Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja

 (1)
Pleionės tai gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso nedidelės dirvožemyje augančios ir kelios epifitinės bei litofitinės orchidėjų rūšys. Šakniastiebis sutrumpėjęs, žiedai dideli. Augalai savo išvaizda panašūs į krokus, dėl to pleionės kartais vadinamos indiniais krokais.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Augalai paplitę Himalajuose, Pietų Kinijoje, Indijoje, Laose, Tailande, Vietname ir Taivanyje. Gentyje yra apie 20 rūšių.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Kur jos gali būti auginamos mūsų sąlygomis?

Pleionės gali būti auginamos bet kur, kur sąlygos pakankamai imituoja jų natūralią buveinę. Jos kilusios iš vietų su ryškiais pavasario, vasaros, rudens ir žiemos sezonais ir geriausiai auga ten, kur vasaros temperatūros neviršyja 25 laipnsių (kelios 30 laipsnių temperatūros dienos toleruojamos). Žiemą, kol jos miega, jos turi būti laikomos šaltai, tačiau lietuviškų žiemų tikrai neišgyventų. Iki 5 laipsnių temperatūra yra ideali. Tad žiemos metu, auginant šias orchidėjas namuose tinkama vieta – šaldytuvas. Išimame iš vazonų ir sudėję svogūnėlius į sausą popierinį maišelį įdedame į šaldytuvą. Laikantis šių nurodymų, jie gali būti auginami ant palangės, šiltnamyje ir gali būti laikomi lauke mėnesiais, kai nėra šalčio. Vietose, kurioms būdingi reti ir nestiprūs šalčiai jie netgi gali būti pasodinti lauke. Bet dauguma žmonių pleiones augina kaip vazonines gėles.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Kokie indai gali būti naujojami pleionių auginimui?

Moliniai ar plastikiniai vazonai gali būti naudojami ir sulaukia puikių atsiliepimų. Molinius vazonus gali tekti dažniau laistyti, bet jie padeda pleionių šaknims išlikti vėsioms ir pasirūpina drėgme aplink augalus. Plastikinius vazonus reikia rečiau laistyti. Daug augintojų naudoja pusvazonius, lėkštes ar sėklų vazonėlius, nes laukinių plejonių šaknys neauga giliai. Vazone šaknys gali augti daug giliau ir lengvai užpildys gilų vazoną, bet nepaisant to, pleionės yra laimingesnės negilioje talpoje. Būtų protinga vazonus kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti prieš naudojant.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Kokį substratą pasirinkti jų sodinimui?

Pleionės gali augti įvairiose mišiniuose. Pagrindiniai reikalavimai: mišinys turėtų būti pralaidus orui, į žemę jų sodinti negalima. Orchidėjom skirti smulkesnės frakcijos žievės pagrindu pagaminti substratai tiks ir šiai orchidėjai.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Kada ir kaip sodinti pleionę po žiemos miego?

Pleionės gali būti sodinamos arba persodinamos bet kada, kol jos miega. Prieš žiemos miegą jos išimamos iš vazono lapkritį ir vėl pasodinamos.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Pirma, išėmimas iš vazono:

Kai jas išimate iš vazono, jūs turėtumėte tikėtis, kad jų šaknys gerai išaugo. Išardykite šaknų kamuolį, pašalindami seną kompostą ir didžiąją dalį mirusių šaknų. (Pleionių šaknys yra metinės, todėl miršta kiekvieno augimo sezono pabaigoje).

Vietoje visų senų šaknų pašalinimo, patrumpinkite jas, bet palikite maždaug 3-4 cm ilgio. Tai padės pseudo svogūnėliui įsitvirtinti sodinant naujame komposte. Kaip ir šaknys, pseudo svogūnėliai yra metiniai ir augimo sezono pabaigoje jie susiraukšlėja ir miršta. Seni pseudo svogūnėliai turėtų būti pašalinti ir išmesti.

