Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja

 (1)
Pleionės tai gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso nedidelės dirvožemyje augančios ir kelios epifitinės bei litofitinės orchidėjų rūšys. Šakniastiebis sutrumpėjęs, žiedai dideli. Augalai savo išvaizda panašūs į krokus, dėl to pleionės kartais vadinamos indiniais krokais.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Augalai paplitę Himalajuose, Pietų Kinijoje, Indijoje, Laose, Tailande, Vietname ir Taivanyje. Gentyje yra apie 20 rūšių.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Kur jos gali būti auginamos mūsų sąlygomis?

Pleionės gali būti auginamos bet kur, kur sąlygos pakankamai imituoja jų natūralią buveinę. Jos kilusios iš vietų su ryškiais pavasario, vasaros, rudens ir žiemos sezonais ir geriausiai auga ten, kur vasaros temperatūros neviršyja 25 laipnsių (kelios 30 laipsnių temperatūros dienos toleruojamos). Žiemą, kol jos miega, jos turi būti laikomos šaltai, tačiau lietuviškų žiemų tikrai neišgyventų. Iki 5 laipsnių temperatūra yra ideali. Tad žiemos metu, auginant šias orchidėjas namuose tinkama vieta – šaldytuvas. Išimame iš vazonų ir sudėję svogūnėlius į sausą popierinį maišelį įdedame į šaldytuvą. Laikantis šių nurodymų, jie gali būti auginami ant palangės, šiltnamyje ir gali būti laikomi lauke mėnesiais, kai nėra šalčio. Vietose, kurioms būdingi reti ir nestiprūs šalčiai jie netgi gali būti pasodinti lauke. Bet dauguma žmonių pleiones augina kaip vazonines gėles.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Kokie indai gali būti naujojami pleionių auginimui?

Moliniai ar plastikiniai vazonai gali būti naudojami ir sulaukia puikių atsiliepimų. Molinius vazonus gali tekti dažniau laistyti, bet jie padeda pleionių šaknims išlikti vėsioms ir pasirūpina drėgme aplink augalus. Plastikinius vazonus reikia rečiau laistyti. Daug augintojų naudoja pusvazonius, lėkštes ar sėklų vazonėlius, nes laukinių plejonių šaknys neauga giliai. Vazone šaknys gali augti daug giliau ir lengvai užpildys gilų vazoną, bet nepaisant to, pleionės yra laimingesnės negilioje talpoje. Būtų protinga vazonus kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti prieš naudojant.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Kokį substratą pasirinkti jų sodinimui?

Pleionės gali augti įvairiose mišiniuose. Pagrindiniai reikalavimai: mišinys turėtų būti pralaidus orui, į žemę jų sodinti negalima. Orchidėjom skirti smulkesnės frakcijos žievės pagrindu pagaminti substratai tiks ir šiai orchidėjai.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Kada ir kaip sodinti pleionę po žiemos miego?

Pleionės gali būti sodinamos arba persodinamos bet kada, kol jos miega. Prieš žiemos miegą jos išimamos iš vazono lapkritį ir vėl pasodinamos.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Pirma, išėmimas iš vazono:

Kai jas išimate iš vazono, jūs turėtumėte tikėtis, kad jų šaknys gerai išaugo. Išardykite šaknų kamuolį, pašalindami seną kompostą ir didžiąją dalį mirusių šaknų. (Pleionių šaknys yra metinės, todėl miršta kiekvieno augimo sezono pabaigoje).

Vietoje visų senų šaknų pašalinimo, patrumpinkite jas, bet palikite maždaug 3-4 cm ilgio. Tai padės pseudo svogūnėliui įsitvirtinti sodinant naujame komposte. Kaip ir šaknys, pseudo svogūnėliai yra metiniai ir augimo sezono pabaigoje jie susiraukšlėja ir miršta. Seni pseudo svogūnėliai turėtų būti pašalinti ir išmesti.

Kai jie yra išimti iš vazono, senas kompostas pašalintas, šaknys patrumpintos ir seni pseudo svogūnėliai yra pašalinti, tuomet sandėliuojame naujus pseudo svogūnėlius popieriniuose maišeliuose ir juos dedame į vėsią patalpą arba į šaldytuvą.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Antra, sodinimas:

Sausio mėnesį svogūnėliai turėtų būti pasodinti taip, kad maždaug trečdalis jų būtų išsikišęs iš komposto ir tarpai tarp jų būtų maždaug 2 cm. Pirma, geriausia įdėti šiek tiek komposto į vazoną ir tada ant jo pastatyti pseudo svogūnėlius. Tada ant viršaus patartina uždėti vieną žievę.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Pleionės laistymas

