Augalai, kurie pasaldins gyvenimą 2 dalis

Tęsiame temą apie augalus, kurie gali būti naudojami vietoje įprastinio ir daugeliui kenkiančio baltojo cukraus. Neseniai pasakojome apie cukrinius runkelius, cukranendres, cukrinį klevą, saldžiają steviją ir lipiją, o šį kartą – apie agavą, kukurūzą ir kokospalmę.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Agavos (Agave) rūšių pasaulyje auga daug, o Lietuvoje kai kurios iš jų auginamos kaip kambariniai augalai. Agavų sirupas paprastai yra gaminamas tik iš dviejų agavos rūšių: iš amerikinės (A. americana) bei tekilinės (A. tequilana), kuri dar kartais vadinama mėlynoji – ir tai ta pati agava, iš kurios gaminamas garsusis meksikiečių gėrimas tekila.

Agava yra kilusi iš P.Amerikos žemyno, bet dabar paplitusi po visą pasaulį. Pas mus ji paprastai auginama vazone.
Agava yra kilusi iš P.Amerikos žemyno, bet dabar paplitusi po visą pasaulį. Pas mus ji paprastai auginama vazone.
© Asmeninio albumo nuotr.

Agava – labai įdomus augalas, nes žydi tik kartą per savo gyvavimą, o vėliau tiesiog nunyksta, prieš tai subrandinusi ir paskleisdusi sėklas (beje, tokių augalų, kurie vadinami monokarpiniais yra ir daugiau, pvz., kad ir pavojingasis sosnovskio barštis). Agava per kelerius ar keliolika metų užaugina stambius ir mėsingus lapus, vėliau išleidžia labai aukštą stiebą, ant kurio skleidžiasi geltoni ir kvapnūs žiedynai. Žiedus paprastai apdulkina šikšnosparniai. Subrendusios sėklos išbarstomos, o motininis augalas, atlikęs savo misiją numiršta.

Agavos žiedynas įspūdingas ir iš toliau atrodo kaip tikras medis, tik jis neilgaamžis, nes nužydėjęs augalas nunyksta.
Agavos žiedynas įspūdingas ir iš toliau atrodo kaip tikras medis, tik jis neilgaamžis, nes nužydėjęs augalas nunyksta.
© Asmeninio albumo nuotr.

Agavų sirupas yra gaminamas iš augalo šerdies arba stiebo, juos susmulkinant ir išspaudžiant sultis, kurios vėliau sumaišomos su vandeniu, filtruojamos ir šiek tiek kaitinamos, kol išgaunamas galutinis produktas – sirupas. Agavų sirupas gali būti šviesus arba tamsus. Kuo jis tamsesnis, tuo mažiau perdirbtas. Iš sirupo kartais gaminami ir milteliai. Agavų sirupo sudėties pagrindas yra fruktozė, o gliukozės visai nedaug. Ir nors jame tiek pat kalorijų kaip ir cukruje, bet agavos sirupas yra žymiai saldesnis nei cukrus, todėl jo reikia gerokai mažiau. Agavų sirupas malonaus skonio ir kvapo ir žymiai sveikesnis nei cukrus, jo žemas glikemijos indeksas, tad tai aktualu tiems, kas turi padidėjusį cukraus kiekį kraujyje. Agavos sirupo ir miltelių pas mus galima nusipirkti sveiko maisto prekybos centrų skyriuose ar specialiose krautuvėlėse. Žinoma, jis yra brangesnis už cukrų, bet juk sveikata – svarbesnė.

Agavos sirupas žymiai saldesnis už cukrų, tad jo reikia mažiau, be to, jis tinka ir diabetikams.
Agavos sirupas žymiai saldesnis už cukrų, tad jo reikia mažiau, be to, jis tinka ir diabetikams.
© Asmeninio albumo nuotr.

