Augalai, kurie pasaldins gyvenimą 2 dalis

Tęsiame temą apie augalus, kurie gali būti naudojami vietoje įprastinio ir daugeliui kenkiančio baltojo cukraus. Neseniai pasakojome apie cukrinius runkelius, cukranendres, cukrinį klevą, saldžiają steviją ir lipiją, o šį kartą – apie agavą, kukurūzą ir kokospalmę.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Agavos (Agave) rūšių pasaulyje auga daug, o Lietuvoje kai kurios iš jų auginamos kaip kambariniai augalai. Agavų sirupas paprastai yra gaminamas tik iš dviejų agavos rūšių: iš amerikinės (A. americana) bei tekilinės (A. tequilana), kuri dar kartais vadinama mėlynoji – ir tai ta pati agava, iš kurios gaminamas garsusis meksikiečių gėrimas tekila.

Agava yra kilusi iš P.Amerikos žemyno, bet dabar paplitusi po visą pasaulį. Pas mus ji paprastai auginama vazone.
Agava yra kilusi iš P.Amerikos žemyno, bet dabar paplitusi po visą pasaulį. Pas mus ji paprastai auginama vazone.
© Asmeninio albumo nuotr.

Agava – labai įdomus augalas, nes žydi tik kartą per savo gyvavimą, o vėliau tiesiog nunyksta, prieš tai subrandinusi ir paskleisdusi sėklas (beje, tokių augalų, kurie vadinami monokarpiniais yra ir daugiau, pvz., kad ir pavojingasis sosnovskio barštis). Agava per kelerius ar keliolika metų užaugina stambius ir mėsingus lapus, vėliau išleidžia labai aukštą stiebą, ant kurio skleidžiasi geltoni ir kvapnūs žiedynai. Žiedus paprastai apdulkina šikšnosparniai. Subrendusios sėklos išbarstomos, o motininis augalas, atlikęs savo misiją numiršta.

Agavos žiedynas įspūdingas ir iš toliau atrodo kaip tikras medis, tik jis neilgaamžis, nes nužydėjęs augalas nunyksta.
Agavos žiedynas įspūdingas ir iš toliau atrodo kaip tikras medis, tik jis neilgaamžis, nes nužydėjęs augalas nunyksta.
© Asmeninio albumo nuotr.

Agavų sirupas yra gaminamas iš augalo šerdies arba stiebo, juos susmulkinant ir išspaudžiant sultis, kurios vėliau sumaišomos su vandeniu, filtruojamos ir šiek tiek kaitinamos, kol išgaunamas galutinis produktas – sirupas. Agavų sirupas gali būti šviesus arba tamsus. Kuo jis tamsesnis, tuo mažiau perdirbtas. Iš sirupo kartais gaminami ir milteliai. Agavų sirupo sudėties pagrindas yra fruktozė, o gliukozės visai nedaug. Ir nors jame tiek pat kalorijų kaip ir cukruje, bet agavos sirupas yra žymiai saldesnis nei cukrus, todėl jo reikia gerokai mažiau. Agavų sirupas malonaus skonio ir kvapo ir žymiai sveikesnis nei cukrus, jo žemas glikemijos indeksas, tad tai aktualu tiems, kas turi padidėjusį cukraus kiekį kraujyje. Agavos sirupo ir miltelių pas mus galima nusipirkti sveiko maisto prekybos centrų skyriuose ar specialiose krautuvėlėse. Žinoma, jis yra brangesnis už cukrų, bet juk sveikata – svarbesnė.

Agavos sirupas žymiai saldesnis už cukrų, tad jo reikia mažiau, be to, jis tinka ir diabetikams.
Agavos sirupas žymiai saldesnis už cukrų, tad jo reikia mažiau, be to, jis tinka ir diabetikams.
© Asmeninio albumo nuotr.

