Būtiniausi darbai sode, darže ir gėlyne kovo mėnesį

 (3)
Kovas – pavasario pradžia, saulė kiekvieną rytą vis anksčiau prižadins, ilgės dienos. Pražys pirmieji žiedai, prasidės sėjimo darbai. Kaip tarp jų nepasiklysti -– šiame straipsnyje.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Būtiniausi darbai sode

Kovo mėnesį jau nemažai darbų sode. Norint, kad vaisiai būtų stambūs ir sveiki, saulutei šildant, genime obelų ir kriaušių vaismedžius, formuojame vainikus. Labiau genime suaugusių, senesnių vaismedžių sutankėjusius vainikus, šaliname greta viena kitos augančias šakas, ypač tas, kurios viena su kita liečiasi. Apskritai, nėra ko bijoti – pašaliname ir daugiau šakų, o kai kuriems senesniems vaismedžiams nupjauname ir viršūnes. Tada į vainiko vidų pateks daugiau šviesos, medžiai bus sveikesni, juos mažiau puls rauplės ir kitos grybinės ligos, o ir vaisiai užaugs sveikesni, didesni ir skanesni.

Prašviesinant vaismedžių vainikus, labai svarbu, kad net žemutines šakas pasiektų tiesioginiai spinduliai, nes Lietuvos klimatui būdinga ne itin gausi saulės radiacija. Po išgenėjimo didesnes žaizdas užtepkite sodo tepalu. Pašalusias kamieno vietas išpjaukite iki sveikos medienos ar žievinės dalies ir užtepkite sodo tepalu. Apžiūrėkime, ar nėra vėžio žaizdų. Tada pirmiausiai šalinkite ligotas šakas, žaizdas iki sveikos medienos dezinfekuokite 3 proc. vario sulfatu arba kitu fungicidu.

Jaunus vaismedžius genėkime kuo mažiau. Nukarpykime smailiu kampu augančius vertikalius ūglius, metūglius ir jaunas šakas. Nugenėtas šakas išlenkime į šonus ir pririškime virvute prie apatinių šakų, liemens ar į žemę įkaltų kuolų. Jos silpniau auga, anksčiau pradeda derėti. Jei atrodo, kad tos šakos nereikalingos, jas nupjausime nuskynus 1-2 derlius.

Graužikų, kiškių ar stirnų pažeistus vaismedžių kamienus gydykite, jei dar galima išgelbėti. Tokias žaizdas skubiai aptepkite molio tyre, į kurią primaišykite apie 25 proc. galvijų mėšlo (be šiaudų) ir apriškite maišiniu audiniu. Aprišalą nuolat drėkinkite. Graikinio riešutmedžio, skirtingai negu visų kitų vaismedžių, genėti nereikia. Vaismedžių skiepijimui pasipjaustykite ūglių.

Kovo pradžioje prieš didesnį temperatūrų svyravimą vaismedžių kamienus ir storesnes šakas nubaltinkite kalkėmis (jei to nepadarėte anksčiau). Į 10 l vandens dedama 2 kg kalkių, 100-150 g vario sulfato, apie 25 g staliaus klijų. Kalkių mišinio yra ūkinių prekių parduotuvėse.

Avietyne išpjaustome pernai derėjusius stiebus, juos sudeginame. Genime juoduosius, geltonuosius ir raudonuosius serbentus bei agrastus. Juos genint, skirtingai nei vaismedžius, kerpame taip, kad žemiau pjūvio likę pumpurai būtų vidinėje krūmo pusėje ir iš jų išaugtų kuo vertikalesni stiebai, centre palikite atvirą ertmę.

Inspektuose pasėkite stratifikuotas sėklas. Inspektų langus apdenkite šiaudų pynėmis ar kita šiltinama medžiaga. Kai sėklos pradeda dygti, šiltomis dienomis nudenkite langus.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Rudeniniai lapai: kaip nuo jų apsivalyti

Pats metas nuo lapų apvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas.

Ko galima pasimokyti iš kapinaičių Vokietijoje (19)

Spalio mėnesio antroje pusėje vis labiau artėjant Vėlinėms, daugelis iš mūsų vis dažniau apsilankome kapinėse, prisimindami mirusiuosius ir norėdami labiau pasirūpinti jų kapais. Pastaraisiais dešimtmečiais lietuviškų kapinių želdynai smarkiai keitėsi, atsirado daug naujovių, kurios kartu su kitais pokyčiais po Nepriklausomybės atgavimo atėjo iš Vakarų Europos šalių. Šį kartą nusprendėme pasidairyti po kapines vieno nedidelio Vokietijos miestelio Oberammergau, esančio pietinėje ir kalnuotoje Bavarijos dalyje bei palyginti augalų pasirinkimą su mūsų kapinių želdiniais.