Pleionės yra laistomos nuo pavasario, per visą vasarą, iki rudens ir tada laikomos visiškai sausai per žiemą, kol miega. Kritinis laikas yra sezono pradžioje. Šaknys paprastai pradeda daugiau ar mažiau augti, kai žiedai blanksta ir šiuo metu yra svarbu mažai laistyti – tikslas yra išlaikyti kompostą tik šiek tiek drėgną ir priversti naujai išaugusias šaknis ieškoti drėgmės. Jeigu mišinys yra per drėgnas, yra tikimybė, kad naujos šaknys supus. Tačiau, kai šaknys yra gerai įsitvirtinusios (tai dažnai parodo staigus lapų augimas), laistymas gali būti iš esmės padidintas.

Pleionės kilusios iš vietų, kuriose vyrauja vasaros musonas. Jeigu mišinys, kuriame pasodintos pleionės yra pralaidus, tuomet sunku jas perlaistyti, kol jos aktyviai auga. Geriausia yra naudoti lietaus vandenį, minkštą vandenį iš čiaupo arba vandenį išgautą atvirkštinio osmoso būdu, bet tai nėra labai svarbu, kaip ir daugumai kitų orchidėjų ir jos toleruos kietą vandenį iš čiaupo. Jei įmanoma, laikykite jas prieinamas vasaros orams, kad vasarą ant jų lytų. Jos tai dievina! Tai taip pat jas vėsina. Rudenį dienoms trumpėjant ir augimui lėtėjant, sumažinkite laistymą. Kai lapai pradeda gelsti, metas visiškai nustoti laistyti ir leisti joms visiškai išdžiūti. Lapai paruduos ir nukris ir pseudo svogūnėliai pasieks miegojimo fazę.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Tręšimas

Pleiones reikia tręšti, kad paruošti pseudo svogūnėlius žydėjimui ateinančiais metais. Jos mėgsta reguliarius, bet silpnus maitinimus skystomis trąšomis. Maitinimas turėtų prasidėti, kai lapai pradeda greitai augti – dažnai vėlyvą gegužę ir tęsiasi iki rudens. Galite naudoti orchidėjoms skirtas trąšas.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Tiksliai išmatuoti trąšų stiprumą laidumo matuoklis yra labai naudingas prietaisas:
orchidėjų augintojai dažnai investuoja į tokį prietaisą, nes dauguma orchidėjų yra labai jautrios permaitinimui. Jūsų trąšų stiprumo išmatavimas padeda to išvengti. Šie matuokliai gali matuoti „dalimis milijone“ ar „mikrosimensais“. Jei turite tokį prietaisą, tuomet pleionėms reikėtų naudoti ne stipresnį nei 600-800 mikrosimensų tirpalą. Palyginimui, pilnos jėgos tirpalas gali būti 2000-2500 mikrosimensų.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Apšvietimas, oras ir temperatūra

Auginant lauke, pleiones reikia apsaugoti nuo ryškių tiesioginių saulės spindulių. Joms labai patinka grynas oras, patinka vėsi temperatūra, geriausia iki 25 laipsnių, bet jos neilgam toleruos ir aukštesnę temperatūrą. Lauke jos gali toleruoti saulę, bet patartina jas laikyti po medžiu, šiek tiek pavėsyje. Jums gali tekti pagalvoti apie apsaugą nuo paukščių ir kitos gyvūnijos; lauke jos taip pat yra labiau pažeidžiamos sraigių ir šliužų, kurie dievina pleiones.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

6 arų aplinka Vilniuje – ramus užutėkis šlaito papėdėje

Namo Vilniuje aplinką projektavusiai architektei Jurgitai Ambraškaitei (UAB „J-architects“) status kalvos šlaitas šalia terasos buvo ir nemenkas iššūkis, ir galimybė sukurti išskirtinį kraštovaizdžio dizainą. Mat architektė įsitikinusi, kad funkcine prasme namas ant šlaito yra idealus variantas, nes iš kiekvieno aukšto galima be kliūčių išeiti į lauką: virtuvė įrengta antrajame namo aukšte ir iš jos patenkama tiesiai į terasą, skirtą jaukiai ilsėtis uždaroje erdvėje ir gėrėtis apgalvotai sukomponuotais želdynais bei natūralia gamta.