Paprastąjį kukurūzą (Zea mays) mes puikiai žinome. Šis iš Amerikos kilęs augalas Lietuvoje pradėtas auginti dar XIX a. Kukurūzas yra vienmetis augalas, t.y. tais pačiais metais užauga, subrandina derlių ir nunyksta. Iš geltonų kukurūzo burbuolėje esančių grūdų (grūdai būna ne tik geltonos, bet ir rudos, juodos, raudonos bei kt. spalvų) yra gaminami miltai, kruopos, spiritas ir sirupas, kuris labai populiarus Amerikoje. Kukurūzai taip pat dar auginami gyvulių pašarui ir biokurui. Pats sirupas yra gaminamas iš kukurūzų krakmolo ir gali būti labai tirštas arba skystas, priklausomai nuo koncentracijos. Sirupas gali būti tamsus arba šviesus, bet tamsesnis paprastai būna mažiau perdirbtas arba sumaišytas su melasa (tai šalutinis produktas, kuris lieka nuo cukrinių runkelių), tad sveikesnis.

Kukurūzų laukas Marijampolės rajone. Iš šių augalų bus surinktos sėklos kitų metų derliui, o kukurūzų sirupas pas mus, deja,  negaminamas.
Kukurūzų laukas Marijampolės rajone. Iš šių augalų bus surinktos sėklos kitų metų derliui, o kukurūzų sirupas pas mus, deja, negaminamas.
© Asmeninio albumo nuotr.

Kukurūzų sirupas yra plačiai naudojamas JAV, ten juo saldinami daugelis maisto produktų ir gėrimų. Jeigu šis sirupas yra nerafinuotas ir mažai perdirbtas, tai jis sveikesnis už baltąjį cukrinių runkelių cukrų, bet paprastai rinkoje parduodamas pigiausias, stipriai perdirbtas ir su įvairiais priedais, konservantais (pvz., natrio benzoatu bei kt.), kurie prailgina produkto galiojimą, bet padaro jį menkaverčiu. Be to, kukurūzų sirupas nerekomenduojamas žmonėms, kurie serga diabetu ar skaičiuoja kalorijas. Tad jį tiesiog galima išpabandyti bent kartą gyvenime kaip kažką naujo ir skoniui paįvairinti. Lietuvoje iš kukurūzų sirupas negaminamas, bet užauginamos saldžiosios burbuolės.

Riešutinė kokospalmė (Cocos nucifera) taip pat daugeliui žinoma, nes nokina kokoso riešutus. Lietuvoje, ji žinoma neauga, o tik atogrąžų kraštuose šalia jūrų ir vandenynų, kad sunokę riešutai (kurie moksliškai vadinami kaulavaisiais) galėtų jūromis nuplaukti tolimus atstumus ir sudygtų kitose pakrantėse. Skanūs ir maistingi kokoso riešutai yra mėgiami, jie daugelyje šalių naudojami ne tik desertams, bet ir „rimtiems“ patiekalams. Beveik visos kokospalmės dalys yra vartojamos: iš kokoso riešutų gaminamas kokosų pienas, aliejus, gaivieji ir alkoholiniai gėrimai, šeriami gyvuliai bei kt. Jauni augalo ūgliai valgomi švieži ir troškinti. Kokoso plaušai naudojami krepšiams ir patiesalams gaminti ar stogams dengti. Iš riešutų kevalų ir medienos gaminami muzikos instrumentai, baldai ir kt. dirbiniai. Iš šaknų gaminami dažai ir vaistiniai preparatai. O pats medis dažnai auginamas kaip dekoratyvinis.

Kokospalmių žiedų cukrus yra labai malonaus skonio, su juo galima puošti desertus.
Kokospalmių žiedų cukrus yra labai malonaus skonio, su juo galima puošti desertus.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mus labiausiai domina iš kokospalmės žiedų nektaro gaminamas cukrus, kurį jau tūkstanmečius metų vartoja Rytų Azijos gyventojai. Šviežiai surinktas nektaras būna skystas kaip sula, vėliau jis džiovinamas, kol pavirsta rudais kristalais. Tai labai malonaus karamelės skonio ir aromato smulkus cukrus. Jis paprastai gaminamas ekologiškai, nekertant medžių, tad tausoja gamtą ir yra nerafinuotas. Jame gausu naudingų ir organizmui reikalingų medžiagų – kalio, vario, kalcio, geležies, įvairių antioksidantų bei kt. Žinoma, jis tikrai brangokas, bet daug kartų sveikesnis už baltąjį cukrų. Užbarstytas ant deserto, jis jį tikrai papuoš. Kas turi rūpesčių dėl padidėjusio cukraus, tiems kokoso žiedų cukrus tinka, nes jo žemas glikemijos indeksas. Tiesa, jis yra kaloringas, bet kadangi yra ne pigus, tai tokio daug ir neprisivalgysi.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Aplinkos kūrimas (2): plastiškų linijų ramybė (1)

