Augalai, kurie džiugins vasaros pabaigoje, rudenį ar net žiemą

Vasaros pabaigoje gėlynuose dar žydi nemažai augalų. Bet ne vien žiedai gali būti puošnūs, vis dažniau vertinami ir tie augalai, kurie neturi įspūdingų žiedų, o įdomūs savo lapais, sausais žiedynais ar kero forma. Vieni iš tokių – tai dekoratyviniai siauralapiai žolynai, kuriuos paprastai vadiname varpiniais arba tiesiog smilginiais augalais. Visu savo grožiu jie dažniausiai atsiskleidžia vasaros antroje pusėje, rudenį ar net žiemą.
Smiltyninė viksva - dažnas smėlingų ir sausų vietų augalas, savaime augantis pajūryje, jį galima auginti gėlynuose.
© Asmeninis archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Smilginiais augalais vadinamos ne vien tik smilgos, bet ir daug kitų: miskantai, viksvos, soruolės, eraičinai, poavižės, šluostmilgės bei kiti, priklausantys miglinių arba varpinių (Poaceae), viksvuolinių (Cyperaceae), vikšrinių (Juncaceae) bei kitoms šeimoms.

Vieną didžiausių dekoratyvinių siauralapių žolynų kolekciją galima pamatyti Vilniaus Botanikos sodo Vingio skyriuje.
Vieną didžiausių dekoratyvinių siauralapių žolynų kolekciją galima pamatyti Vilniaus Botanikos sodo Vingio skyriuje.
© Asmeninis archyvas

Daugelis iš jų auga tokiose augavietėse, kurios kitiems augalams yra per prastos: sausos, nederlingos arba šlapios vietos. Dauguma turi siaurus ir ilgus lapus bei žydi sudėtiniais žiedynais – šluotelėmis, varpomis, kekėmis. Nemažai šių augalų savaime auga Lietuvos pievose, laukuose ir miškuose, yra dažni ir nereiklūs, tad galima teigti, kad tai neišnaudotos galimybės, galinčios papuošti mūsų gėlynus ne prasčiau nei pirktinės ar iš kitų kraštų atvežtos gėlės.

Žvilgiosios viksvos (Carex morrowii) 'Ice Dance' veislė pasižymi baltakraščiais lapeliais.
Žvilgiosios viksvos (Carex morrowii) 'Ice Dance' veislė pasižymi baltakraščiais lapeliais.
© Asmeninis archyvas

Taigi, kokius smilginius augalus galima auginti želdynuose, kad šie puoštų aplinką kuo ilgiau?
Savaime Lietuvoje auga arba auginamos kelios dešimtys VIKSVOS (Carex) rūšių, iš kurių daugelis yra gan neaukšti (apie 5–50 cm), turintys puošnias šluoteles ir kompaktiškus kupstus augalai.

Šiurkščioji viksva (Carex pseudocyperus) savaime auga šalia vandens telkinių, jos puošnios varputės gali papuošti drėgnų vietų gėlynus.
Šiurkščioji viksva (Carex pseudocyperus) savaime auga šalia vandens telkinių, jos puošnios varputės gali papuošti drėgnų vietų gėlynus.
© Asmeninis archyvas

Viksvos paprastai mėgsta drėgnesnes vietas, jos gali augti ir daliniame pavėsyje, nereiklios dirvos derlingumui. Varputės žydi vasarą, bet ilgai išlieka dekoratyvios. Viksvas geriausia auginti ne po vieną, o po kelias ar keliolika, tuomet net ir nužydėję viksvų kupstai suteiks gėlynui įdomių formų. Iš puošnesnių viksvų rūšių galima paminėti šiurkščiąją (C. pseudocyperus), snapuotąją (C. rostrata), pelkinę (C. acutiformis), žvilgiąją (C. morrowii), C. grayi bei kitas. Tiesa, neužmirškite, kad gamtoje auga ne tik dažnos viksvų rūšys, bet ir labai retos, tad prieš kasdami ar skindami, būtinai įsitikinkite, kad augalas nėra įtrauktas į Raudonąją knygą ir nėra saugotina rūšis. Tas pats galioja visiems augalams, ne tik viksvoms.

Įspūdingas kininio miskanto keras gali tapti pagrindiniu želdyno akcentu.
Įspūdingas kininio miskanto keras gali tapti pagrindiniu želdyno akcentu.
© Asmeninis archyvas


Vasaros pabaigoje ir rudenį vienas įspūdingiausių smilginių augalų yra MISKANTAS (Miscanthus). Dažniausiai auginamas kininis miskantas (M. chinensis) bei įvairios jo veislės. Šis gražuolis gali užaugti iki 2 m aukščio keru, o žydėti pradeda rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjį. Svyrančios žiedų šluotelės paprastai būna pilkai sidabriško atspalvio, bet yra sukurta veislių ir rausvos ar balkšvos spalvos.

Kininis miskantas 'Zebrinus' pas mus nežydi, bet puošnus margintais lapais.
Kininis miskantas 'Zebrinus' pas mus nežydi, bet puošnus margintais lapais.
© Asmeninis archyvas

Taip pat yra didelė veislių įvairovė, besiskiriančių lapų spalva ir forma – šie gali būti ne tik žali, bet ir rausvi, sidabriški ar margi, įvairaus platumo ir ilgio. Jeigu turite pakankamai vietos kieme – būtinai auginkite kininį miskantą, nes net ir vienas jo keras bus įspūdingas akcentas jūsų gėlynui, jis puikiai tiks kompozicijose su kitais augalais.

Kininis miskantas 'Malepartus' puošiasi rausvos spalvos šluotelėmis.
Kininis miskantas 'Malepartus' puošiasi rausvos spalvos šluotelėmis.
© Asmeninis archyvas


Iš aukštaūgių dekoratyvinių žolynų dar verta paminėti MELSVĄJĄ MELVENĘ (Molinia caerulea) bei RYKŠTĖTĄJĄ SORĄ (Panicum virgatum). Pirmoji gali užaugti net 2,5 m aukščio keru ir žydi ažūriškomis šluotelėmis nuo vasaros vidurio. Melvenės privalumas – kad šis augalas yra savaiminis ir gan dažnas Lietuvoje, augantis drėgnesnėse pievose ir pamiškėse, be to, jis itin atsparus stipriam vėjui, kuris dažnai išlaužo kitus aukštaūgius augalus. Soros užauga apie 1,5 m aukščio, žiedynai primena ažūrišką debesį, o lapai rudenį gražiai pagelsta. Sorų yra sukurta kelios dešimtys įvairių veislių.

Rykštėtoji sora (aukštesnė) ir plaukuotoji soruolė (priekyje).
Rykštėtoji sora (aukštesnė) ir plaukuotoji soruolė (priekyje).
© Asmeninis archyvas

Mūsų pajūryje savaime auganti SMILTYNINĖ RUGIAVEIDĖ (Leymus arenarius) yra mėgstama želdynuose, tik ją reikėtų auginti atsargiai, nes pagal savo prigimtį ji mėgsta išplisti ten, kur nepageidaujama. Tad jeigu sodinsite rugiaveidę, iš karto pasirūpinkite užtvaromis po žeme, kad neplistų agresyviais šakniastiebiais. Tinkamai sutramdyta ji nesukels rūpesčių, o papuoš aplinką sidabriškos spalvos smailiais lapais bei iki 1,2 aukščio rugius primenančiomis varpomis. Rugiaveidę ypač tinka sodinti nederlingose, sausose ir smėlingose vietose, ji puikiai tiks ir lauko vazonuose, kuriuose gali augti nepridengta net žiemą.

Smiltyninė rugiaveidė kartu su vilkdalgiais Alytaus miesto želdynuose.
Smiltyninė rugiaveidė kartu su vilkdalgiais Alytaus miesto želdynuose.
© Asmeninis archyvas


Vis dažniau gėlynuose galima pamatyti ir simpatiškomis pūkuotomis šluotelėmis žydinčią SORUOLĘ (Pennisetum). Soruolės rūšių bei hibridų yra įvairių, o viena puošniausių – šeriuotoji (P. setaceum). Deja, ta taisyklė, kad kuo augalas yra puošnesnis, tuo jis lepesnis galioja ir soruolėms, tad dauguma soruolių pas mus sunkiai žiemoja, todėl dažnai auginamos kaip vienmečiai augalai. Todėl mūsų gėlynams tinkamiausios būtų plaukuotoji arba pašiaušėlinė (P. alopecuroides) soruolė bei keletas hibridų. Soruolės paprastai užauga iki 0,5–1 m aukščio, puošniomis šluotelėmis pražysta vasaros antroje pusėje, mėgsta saulėtas ir sausesnes vietas, o pirmąsias žiemas jas reikėtų pridengti.