Paprastąjį kukurūzą (Zea mays) mes puikiai žinome. Šis iš Amerikos kilęs augalas Lietuvoje pradėtas auginti dar XIX a. Kukurūzas yra vienmetis augalas, t.y. tais pačiais metais užauga, subrandina derlių ir nunyksta. Iš geltonų kukurūzo burbuolėje esančių grūdų (grūdai būna ne tik geltonos, bet ir rudos, juodos, raudonos bei kt. spalvų) yra gaminami miltai, kruopos, spiritas ir sirupas, kuris labai populiarus Amerikoje. Kukurūzai taip pat dar auginami gyvulių pašarui ir biokurui. Pats sirupas yra gaminamas iš kukurūzų krakmolo ir gali būti labai tirštas arba skystas, priklausomai nuo koncentracijos. Sirupas gali būti tamsus arba šviesus, bet tamsesnis paprastai būna mažiau perdirbtas arba sumaišytas su melasa (tai šalutinis produktas, kuris lieka nuo cukrinių runkelių), tad sveikesnis.

Kukurūzų laukas Marijampolės rajone. Iš šių augalų bus surinktos sėklos kitų metų derliui, o kukurūzų sirupas pas mus, deja,  negaminamas.
Kukurūzų laukas Marijampolės rajone. Iš šių augalų bus surinktos sėklos kitų metų derliui, o kukurūzų sirupas pas mus, deja, negaminamas.
© Asmeninio albumo nuotr.

Kukurūzų sirupas yra plačiai naudojamas JAV, ten juo saldinami daugelis maisto produktų ir gėrimų. Jeigu šis sirupas yra nerafinuotas ir mažai perdirbtas, tai jis sveikesnis už baltąjį cukrinių runkelių cukrų, bet paprastai rinkoje parduodamas pigiausias, stipriai perdirbtas ir su įvairiais priedais, konservantais (pvz., natrio benzoatu bei kt.), kurie prailgina produkto galiojimą, bet padaro jį menkaverčiu. Be to, kukurūzų sirupas nerekomenduojamas žmonėms, kurie serga diabetu ar skaičiuoja kalorijas. Tad jį tiesiog galima išpabandyti bent kartą gyvenime kaip kažką naujo ir skoniui paįvairinti. Lietuvoje iš kukurūzų sirupas negaminamas, bet užauginamos saldžiosios burbuolės.

Riešutinė kokospalmė (Cocos nucifera) taip pat daugeliui žinoma, nes nokina kokoso riešutus. Lietuvoje, ji žinoma neauga, o tik atogrąžų kraštuose šalia jūrų ir vandenynų, kad sunokę riešutai (kurie moksliškai vadinami kaulavaisiais) galėtų jūromis nuplaukti tolimus atstumus ir sudygtų kitose pakrantėse. Skanūs ir maistingi kokoso riešutai yra mėgiami, jie daugelyje šalių naudojami ne tik desertams, bet ir „rimtiems“ patiekalams. Beveik visos kokospalmės dalys yra vartojamos: iš kokoso riešutų gaminamas kokosų pienas, aliejus, gaivieji ir alkoholiniai gėrimai, šeriami gyvuliai bei kt. Jauni augalo ūgliai valgomi švieži ir troškinti. Kokoso plaušai naudojami krepšiams ir patiesalams gaminti ar stogams dengti. Iš riešutų kevalų ir medienos gaminami muzikos instrumentai, baldai ir kt. dirbiniai. Iš šaknų gaminami dažai ir vaistiniai preparatai. O pats medis dažnai auginamas kaip dekoratyvinis.

Kokospalmių žiedų cukrus yra labai malonaus skonio, su juo galima puošti desertus.
Kokospalmių žiedų cukrus yra labai malonaus skonio, su juo galima puošti desertus.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mus labiausiai domina iš kokospalmės žiedų nektaro gaminamas cukrus, kurį jau tūkstanmečius metų vartoja Rytų Azijos gyventojai. Šviežiai surinktas nektaras būna skystas kaip sula, vėliau jis džiovinamas, kol pavirsta rudais kristalais. Tai labai malonaus karamelės skonio ir aromato smulkus cukrus. Jis paprastai gaminamas ekologiškai, nekertant medžių, tad tausoja gamtą ir yra nerafinuotas. Jame gausu naudingų ir organizmui reikalingų medžiagų – kalio, vario, kalcio, geležies, įvairių antioksidantų bei kt. Žinoma, jis tikrai brangokas, bet daug kartų sveikesnis už baltąjį cukrų. Užbarstytas ant deserto, jis jį tikrai papuoš. Kas turi rūpesčių dėl padidėjusio cukraus, tiems kokoso žiedų cukrus tinka, nes jo žemas glikemijos indeksas. Tiesa, jis yra kaloringas, bet kadangi yra ne pigus, tai tokio daug ir neprisivalgysi.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