Vienmetės gėlės išsiskiria puošniais žiedais, o ir gėlynų vaizdą kasmet galima kardinaliai keisti, jei rinksitės šiuos augalus. Tačiau neužtenka vien tik įsigyti ir pasodinti vienmečių gėlių: tankiai ir gražiai jos suveši tada, kai parenkama tinkama augimo vieta.

Aplinkos kūrimas (1): apgalvota kontrastų dermė (4)

Pateiksime penkias idėjas, kaip įdomiau kurti aplinką. Šiandien pradedame nuo pirmojo pavyzdžio. Gėlių gausa atrodo prabangiai ir drauge labai natūraliai. Komponuojant tokį gėlyną netenka sukti galvos dėl geometrinės jo formos, tačiau kad ryškus įvairiaspalvių žiedų ir lapų derinys būtų malonus akiai ir įspūdingas, spalvų paletė turi būti labai gerai apgalvota. Nors augalai skirtingi, spalvų „dėmės“ ritmiškai pasikartoja ir atrodo harmoningai. Geltonai žydi lakišiai ir knifofijos, oranžiniais žiedeliais svyra krokosmijos, verbenos – švelniai violetinės, dar tamsesnis alūnių atspalvis.

Žemuogių auginimo atmintinė

Prasidėjo pats vasaros smagumas – žydėjimas, žaluma, šiluma ir pirmosios uogos. Soduose noksta braškės ir valgomieji sausmedžiai, o pievose ir pamiškėse – žemuogės. Ach, tos žemuogės, nors jos tokios mažos uogos, bet tokios skanios ir sveikos. O ar žinojote, kad senovėje lietuviai žemuoges vadino braškėmis?

Kambarinė gėlė, kuri suteiks jūsų interjerui šiuolaikiškumo ir prabangos (6)

Šiuo metu didžialapiai augalai itin populiarūs ir aktyviai naudojami kuriant interjerą. Tokie augalai sodinami į vazonus, jų lapai merkiami į vazas. Patalpų dekoravimas botaniniais motyvais ir gėlių ornamentais – viena iš tendencijų, nedingstančių iš garsių dizainerių projektų jau daugybę metų.

Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos (6)

Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.

Kaip susikurti svajonių gėlyną: paprastumo ir natūralumo paslaptys

Vasara – gėlių žydėjimo metas. Jomis galima puošti sodybas, daugiaaukščių namų kiemus arba ne didelius kiemelius, miniatiūrines erdves. Geriausia aplinka gėlėms – veja, dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Žaliame fone ryškiausiai išsiskiria gėlių žiedų spalvos.

Poilsis prie vandens nuosavame sode – svarbiausia, ką turite žinoti

Jaukumą ir sodo išskirtinumą gali nulemti tam tikros detalės. Ko gero žinote, kad kuriant sodo aplinką ypač svarbūs pojūčiai, o nėra nieko labiau raminančio ir atpalaiduojančio nei vanduo. Vandens telkinys sodybai teikia puošnumo, iškilmingumo arba atvirkščiai – intymumo. Tik jūsų valia, ką pasirinksite: mažą dekoratyvinį baseiną ar fontaną? O gal norite baseino, kuriame galėsite maudytis?

Kambariniai augalai, kurie atneša sėkmę ir gerovę į namus (15)

Ne paslaptis, kad yra augalų, kurie skleidžia gerą energiją, ir tokių, kurie skleidžia blogą. Todėl rinktis kambarinius augalus reikėtų ypač atidžiai, kad namuose visuomet vyrautų taika ir harmonija. Be to, yra žaliųjų draugų, kurie itin palankiai veikia nuotaiką ir savijautą.

