Augalų augintoja J. Jankauskienė dalinasi, kaip Lietuvoje užsiauginti gelsvažiedį tulpmedį

„Kai nužydi vėlyvosios tulpių veislės, birželį pražysta medžių karalius – gelsvažiedis tulpmedis, – sako Joana Jankauskienė, auginanti šį retą lapuotį savo sodyboje Romainiuose. Originalios formos dekoratyvūs lapai. Žiedai savo forma primena tulpių žiedus, dėl to šie medžiai ir vadinami tulpmedžiais. Gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera L.) priklauso magnolijinių (Magnoliaceae) šeimos augalų genčiai“.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pasak J. Jankauskienės, gelsvažiedis tulpmedis atkeliavo iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje dar retokas. Šis vertingas, ilgaamžis parkų medis Lietuvoje užauga didžiulis, kaip ąžuolas ar klevas, dekoratyvus, tinka auginti ir pavieniui, ir grupėse. Gyvena 400-500 metų. Tad pasodinus sodyboje, juo grožėsis dar daugelis šeimos ir giminės kartų. Laja kiaušiniška arba pailgai rutuliška. Lapai išskirtinės lyros formos, kaip nei vieno kito medžio, ilgakočiai, 10-20 cm ilgio ir panašaus skersmens, plačia tarsi nukirsta viršūne, smailiomis skiautėmis abiejuose šonuose. Storoki, viršus ryškiai žalias, rudenį pagelsta.

Augalų augintoja J. Jankauskienė dalinasi, kaip Lietuvoje užsiauginti gelsvažiedį tulpmedį
© Asmeninio archyvo nuotr.

Žiedai 5-8 cm skersmens, jų išorinė pusė žalsva, vidinė – gelsva su oranžinėmis dėmėmis arba juostomis, išsidėstę ūglių viršūnėse. Žydėti ir derėti pradeda 10-15 metų. Žydi nuo birželio paskutinės savaitės iki liepos vidurio ar pabaigos, priklausomai nuo tuo metu esamų oro sąlygų. Vienas žiedas žydi 3-5 dienas, tad pirmiesiems peržydėjus, pražysta kiti, tad žydėjimas tęsiasi apie mėnesį. Gelsvažiedis tulpmedis vienanamis, žiedai dvilyčiai. Sėklos sparnavaisiai, sudaro kankorėžį primenantį vaisyną. Šių medžių mediena minkšta, lengva, kituose kraštuose iš jos gaminami baldai, muzikos instrumentai. Žievė naudojama farmacijos pramonėje. 

J. Jankauskienė
J. Jankauskienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Vieta. Pasak augintojos J. Jankauskienės, gelsvažiedžiai tulpmedžiai mėgsta saulėtas vietas, derlingą, drėgnoką, laidų, vidutinio sunkumo priemolio dirvožemį. Atsparūs žiemos sąlygoms, ligoms, kenkėjams, užterštam orui, vėjovartai. Labai stiprus vėjas kartais nulaužia tik vieną kitą šaką. Pradeda žydėti būdami keliolikos metų. Iš pradžių augalų šaknys būna plačiai pasiskleidusios paviršiuje, vėliau skverbiasi gylyn. Jos storos, šviesios, gelsvos, specifinio kvapo. Nusprendus papuošti savo sodybą ar sodelį gelsvažiedžiu tulpmedžiu ar šių puošnių medžių grupe, geriausia šiems augalams parinkti pastovią vietą, nes persodinti medeliai išgyvena persodinimo stresą. 

Augalų augintoja J. Jankauskienė dalinasi, kaip Lietuvoje užsiauginti gelsvažiedį tulpmedį
© Asmeninio archyvo nuotr.

Knygoje „Dendrologija‘ docentas M. Navasaitis rašo: „ Daugiau kaip 100 metų amžiaus du 18 ir 22 metrų aukščio medžiai auga Veliuonos parke, liemenys atitinkamai 0,86 ir 0,90 m skersmens. Tai seniausi ir aukščiausi medžiai Rytų Baltijos šalyse“. Tad mes auginame įsigiję iš Raudondvario medelyno Veliuoniškio tulpmedžio „anūką“. Dabar tulpmedžiai dar nežydi, pastebi grožio mylėtoja, todėl yra dar tinkamas laikas išaugintų vazonuose įsigyti ir pasisodinti savo sodyboje ar kitoje erdvioje vietoje. Kuo anksčiau pasodinsite, tuo greičiau sulauksite į tulpę panašių žiedų.

Augalų augintoja J. Jankauskienė dalinasi, kaip Lietuvoje užsiauginti gelsvažiedį tulpmedį
© Asmeninio archyvo nuotr.

Dauginimas. Pasak Raudondvario medelyno viršininkės, dendrologės Rimos Žebrauskaitės, iš veliuonškių sėklų išauginti medžiai auga medelyno teritorijoje. Deja sėklų daigumas siekia tik apie 2 proc. Dvidešimt vieną gelsvažiedį tulpmedį maždaug apie 1970 – tuosius metus pasodino tuo metu dirbęs medelyno viršininkas Ipolitas Laurinavičius. Kai kolegė Jūratė Karkauskienė atėjo dirbti į medelyną 1980 metais, jauni tulpmedžių medeliai buvo vos 3 – 4 m aukščio. Dabar jie 13 – 15 m aukščio, liemens skersmuo 1,3 m aukštyje 0,4-0,65 m, kasmet žydi ir dera. Nuo jų renkame sėklas, taigi mūsų užauginti tulpmedžių sodinukai yra „veliuoniškių anūkai“, jų turime, norintys visuomet gali įsigyti ir auginti šiuos gražuolius medžius. Tenka pririnkti daug tulpmedžių vaisių, panašių į kankorėžėlį, kad užaugintume šių sodinukų užtektinai visiems norintiems įsigyti. Jauni sėjinukai ir sodinukai auga labai greitai ir rudenėjant ne visuomet spėja sumedėti, todėl dažnai apšąla. Taigi, kaip mes sakome, „vaikystė“ sunki, bet vyresni augalai šalčiui atsparūs. 

Augalų augintoja J. Jankauskienė dalinasi, kaip Lietuvoje užsiauginti gelsvažiedį tulpmedį
© Asmeninio archyvo nuotr.

Ko negalima pasakyti apie jų veisles, kartais Lietuvoje pasirodo glaustašakiai, margalapiai medeliai, jie būna jautresni nei rūšiniai augalai. Gelsvažiedis tulpmedis turi stiprią atžalinę galią, todėl apšalęs arba nulaužtas ar nupjautas greitai atželia, dėl ko kartais susiformuoja keli kamienai. Kiek auginame šiuos medžius, nepastebėjome, kad jie nukentėtų nuo kenkėjų arba ligų. Jaunus medelius kartais apgraužia kiškiai, todėl žiemai reikia aprišti tuo pačiu apsaugant ir nuo apšalimo.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Norvegijoje

Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.

Rudeniniai lapai: kaip nuo jų apsivalyti

Pats metas nuo lapų apvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas.

Ko galima pasimokyti iš kapinaičių Vokietijoje (24)

Spalio mėnesio antroje pusėje vis labiau artėjant Vėlinėms, daugelis iš mūsų vis dažniau apsilankome kapinėse, prisimindami mirusiuosius ir norėdami labiau pasirūpinti jų kapais. Pastaraisiais dešimtmečiais lietuviškų kapinių želdynai smarkiai keitėsi, atsirado daug naujovių, kurios kartu su kitais pokyčiais po Nepriklausomybės atgavimo atėjo iš Vakarų Europos šalių. Šį kartą nusprendėme pasidairyti po kapines vieno nedidelio Vokietijos miestelio Oberammergau, esančio pietinėje ir kalnuotoje Bavarijos dalyje bei palyginti augalų pasirinkimą su mūsų kapinių želdiniais.

Sužinokite, iki kada rudenį galima sodinti daugiamečius augalus

Daugeliui pažįstama situacija: internetu užsakyti sodinukai atkeliavo gerokai vėliau, nei planuota. Arba dėl kažkokių kitų priežasčių nepavyko visko padaryti laiku. Kyla klausimas – sodinti ar nesodinti prieš žiemą? Kada sodinti dar galima ir kada jau ne? Kaip nustatyti, kur eina toji riba? Bandykime išsiaiškinti.

Vejos priežiūra rudenį – kaip teisingai pjauti, laistyti ir tręšti

Rudenį, kai žemė po truputį puošiasi spalvotu lapų kilimu, vejos priežiūra pasitraukia į tolimesnį planą, bet taip neturėtų būti, nes žolė ir toliau auga, nepaisant sumažėjusios temperatūros.

Tulpių, narcizų ir kitų svogūninių gėlių sodinimas (1)

Visų pirma, žemė po purenimo turi kiek susėsti, antraip pasodinsite nepakankamai giliai, o jei žiemą bus mažai sniego, svogūnėliai gali pašalti ar apskritai sunykti.

Nukritę lapai: kaip su jais susitvarktyti?

Netrukus prasidės pirmosios šalnos, o su jomis ir staigus lapų kritimas. Tie, kurie patys tvarkosi savo gyvenamąją teritoriją, turėtų paskubėti pasirūpinti specialiomis taromis – konteineriais, kompostavimo dėžėmis ar maišais. Lapų deginimas ar metimas į buitinių atliekų konteinerius gresia ne tik nemalonumais, bet ir piniginėmis baudomis. Keli praktiniai patarimai, kurie padės išvengti klaidų ir leis sutaupyti. Patarimais dalinasi „Ecoservice“ komercijos ir plėtros vadovas Andrejus Barinovas.

Kaip pasigaminti rudeninių „gėlių“ iš klevo lapų (2)

Namus ar darbo stalą galima pasipuošti rudens dovanojamomis gėrybėmis. Viena iš tokių – spalvingi medžių lapai, kurių šiuo metu gausu lauke. Tad jeigu einante pasivaikščioti, būtinai prisirinkite puokštę nukritusių lapų – iš jų lengvai ir greitai galėsite pasidaryti rudeniškų „gėlių“. Labiausiai tam tinka klevo lapai, nes, ko gero, nei vieno medžio lapai rudenį nenusidažo tokiomis ugninėmis spalvomis kaip klevo. Be to, klevo medžiai jie auga visur, o jų lapai – vieni iš didžiausių.

Kokios gėlės nebijo rudens orų? (1)

Labiausiai užsigrūdinę augalai – dekoratyvusis kopūstas ir šilokas, bet yra ir daugiau rudens negandų nebijančių gėlių.

Trumpos chrizantemų auginimo ir dauginimo rekomendacijos

Chrizantemų elgesio dėsningumus nėra lengva atsekti – joms, kaip poetiškoms natūroms, būdingas išskirtinis lengvabūdiškumas ir nenuspėjamumas. Vienoje vietoje jos auga ir žydi laiku, kitoje, esančioje vos už kelių žingsnių, atsisako tai daryti. Taigi, dauguma atvejų šio augalo įsigijimas yra ne kas kita, kaip įdomi ir ne itin brangi loterija.