Augalai, kurie pasaldins gyvenimą 2 dalis

Tęsiame temą apie augalus, kurie gali būti naudojami vietoje įprastinio ir daugeliui kenkiančio baltojo cukraus. Neseniai pasakojome apie cukrinius runkelius, cukranendres, cukrinį klevą, saldžiają steviją ir lipiją, o šį kartą – apie agavą, kukurūzą ir kokospalmę.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Agavos (Agave) rūšių pasaulyje auga daug, o Lietuvoje kai kurios iš jų auginamos kaip kambariniai augalai. Agavų sirupas paprastai yra gaminamas tik iš dviejų agavos rūšių: iš amerikinės (A. americana) bei tekilinės (A. tequilana), kuri dar kartais vadinama mėlynoji – ir tai ta pati agava, iš kurios gaminamas garsusis meksikiečių gėrimas tekila.

Agava yra kilusi iš P.Amerikos žemyno, bet dabar paplitusi po visą pasaulį. Pas mus ji paprastai auginama vazone.
Agava yra kilusi iš P.Amerikos žemyno, bet dabar paplitusi po visą pasaulį. Pas mus ji paprastai auginama vazone.
© Asmeninio albumo nuotr.

Agava – labai įdomus augalas, nes žydi tik kartą per savo gyvavimą, o vėliau tiesiog nunyksta, prieš tai subrandinusi ir paskleisdusi sėklas (beje, tokių augalų, kurie vadinami monokarpiniais yra ir daugiau, pvz., kad ir pavojingasis sosnovskio barštis). Agava per kelerius ar keliolika metų užaugina stambius ir mėsingus lapus, vėliau išleidžia labai aukštą stiebą, ant kurio skleidžiasi geltoni ir kvapnūs žiedynai. Žiedus paprastai apdulkina šikšnosparniai. Subrendusios sėklos išbarstomos, o motininis augalas, atlikęs savo misiją numiršta.

Agavos žiedynas įspūdingas ir iš toliau atrodo kaip tikras medis, tik jis neilgaamžis, nes nužydėjęs augalas nunyksta.
Agavos žiedynas įspūdingas ir iš toliau atrodo kaip tikras medis, tik jis neilgaamžis, nes nužydėjęs augalas nunyksta.
© Asmeninio albumo nuotr.

Agavų sirupas yra gaminamas iš augalo šerdies arba stiebo, juos susmulkinant ir išspaudžiant sultis, kurios vėliau sumaišomos su vandeniu, filtruojamos ir šiek tiek kaitinamos, kol išgaunamas galutinis produktas – sirupas. Agavų sirupas gali būti šviesus arba tamsus. Kuo jis tamsesnis, tuo mažiau perdirbtas. Iš sirupo kartais gaminami ir milteliai. Agavų sirupo sudėties pagrindas yra fruktozė, o gliukozės visai nedaug. Ir nors jame tiek pat kalorijų kaip ir cukruje, bet agavos sirupas yra žymiai saldesnis nei cukrus, todėl jo reikia gerokai mažiau. Agavų sirupas malonaus skonio ir kvapo ir žymiai sveikesnis nei cukrus, jo žemas glikemijos indeksas, tad tai aktualu tiems, kas turi padidėjusį cukraus kiekį kraujyje. Agavos sirupo ir miltelių pas mus galima nusipirkti sveiko maisto prekybos centrų skyriuose ar specialiose krautuvėlėse. Žinoma, jis yra brangesnis už cukrų, bet juk sveikata – svarbesnė.

Agavos sirupas žymiai saldesnis už cukrų, tad jo reikia mažiau, be to, jis tinka ir diabetikams.
Agavos sirupas žymiai saldesnis už cukrų, tad jo reikia mažiau, be to, jis tinka ir diabetikams.
© Asmeninio albumo nuotr.

Paprastąjį kukurūzą (Zea mays) mes puikiai žinome. Šis iš Amerikos kilęs augalas Lietuvoje pradėtas auginti dar XIX a. Kukurūzas yra vienmetis augalas, t.y. tais pačiais metais užauga, subrandina derlių ir nunyksta. Iš geltonų kukurūzo burbuolėje esančių grūdų (grūdai būna ne tik geltonos, bet ir rudos, juodos, raudonos bei kt. spalvų) yra gaminami miltai, kruopos, spiritas ir sirupas, kuris labai populiarus Amerikoje. Kukurūzai taip pat dar auginami gyvulių pašarui ir biokurui. Pats sirupas yra gaminamas iš kukurūzų krakmolo ir gali būti labai tirštas arba skystas, priklausomai nuo koncentracijos. Sirupas gali būti tamsus arba šviesus, bet tamsesnis paprastai būna mažiau perdirbtas arba sumaišytas su melasa (tai šalutinis produktas, kuris lieka nuo cukrinių runkelių), tad sveikesnis.

