Augalų augintoja J. Jankauskienė dalinasi, kaip Lietuvoje užsiauginti gelsvažiedį tulpmedį

„Kai nužydi vėlyvosios tulpių veislės, birželį pražysta medžių karalius – gelsvažiedis tulpmedis, – sako Joana Jankauskienė, auginanti šį retą lapuotį savo sodyboje Romainiuose. Originalios formos dekoratyvūs lapai. Žiedai savo forma primena tulpių žiedus, dėl to šie medžiai ir vadinami tulpmedžiais. Gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera L.) priklauso magnolijinių (Magnoliaceae) šeimos augalų genčiai“.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pasak J. Jankauskienės, gelsvažiedis tulpmedis atkeliavo iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje dar retokas. Šis vertingas, ilgaamžis parkų medis Lietuvoje užauga didžiulis, kaip ąžuolas ar klevas, dekoratyvus, tinka auginti ir pavieniui, ir grupėse. Gyvena 400-500 metų. Tad pasodinus sodyboje, juo grožėsis dar daugelis šeimos ir giminės kartų. Laja kiaušiniška arba pailgai rutuliška. Lapai išskirtinės lyros formos, kaip nei vieno kito medžio, ilgakočiai, 10-20 cm ilgio ir panašaus skersmens, plačia tarsi nukirsta viršūne, smailiomis skiautėmis abiejuose šonuose. Storoki, viršus ryškiai žalias, rudenį pagelsta.

Augalų augintoja J. Jankauskienė dalinasi, kaip Lietuvoje užsiauginti gelsvažiedį tulpmedį
© Asmeninio archyvo nuotr.

Žiedai 5-8 cm skersmens, jų išorinė pusė žalsva, vidinė – gelsva su oranžinėmis dėmėmis arba juostomis, išsidėstę ūglių viršūnėse. Žydėti ir derėti pradeda 10-15 metų. Žydi nuo birželio paskutinės savaitės iki liepos vidurio ar pabaigos, priklausomai nuo tuo metu esamų oro sąlygų. Vienas žiedas žydi 3-5 dienas, tad pirmiesiems peržydėjus, pražysta kiti, tad žydėjimas tęsiasi apie mėnesį. Gelsvažiedis tulpmedis vienanamis, žiedai dvilyčiai. Sėklos sparnavaisiai, sudaro kankorėžį primenantį vaisyną. Šių medžių mediena minkšta, lengva, kituose kraštuose iš jos gaminami baldai, muzikos instrumentai. Žievė naudojama farmacijos pramonėje. 

J. Jankauskienė
J. Jankauskienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Vieta. Pasak augintojos J. Jankauskienės, gelsvažiedžiai tulpmedžiai mėgsta saulėtas vietas, derlingą, drėgnoką, laidų, vidutinio sunkumo priemolio dirvožemį. Atsparūs žiemos sąlygoms, ligoms, kenkėjams, užterštam orui, vėjovartai. Labai stiprus vėjas kartais nulaužia tik vieną kitą šaką. Pradeda žydėti būdami keliolikos metų. Iš pradžių augalų šaknys būna plačiai pasiskleidusios paviršiuje, vėliau skverbiasi gylyn. Jos storos, šviesios, gelsvos, specifinio kvapo. Nusprendus papuošti savo sodybą ar sodelį gelsvažiedžiu tulpmedžiu ar šių puošnių medžių grupe, geriausia šiems augalams parinkti pastovią vietą, nes persodinti medeliai išgyvena persodinimo stresą. 

Augalų augintoja J. Jankauskienė dalinasi, kaip Lietuvoje užsiauginti gelsvažiedį tulpmedį
© Asmeninio archyvo nuotr.

Knygoje „Dendrologija‘ docentas M. Navasaitis rašo: „ Daugiau kaip 100 metų amžiaus du 18 ir 22 metrų aukščio medžiai auga Veliuonos parke, liemenys atitinkamai 0,86 ir 0,90 m skersmens. Tai seniausi ir aukščiausi medžiai Rytų Baltijos šalyse“. Tad mes auginame įsigiję iš Raudondvario medelyno Veliuoniškio tulpmedžio „anūką“. Dabar tulpmedžiai dar nežydi, pastebi grožio mylėtoja, todėl yra dar tinkamas laikas išaugintų vazonuose įsigyti ir pasisodinti savo sodyboje ar kitoje erdvioje vietoje. Kuo anksčiau pasodinsite, tuo greičiau sulauksite į tulpę panašių žiedų.

Augalų augintoja J. Jankauskienė dalinasi, kaip Lietuvoje užsiauginti gelsvažiedį tulpmedį
© Asmeninio archyvo nuotr.

Dauginimas. Pasak Raudondvario medelyno viršininkės, dendrologės Rimos Žebrauskaitės, iš veliuonškių sėklų išauginti medžiai auga medelyno teritorijoje. Deja sėklų daigumas siekia tik apie 2 proc. Dvidešimt vieną gelsvažiedį tulpmedį maždaug apie 1970 – tuosius metus pasodino tuo metu dirbęs medelyno viršininkas Ipolitas Laurinavičius. Kai kolegė Jūratė Karkauskienė atėjo dirbti į medelyną 1980 metais, jauni tulpmedžių medeliai buvo vos 3 – 4 m aukščio. Dabar jie 13 – 15 m aukščio, liemens skersmuo 1,3 m aukštyje 0,4-0,65 m, kasmet žydi ir dera. Nuo jų renkame sėklas, taigi mūsų užauginti tulpmedžių sodinukai yra „veliuoniškių anūkai“, jų turime, norintys visuomet gali įsigyti ir auginti šiuos gražuolius medžius. Tenka pririnkti daug tulpmedžių vaisių, panašių į kankorėžėlį, kad užaugintume šių sodinukų užtektinai visiems norintiems įsigyti. Jauni sėjinukai ir sodinukai auga labai greitai ir rudenėjant ne visuomet spėja sumedėti, todėl dažnai apšąla. Taigi, kaip mes sakome, „vaikystė“ sunki, bet vyresni augalai šalčiui atsparūs. 