Šeriuotoji soruolė 'Rubrum' žydi švelniomis ir rausvomis šluotelėmis, tik gaila, kad Lietuvoje ji gan sunkiai žiemoja.
Šeriuotoji soruolė 'Rubrum' žydi švelniomis ir rausvomis šluotelėmis, tik gaila, kad Lietuvoje ji gan sunkiai žiemoja.
© Asmeninis archyvas


Iš žemaūgių dekoratyviųjų žolynų būtina paminėti ERAIČINĄ (Festuca). Kaip ir viksva, tai augalas, kurio keletas rūšių savaime auga Lietuvoje, t.p. yra gėlynuose auginamų atvežtinių rūšių bei veislių. Eraičinų kupstai nedideli, kai nežydi kero aukštis būna apie 10–30 cm. Žydi vasaros pirmoje pusėje, bet paprastai eraičinai labiau vertinami ne dėl žiedų, o dėl kupstelių, primenančių ežiukus. Siauri lapeliai būna žalios, melsvos, rausvos ar ryškiai žydros spalvos. Tai irgi nereiklūs augalai, labiausiai mėgstantys sausus ir nederlingus smėlynus. Norint, kad eraičinai kuo ilgiau išliktų dekoratyvūs, jų kerelius kas keletą metų reikia išskaidyti į mažesnius ir persodinti.

Iš eraičinų kupstelių sukurtas gėlynas.
Iš eraičinų kupstelių sukurtas gėlynas.
© Asmeninis archyvas

Dekoratyvinių siauralapių žolynų, tinkančių gėlynams asortimentas yra žymiai didesnis, sunku visus ir suminėti. Tai ir mėlitas (Sesleria) – taip pat nedidelis bei kompaktiškas krūmelis, labiau mėgstantis drėgnas vietas. Ir ašuotė (Stipa), auginanti plaukuotus ir banguojančius žiedynus, panašius į uodegas (angliakalbiai ašuotes dažnai ir vadina „Ponytail“, t.y., ponio uodega). Kiškiagrikis (Luzula) savaime auga mūsų miškuose, o želdynuose paprastai auginama jo geltonalapė veislė ‘Aureu‘.

Kupstinė šluotsmilgė - tarsi rūkas tarp geltonų rudbekijos bei serenčio žiedų.
Kupstinė šluotsmilgė - tarsi rūkas tarp geltonų rudbekijos bei serenčio žiedų.
© Asmeninis archyvas

Avižuolė (Arrhenatherum) – nuo seno Lietuvoje auginamas ir tapęs vos ne etnografiniu augalu, mėgstamas dėl dekoratyviai margintų lapų bei nereiklumo. Mėlynlapė poavižė (Helictotrichon sempervirens) puošiasi melsvais, stačiais bei siaurais lapais, užauga iki 1–1,5 m aukščio.

Ritininės imperatos 'Red Baron' lapeliai.
Ritininės imperatos 'Red Baron' lapeliai.
© Asmeninis archyvas

Yra nemažai ir tokių puošnių siauralapių žolynų, kuriuos galima pamatyti kiek šiltesnėse šalyse nei Lietuva ar augalų kataloguose. Štai argentininė kortaderija (Cortaderia selloana) – įspūdingo aukščio ir labai gražiai žydintis augalas, bet deja, pas mus sunkiai žiemoja; esu ne sykį bandžiusi ją auginti, bet po 1 ar 2 žiemų vis tekdavo nusivilti. Arba Hakonechloa macra, dar neturinti lietuviško vardo, ir ypač jos veislė ‘Aureola‘ – žavus, neaukštas, ryškiai geltonais lapeliais besipuošiantis kupstas. Jis, regis, galėtų būti gėlyno pažiba, bet, deja, vis nepripranta prie lietuviškų oro sąlygų.

Vikšris (Juncus effusus).
Vikšris (Juncus effusus).
© Asmeninis archyvas

Šluotsmilgės (Deschampsia), lendrūno (Calamagrostis), kiškio ašarėlių (Briza), striepsnės (Melica), monažolės (Glyceria), karčiuotojo miežio (Hordeum jubatum), strypainio (Phalaris), ritininės imperatos (Imperata cylindrica), vikšrio (Juncus), gyvatbarzdė (Ophiopogon) bei daugelio kitų siauralapių žolynų kerai, jų ažūriški žiedynai ar puošnūs lapai želdynams suteiks lengvumo, grakštumo ir originalumo, tad tikrai verta pabandyti auginti kuriuos nors iš jų ir prisijaukinti mūsų gėlynuose.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Šv. Valentino dienai artėjant: meilė tarp augalų – ir ji egzistuoja?

Kas yra meilė gamtoje tarp augalų? Leisime sau pajuokauti. Tai kryptingas siekimas daugintis bei pratęsti save palikuonyse. Tik neskamba romantiškai, ar ne? Romantikos nėra, bet už tai kaip praktiška, nes nėra sielos kančių nerandant „tinkamo mylimojo“.