Kukurūzų laukas Marijampolės rajone. Iš šių augalų bus surinktos sėklos kitų metų derliui, o kukurūzų sirupas pas mus, deja,  negaminamas.
Kukurūzų laukas Marijampolės rajone. Iš šių augalų bus surinktos sėklos kitų metų derliui, o kukurūzų sirupas pas mus, deja, negaminamas.
© Asmeninio albumo nuotr.

Kukurūzų sirupas yra plačiai naudojamas JAV, ten juo saldinami daugelis maisto produktų ir gėrimų. Jeigu šis sirupas yra nerafinuotas ir mažai perdirbtas, tai jis sveikesnis už baltąjį cukrinių runkelių cukrų, bet paprastai rinkoje parduodamas pigiausias, stipriai perdirbtas ir su įvairiais priedais, konservantais (pvz., natrio benzoatu bei kt.), kurie prailgina produkto galiojimą, bet padaro jį menkaverčiu. Be to, kukurūzų sirupas nerekomenduojamas žmonėms, kurie serga diabetu ar skaičiuoja kalorijas. Tad jį tiesiog galima išpabandyti bent kartą gyvenime kaip kažką naujo ir skoniui paįvairinti. Lietuvoje iš kukurūzų sirupas negaminamas, bet užauginamos saldžiosios burbuolės.

Riešutinė kokospalmė (Cocos nucifera) taip pat daugeliui žinoma, nes nokina kokoso riešutus. Lietuvoje, ji žinoma neauga, o tik atogrąžų kraštuose šalia jūrų ir vandenynų, kad sunokę riešutai (kurie moksliškai vadinami kaulavaisiais) galėtų jūromis nuplaukti tolimus atstumus ir sudygtų kitose pakrantėse. Skanūs ir maistingi kokoso riešutai yra mėgiami, jie daugelyje šalių naudojami ne tik desertams, bet ir „rimtiems“ patiekalams. Beveik visos kokospalmės dalys yra vartojamos: iš kokoso riešutų gaminamas kokosų pienas, aliejus, gaivieji ir alkoholiniai gėrimai, šeriami gyvuliai bei kt. Jauni augalo ūgliai valgomi švieži ir troškinti. Kokoso plaušai naudojami krepšiams ir patiesalams gaminti ar stogams dengti. Iš riešutų kevalų ir medienos gaminami muzikos instrumentai, baldai ir kt. dirbiniai. Iš šaknų gaminami dažai ir vaistiniai preparatai. O pats medis dažnai auginamas kaip dekoratyvinis.

Kokospalmių žiedų cukrus yra labai malonaus skonio, su juo galima puošti desertus.
Kokospalmių žiedų cukrus yra labai malonaus skonio, su juo galima puošti desertus.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mus labiausiai domina iš kokospalmės žiedų nektaro gaminamas cukrus, kurį jau tūkstanmečius metų vartoja Rytų Azijos gyventojai. Šviežiai surinktas nektaras būna skystas kaip sula, vėliau jis džiovinamas, kol pavirsta rudais kristalais. Tai labai malonaus karamelės skonio ir aromato smulkus cukrus. Jis paprastai gaminamas ekologiškai, nekertant medžių, tad tausoja gamtą ir yra nerafinuotas. Jame gausu naudingų ir organizmui reikalingų medžiagų – kalio, vario, kalcio, geležies, įvairių antioksidantų bei kt. Žinoma, jis tikrai brangokas, bet daug kartų sveikesnis už baltąjį cukrų. Užbarstytas ant deserto, jis jį tikrai papuoš. Kas turi rūpesčių dėl padidėjusio cukraus, tiems kokoso žiedų cukrus tinka, nes jo žemas glikemijos indeksas. Tiesa, jis yra kaloringas, bet kadangi yra ne pigus, tai tokio daug ir neprisivalgysi.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Rudeniniai lapai: kaip nuo jų apsivalyti

Pats metas nuo lapų apvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas.

