Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja

 (1)
Pleionės tai gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso nedidelės dirvožemyje augančios ir kelios epifitinės bei litofitinės orchidėjų rūšys. Šakniastiebis sutrumpėjęs, žiedai dideli. Augalai savo išvaizda panašūs į krokus, dėl to pleionės kartais vadinamos indiniais krokais.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Augalai paplitę Himalajuose, Pietų Kinijoje, Indijoje, Laose, Tailande, Vietname ir Taivanyje. Gentyje yra apie 20 rūšių.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Kur jos gali būti auginamos mūsų sąlygomis?

Pleionės gali būti auginamos bet kur, kur sąlygos pakankamai imituoja jų natūralią buveinę. Jos kilusios iš vietų su ryškiais pavasario, vasaros, rudens ir žiemos sezonais ir geriausiai auga ten, kur vasaros temperatūros neviršyja 25 laipnsių (kelios 30 laipsnių temperatūros dienos toleruojamos). Žiemą, kol jos miega, jos turi būti laikomos šaltai, tačiau lietuviškų žiemų tikrai neišgyventų. Iki 5 laipsnių temperatūra yra ideali. Tad žiemos metu, auginant šias orchidėjas namuose tinkama vieta – šaldytuvas. Išimame iš vazonų ir sudėję svogūnėlius į sausą popierinį maišelį įdedame į šaldytuvą. Laikantis šių nurodymų, jie gali būti auginami ant palangės, šiltnamyje ir gali būti laikomi lauke mėnesiais, kai nėra šalčio. Vietose, kurioms būdingi reti ir nestiprūs šalčiai jie netgi gali būti pasodinti lauke. Bet dauguma žmonių pleiones augina kaip vazonines gėles.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Kokie indai gali būti naujojami pleionių auginimui?

Moliniai ar plastikiniai vazonai gali būti naudojami ir sulaukia puikių atsiliepimų. Molinius vazonus gali tekti dažniau laistyti, bet jie padeda pleionių šaknims išlikti vėsioms ir pasirūpina drėgme aplink augalus. Plastikinius vazonus reikia rečiau laistyti. Daug augintojų naudoja pusvazonius, lėkštes ar sėklų vazonėlius, nes laukinių plejonių šaknys neauga giliai. Vazone šaknys gali augti daug giliau ir lengvai užpildys gilų vazoną, bet nepaisant to, pleionės yra laimingesnės negilioje talpoje. Būtų protinga vazonus kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti prieš naudojant.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Kokį substratą pasirinkti jų sodinimui?

Pleionės gali augti įvairiose mišiniuose. Pagrindiniai reikalavimai: mišinys turėtų būti pralaidus orui, į žemę jų sodinti negalima. Orchidėjom skirti smulkesnės frakcijos žievės pagrindu pagaminti substratai tiks ir šiai orchidėjai.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Kada ir kaip sodinti pleionę po žiemos miego?

Pleionės gali būti sodinamos arba persodinamos bet kada, kol jos miega. Prieš žiemos miegą jos išimamos iš vazono lapkritį ir vėl pasodinamos.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Pirma, išėmimas iš vazono:

Kai jas išimate iš vazono, jūs turėtumėte tikėtis, kad jų šaknys gerai išaugo. Išardykite šaknų kamuolį, pašalindami seną kompostą ir didžiąją dalį mirusių šaknų. (Pleionių šaknys yra metinės, todėl miršta kiekvieno augimo sezono pabaigoje).

Vietoje visų senų šaknų pašalinimo, patrumpinkite jas, bet palikite maždaug 3-4 cm ilgio. Tai padės pseudo svogūnėliui įsitvirtinti sodinant naujame komposte. Kaip ir šaknys, pseudo svogūnėliai yra metiniai ir augimo sezono pabaigoje jie susiraukšlėja ir miršta. Seni pseudo svogūnėliai turėtų būti pašalinti ir išmesti.