Kai jie yra išimti iš vazono, senas kompostas pašalintas, šaknys patrumpintos ir seni pseudo svogūnėliai yra pašalinti, tuomet sandėliuojame naujus pseudo svogūnėlius popieriniuose maišeliuose ir juos dedame į vėsią patalpą arba į šaldytuvą.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Antra, sodinimas:

Sausio mėnesį svogūnėliai turėtų būti pasodinti taip, kad maždaug trečdalis jų būtų išsikišęs iš komposto ir tarpai tarp jų būtų maždaug 2 cm. Pirma, geriausia įdėti šiek tiek komposto į vazoną ir tada ant jo pastatyti pseudo svogūnėlius. Tada ant viršaus patartina uždėti vieną žievę.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Pleionės laistymas

Pleionės yra laistomos nuo pavasario, per visą vasarą, iki rudens ir tada laikomos visiškai sausai per žiemą, kol miega. Kritinis laikas yra sezono pradžioje. Šaknys paprastai pradeda daugiau ar mažiau augti, kai žiedai blanksta ir šiuo metu yra svarbu mažai laistyti – tikslas yra išlaikyti kompostą tik šiek tiek drėgną ir priversti naujai išaugusias šaknis ieškoti drėgmės. Jeigu mišinys yra per drėgnas, yra tikimybė, kad naujos šaknys supus. Tačiau, kai šaknys yra gerai įsitvirtinusios (tai dažnai parodo staigus lapų augimas), laistymas gali būti iš esmės padidintas.

Pleionės kilusios iš vietų, kuriose vyrauja vasaros musonas. Jeigu mišinys, kuriame pasodintos pleionės yra pralaidus, tuomet sunku jas perlaistyti, kol jos aktyviai auga. Geriausia yra naudoti lietaus vandenį, minkštą vandenį iš čiaupo arba vandenį išgautą atvirkštinio osmoso būdu, bet tai nėra labai svarbu, kaip ir daugumai kitų orchidėjų ir jos toleruos kietą vandenį iš čiaupo. Jei įmanoma, laikykite jas prieinamas vasaros orams, kad vasarą ant jų lytų. Jos tai dievina! Tai taip pat jas vėsina. Rudenį dienoms trumpėjant ir augimui lėtėjant, sumažinkite laistymą. Kai lapai pradeda gelsti, metas visiškai nustoti laistyti ir leisti joms visiškai išdžiūti. Lapai paruduos ir nukris ir pseudo svogūnėliai pasieks miegojimo fazę.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Tręšimas

Pleiones reikia tręšti, kad paruošti pseudo svogūnėlius žydėjimui ateinančiais metais. Jos mėgsta reguliarius, bet silpnus maitinimus skystomis trąšomis. Maitinimas turėtų prasidėti, kai lapai pradeda greitai augti – dažnai vėlyvą gegužę ir tęsiasi iki rudens. Galite naudoti orchidėjoms skirtas trąšas.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Tiksliai išmatuoti trąšų stiprumą laidumo matuoklis yra labai naudingas prietaisas:
orchidėjų augintojai dažnai investuoja į tokį prietaisą, nes dauguma orchidėjų yra labai jautrios permaitinimui. Jūsų trąšų stiprumo išmatavimas padeda to išvengti. Šie matuokliai gali matuoti „dalimis milijone“ ar „mikrosimensais“. Jei turite tokį prietaisą, tuomet pleionėms reikėtų naudoti ne stipresnį nei 600-800 mikrosimensų tirpalą. Palyginimui, pilnos jėgos tirpalas gali būti 2000-2500 mikrosimensų.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Apšvietimas, oras ir temperatūra

Auginant lauke, pleiones reikia apsaugoti nuo ryškių tiesioginių saulės spindulių. Joms labai patinka grynas oras, patinka vėsi temperatūra, geriausia iki 25 laipsnių, bet jos neilgam toleruos ir aukštesnę temperatūrą. Lauke jos gali toleruoti saulę, bet patartina jas laikyti po medžiu, šiek tiek pavėsyje. Jums gali tekti pagalvoti apie apsaugą nuo paukščių ir kitos gyvūnijos; lauke jos taip pat yra labiau pažeidžiamos sraigių ir šliužų, kurie dievina pleiones.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Aplinkos kūrimas (2): plastiškų linijų ramybė (1)

Vienmetės gėlės išsiskiria puošniais žiedais, o ir gėlynų vaizdą kasmet galima kardinaliai keisti, jei rinksitės šiuos augalus. Tačiau neužtenka vien tik įsigyti ir pasodinti vienmečių gėlių: tankiai ir gražiai jos suveši tada, kai parenkama tinkama augimo vieta.