PRIEŠ ir PO: kaip lauko terasą paversti jaukia ir kalėdiška

Kalėdinės dekoracijos kieme, turint nuosavą namą – būtinas reikalas! Pasižiūrėkite, kokius papuošimus mes panaudojom, kai kuriuos pirkom, o kai kuriuos pritaikėme iš to, ką radom namuose. Juk norėjosi paprastą, nesutvarkytą, nepabaigtą terasą paversti jaukia ir kalėdiška!

Puansetijos – Kalėdų simbolis ant palangės (1)

Puansetija, arba puošniausioji karpažolė, yra vienas gražiausių augalų, kurie džiugina mus žiemą. Puansetijų būna įvairių atspalvių – nuo sodriai raudono iki švelniai kreminio.

Ką reikia žinoti pradedantiems auginti bonsus (5)

Kai ateina kalendorinė žiema, kokia ji bebūtų – snieguota arba šlapia, vis daugiau veiksmo iš lauko persikelia į vidų. Šį kartą norime pristatyti kiek kitokius kambarinius augalus – tai bonsai medelius. Greičiausiai teko apie tokius girdėti ir matyti? O gal net ir turite? Nors vis tik daugelis žmonių nedrįsta auginti bonsai medelių, nes apie juos yra girdėję, kad tai sudėtingai auginami augalai, nors iš tiesų nėra taip jau ir sudėtinga. Daug kas priklauso nuo augalo rūšies ir tereikia žinoti kelis auginimo niuansus. Juk ir Lietuvoje ne taip jau ir mažai tokių mėgėjų, kurie namuose užsiaugina mandarinus ar bananus.

Ar kada teko girdėti apie augalą justiciją? Tai – teisingumo deivė, kuri papuoš jūsų palangę

Įdomus kambarinis augalas yra JUSTICIJA (Justicia). Vien ko vertas jo pavadinimas, kuris yra teisingumo deivės vardas, moters, su raiščiu ant akių ir laikančios svarstykles.

Sunku, patikėti, bet tai – tiesa: šios priemonės išgelbės kambarines gėles

Ar gali būti graži palangė, jei ant jos nėra kambarinių augalų? Vis tik norėdami užtikrinti jiems tinkamas sąlygas augti, žydėti, skleisti aromatą ir džiuginti puikiu vaizdu, būtinai turime tinkamai jais rūpintis.

Kaip greitai atgaivinti orchidėją (2)

Orchidėja – daugelio mėgstama gėlė. Kartais kyla pagunda ant svetainės palangės išrikiuoti visą šių gražuolių kolekciją. Ir nei jeigu kuri iš jų jau visai leisgyvė, ją galima reanimuoti.

Kapų puošimas per Vėlines: kada „mažiau yra daugiau“? (4)

Nepasiduokite pirkimo manijai. Daugiau gėlių, daugiau spalvų, daugiau žvakių, didesnių žvakidžių – ar tikrai šito reikia? Pagalvokime, kaip papuošti kapus natūraliai ir subtiliai.

Kapinaitės Anglijoje: plastikinės gėlės populiaresnės nei gyvos (12)

Artėjant Vėlinėms, tęsiame temą apie kitų šalių kapines. Juk kapinės – tai ne tik ta vieta, kur atgulama amžino poilsio, bet neatsiejamas kiekvienos šalies kultūros bei papročių atspindys, kur taip pat vyrauja mados – antkapių, želdinių bei kt. Šį kartą lankėmis Anglijoje, Birmingamo priemiestyje esančiose kapinėse. Šis miestas yra antras pagal dydį Jungtinėje Karalystėje, kuriame gyvena beveik 1 mln. gyventojų, tad palyginus su kitomis, šios kapinaitės yra nedidelės.

Kaip teisingai dengti rožes? (2)

Dengti ar nedengti? Tai klausimas, kuris spalio mėnesį iškyla visiems rožių augintojams. Jei dengti, tai kaip, kuo ir, svarbiausia, kada?

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Norvegijoje (63)

Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.