Ko galima pasimokyti iš kapinaičių Vokietijoje (19)

Spalio mėnesio antroje pusėje vis labiau artėjant Vėlinėms, daugelis iš mūsų vis dažniau apsilankome kapinėse, prisimindami mirusiuosius ir norėdami labiau pasirūpinti jų kapais. Pastaraisiais dešimtmečiais lietuviškų kapinių želdynai smarkiai keitėsi, atsirado daug naujovių, kurios kartu su kitais pokyčiais po Nepriklausomybės atgavimo atėjo iš Vakarų Europos šalių. Šį kartą nusprendėme pasidairyti po kapines vieno nedidelio Vokietijos miestelio Oberammergau, esančio pietinėje ir kalnuotoje Bavarijos dalyje bei palyginti augalų pasirinkimą su mūsų kapinių želdiniais.

Sužinokite, iki kada rudenį galima sodinti daugiamečius augalus

Daugeliui pažįstama situacija: internetu užsakyti sodinukai atkeliavo gerokai vėliau, nei planuota. Arba dėl kažkokių kitų priežasčių nepavyko visko padaryti laiku. Kyla klausimas – sodinti ar nesodinti prieš žiemą? Kada sodinti dar galima ir kada jau ne? Kaip nustatyti, kur eina toji riba? Bandykime išsiaiškinti.

Vejos priežiūra rudenį – kaip teisingai pjauti, laistyti ir tręšti

Rudenį, kai žemė po truputį puošiasi spalvotu lapų kilimu, vejos priežiūra pasitraukia į tolimesnį planą, bet taip neturėtų būti, nes žolė ir toliau auga, nepaisant sumažėjusios temperatūros.

Tulpių, narcizų ir kitų svogūninių gėlių sodinimas (1)

Visų pirma, žemė po purenimo turi kiek susėsti, antraip pasodinsite nepakankamai giliai, o jei žiemą bus mažai sniego, svogūnėliai gali pašalti ar apskritai sunykti.

Nukritę lapai: kaip su jais susitvarktyti?

Netrukus prasidės pirmosios šalnos, o su jomis ir staigus lapų kritimas. Tie, kurie patys tvarkosi savo gyvenamąją teritoriją, turėtų paskubėti pasirūpinti specialiomis taromis – konteineriais, kompostavimo dėžėmis ar maišais. Lapų deginimas ar metimas į buitinių atliekų konteinerius gresia ne tik nemalonumais, bet ir piniginėmis baudomis. Keli praktiniai patarimai, kurie padės išvengti klaidų ir leis sutaupyti. Patarimais dalinasi „Ecoservice“ komercijos ir plėtros vadovas Andrejus Barinovas.

Kaip pasigaminti rudeninių „gėlių“ iš klevo lapų (2)

Namus ar darbo stalą galima pasipuošti rudens dovanojamomis gėrybėmis. Viena iš tokių – spalvingi medžių lapai, kurių šiuo metu gausu lauke. Tad jeigu einante pasivaikščioti, būtinai prisirinkite puokštę nukritusių lapų – iš jų lengvai ir greitai galėsite pasidaryti rudeniškų „gėlių“. Labiausiai tam tinka klevo lapai, nes, ko gero, nei vieno medžio lapai rudenį nenusidažo tokiomis ugninėmis spalvomis kaip klevo. Be to, klevo medžiai jie auga visur, o jų lapai – vieni iš didžiausių.

Kokios gėlės nebijo rudens orų? (1)

Labiausiai užsigrūdinę augalai – dekoratyvusis kopūstas ir šilokas, bet yra ir daugiau rudens negandų nebijančių gėlių.

Trumpos chrizantemų auginimo ir dauginimo rekomendacijos

Chrizantemų elgesio dėsningumus nėra lengva atsekti – joms, kaip poetiškoms natūroms, būdingas išskirtinis lengvabūdiškumas ir nenuspėjamumas. Vienoje vietoje jos auga ir žydi laiku, kitoje, esančioje vos už kelių žingsnių, atsisako tai daryti. Taigi, dauguma atvejų šio augalo įsigijimas yra ne kas kita, kaip įdomi ir ne itin brangi loterija.

Augalai, kurie praskaidrins niūrią rudens dieną (1)

Mažai kas bežydi rudenį, tik viena kita rudeninė gėlė – astrai, chrizantemos, ežiuolės ir dar kelios. Lietuvos gamtoje natūraliai auga ŠILINIS VIRŽIS (Calluna vulgaris), kuris vasaros pabaigoje ir rudenį pasipuošia rožiškai violetiniais žiedeliais. Želdynuose paprastai auginamos įvairiaspalvės veislės, pastaraisiais metais viržiai yra „ant bangos“ – jie puošia namus lauke ir viduje, auga gėlynuose ir kapinėse, iš jų šakelių kuriamos floristinės kompozicijos.