Aplinkos kūrimas (1): apgalvota kontrastų dermė (4)

Pateiksime penkias idėjas, kaip įdomiau kurti aplinką. Šiandien pradedame nuo pirmojo pavyzdžio. Gėlių gausa atrodo prabangiai ir drauge labai natūraliai. Komponuojant tokį gėlyną netenka sukti galvos dėl geometrinės jo formos, tačiau kad ryškus įvairiaspalvių žiedų ir lapų derinys būtų malonus akiai ir įspūdingas, spalvų paletė turi būti labai gerai apgalvota. Nors augalai skirtingi, spalvų „dėmės“ ritmiškai pasikartoja ir atrodo harmoningai. Geltonai žydi lakišiai ir knifofijos, oranžiniais žiedeliais svyra krokosmijos, verbenos – švelniai violetinės, dar tamsesnis alūnių atspalvis.

Žemuogių auginimo atmintinė

Prasidėjo pats vasaros smagumas – žydėjimas, žaluma, šiluma ir pirmosios uogos. Soduose noksta braškės ir valgomieji sausmedžiai, o pievose ir pamiškėse – žemuogės. Ach, tos žemuogės, nors jos tokios mažos uogos, bet tokios skanios ir sveikos. O ar žinojote, kad senovėje lietuviai žemuoges vadino braškėmis?

Kambarinė gėlė, kuri suteiks jūsų interjerui šiuolaikiškumo ir prabangos (6)

Šiuo metu didžialapiai augalai itin populiarūs ir aktyviai naudojami kuriant interjerą. Tokie augalai sodinami į vazonus, jų lapai merkiami į vazas. Patalpų dekoravimas botaniniais motyvais ir gėlių ornamentais – viena iš tendencijų, nedingstančių iš garsių dizainerių projektų jau daugybę metų.

Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos (6)

Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.

Kaip susikurti svajonių gėlyną: paprastumo ir natūralumo paslaptys

Vasara – gėlių žydėjimo metas. Jomis galima puošti sodybas, daugiaaukščių namų kiemus arba ne didelius kiemelius, miniatiūrines erdves. Geriausia aplinka gėlėms – veja, dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Žaliame fone ryškiausiai išsiskiria gėlių žiedų spalvos.

Poilsis prie vandens nuosavame sode – svarbiausia, ką turite žinoti

Jaukumą ir sodo išskirtinumą gali nulemti tam tikros detalės. Ko gero žinote, kad kuriant sodo aplinką ypač svarbūs pojūčiai, o nėra nieko labiau raminančio ir atpalaiduojančio nei vanduo. Vandens telkinys sodybai teikia puošnumo, iškilmingumo arba atvirkščiai – intymumo. Tik jūsų valia, ką pasirinksite: mažą dekoratyvinį baseiną ar fontaną? O gal norite baseino, kuriame galėsite maudytis?

Kambariniai augalai, kurie atneša sėkmę ir gerovę į namus (15)

Ne paslaptis, kad yra augalų, kurie skleidžia gerą energiją, ir tokių, kurie skleidžia blogą. Todėl rinktis kambarinius augalus reikėtų ypač atidžiai, kad namuose visuomet vyrautų taika ir harmonija. Be to, yra žaliųjų draugų, kurie itin palankiai veikia nuotaiką ir savijautą.