Kuo tręšti orchidėjas, kad jos pražystų jau po mėnesio

Orchidėja – nuostabus tropinis augalas, kuris puošia daugumos mūsų namų palanges. Natūralioje gamtoje ši gėlė dažniausiai gyvena ant medžių, įsikibdama šaknimis į reljefinę žievę ir misdama joje esančiomis medžiagomis. Bet auginama namuose ši tropikų gražuolė neturi kur gauti maistinių medžiagų, nes medienos substratas, kuriame ji auga, ilgainiui jas praranda.

Augalai vampyrai: kurie kambariniai augalai siurbia energiją, o kurie ją spinduliuoja (3)

Mylėti augalą ne mažiau svarbu, nei pasodinti jį į kokybišką žemę ir laiku palaistyti. Augalai su kaupu atiduoda mums tą rūpestį, kuriuo mes kasdien juos apdovanojame. Augalai valo orą ir sugeria neigiamą energiją, kuri susikaupia patalpose per dieną.

Augalas, kuris papuoš ne tik kambarius, bet ir balkonus bei kiemus

Šis puošnus kambarinis augalas, kilęs iš Tolimųjų Rytų (Japonijos, Kinijos bei Korėjos), gali papuošti ne tik kambarius, bet ir balkonus ar įėjimus į namus bei įstaigas, nes yra atsparus žiemai ir lauke jį galima laikyti iki esant 10–15 laipsnių šalčio. Lietuvoje japoninė aukuba auginama kambariuose, bet vidurio ir pietų Europos šalyse – tai įprastas lauko augalas.

Apželdinimo tendencijos 2018-iesiems

Tik užsivėrus senųjų metų durims, įtakingi dizaino leidiniai bei portalai suskumba mums pranešti, kokios spalvos, mados bei tendencijos bus aktualiausios atėjusiais 2018-aisias metais. Tai vyksta ne tik interjero ar aprangos srityje, aplinkos tvarkymą bei dizainą tai taip pat paliečia. Taipogi metų pradžioje verta pasižvalgyti po Čelsio gėlių parodos programą – parodiniai sodai šiai augalų pasaulio olimpiadai yra kuriami dizainerių, laikančių ranką ant laikmečio pulso.

Sparnuočių priežiūra žiemą: svarbiausia lesyklos, bet nepamirškite ir inkilų

Pasirodžius tikrai žiemai ir ją lydinčiam šalčiui bei sniegui, atėjo ir metas pasirūpinti sparnuočiais. Kad žiemą kalbame apie lesyklas, tai lyg savaime suprantama, bet kodėl minime ir inkilus? Bet – apie viską iš eilės.

5 pojūčiai: kurkime savo aplinką kitaip

Net labiausiai išpuoselėta aplinka kartais neturi jaukumo ir šarmo, o kartais mažai prižiūrima sodyba gali būti pati mieliausia pasaulyje. Kas lemia, kad kiemas daro įspūdį? Kaip sukurti tokią aplinką, kad ji būtų jauki, kad norėtųsi ten leisti kuo daugiau laiko, kad ji paliktų įspūdį ir būtų neužmirštama? Dabar pats metas pradėti planuoti svajonių aplinką.

Tikra namų puošmena – fikusas: kaip išsirinkti ir tinkamai prižiūrėti (1)

Fikusai (lot. Ficus) yra vieni iš labiausiai paplitusių augalų, nes jų tiek daug, kad kiekvienas gali rasti fikusą pagal savo skonį ir interjerą. Fikusai gana plačiai paplitę ir gamtoje, ypač Azijos tropiniuose, ir subtropiniuose regionuose, Australijoje, Viduržemio jūros regione. Jų būna ir didelių medžių, ir vijoklinių augalų smulkiais lapeliais. Papasakosime apie kambaryje auginamus fikusus ir jų priežiūrą.

Oro augalai: be šaknų, bet dieviško grožio

Sunku patikėti, kad jie tikrai auga bet kur – galite tiesiog padėti ant knygos, pakabinti ant siūlo ar įdėti į stiklinį laikiklį. Kviečiame žiūrėti VIDEO reportažą, kuriame rasite visus atsakymus, kas tai yra, kaip atrodo, kaip laistyti, dauginti ir tręšti bei sužinosite kitus priežiūros niuansus.

Nereiklus ir lengvai auginamas – pinigų medis

Jeigu būtų renkamas nereiklių kambarinių augalų dešimtukas, tai šis augalas tikrai į jį patektų. Daug kas jį dar vadina „pinigų medžiu“ arba zamifolija. Tad jeigu ieškote namams arba darbo vietai lengvai auginamo kambarinio augalo, dar ir simbolizuojantį sėkmę piniguose – pabandykite auginti zamiokulką.