Kai jie yra išimti iš vazono, senas kompostas pašalintas, šaknys patrumpintos ir seni pseudo svogūnėliai yra pašalinti, tuomet sandėliuojame naujus pseudo svogūnėlius popieriniuose maišeliuose ir juos dedame į vėsią patalpą arba į šaldytuvą.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Antra, sodinimas:

Sausio mėnesį svogūnėliai turėtų būti pasodinti taip, kad maždaug trečdalis jų būtų išsikišęs iš komposto ir tarpai tarp jų būtų maždaug 2 cm. Pirma, geriausia įdėti šiek tiek komposto į vazoną ir tada ant jo pastatyti pseudo svogūnėlius. Tada ant viršaus patartina uždėti vieną žievę.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Pleionės laistymas

Pleionės yra laistomos nuo pavasario, per visą vasarą, iki rudens ir tada laikomos visiškai sausai per žiemą, kol miega. Kritinis laikas yra sezono pradžioje. Šaknys paprastai pradeda daugiau ar mažiau augti, kai žiedai blanksta ir šiuo metu yra svarbu mažai laistyti – tikslas yra išlaikyti kompostą tik šiek tiek drėgną ir priversti naujai išaugusias šaknis ieškoti drėgmės. Jeigu mišinys yra per drėgnas, yra tikimybė, kad naujos šaknys supus. Tačiau, kai šaknys yra gerai įsitvirtinusios (tai dažnai parodo staigus lapų augimas), laistymas gali būti iš esmės padidintas.

Pleionės kilusios iš vietų, kuriose vyrauja vasaros musonas. Jeigu mišinys, kuriame pasodintos pleionės yra pralaidus, tuomet sunku jas perlaistyti, kol jos aktyviai auga. Geriausia yra naudoti lietaus vandenį, minkštą vandenį iš čiaupo arba vandenį išgautą atvirkštinio osmoso būdu, bet tai nėra labai svarbu, kaip ir daugumai kitų orchidėjų ir jos toleruos kietą vandenį iš čiaupo. Jei įmanoma, laikykite jas prieinamas vasaros orams, kad vasarą ant jų lytų. Jos tai dievina! Tai taip pat jas vėsina. Rudenį dienoms trumpėjant ir augimui lėtėjant, sumažinkite laistymą. Kai lapai pradeda gelsti, metas visiškai nustoti laistyti ir leisti joms visiškai išdžiūti. Lapai paruduos ir nukris ir pseudo svogūnėliai pasieks miegojimo fazę.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Tręšimas

Pleiones reikia tręšti, kad paruošti pseudo svogūnėlius žydėjimui ateinančiais metais. Jos mėgsta reguliarius, bet silpnus maitinimus skystomis trąšomis. Maitinimas turėtų prasidėti, kai lapai pradeda greitai augti – dažnai vėlyvą gegužę ir tęsiasi iki rudens. Galite naudoti orchidėjoms skirtas trąšas.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Tiksliai išmatuoti trąšų stiprumą laidumo matuoklis yra labai naudingas prietaisas:
orchidėjų augintojai dažnai investuoja į tokį prietaisą, nes dauguma orchidėjų yra labai jautrios permaitinimui. Jūsų trąšų stiprumo išmatavimas padeda to išvengti. Šie matuokliai gali matuoti „dalimis milijone“ ar „mikrosimensais“. Jei turite tokį prietaisą, tuomet pleionėms reikėtų naudoti ne stipresnį nei 600-800 mikrosimensų tirpalą. Palyginimui, pilnos jėgos tirpalas gali būti 2000-2500 mikrosimensų.

Dabar žydi ne tik falenopsiai: susipažinkite su pleione – svogūnine orchidėja
© Asmeninio albumo nuotr.

Apšvietimas, oras ir temperatūra

Auginant lauke, pleiones reikia apsaugoti nuo ryškių tiesioginių saulės spindulių. Joms labai patinka grynas oras, patinka vėsi temperatūra, geriausia iki 25 laipsnių, bet jos neilgam toleruos ir aukštesnę temperatūrą. Lauke jos gali toleruoti saulę, bet patartina jas laikyti po medžiu, šiek tiek pavėsyje. Jums gali tekti pagalvoti apie apsaugą nuo paukščių ir kitos gyvūnijos; lauke jos taip pat yra labiau pažeidžiamos sraigių ir šliužų, kurie dievina pleiones.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Rudeniniai lapai: kaip nuo jų apsivalyti

Pats metas nuo lapų apvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas.

Ko galima pasimokyti iš kapinaičių Vokietijoje (19)

Spalio mėnesio antroje pusėje vis labiau artėjant Vėlinėms, daugelis iš mūsų vis dažniau apsilankome kapinėse, prisimindami mirusiuosius ir norėdami labiau pasirūpinti jų kapais. Pastaraisiais dešimtmečiais lietuviškų kapinių želdynai smarkiai keitėsi, atsirado daug naujovių, kurios kartu su kitais pokyčiais po Nepriklausomybės atgavimo atėjo iš Vakarų Europos šalių. Šį kartą nusprendėme pasidairyti po kapines vieno nedidelio Vokietijos miestelio Oberammergau, esančio pietinėje ir kalnuotoje Bavarijos dalyje bei palyginti augalų pasirinkimą su mūsų kapinių želdiniais.

