Augalai, kurie pasaldins gyvenimą 2 dalis

Tęsiame temą apie augalus, kurie gali būti naudojami vietoje įprastinio ir daugeliui kenkiančio baltojo cukraus. Neseniai pasakojome apie cukrinius runkelius, cukranendres, cukrinį klevą, saldžiają steviją ir lipiją, o šį kartą – apie agavą, kukurūzą ir kokospalmę.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Agavos (Agave) rūšių pasaulyje auga daug, o Lietuvoje kai kurios iš jų auginamos kaip kambariniai augalai. Agavų sirupas paprastai yra gaminamas tik iš dviejų agavos rūšių: iš amerikinės (A. americana) bei tekilinės (A. tequilana), kuri dar kartais vadinama mėlynoji – ir tai ta pati agava, iš kurios gaminamas garsusis meksikiečių gėrimas tekila.

Agava yra kilusi iš P.Amerikos žemyno, bet dabar paplitusi po visą pasaulį. Pas mus ji paprastai auginama vazone.
Agava yra kilusi iš P.Amerikos žemyno, bet dabar paplitusi po visą pasaulį. Pas mus ji paprastai auginama vazone.
© Asmeninio albumo nuotr.

Agava – labai įdomus augalas, nes žydi tik kartą per savo gyvavimą, o vėliau tiesiog nunyksta, prieš tai subrandinusi ir paskleisdusi sėklas (beje, tokių augalų, kurie vadinami monokarpiniais yra ir daugiau, pvz., kad ir pavojingasis sosnovskio barštis). Agava per kelerius ar keliolika metų užaugina stambius ir mėsingus lapus, vėliau išleidžia labai aukštą stiebą, ant kurio skleidžiasi geltoni ir kvapnūs žiedynai. Žiedus paprastai apdulkina šikšnosparniai. Subrendusios sėklos išbarstomos, o motininis augalas, atlikęs savo misiją numiršta.

Agavos žiedynas įspūdingas ir iš toliau atrodo kaip tikras medis, tik jis neilgaamžis, nes nužydėjęs augalas nunyksta.
Agavos žiedynas įspūdingas ir iš toliau atrodo kaip tikras medis, tik jis neilgaamžis, nes nužydėjęs augalas nunyksta.
© Asmeninio albumo nuotr.

Agavų sirupas yra gaminamas iš augalo šerdies arba stiebo, juos susmulkinant ir išspaudžiant sultis, kurios vėliau sumaišomos su vandeniu, filtruojamos ir šiek tiek kaitinamos, kol išgaunamas galutinis produktas – sirupas. Agavų sirupas gali būti šviesus arba tamsus. Kuo jis tamsesnis, tuo mažiau perdirbtas. Iš sirupo kartais gaminami ir milteliai. Agavų sirupo sudėties pagrindas yra fruktozė, o gliukozės visai nedaug. Ir nors jame tiek pat kalorijų kaip ir cukruje, bet agavos sirupas yra žymiai saldesnis nei cukrus, todėl jo reikia gerokai mažiau. Agavų sirupas malonaus skonio ir kvapo ir žymiai sveikesnis nei cukrus, jo žemas glikemijos indeksas, tad tai aktualu tiems, kas turi padidėjusį cukraus kiekį kraujyje. Agavos sirupo ir miltelių pas mus galima nusipirkti sveiko maisto prekybos centrų skyriuose ar specialiose krautuvėlėse. Žinoma, jis yra brangesnis už cukrų, bet juk sveikata – svarbesnė.

Agavos sirupas žymiai saldesnis už cukrų, tad jo reikia mažiau, be to, jis tinka ir diabetikams.
Agavos sirupas žymiai saldesnis už cukrų, tad jo reikia mažiau, be to, jis tinka ir diabetikams.
© Asmeninio albumo nuotr.

Paprastąjį kukurūzą (Zea mays) mes puikiai žinome. Šis iš Amerikos kilęs augalas Lietuvoje pradėtas auginti dar XIX a. Kukurūzas yra vienmetis augalas, t.y. tais pačiais metais užauga, subrandina derlių ir nunyksta. Iš geltonų kukurūzo burbuolėje esančių grūdų (grūdai būna ne tik geltonos, bet ir rudos, juodos, raudonos bei kt. spalvų) yra gaminami miltai, kruopos, spiritas ir sirupas, kuris labai populiarus Amerikoje. Kukurūzai taip pat dar auginami gyvulių pašarui ir biokurui. Pats sirupas yra gaminamas iš kukurūzų krakmolo ir gali būti labai tirštas arba skystas, priklausomai nuo koncentracijos. Sirupas gali būti tamsus arba šviesus, bet tamsesnis paprastai būna mažiau perdirbtas arba sumaišytas su melasa (tai šalutinis produktas, kuris lieka nuo cukrinių runkelių), tad sveikesnis.

