Augalai, kurie džiugins vasaros pabaigoje, rudenį ar net žiemą

Vasaros pabaigoje gėlynuose dar žydi nemažai augalų. Bet ne vien žiedai gali būti puošnūs, vis dažniau vertinami ir tie augalai, kurie neturi įspūdingų žiedų, o įdomūs savo lapais, sausais žiedynais ar kero forma. Vieni iš tokių – tai dekoratyviniai siauralapiai žolynai, kuriuos paprastai vadiname varpiniais arba tiesiog smilginiais augalais. Visu savo grožiu jie dažniausiai atsiskleidžia vasaros antroje pusėje, rudenį ar net žiemą.
Smiltyninė viksva - dažnas smėlingų ir sausų vietų augalas, savaime augantis pajūryje, jį galima auginti gėlynuose.
© Asmeninis archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Smilginiais augalais vadinamos ne vien tik smilgos, bet ir daug kitų: miskantai, viksvos, soruolės, eraičinai, poavižės, šluostmilgės bei kiti, priklausantys miglinių arba varpinių (Poaceae), viksvuolinių (Cyperaceae), vikšrinių (Juncaceae) bei kitoms šeimoms.

Vieną didžiausių dekoratyvinių siauralapių žolynų kolekciją galima pamatyti Vilniaus Botanikos sodo Vingio skyriuje.
Vieną didžiausių dekoratyvinių siauralapių žolynų kolekciją galima pamatyti Vilniaus Botanikos sodo Vingio skyriuje.
© Asmeninis archyvas

Daugelis iš jų auga tokiose augavietėse, kurios kitiems augalams yra per prastos: sausos, nederlingos arba šlapios vietos. Dauguma turi siaurus ir ilgus lapus bei žydi sudėtiniais žiedynais – šluotelėmis, varpomis, kekėmis. Nemažai šių augalų savaime auga Lietuvos pievose, laukuose ir miškuose, yra dažni ir nereiklūs, tad galima teigti, kad tai neišnaudotos galimybės, galinčios papuošti mūsų gėlynus ne prasčiau nei pirktinės ar iš kitų kraštų atvežtos gėlės.

Žvilgiosios viksvos (Carex morrowii) 'Ice Dance' veislė pasižymi baltakraščiais lapeliais.
Žvilgiosios viksvos (Carex morrowii) 'Ice Dance' veislė pasižymi baltakraščiais lapeliais.
© Asmeninis archyvas

Taigi, kokius smilginius augalus galima auginti želdynuose, kad šie puoštų aplinką kuo ilgiau?
Savaime Lietuvoje auga arba auginamos kelios dešimtys VIKSVOS (Carex) rūšių, iš kurių daugelis yra gan neaukšti (apie 5–50 cm), turintys puošnias šluoteles ir kompaktiškus kupstus augalai.

Šiurkščioji viksva (Carex pseudocyperus) savaime auga šalia vandens telkinių, jos puošnios varputės gali papuošti drėgnų vietų gėlynus.
Šiurkščioji viksva (Carex pseudocyperus) savaime auga šalia vandens telkinių, jos puošnios varputės gali papuošti drėgnų vietų gėlynus.
© Asmeninis archyvas

Viksvos paprastai mėgsta drėgnesnes vietas, jos gali augti ir daliniame pavėsyje, nereiklios dirvos derlingumui. Varputės žydi vasarą, bet ilgai išlieka dekoratyvios. Viksvas geriausia auginti ne po vieną, o po kelias ar keliolika, tuomet net ir nužydėję viksvų kupstai suteiks gėlynui įdomių formų. Iš puošnesnių viksvų rūšių galima paminėti šiurkščiąją (C. pseudocyperus), snapuotąją (C. rostrata), pelkinę (C. acutiformis), žvilgiąją (C. morrowii), C. grayi bei kitas. Tiesa, neužmirškite, kad gamtoje auga ne tik dažnos viksvų rūšys, bet ir labai retos, tad prieš kasdami ar skindami, būtinai įsitikinkite, kad augalas nėra įtrauktas į Raudonąją knygą ir nėra saugotina rūšis. Tas pats galioja visiems augalams, ne tik viksvoms.