Augalai, kurie džiugins vasaros pabaigoje, rudenį ar net žiemą

Vasaros pabaigoje gėlynuose dar žydi nemažai augalų. Bet ne vien žiedai gali būti puošnūs, vis dažniau vertinami ir tie augalai, kurie neturi įspūdingų žiedų, o įdomūs savo lapais, sausais žiedynais ar kero forma. Vieni iš tokių – tai dekoratyviniai siauralapiai žolynai, kuriuos paprastai vadiname varpiniais arba tiesiog smilginiais augalais. Visu savo grožiu jie dažniausiai atsiskleidžia vasaros antroje pusėje, rudenį ar net žiemą.

Ką auginti gėlynuose, kad šie išliktų puošnūs vasaros pabaigoje ir rudenį? (2)

Vasara persirito į antrąją pusę, kai kurios daugiametės gėlės jau nužydėjo, bet nemažai dar yra žydinčių. Gerai tai, kad vis dažniau auginamos gėlės, kurios net ir nužydėjusios atrodo dekoratyviai, nes nemažai yra tokių augalų, kurie yra puošnūs ne vien žiedais, bet ir įdomiais lapais ar kero forma. Tad ką verta auginti želdynuose, kad šie išliktų puošnūs vasaros pabaigoje ar rudenį?

Kėdainiečių šeima, kuri atrado laisvės receptą nuo žolės pjovimo (5)

Šeimai, auginančiai tris vaikus, 5 papildomos valandos laisvalaikio - tai laimėjimas, prilygstantis aukso puodui. Tuo neabejoja kėdainietis Mantas Petrulis, kuris prieš mėnesį ruošėsi pirkti loterijos bilietą, tačiau užuot tai padaręs, nutarė sudalyvauti konkurse, kurio pagrindinis prizas - robotas vejapjovė. Šiandien laimėtu prizu labiausiai džiaugiasi trys šeimos vaikai, kurių tėtį robotas išlaisvino nuo varginančios vejos priežiūros nuosavo namo kieme.

Pačios populiariausios uogos, kurių niekuomet negana

Avietės ir gervuogės – vienos iš populiariausių uogų pas mus. Jos ir skanios, ir labai naudingos. Ne tik uogos, bet visas augalas yra vitaminingas, turintis daug gydančių savybių. Nors gamtoje avietės ir gervuogės auga daug kur savaime ir jų galima rasti daugelyje miškų ir palaukių, bet ne visos sunokina uogas. Laukinukės uogos smulkesnės, bet žymiai aromatingesnės. Bet dažniausiai smaguriaujame darže užaugintomis avietėmis, kurios yra būna stambesnės ir jas lengviau skinti.

Augalas, be kurio neapsieina nė vienas lietuvis (8)

Vienas iš įprasčiausių augalų gyduolių mūsų krašte yra čiobrelis. Dažnas jis visur – ir natūraliai gamtoje, ir daržuose, ir gėlynuose. Gaila tik, kad tai, kas yra dažnas ir auga pašonėje, tą mažai vertiname, nes kažkodėl, jei nusiperkame čiobrelių ar nelietuviškų augalų preparatų vaistinėje, mums atrodo žymiai vertingiau. O čiobrelis, nors ir būdamas kuklus augaliukas, bet turi ne ką prastesnes gydomąsias savybes, ir auga jis visai šalia. Tad išėję pasivaikščioti į pievas ar pamiškes ir kur nėra arti taršos – pasirinkite po kojomis šių nedidelių augaliukų, nes šiuo metu kaip tik jų žydėjimo metas. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas atvežtinių čiobrelių rūšių.

Žydintys daugiamečiai augalai: 7 sėkmės paslaptys

Dizaineriai kartais tikrina mūsų grožio suvokimo patvarumą. Iš pradžių buvo madoje „marsietiški“ gėlynai, kuriems būdingas avangardinis augalų komplektavimas, dabar – „patvorio“ piktžolės. Mes nenustojame žavėtis jų talentu ir išmone, perimame, kas geriausia, ir vis dėlto… visada buvo mylimi sodo gėlynai.

Jeigu visa tai padarysite prieš septynias ryto, turėsite patį nuostabiausią sodą (5)

Atlikite šiuos kelis darbus savo sode ankstų rytą ir labai greitai džiaugsitės neįtikėtinais rezultatais.

Liepos darbai sode ir darže

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje.

Kaip išgelbėti džiūvančią orchidėją (1)

Kai parduotuvėje parduodamos kambarinės orchidėjos kainuoja du ar tris kartus pigiau nei įprastai, arba pažįstami siūlo paimti baigiančią sudžiūti gėlę nemokamai, sunku susilaikyti. Net jeigu orchidėjos lapai pagelto ir pradėjo džiūti, o šaknys nurudavo – tokį augalą išgelbėti galima. Tereikia jį teisingai persodinti.