Krūmai, kurie abejingų nepalieka (23)

„PRAŽYDO PRIE KELIO BEGĖDĖS ALYVOS...“. Taip apie alyvas kažkada dainavo roko grupė „Antis“. Kodėl gi alyvas pavadino begėdėmis? Galbūt, dėl tikrai nepaprastai gražių ir kvepiančių žiedų, kurie savo žydėjimo metu užstelbia visus kitus augalus, o jų kvapas svaigina ir gundo. Šiais metais šių kvapnių krūmų žydėjimas vėlavo kaip ir daugelio kitų augalų dėl šalto pavasario. Bet kai jau pražydo – pakvipo visos gatvės, kiemai ir sodai.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi (10)

Taip kraštovaizdžio dizainerė Gintarė Kaluškevičiūtė-Jablonskienė švelniai vadina savo nediduką, 66 m² sodą, kuriame ji eksperimentuoja, kurį keičia sodindama vis kitus augalus, stebėdama, kaip jie žydi ir žiemoja, kokios priežiūros reikalauja. „Mano sodelis yra tarsi bandymų laukas, jis kiekvienais metais keičiasi, nes turiu pažinti augalus, kuriuos naudoju projektuodama kraštovaizdį“, – sako Gintarė.

Puošnios gėlės, kurios mėgsta pavėsį

Pavasarį ir vasarą mūsų gėlynuose žydi daug ir puošnių gėlių, bet ypač dėmesį patraukia svogūninės ir šakniastiebinės gėlės savo ryškiais ir originaliais žiedais. Daugelis iš jų, tokios kaip tulpės, narcizai ar snieguolės mums yra gerai žinomos. Bet svogūninių ir šakniastiebinių gėlių asortimentas platus, jų tarpe yra ir mažai ar beveik negirdėtų pavadinimų, tokių kaip eritronis, trilija, eremūras, bellevalia ir kitų, net neturinčių lietuviškų pavadinimų gėlių. Jas vertina augalų kolekcionieriai bei gėlininkai, kurie nuolat ieško kažko įdomaus ir dar nematyto. Pabandykite auginti kurią nors vieną iš šių gėlių, pavyzdžiui, triliją. Jeigu ji sėkmingai pas jus įsitvirtins ir pražys, galėsite jausti džiaugsmą, kad prisijaukinote gražų ir nelengvai auginamą augalą, tuo labiau, kad gauti trilijos sodinuką Lietuvoje taip pat yra sudėtinga, bet pasistengus – įmanoma.

Kaip išdėstyti akmenis, kad alpinariumas trauktų ir kaimyno akį (5)

Sakoma, kad akmenis reikia ne padėti, o pasodinti – visai kaip augalus. Akivaizdu, kad galioja tam tikri principai, kaip išdėstyti akmenis ir kaip juos apjungti su augalais, kad galutinis vaizdas būtų harmoningas ir gražus. Paklausėme kraštovaizdžio architektės Linos Puodžiūtės, kuri veda seminarus apie alpinariumus ir apie kitokį akmenų panaudojimą kieme, kokių dėsnių ji patartų laikytis.

Plėvelės nuo piktžolių: kaip pasirinkti ir neapsigauti (3)

Kad sutaupytume laiko ir išvengtume ravėjimo, naudojame plėvelę nuo piktžolių. Tačiau tikrai ne visos plėvelės išties sutaupo laiką, dar daugiau - su kai kuriomis galite prisidaryti ne tik rūpesčių, bet ir nuostolių. Pasižiūrėkime, kokios plėvelės tam naudojamos, kokie jų privalumai ir trūkumai.

Dailiname aplinką: sodo takelių sprendimai (3)

Takai sodo dizainui tokie pat svarbūs, kaip rėmai paveikslui, jie sukuria prasmingą, logišką ryšį tarp želdynų ir architektūros.

Dilema: pieva vietoj vejos? (25)

Naujausias kraštovaizdžio dizaino kryptis išmanantys profesionalai tvirtina, kad pasaulyje vejų vietą vis dažniau užima natūralios pievos, labiau primenančios ne žmogaus, o gamtos kūrinius. Ir mes dažnai siūlome tokią alternatyvą, tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti... Tikimės, mūsų konsultantės botanikės Teresės Jokšienės patarimai paskatins šiek tiek kitaip pažvelgti į savo sodą ir jį pakeisti. Arba bent apie tai pasvajoti.