Įspūdingas kininio miskanto keras gali tapti pagrindiniu želdyno akcentu.
Įspūdingas kininio miskanto keras gali tapti pagrindiniu želdyno akcentu.
© Asmeninis archyvas


Vasaros pabaigoje ir rudenį vienas įspūdingiausių smilginių augalų yra MISKANTAS (Miscanthus). Dažniausiai auginamas kininis miskantas (M. chinensis) bei įvairios jo veislės. Šis gražuolis gali užaugti iki 2 m aukščio keru, o žydėti pradeda rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjį. Svyrančios žiedų šluotelės paprastai būna pilkai sidabriško atspalvio, bet yra sukurta veislių ir rausvos ar balkšvos spalvos.

Kininis miskantas 'Zebrinus' pas mus nežydi, bet puošnus margintais lapais.
Kininis miskantas 'Zebrinus' pas mus nežydi, bet puošnus margintais lapais.
© Asmeninis archyvas

Taip pat yra didelė veislių įvairovė, besiskiriančių lapų spalva ir forma – šie gali būti ne tik žali, bet ir rausvi, sidabriški ar margi, įvairaus platumo ir ilgio. Jeigu turite pakankamai vietos kieme – būtinai auginkite kininį miskantą, nes net ir vienas jo keras bus įspūdingas akcentas jūsų gėlynui, jis puikiai tiks kompozicijose su kitais augalais.

Kininis miskantas 'Malepartus' puošiasi rausvos spalvos šluotelėmis.
Kininis miskantas 'Malepartus' puošiasi rausvos spalvos šluotelėmis.
© Asmeninis archyvas


Iš aukštaūgių dekoratyvinių žolynų dar verta paminėti MELSVĄJĄ MELVENĘ (Molinia caerulea) bei RYKŠTĖTĄJĄ SORĄ (Panicum virgatum). Pirmoji gali užaugti net 2,5 m aukščio keru ir žydi ažūriškomis šluotelėmis nuo vasaros vidurio. Melvenės privalumas – kad šis augalas yra savaiminis ir gan dažnas Lietuvoje, augantis drėgnesnėse pievose ir pamiškėse, be to, jis itin atsparus stipriam vėjui, kuris dažnai išlaužo kitus aukštaūgius augalus. Soros užauga apie 1,5 m aukščio, žiedynai primena ažūrišką debesį, o lapai rudenį gražiai pagelsta. Sorų yra sukurta kelios dešimtys įvairių veislių.

Rykštėtoji sora (aukštesnė) ir plaukuotoji soruolė (priekyje).
Rykštėtoji sora (aukštesnė) ir plaukuotoji soruolė (priekyje).
© Asmeninis archyvas

Mūsų pajūryje savaime auganti SMILTYNINĖ RUGIAVEIDĖ (Leymus arenarius) yra mėgstama želdynuose, tik ją reikėtų auginti atsargiai, nes pagal savo prigimtį ji mėgsta išplisti ten, kur nepageidaujama. Tad jeigu sodinsite rugiaveidę, iš karto pasirūpinkite užtvaromis po žeme, kad neplistų agresyviais šakniastiebiais. Tinkamai sutramdyta ji nesukels rūpesčių, o papuoš aplinką sidabriškos spalvos smailiais lapais bei iki 1,2 aukščio rugius primenančiomis varpomis. Rugiaveidę ypač tinka sodinti nederlingose, sausose ir smėlingose vietose, ji puikiai tiks ir lauko vazonuose, kuriuose gali augti nepridengta net žiemą.

Smiltyninė rugiaveidė kartu su vilkdalgiais Alytaus miesto želdynuose.
Smiltyninė rugiaveidė kartu su vilkdalgiais Alytaus miesto želdynuose.
© Asmeninis archyvas


Vis dažniau gėlynuose galima pamatyti ir simpatiškomis pūkuotomis šluotelėmis žydinčią SORUOLĘ (Pennisetum). Soruolės rūšių bei hibridų yra įvairių, o viena puošniausių – šeriuotoji (P. setaceum). Deja, ta taisyklė, kad kuo augalas yra puošnesnis, tuo jis lepesnis galioja ir soruolėms, tad dauguma soruolių pas mus sunkiai žiemoja, todėl dažnai auginamos kaip vienmečiai augalai. Todėl mūsų gėlynams tinkamiausios būtų plaukuotoji arba pašiaušėlinė (P. alopecuroides) soruolė bei keletas hibridų. Soruolės paprastai užauga iki 0,5–1 m aukščio, puošniomis šluotelėmis pražysta vasaros antroje pusėje, mėgsta saulėtas ir sausesnes vietas, o pirmąsias žiemas jas reikėtų pridengti.

