Uolasėklinių šeimos, kilęs iš Japonijos, šiltna­miuose ir kambariuose auginamas krūmelis. Stiebas stačias. Lapai ovališki, dantytais pakraščiais. Žiedai balti, rožiniai, raudoni, su­telkti dideliame apvalaus skėčio žiedyne. Žiedynai susidaro viena­mečių ūglių viršūnėje. Hortenzija mėgsta drėgną šiltnamio orą ir pavėsio vietą.

Veisiama ūgliais, kurie plaunami sausio—kovo mėnesiais 5 cm ilgio nuo išaugusių atžalų, neturinčių žiedinių pumpurų. Anksčiau padaugintos hortenzijos turi daugiau žiedų ir būna stipresnės. Vei­siama po stiklais, smėlingoje durpinėje žemėje arba išplautame smėlyje. Įsišaknija per 2—3 savaites.

Įsišakniję ūgliai sodinami į 8—10 cm skersmens vazonėlius; že­mės mišinys imamas toks: 1 dalis gerai supuvusios durpinės, 1 da­lis viržinės, 1 dalis lapinės ir atitinkamas kiekis smėlio. Po 4—6 sa­vaičių jaunos hortenzijos dar kartą persodinamos į 12—13 cm skersmens vazonėlius. Žemė duodama lygiomis dalimis, gerai su­puvusi durpinė (geriausiai durpių purvas), velėninė ir atitinkamas kiekis smėlio. Vasarą hortenzijas patartina laikyti inspekte arba lauke pu­siau pavėsyje, sukasus puodus į žemę. Šiltomis saulėtomis dienomis 1—2 kartus per dieną purkščiamos vandeniu ne tikhortenzijos, bet ir inspekto sienos bei žemė. Be to, kartais jos palaistomos praskiestomis  karvių mėšlo srutomis.

Kai kas praktikuoja pavasarį, birželio mėnesį, hortenzijas so­dinti tiesiog be vazonų į lysvę lauke (žinoma, duodama ir atitin­kama žemė). Rudenį hortenzijos vėl sodinamos į vazonus ir iki šalčių laikomos sustatytos inspekte. Kad nepakenktų rudens lietus, jos pridengiamos langais. Manoma, kad šitaip auginamos horten­zijos būna stipresnės ir gausiau žydi.

Žiemą hortenzijos laikomos sausoje, tamsioje patalpoje, esant 2—3 laipsnių temperatūrai, ar užkasamos lauke specialiai įruoštoje duo­bėje arba inspekte; patariama jas užkasti smėlyje. Pradėjus šalti, hortenzijos pridengiamos medžių lapais.

Vasario mėnesį hortenzijos iškasamos ir sunešamos į šiltnamį, kuriame yra 8—10 laipsnių temperatūra. Iš pradžių 3—4 kartus per dieną purkščiami tik augalai, o žemė vazonuose visai nelaistoma. Drėg­mės vazonuose tuo tarpu užtenka tiek, kiek nubėga stiebu. Toliau kas savaitė temperatūra keliama po 2 laipsniais, kol pasiekiama 20 laipsnių. Tuo laiku žemė vazonuose normaliai laistoma.

Norint turėti mėlynai žydinčių hortenzijų, rožine arba balta spalva žydinčias hortenzijas reikia dažyti. Daroma taip: paskutini kartą persodinant į žemę, primaišoma alūno: 1 kibirui žemes ima ma 100 g alūno. Pavasarį, prieš žydint, bent 1—2 kartus per sa vartę palaistomą alūno tirpalu (1 kibirui vandens imama 130-alūno).

Kai kas tam tikslui į paskutinio persodinimo žemę primaišo geležies rūdžių (jų galima gauti geležies fabrikuose, kur sumeta. mos geležies piuvenos) arba raisto purvo, kuriame auga alksniai. Alksnynų raistų purvo paviršius būna rudos spalvos. Vadinasi, vienokiu ar kitokiu būdu iš žydinčių rožine arba balta spalva hor­tenzijų galima gauti melsvai žydinčių.