Augalų augintoja J. Jankauskienė dalinasi, kaip Lietuvoje užsiauginti gelsvažiedį tulpmedį
© Asmeninio archyvo nuotr.

Ko negalima pasakyti apie jų veisles, kartais Lietuvoje pasirodo glaustašakiai, margalapiai medeliai, jie būna jautresni nei rūšiniai augalai. Gelsvažiedis tulpmedis turi stiprią atžalinę galią, todėl apšalęs arba nulaužtas ar nupjautas greitai atželia, dėl ko kartais susiformuoja keli kamienai. Kiek auginame šiuos medžius, nepastebėjome, kad jie nukentėtų nuo kenkėjų arba ligų. Jaunus medelius kartais apgraužia kiškiai, todėl žiemai reikia aprišti tuo pačiu apsaugant ir nuo apšalimo.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

PRIEŠ ir PO: kaip lauko terasą paversti jaukia ir kalėdiška

Kalėdinės dekoracijos kieme, turint nuosavą namą – būtinas reikalas! Pasižiūrėkite, kokius papuošimus mes panaudojom, kai kuriuos pirkom, o kai kuriuos pritaikėme iš to, ką radom namuose. Juk norėjosi paprastą, nesutvarkytą, nepabaigtą terasą paversti jaukia ir kalėdiška!

Puansetijos – Kalėdų simbolis ant palangės (1)

Puansetija, arba puošniausioji karpažolė, yra vienas gražiausių augalų, kurie džiugina mus žiemą. Puansetijų būna įvairių atspalvių – nuo sodriai raudono iki švelniai kreminio.

Ką reikia žinoti pradedantiems auginti bonsus (5)

Kai ateina kalendorinė žiema, kokia ji bebūtų – snieguota arba šlapia, vis daugiau veiksmo iš lauko persikelia į vidų. Šį kartą norime pristatyti kiek kitokius kambarinius augalus – tai bonsai medelius. Greičiausiai teko apie tokius girdėti ir matyti? O gal net ir turite? Nors vis tik daugelis žmonių nedrįsta auginti bonsai medelių, nes apie juos yra girdėję, kad tai sudėtingai auginami augalai, nors iš tiesų nėra taip jau ir sudėtinga. Daug kas priklauso nuo augalo rūšies ir tereikia žinoti kelis auginimo niuansus. Juk ir Lietuvoje ne taip jau ir mažai tokių mėgėjų, kurie namuose užsiaugina mandarinus ar bananus.

Ar kada teko girdėti apie augalą justiciją? Tai – teisingumo deivė, kuri papuoš jūsų palangę

Įdomus kambarinis augalas yra JUSTICIJA (Justicia). Vien ko vertas jo pavadinimas, kuris yra teisingumo deivės vardas, moters, su raiščiu ant akių ir laikančios svarstykles.

Sunku, patikėti, bet tai – tiesa: šios priemonės išgelbės kambarines gėles

Ar gali būti graži palangė, jei ant jos nėra kambarinių augalų? Vis tik norėdami užtikrinti jiems tinkamas sąlygas augti, žydėti, skleisti aromatą ir džiuginti puikiu vaizdu, būtinai turime tinkamai jais rūpintis.

Kaip greitai atgaivinti orchidėją (2)

Orchidėja – daugelio mėgstama gėlė. Kartais kyla pagunda ant svetainės palangės išrikiuoti visą šių gražuolių kolekciją. Ir nei jeigu kuri iš jų jau visai leisgyvė, ją galima reanimuoti.

Kapų puošimas per Vėlines: kada „mažiau yra daugiau“? (4)

Nepasiduokite pirkimo manijai. Daugiau gėlių, daugiau spalvų, daugiau žvakių, didesnių žvakidžių – ar tikrai šito reikia? Pagalvokime, kaip papuošti kapus natūraliai ir subtiliai.

Kapinaitės Anglijoje: plastikinės gėlės populiaresnės nei gyvos (12)

Artėjant Vėlinėms, tęsiame temą apie kitų šalių kapines. Juk kapinės – tai ne tik ta vieta, kur atgulama amžino poilsio, bet neatsiejamas kiekvienos šalies kultūros bei papročių atspindys, kur taip pat vyrauja mados – antkapių, želdinių bei kt. Šį kartą lankėmis Anglijoje, Birmingamo priemiestyje esančiose kapinėse. Šis miestas yra antras pagal dydį Jungtinėje Karalystėje, kuriame gyvena beveik 1 mln. gyventojų, tad palyginus su kitomis, šios kapinaitės yra nedidelės.

Kaip teisingai dengti rožes? (2)

Dengti ar nedengti? Tai klausimas, kuris spalio mėnesį iškyla visiems rožių augintojams. Jei dengti, tai kaip, kuo ir, svarbiausia, kada?

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Norvegijoje (63)

Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.