmis Anglijoje, Birmingamo priemiestyje esančiose kapinėse. Šis miestas yra antras pagal dydį Jungtinėje Karalystėje, kuriame gyvena beveik 1 mln. gyventojų, tad palyginus su kitomis, šios kapinaitės yra nedidelės.

Kaip teisingai dengti rožes? (2)

Dengti ar nedengti? Tai klausimas, kuris spalio mėnesį iškyla visiems rožių augintojams. Jei dengti, tai kaip, kuo ir, svarbiausia, kada?

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Norvegijoje (63)

Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.

Rudeniniai lapai: kaip nuo jų apsivalyti

Pats metas nuo lapų apvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas.