Augalas, be kurio neapsieina nė vienas lietuvis

 (8)
Vienas iš įprasčiausių augalų gyduolių mūsų krašte yra čiobrelis. Dažnas jis visur – ir natūraliai gamtoje, ir daržuose, ir gėlynuose. Gaila tik, kad tai, kas yra dažnas ir auga pašonėje, tą mažai vertiname, nes kažkodėl, jei nusiperkame čiobrelių ar nelietuviškų augalų preparatų vaistinėje, mums atrodo žymiai vertingiau. O čiobrelis, nors ir būdamas kuklus augaliukas, bet turi ne ką prastesnes gydomąsias savybes, ir auga jis visai šalia. Tad išėję pasivaikščioti į pievas ar pamiškes ir kur nėra arti taršos – pasirinkite po kojomis šių nedidelių augaliukų, nes šiuo metu kaip tik jų žydėjimo metas. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas atvežtinių čiobrelių rūšių.
Čiobrelius galima auginti ir dekoratyviniuose želdynuose.
© Asmeninis archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mūsų gamtoje savaime galima rasti PAPRASTĄJĮ (Thymus serpyllum) ir KETURBRIAUNĮ ČIOBRELĮ (T. pulegioides). Jie mėgsta augti sausose, smėlingose ir nederlingose dirvose. Geriausiai jaučiasi augdami saulėtose vietose, dažnai ant šlaitų ir kalvų, šalia pušynų ir smėlynuose, kad kuo daugiau gautų saulės spindulių. Nors mėgsta saulę ir šilumą, bet nebijo žiemos šalčių, yra atsparūs sausrai. Tai žemi, šliaužiantys pažeme augaliukai, žydėjimo metu pakylantys ne aukščiau kaip iki 15–25 cm aukščio. Žydi rausvais ar švelniai violetinės spalvos žiedais visą vasarą. Žiedukai smulkūs, primena miniatiūrines lūpeles (augalas priklauso lūpažiedžių arba notrelinių šeimai).

Įvairių rūšių čiobrelių kilimai Vilniaus botanikos sode.
Įvairių rūšių čiobrelių kilimai Vilniaus botanikos sode.
© Asmeninis archyvas


Abi šios rūšys gan panašios, tad ne specialistams atskirti nėra lengva. Bet abi rūšis turi panašias vaistines savybes, tad gamtoje drąsiai galite rinkti augalus vaistažolėms, nesukdami galvos dėl tos, kad prisirinksite ne tai, ko reikia. Beje, skinti čiobrelius pievoje nėra lengva, nes tai smulkūs ir pažeme augantys augaliukai, dažnai jų stiebeliai būna susipainioję su kitais pievos augalais. Be to, skinant čiobrelį, dažnai išsirauna visas augalas. Tad, kad neskriausti augalo ir gamtos, skinant laukinius čiobrelius teks būti kantriems, skinti atsargiai po vieną stiebelį. Tokios su kantrybe ir meile surinktos vaistažolės turės dar didesnės vertės, kai žiemą gersite iš jų paruoštas arbatas.

Paprastasis čiobrelis yra dažnas augalas Lietuvoje.
Paprastasis čiobrelis yra dažnas augalas Lietuvoje.
© Asmeninis archyvas


Na, o jeigu neturite laiko ir kantrybės, galite auginti čiobrelius savo darže. Be minėtųjų rūšių vaistingųjų savybių taip pat turi ir VAISTINIS ČIOBRELIS (T. vulgaris). Jis panašus į savo brolius, bet savaime Lietuvoje neauga, tik auginamas kiemuose. Šis čiobrelis auga krūmeliu, beveik nešliaužia pažeme, tad jo šakeles lengviau skinti arbatoms ar prieskoniams.

Nuskintus čiobrelius džiovinkite nuo saulės apsaugotose ir vėdinamose vietose.
Nuskintus čiobrelius džiovinkite nuo saulės apsaugotose ir vėdinamose vietose.
© Asmeninis archyvas


Mūsų gėlynuose kaip dekoratyviniai augalai dar auginamos šios čiobrelių rūšys: ankstyvasis (T. praecox), citrininis (T. x citriodorus), vilnotasis (T. pseudolanuginosus), (T. doerfleri) bei kitos. Dažniausiai auginami ne rūšiniai čiobreliai, o įvairios jų veislės – baltažiedės, geltonlapės ar margalapės, miniatiūrinės ir kt.

Vaistinis čiobrelis auginamas daržuose ir gėlynuose.
Vaistinis čiobrelis auginamas daržuose ir gėlynuose.
© Asmeninis archyvas


Ką reikėtų žinoti, auginant čiobrelius kieme? Visos rūšys mėgsta augti sausokose ir saulėtose vietose. Tinkamiausia dirva – priesmėlis ir ne itin derlinga. Žinoma, augs ir derlingesnėje, bet tada augalas bus nelabai dekoratyvus, peraugs, ištįs, mažiau žydės. Čiobreliai nemėgsta užmirkusių ir pavėsingų vietų, tokiose greitai nunyksta. Tie čiobreliai, kurie labiau linkę ne šliaužti pažeme, o augti krūmeliu (vaistinis, citrininis) yra gan trumpaamžiai augalai, vienoje vietoje augantys ne ilgiau kaip 3–4 metus. Todėl juos reikia atnaujinti – kasmet nukirpti visas šakeles perpus ir kas keletą metų persodinti, dalinant kerą. Kiti čiobreliai auga greitai želiančiais kilimėliais (paprastasis, vilnotasis), tad jie paprastai patys lengvai pasidaugina atžalomis įsišaknydami. Dažniausiai čiobreliai atsparūs žiemos šalčiams, o jei po žiemos neatželia – tai ne dėl nušalimo, o dėl to, kad žiemą šaknys buvo užmirkusioje žemėje.