Sužinokite, iki kada rudenį galima sodinti daugiamečius augalus

Daugeliui pažįstama situacija: internetu užsakyti sodinukai atkeliavo gerokai vėliau, nei planuota. Arba dėl kažkokių kitų priežasčių nepavyko visko padaryti laiku. Kyla klausimas – sodinti ar nesodinti prieš žiemą? Kada sodinti dar galima ir kada jau ne? Kaip nustatyti, kur eina toji riba? Bandykime išsiaiškinti.

Vejos priežiūra rudenį – kaip teisingai pjauti, laistyti ir tręšti

Rudenį, kai žemė po truputį puošiasi spalvotu lapų kilimu, vejos priežiūra pasitraukia į tolimesnį planą, bet taip neturėtų būti, nes žolė ir toliau auga, nepaisant sumažėjusios temperatūros.

Tulpių, narcizų ir kitų svogūninių gėlių sodinimas (1)

Visų pirma, žemė po purenimo turi kiek susėsti, antraip pasodinsite nepakankamai giliai, o jei žiemą bus mažai sniego, svogūnėliai gali pašalti ar apskritai sunykti.

Nukritę lapai: kaip su jais susitvarktyti?

Netrukus prasidės pirmosios šalnos, o su jomis ir staigus lapų kritimas. Tie, kurie patys tvarkosi savo gyvenamąją teritoriją, turėtų paskubėti pasirūpinti specialiomis taromis – konteineriais, kompostavimo dėžėmis ar maišais. Lapų deginimas ar metimas į buitinių atliekų konteinerius gresia ne tik nemalonumais, bet ir piniginėmis baudomis. Keli praktiniai patarimai, kurie padės išvengti klaidų ir leis sutaupyti. Patarimais dalinasi „Ecoservice“ komercijos ir plėtros vadovas Andrejus Barinovas.

Kaip pasigaminti rudeninių „gėlių“ iš klevo lapų (2)

Namus ar darbo stalą galima pasipuošti rudens dovanojamomis gėrybėmis. Viena iš tokių – spalvingi medžių lapai, kurių šiuo metu gausu lauke. Tad jeigu einante pasivaikščioti, būtinai prisirinkite puokštę nukritusių lapų – iš jų lengvai ir greitai galėsite pasidaryti rudeniškų „gėlių“. Labiausiai tam tinka klevo lapai, nes, ko gero, nei vieno medžio lapai rudenį nenusidažo tokiomis ugninėmis spalvomis kaip klevo. Be to, klevo medžiai jie auga visur, o jų lapai – vieni iš didžiausių.

Kokios gėlės nebijo rudens orų? (1)

Labiausiai užsigrūdinę augalai – dekoratyvusis kopūstas ir šilokas, bet yra ir daugiau rudens negandų nebijančių gėlių.

Trumpos chrizantemų auginimo ir dauginimo rekomendacijos

Chrizantemų elgesio dėsningumus nėra lengva atsekti – joms, kaip poetiškoms natūroms, būdingas išskirtinis lengvabūdiškumas ir nenuspėjamumas. Vienoje vietoje jos auga ir žydi laiku, kitoje, esančioje vos už kelių žingsnių, atsisako tai daryti. Taigi, dauguma atvejų šio augalo įsigijimas yra ne kas kita, kaip įdomi ir ne itin brangi loterija.

Augalai, kurie praskaidrins niūrią rudens dieną (1)

Mažai kas bežydi rudenį, tik viena kita rudeninė gėlė – astrai, chrizantemos, ežiuolės ir dar kelios. Lietuvos gamtoje natūraliai auga ŠILINIS VIRŽIS (Calluna vulgaris), kuris vasaros pabaigoje ir rudenį pasipuošia rožiškai violetiniais žiedeliais. Želdynuose paprastai auginamos įvairiaspalvės veislės, pastaraisiais metais viržiai yra „ant bangos“ – jie puošia namus lauke ir viduje, auga gėlynuose ir kapinėse, iš jų šakelių kuriamos floristinės kompozicijos.