Kukurūzų laukas Marijampolės rajone. Iš šių augalų bus surinktos sėklos kitų metų derliui, o kukurūzų sirupas pas mus, deja,  negaminamas.
Kukurūzų laukas Marijampolės rajone. Iš šių augalų bus surinktos sėklos kitų metų derliui, o kukurūzų sirupas pas mus, deja, negaminamas.
© Asmeninio albumo nuotr.

Kukurūzų sirupas yra plačiai naudojamas JAV, ten juo saldinami daugelis maisto produktų ir gėrimų. Jeigu šis sirupas yra nerafinuotas ir mažai perdirbtas, tai jis sveikesnis už baltąjį cukrinių runkelių cukrų, bet paprastai rinkoje parduodamas pigiausias, stipriai perdirbtas ir su įvairiais priedais, konservantais (pvz., natrio benzoatu bei kt.), kurie prailgina produkto galiojimą, bet padaro jį menkaverčiu. Be to, kukurūzų sirupas nerekomenduojamas žmonėms, kurie serga diabetu ar skaičiuoja kalorijas. Tad jį tiesiog galima išpabandyti bent kartą gyvenime kaip kažką naujo ir skoniui paįvairinti. Lietuvoje iš kukurūzų sirupas negaminamas, bet užauginamos saldžiosios burbuolės.

Riešutinė kokospalmė (Cocos nucifera) taip pat daugeliui žinoma, nes nokina kokoso riešutus. Lietuvoje, ji žinoma neauga, o tik atogrąžų kraštuose šalia jūrų ir vandenynų, kad sunokę riešutai (kurie moksliškai vadinami kaulavaisiais) galėtų jūromis nuplaukti tolimus atstumus ir sudygtų kitose pakrantėse. Skanūs ir maistingi kokoso riešutai yra mėgiami, jie daugelyje šalių naudojami ne tik desertams, bet ir „rimtiems“ patiekalams. Beveik visos kokospalmės dalys yra vartojamos: iš kokoso riešutų gaminamas kokosų pienas, aliejus, gaivieji ir alkoholiniai gėrimai, šeriami gyvuliai bei kt. Jauni augalo ūgliai valgomi švieži ir troškinti. Kokoso plaušai naudojami krepšiams ir patiesalams gaminti ar stogams dengti. Iš riešutų kevalų ir medienos gaminami muzikos instrumentai, baldai ir kt. dirbiniai. Iš šaknų gaminami dažai ir vaistiniai preparatai. O pats medis dažnai auginamas kaip dekoratyvinis.

Kokospalmių žiedų cukrus yra labai malonaus skonio, su juo galima puošti desertus.
Kokospalmių žiedų cukrus yra labai malonaus skonio, su juo galima puošti desertus.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mus labiausiai domina iš kokospalmės žiedų nektaro gaminamas cukrus, kurį jau tūkstanmečius metų vartoja Rytų Azijos gyventojai. Šviežiai surinktas nektaras būna skystas kaip sula, vėliau jis džiovinamas, kol pavirsta rudais kristalais. Tai labai malonaus karamelės skonio ir aromato smulkus cukrus. Jis paprastai gaminamas ekologiškai, nekertant medžių, tad tausoja gamtą ir yra nerafinuotas. Jame gausu naudingų ir organizmui reikalingų medžiagų – kalio, vario, kalcio, geležies, įvairių antioksidantų bei kt. Žinoma, jis tikrai brangokas, bet daug kartų sveikesnis už baltąjį cukrų. Užbarstytas ant deserto, jis jį tikrai papuoš. Kas turi rūpesčių dėl padidėjusio cukraus, tiems kokoso žiedų cukrus tinka, nes jo žemas glikemijos indeksas. Tiesa, jis yra kaloringas, bet kadangi yra ne pigus, tai tokio daug ir neprisivalgysi.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

6 arų aplinka Vilniuje – ramus užutėkis šlaito papėdėje

Namo Vilniuje aplinką projektavusiai architektei Jurgitai Ambraškaitei (UAB „J-architects“) status kalvos šlaitas šalia terasos buvo ir nemenkas iššūkis, ir galimybė sukurti išskirtinį kraštovaizdžio dizainą. Mat architektė įsitikinusi, kad funkcine prasme namas ant šlaito yra idealus variantas, nes iš kiekvieno aukšto galima be kliūčių išeiti į lauką: virtuvė įrengta antrajame namo aukšte ir iš jos patenkama tiesiai į terasą, skirtą jaukiai ilsėtis uždaroje erdvėje ir gėrėtis apgalvotai sukomponuotais želdynais bei natūralia gamta.