Krūmai, kurie abejingų nepalieka (23)

„PRAŽYDO PRIE KELIO BEGĖDĖS ALYVOS...“. Taip apie alyvas kažkada dainavo roko grupė „Antis“. Kodėl gi alyvas pavadino begėdėmis? Galbūt, dėl tikrai nepaprastai gražių ir kvepiančių žiedų, kurie savo žydėjimo metu užstelbia visus kitus augalus, o jų kvapas svaigina ir gundo. Šiais metais šių kvapnių krūmų žydėjimas vėlavo kaip ir daugelio kitų augalų dėl šalto pavasario. Bet kai jau pražydo – pakvipo visos gatvės, kiemai ir sodai.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi (10)

Taip kraštovaizdžio dizainerė Gintarė Kaluškevičiūtė-Jablonskienė švelniai vadina savo nediduką, 66 m² sodą, kuriame ji eksperimentuoja, kurį keičia sodindama vis kitus augalus, stebėdama, kaip jie žydi ir žiemoja, kokios priežiūros reikalauja. „Mano sodelis yra tarsi bandymų laukas, jis kiekvienais metais keičiasi, nes turiu pažinti augalus, kuriuos naudoju projektuodama kraštovaizdį“, – sako Gintarė.

Puošnios gėlės, kurios mėgsta pavėsį

Pavasarį ir vasarą mūsų gėlynuose žydi daug ir puošnių gėlių, bet ypač dėmesį patraukia svogūninės ir šakniastiebinės gėlės savo ryškiais ir originaliais žiedais. Daugelis iš jų, tokios kaip tulpės, narcizai ar snieguolės mums yra gerai žinomos. Bet svogūninių ir šakniastiebinių gėlių asortimentas platus, jų tarpe yra ir mažai ar beveik negirdėtų pavadinimų, tokių kaip eritronis, trilija, eremūras, bellevalia ir kitų, net neturinčių lietuviškų pavadinimų gėlių. Jas vertina augalų kolekcionieriai bei gėlininkai, kurie nuolat ieško kažko įdomaus ir dar nematyto. Pabandykite auginti kurią nors vieną iš šių gėlių, pavyzdžiui, triliją. Jeigu ji sėkmingai pas jus įsitvirtins ir pražys, galėsite jausti džiaugsmą, kad prisijaukinote gražų ir nelengvai auginamą augalą, tuo labiau, kad gauti trilijos sodinuką Lietuvoje taip pat yra sudėtinga, bet pasistengus – įmanoma.

Kaip išdėstyti akmenis, kad alpinariumas trauktų ir kaimyno akį (5)

Sakoma, kad akmenis reikia ne padėti, o pasodinti – visai kaip augalus. Akivaizdu, kad galioja tam tikri principai, kaip išdėstyti akmenis ir kaip juos apjungti su augalais, kad galutinis vaizdas būtų harmoningas ir gražus. Paklausėme kraštovaizdžio architektės Linos Puodžiūtės, kuri veda seminarus apie alpinariumus ir apie kitokį akmenų panaudojimą kieme, kokių dėsnių ji patartų laikytis.

Plėvelės nuo piktžolių: kaip pasirinkti ir neapsigauti (3)

Kad sutaupytume laiko ir išvengtume ravėjimo, naudojame plėvelę nuo piktžolių. Tačiau tikrai ne visos plėvelės išties sutaupo laiką, dar daugiau - su kai kuriomis galite prisidaryti ne tik rūpesčių, bet ir nuostolių. Pasižiūrėkime, kokios plėvelės tam naudojamos, kokie jų privalumai ir trūkumai.

Dailiname aplinką: sodo takelių sprendimai (3)

Takai sodo dizainui tokie pat svarbūs, kaip rėmai paveikslui, jie sukuria prasmingą, logišką ryšį tarp želdynų ir architektūros.

Dilema: pieva vietoj vejos? (25)

Naujausias kraštovaizdžio dizaino kryptis išmanantys profesionalai tvirtina, kad pasaulyje vejų vietą vis dažniau užima natūralios pievos, labiau primenančios ne žmogaus, o gamtos kūrinius. Ir mes dažnai siūlome tokią alternatyvą, tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti... Tikimės, mūsų konsultantės botanikės Teresės Jokšienės patarimai paskatins šiek tiek kitaip pažvelgti į savo sodą ir jį pakeisti. Arba bent apie tai pasvajoti.