Vaistinio čiobrelio 'Pygmaeus' veislė - visiškai pažeme šliaužiantis krūmelis.
Vaistinio čiobrelio 'Pygmaeus' veislė - visiškai pažeme šliaužiantis krūmelis.
© Asmeninis archyvas


Čiobrelis – vienas iš populiariausių prieskonių ir vaistažolių. Skinti geriausia žiedams žydint; arbatoms ir maistui gardinti naudojama visa antžeminė dalis. Nuskintus ir išdžiovintus laikykite sandariame inde, nes eterinis aliejus greit išgaruoja. Čiobrelių arbatas geriame peršalę, kai kosime, kaip migdančią ir raminančią priemonę. Taip pat padeda skaudant galvai, pučiant vidurius, nuo įvairių kvėpavimo ir virškinimo negalavimų, vartojami kosmetikoje ir parfumerijoje. Čiobreliai naudojami gaminant gaiviuosius ir alkoholinius gėrimus, mėsą, žuvį ar daržoves paskaninti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Sunku, patikėti, bet tai – tiesa: šios priemonės išgelbės kambarines gėles

Ar gali būti graži palangė, jei ant jos nėra kambarinių augalų? Vis tik norėdami užtikrinti jiems tinkamas sąlygas augti, žydėti, skleisti aromatą ir džiuginti puikiu vaizdu, būtinai turime tinkamai jais rūpintis.

Kaip greitai atgaivinti orchidėją (2)

Orchidėja – daugelio mėgstama gėlė. Kartais kyla pagunda ant svetainės palangės išrikiuoti visą šių gražuolių kolekciją. Ir nei jeigu kuri iš jų jau visai leisgyvė, ją galima reanimuoti.

Kapų puošimas per Vėlines: kada „mažiau yra daugiau“? (4)

Nepasiduokite pirkimo manijai. Daugiau gėlių, daugiau spalvų, daugiau žvakių, didesnių žvakidžių – ar tikrai šito reikia? Pagalvokime, kaip papuošti kapus natūraliai ir subtiliai.

Kapinaitės Anglijoje: plastikinės gėlės populiaresnės nei gyvos (12)

Artėjant Vėlinėms, tęsiame temą apie kitų šalių kapines. Juk kapinės – tai ne tik ta vieta, kur atgulama amžino poilsio, bet neatsiejamas kiekvienos šalies kultūros bei papročių atspindys, kur taip pat vyrauja mados – antkapių, želdinių bei kt. Šį kartą lankėmis Anglijoje, Birmingamo priemiestyje esančiose kapinėse. Šis miestas yra antras pagal dydį Jungtinėje Karalystėje, kuriame gyvena beveik 1 mln. gyventojų, tad palyginus su kitomis, šios kapinaitės yra nedidelės.

Kaip teisingai dengti rožes? (2)

Dengti ar nedengti? Tai klausimas, kuris spalio mėnesį iškyla visiems rožių augintojams. Jei dengti, tai kaip, kuo ir, svarbiausia, kada?

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Norvegijoje (63)

Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.

Rudeniniai lapai: kaip nuo jų apsivalyti

Pats metas nuo lapų apvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas.

Ko galima pasimokyti iš kapinaičių Vokietijoje (24)

Spalio mėnesio antroje pusėje vis labiau artėjant Vėlinėms, daugelis iš mūsų vis dažniau apsilankome kapinėse, prisimindami mirusiuosius ir norėdami labiau pasirūpinti jų kapais. Pastaraisiais dešimtmečiais lietuviškų kapinių želdynai smarkiai keitėsi, atsirado daug naujovių, kurios kartu su kitais pokyčiais po Nepriklausomybės atgavimo atėjo iš Vakarų Europos šalių. Šį kartą nusprendėme pasidairyti po kapines vieno nedidelio Vokietijos miestelio Oberammergau, esančio pietinėje ir kalnuotoje Bavarijos dalyje bei palyginti augalų pasirinkimą su mūsų kapinių želdiniais.

Sužinokite, iki kada rudenį galima sodinti daugiamečius augalus

Daugeliui pažįstama situacija: internetu užsakyti sodinukai atkeliavo gerokai vėliau, nei planuota. Arba dėl kažkokių kitų priežasčių nepavyko visko padaryti laiku. Kyla klausimas – sodinti ar nesodinti prieš žiemą? Kada sodinti dar galima ir kada jau ne? Kaip nustatyti, kur eina toji riba? Bandykime išsiaiškinti.

Vejos priežiūra rudenį – kaip teisingai pjauti, laistyti ir tręšti

Rudenį, kai žemė po truputį puošiasi spalvotu lapų kilimu, vejos priežiūra pasitraukia į tolimesnį planą, bet taip neturėtų būti, nes žolė ir toliau auga, nepaisant sumažėjusios temperatūros.