Šeriuotoji soruolė 'Rubrum' žydi švelniomis ir rausvomis šluotelėmis, tik gaila, kad Lietuvoje ji gan sunkiai žiemoja.
Šeriuotoji soruolė 'Rubrum' žydi švelniomis ir rausvomis šluotelėmis, tik gaila, kad Lietuvoje ji gan sunkiai žiemoja.
© Asmeninis archyvas


Iš žemaūgių dekoratyviųjų žolynų būtina paminėti ERAIČINĄ (Festuca). Kaip ir viksva, tai augalas, kurio keletas rūšių savaime auga Lietuvoje, t.p. yra gėlynuose auginamų atvežtinių rūšių bei veislių. Eraičinų kupstai nedideli, kai nežydi kero aukštis būna apie 10–30 cm. Žydi vasaros pirmoje pusėje, bet paprastai eraičinai labiau vertinami ne dėl žiedų, o dėl kupstelių, primenančių ežiukus. Siauri lapeliai būna žalios, melsvos, rausvos ar ryškiai žydros spalvos. Tai irgi nereiklūs augalai, labiausiai mėgstantys sausus ir nederlingus smėlynus. Norint, kad eraičinai kuo ilgiau išliktų dekoratyvūs, jų kerelius kas keletą metų reikia išskaidyti į mažesnius ir persodinti.

Iš eraičinų kupstelių sukurtas gėlynas.
Iš eraičinų kupstelių sukurtas gėlynas.
© Asmeninis archyvas

Dekoratyvinių siauralapių žolynų, tinkančių gėlynams asortimentas yra žymiai didesnis, sunku visus ir suminėti. Tai ir mėlitas (Sesleria) – taip pat nedidelis bei kompaktiškas krūmelis, labiau mėgstantis drėgnas vietas. Ir ašuotė (Stipa), auginanti plaukuotus ir banguojančius žiedynus, panašius į uodegas (angliakalbiai ašuotes dažnai ir vadina „Ponytail“, t.y., ponio uodega). Kiškiagrikis (Luzula) savaime auga mūsų miškuose, o želdynuose paprastai auginama jo geltonalapė veislė ‘Aureu‘.

Kupstinė šluotsmilgė - tarsi rūkas tarp geltonų rudbekijos bei serenčio žiedų.
Kupstinė šluotsmilgė - tarsi rūkas tarp geltonų rudbekijos bei serenčio žiedų.
© Asmeninis archyvas

Avižuolė (Arrhenatherum) – nuo seno Lietuvoje auginamas ir tapęs vos ne etnografiniu augalu, mėgstamas dėl dekoratyviai margintų lapų bei nereiklumo. Mėlynlapė poavižė (Helictotrichon sempervirens) puošiasi melsvais, stačiais bei siaurais lapais, užauga iki 1–1,5 m aukščio.

Ritininės imperatos 'Red Baron' lapeliai.
Ritininės imperatos 'Red Baron' lapeliai.
© Asmeninis archyvas

Yra nemažai ir tokių puošnių siauralapių žolynų, kuriuos galima pamatyti kiek šiltesnėse šalyse nei Lietuva ar augalų kataloguose. Štai argentininė kortaderija (Cortaderia selloana) – įspūdingo aukščio ir labai gražiai žydintis augalas, bet deja, pas mus sunkiai žiemoja; esu ne sykį bandžiusi ją auginti, bet po 1 ar 2 žiemų vis tekdavo nusivilti. Arba Hakonechloa macra, dar neturinti lietuviško vardo, ir ypač jos veislė ‘Aureola‘ – žavus, neaukštas, ryškiai geltonais lapeliais besipuošiantis kupstas. Jis, regis, galėtų būti gėlyno pažiba, bet, deja, vis nepripranta prie lietuviškų oro sąlygų.

Vikšris (Juncus effusus).
Vikšris (Juncus effusus).
© Asmeninis archyvas

Šluotsmilgės (Deschampsia), lendrūno (Calamagrostis), kiškio ašarėlių (Briza), striepsnės (Melica), monažolės (Glyceria), karčiuotojo miežio (Hordeum jubatum), strypainio (Phalaris), ritininės imperatos (Imperata cylindrica), vikšrio (Juncus), gyvatbarzdė (Ophiopogon) bei daugelio kitų siauralapių žolynų kerai, jų ažūriški žiedynai ar puošnūs lapai želdynams suteiks lengvumo, grakštumo ir originalumo, tad tikrai verta pabandyti auginti kuriuos nors iš jų ir prisijaukinti mūsų gėlynuose.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Norvegijoje (19)

Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.