Augalai, kurie džiugins vasaros pabaigoje, rudenį ar net žiemą

Vasaros pabaigoje gėlynuose dar žydi nemažai augalų. Bet ne vien žiedai gali būti puošnūs, vis dažniau vertinami ir tie augalai, kurie neturi įspūdingų žiedų, o įdomūs savo lapais, sausais žiedynais ar kero forma. Vieni iš tokių – tai dekoratyviniai siauralapiai žolynai, kuriuos paprastai vadiname varpiniais arba tiesiog smilginiais augalais. Visu savo grožiu jie dažniausiai atsiskleidžia vasaros antroje pusėje, rudenį ar net žiemą.

Ką auginti gėlynuose, kad šie išliktų puošnūs vasaros pabaigoje ir rudenį? (2)

Vasara persirito į antrąją pusę, kai kurios daugiametės gėlės jau nužydėjo, bet nemažai dar yra žydinčių. Gerai tai, kad vis dažniau auginamos gėlės, kurios net ir nužydėjusios atrodo dekoratyviai, nes nemažai yra tokių augalų, kurie yra puošnūs ne vien žiedais, bet ir įdomiais lapais ar kero forma. Tad ką verta auginti želdynuose, kad šie išliktų puošnūs vasaros pabaigoje ar rudenį?

Kėdainiečių šeima, kuri atrado laisvės receptą nuo žolės pjovimo (5)

Šeimai, auginančiai tris vaikus, 5 papildomos valandos laisvalaikio - tai laimėjimas, prilygstantis aukso puodui. Tuo neabejoja kėdainietis Mantas Petrulis, kuris prieš mėnesį ruošėsi pirkti loterijos bilietą, tačiau užuot tai padaręs, nutarė sudalyvauti konkurse, kurio pagrindinis prizas - robotas vejapjovė. Šiandien laimėtu prizu labiausiai džiaugiasi trys šeimos vaikai, kurių tėtį robotas išlaisvino nuo varginančios vejos priežiūros nuosavo namo kieme.

Pačios populiariausios uogos, kurių niekuomet negana

Avietės ir gervuogės – vienos iš populiariausių uogų pas mus. Jos ir skanios, ir labai naudingos. Ne tik uogos, bet visas augalas yra vitaminingas, turintis daug gydančių savybių. Nors gamtoje avietės ir gervuogės auga daug kur savaime ir jų galima rasti daugelyje miškų ir palaukių, bet ne visos sunokina uogas. Laukinukės uogos smulkesnės, bet žymiai aromatingesnės. Bet dažniausiai smaguriaujame darže užaugintomis avietėmis, kurios yra būna stambesnės ir jas lengviau skinti.

Augalas, be kurio neapsieina nė vienas lietuvis (8)

Vienas iš įprasčiausių augalų gyduolių mūsų krašte yra čiobrelis. Dažnas jis visur – ir natūraliai gamtoje, ir daržuose, ir gėlynuose. Gaila tik, kad tai, kas yra dažnas ir auga pašonėje, tą mažai vertiname, nes kažkodėl, jei nusiperkame čiobrelių ar nelietuviškų augalų preparatų vaistinėje, mums atrodo žymiai vertingiau. O čiobrelis, nors ir būdamas kuklus augaliukas, bet turi ne ką prastesnes gydomąsias savybes, ir auga jis visai šalia. Tad išėję pasivaikščioti į pievas ar pamiškes ir kur nėra arti taršos – pasirinkite po kojomis šių nedidelių augaliukų, nes šiuo metu kaip tik jų žydėjimo metas. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas atvežtinių čiobrelių rūšių.

Žydintys daugiamečiai augalai: 7 sėkmės paslaptys

Dizaineriai kartais tikrina mūsų grožio suvokimo patvarumą. Iš pradžių buvo madoje „marsietiški“ gėlynai, kuriems būdingas avangardinis augalų komplektavimas, dabar – „patvorio“ piktžolės. Mes nenustojame žavėtis jų talentu ir išmone, perimame, kas geriausia, ir vis dėlto… visada buvo mylimi sodo gėlynai.

Jeigu visa tai padarysite prieš septynias ryto, turėsite patį nuostabiausią sodą (5)

Atlikite šiuos kelis darbus savo sode ankstų rytą ir labai greitai džiaugsitės neįtikėtinais rezultatais.

Liepos darbai sode ir darže

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje.

Kaip išgelbėti džiūvančią orchidėją (1)

Kai parduotuvėje parduodamos kambarinės orchidėjos kainuoja du ar tris kartus pigiau nei įprastai, arba pažįstami siūlo paimti baigiančią sudžiūti gėlę nemokamai, sunku susilaikyti. Net jeigu orchidėjos lapai pagelto ir pradėjo džiūti, o šaknys nurudavo – tokį augalą išgelbėti galima. Tereikia jį teisingai persodinti.