Gėlynas priešais namą sumanytas taip, kad derėtų prie kadaise čia buvusio kelio (kam ardyti tai, kas sena, jei galima prasmingai panaudoti...), išryškintų perspektyvą ir pabrėžtų namo svarbą. Kelkraščio borteliai puikiai įrėmina gėlynus ir juos pakelia. Serenčiai, katilėliai, flioksai, viendienės – visi šie augalai vešliai suauga, nes yra nereiklūs (tad laisvą laiką galima skirti ne rutininiam darbui, o kūrybiškiems sprendimams įgyvendinti). Kaip gėlynui lygiavertė zona šalia namo pasodintas daržas. Artimiausiose lysvėse auga morkos, už jų – aukštesnės daržovės, o toliausiai – vijoklinės, šiek tiek paslepiančios ūkinės paskirties rakandus. Kiemo puošybai naudojamos ne tik originalios senovinės praustuvės, kiti stilingi aksesuarai, bet ir nudžiūvusios įdomiai susiraičiusios medžių šakos.
1. Seni borteliai atrodytų nykokai, bet jie apželdinti vešliais raudonėlių kerais, toks akmenų ir gležnų augalų derinys visada mielas akiai, nes niekada neatrodo monotoniškai. Saulėkaitoje raudonėliai puikiai jaučiasi ir skleidžia malonų aromatą, o vidurvasarį, kai prieskoninės žolės sužydi, galima nusirinkti jų „derlių“.
2. Vijoklinėms ankštinėms daržovėms vietoj atramos panaudotas tinklu užtemptas senas sūpynių rėmas. Praktiška ir paprasta, o kai į viršų besistiebiančios pupelės ir žirniai suformuos žalią sieną, bus dar gražiau.
3. Senos praustuvės perdažytos saulėta geltona spalva – tiek ji, tiek ryškūs vazonuose augančių gėlių žiedai dera su serenčių spalva, o ir baltos namo sienos fone tampa dominuojančiu akcentu. Šiek tiek kičiniu, šiek tiek ironišku, tad tiksliai atitinkančiu sodo nuotaiką.
4. Ten, kur takas (ir žvilgsnis) atsiremia į sieną, po langu sustatyti trys vazonai su agavomis, vizualiai apibrėžiantys ribą tarp lauko ir namo. Simetriška kompozicija siekiama susieti laisvai vešinčių augalų gėlynus ir paprastų tikslių linijų namo architektūrą. Šalia agavų ant palangės saulėkaita mėgaujasi kitos lauke vasaroti mėgstančios kambarinės gėlės.
5 (paskutinė rodyklė be skaičiaus). Arčiau namo ir toliau nuo tradicinių gėlynų auga egzotiškesnis šiltesnių kraštų augalas – juka. Kita vertus, jukos jau nėra retenybė mūsų gėlynuose. Kone metro aukščio jos žiedystiebis, aplipęs gausybe gelsvai baltų žiedų varpelių, suteikia sodui šiek tiek dramatizmo ir įvairovės, nes skiriasi nuo aptakių formų serenčių ar flioksų kerų.