Rudeniniai lapai: kaip nuo jų apsivalyti

Pats metas nuo lapų apvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas.

Ko galima pasimokyti iš kapinaičių Vokietijoje (24)

Spalio mėnesio antroje pusėje vis labiau artėjant Vėlinėms, daugelis iš mūsų vis dažniau apsilankome kapinėse, prisimindami mirusiuosius ir norėdami labiau pasirūpinti jų kapais. Pastaraisiais dešimtmečiais lietuviškų kapinių želdynai smarkiai keitėsi, atsirado daug naujovių, kurios kartu su kitais pokyčiais po Nepriklausomybės atgavimo atėjo iš Vakarų Europos šalių. Šį kartą nusprendėme pasidairyti po kapines vieno nedidelio Vokietijos miestelio Oberammergau, esančio pietinėje ir kalnuotoje Bavarijos dalyje bei palyginti augalų pasirinkimą su mūsų kapinių želdiniais.

Sužinokite, iki kada rudenį galima sodinti daugiamečius augalus

Daugeliui pažįstama situacija: internetu užsakyti sodinukai atkeliavo gerokai vėliau, nei planuota. Arba dėl kažkokių kitų priežasčių nepavyko visko padaryti laiku. Kyla klausimas – sodinti ar nesodinti prieš žiemą? Kada sodinti dar galima ir kada jau ne? Kaip nustatyti, kur eina toji riba? Bandykime išsiaiškinti.

Vejos priežiūra rudenį – kaip teisingai pjauti, laistyti ir tręšti

Rudenį, kai žemė po truputį puošiasi spalvotu lapų kilimu, vejos priežiūra pasitraukia į tolimesnį planą, bet taip neturėtų būti, nes žolė ir toliau auga, nepaisant sumažėjusios temperatūros.

Tulpių, narcizų ir kitų svogūninių gėlių sodinimas (1)

Visų pirma, žemė po purenimo turi kiek susėsti, antraip pasodinsite nepakankamai giliai, o jei žiemą bus mažai sniego, svogūnėliai gali pašalti ar apskritai sunykti.

Nukritę lapai: kaip su jais susitvarktyti?

Netrukus prasidės pirmosios šalnos, o su jomis ir staigus lapų kritimas. Tie, kurie patys tvarkosi savo gyvenamąją teritoriją, turėtų paskubėti pasirūpinti specialiomis taromis – konteineriais, kompostavimo dėžėmis ar maišais. Lapų deginimas ar metimas į buitinių atliekų konteinerius gresia ne tik nemalonumais, bet ir piniginėmis baudomis. Keli praktiniai patarimai, kurie padės išvengti klaidų ir leis sutaupyti. Patarimais dalinasi „Ecoservice“ komercijos ir plėtros vadovas Andrejus Barinovas.

Kaip pasigaminti rudeninių „gėlių“ iš klevo lapų (2)

Namus ar darbo stalą galima pasipuošti rudens dovanojamomis gėrybėmis. Viena iš tokių – spalvingi medžių lapai, kurių šiuo metu gausu lauke. Tad jeigu einante pasivaikščioti, būtinai prisirinkite puokštę nukritusių lapų – iš jų lengvai ir greitai galėsite pasidaryti rudeniškų „gėlių“. Labiausiai tam tinka klevo lapai, nes, ko gero, nei vieno medžio lapai rudenį nenusidažo tokiomis ugninėmis spalvomis kaip klevo. Be to, klevo medžiai jie auga visur, o jų lapai – vieni iš didžiausių.

Kokios gėlės nebijo rudens orų? (1)

Labiausiai užsigrūdinę augalai – dekoratyvusis kopūstas ir šilokas, bet yra ir daugiau rudens negandų nebijančių gėlių.

Trumpos chrizantemų auginimo ir dauginimo rekomendacijos

Chrizantemų elgesio dėsningumus nėra lengva atsekti – joms, kaip poetiškoms natūroms, būdingas išskirtinis lengvabūdiškumas ir nenuspėjamumas. Vienoje vietoje jos auga ir žydi laiku, kitoje, esančioje vos už kelių žingsnių, atsisako tai daryti. Taigi, dauguma atvejų šio augalo įsigijimas yra ne kas kita, kaip įdomi ir ne itin brangi loterija.