Sužinokite, iki kada rudenį galima sodinti daugiamečius augalus

Daugeliui pažįstama situacija: internetu užsakyti sodinukai atkeliavo gerokai vėliau, nei planuota. Arba dėl kažkokių kitų priežasčių nepavyko visko padaryti laiku. Kyla klausimas – sodinti ar nesodinti prieš žiemą? Kada sodinti dar galima ir kada jau ne? Kaip nustatyti, kur eina toji riba? Bandykime išsiaiškinti.

Vejos priežiūra rudenį – kaip teisingai pjauti, laistyti ir tręšti

Rudenį, kai žemė po truputį puošiasi spalvotu lapų kilimu, vejos priežiūra pasitraukia į tolimesnį planą, bet taip neturėtų būti, nes žolė ir toliau auga, nepaisant sumažėjusios temperatūros.

Tulpių, narcizų ir kitų svogūninių gėlių sodinimas (1)

Visų pirma, žemė po purenimo turi kiek susėsti, antraip pasodinsite nepakankamai giliai, o jei žiemą bus mažai sniego, svogūnėliai gali pašalti ar apskritai sunykti.

Nukritę lapai: kaip su jais susitvarktyti?

Netrukus prasidės pirmosios šalnos, o su jomis ir staigus lapų kritimas. Tie, kurie patys tvarkosi savo gyvenamąją teritoriją, turėtų paskubėti pasirūpinti specialiomis taromis – konteineriais, kompostavimo dėžėmis ar maišais. Lapų deginimas ar metimas į buitinių atliekų konteinerius gresia ne tik nemalonumais, bet ir piniginėmis baudomis. Keli praktiniai patarimai, kurie padės išvengti klaidų ir leis sutaupyti. Patarimais dalinasi „Ecoservice“ komercijos ir plėtros vadovas Andrejus Barinovas.

Kaip pasigaminti rudeninių „gėlių“ iš klevo lapų (2)

Namus ar darbo stalą galima pasipuošti rudens dovanojamomis gėrybėmis. Viena iš tokių – spalvingi medžių lapai, kurių šiuo metu gausu lauke. Tad jeigu einante pasivaikščioti, būtinai prisirinkite puokštę nukritusių lapų – iš jų lengvai ir greitai galėsite pasidaryti rudeniškų „gėlių“. Labiausiai tam tinka klevo lapai, nes, ko gero, nei vieno medžio lapai rudenį nenusidažo tokiomis ugninėmis spalvomis kaip klevo. Be to, klevo medžiai jie auga visur, o jų lapai – vieni iš didžiausių.

Kokios gėlės nebijo rudens orų? (1)

Labiausiai užsigrūdinę augalai – dekoratyvusis kopūstas ir šilokas, bet yra ir daugiau rudens negandų nebijančių gėlių.

Trumpos chrizantemų auginimo ir dauginimo rekomendacijos

Chrizantemų elgesio dėsningumus nėra lengva atsekti – joms, kaip poetiškoms natūroms, būdingas išskirtinis lengvabūdiškumas ir nenuspėjamumas. Vienoje vietoje jos auga ir žydi laiku, kitoje, esančioje vos už kelių žingsnių, atsisako tai daryti. Taigi, dauguma atvejų šio augalo įsigijimas yra ne kas kita, kaip įdomi ir ne itin brangi loterija.

Augalai, kurie praskaidrins niūrią rudens dieną (1)

Mažai kas bežydi rudenį, tik viena kita rudeninė gėlė – astrai, chrizantemos, ežiuolės ir dar kelios. Lietuvos gamtoje natūraliai auga ŠILINIS VIRŽIS (Calluna vulgaris), kuris vasaros pabaigoje ir rudenį pasipuošia rožiškai violetiniais žiedeliais. Želdynuose paprastai auginamos įvairiaspalvės veislės, pastaraisiais metais viržiai yra „ant bangos“ – jie puošia namus lauke ir viduje, auga gėlynuose ir kapinėse, iš jų šakelių kuriamos floristinės kompozicijos.