66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi

 (10)
Taip kraštovaizdžio dizainerė Gintarė Kaluškevičiūtė-Jablonskienė švelniai vadina savo nediduką, 66 m² sodą, kuriame ji eksperimentuoja, kurį keičia sodindama vis kitus augalus, stebėdama, kaip jie žydi ir žiemoja, kokios priežiūros reikalauja. „Mano sodelis yra tarsi bandymų laukas, jis kiekvienais metais keičiasi, nes turiu pažinti augalus, kuriuos naudoju projektuodama kraštovaizdį“, – sako Gintarė.
© MANO NAMAI

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kadangi iš abiejų sklypo pusių yra kaimynai, į sodą galima patekti tik iš svetainės (taip dažnai projektuojami kotedžų sklypai), bet Gintarė juokauja, kad jai tai primena Anglijos kiemelį. Šalia terasos pasodintas reprezentatyvus gėlynas – tarsi svetainės tąsa, o atokiau, prie gyvatvorės – kasmet besikeičianti eksperimentų vieta.

„Mažą sodą suprojektuoti ir apželdinti kartais net sunkiau nei didelį – juk visi poreikiai tokie patys, norisi ir poilsio erdvės, ir terasos, ir žaidimų zonos, ir daržiuko. Visa tai reikia sutalpinti mažame plote taip, kad atrodytų harmoningai, bet negalima daryti klaidų, nes šios iš karto matyti.“

Sklypas su kotedžu yra ant nedidelio šlaito, tad būtų tekę supilti pylimą, tačiau Gintarė pasiūlė kaimynams (čia vienoje linijoje yra penki namai) bendru sutarimu visiems įrengti atraminę betoninę sienelę ir taip išvengti rūpesčių dėl nepatogaus šlaito priežiūros. Virš sienelės palikta erdvės gyvatvorei, visi kaimynai pasodino vienodas vakarines tujas 'Brabant' ir tai suteikė namų grupei solidumo bei tvarkos. Tujos greitai auga, jos bus karpomos formuojant stačiakampę griežtos formos gyvatvorę.

Želdynų kompozicija tolimesniame kampe – tai kraštovaizdžio dizainerės eksperimentų vieta, kur ji atranda gražiausius augalų derinius. Vieni augalai ateina, kiti išeina, labai greitai augantys ar sparčiai besiplečiantys mažam sodui netinka ir iškeliauja į didesnes erdves: pirmaisiais metais čia buvo pasodinta saulėgrąža, tačiau ji išsikerojo, užėmė per daug vietos, tad dabar Gintarė verčiau renkasi varpinius augalus. Šalia gėlių ji augina ir daržoves, nes mano, kad atskirų lysvių joms nereikia. Krapų, ridikėlių ar burokėlių spalvos ir formos pakankamai gražios ir dekoratyvios, kad daržovės galėtų augti gėlyne. Šį kartą pirmame augalų kompozicijos plane pasodinta visa eilė vešliai žaliuojančių gražgarsčių.

Sklypo takams kraštovaizdžio dizainerė pasirinko juodo skalūno plokštes – jų juostos suskaidė erdvę į skirtingas zonas. „Skalūnas suteikia sodui struktūrą, puošia jį, juo patogu po lietaus vaikščioti nesušlampant kojų, o vakare takai nuo saulės maloniai įšyla. Skalūno takai atskiria gėlynus nuo vejos, atlieka apvadų vaidmenį. Didelis mažų erdvių privalumas tas, kad, kai ploto nėra daug, galima naudoti brangesnes medžiagas – skalūną, klinkerio plyteles – kurias ne visada sau leidžiame didelėse erdvėse. Mažam sodui galime pirkti ir brangesnes vejos žolių sėklas – taip padariau ir matau skirtumą, žolė labai sveika, sodri“, – paaiškina Gintarė.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi
© MANO NAMAI


Originali idėja
Gintarė sako labai mėgstanti rutulinius buksmedžius, kurie sodui suteikia struktūros ir stabilumo. „Man patinka net ir buksmedžių kvapas, jis primena Prancūzijos pilių parkus (nors kitiems gal kapines). Žiemą juos vietoj eglutės papuošiu girliandomis: apvynioti šviečiančiomis lemputėmis ir apsnigti jie labai gražūs, o kadangi auga prie pat lango, tampa ir kambario puošmena.“

Vienas šeimininkės mėgstamiausių pavasarinių augalų – raktažolė. Tiems, kurie nenori auginti tulpių ar kitų svogūninių gėlių, mat jas reikia iškasti, džiovinti, raktažolės yra puiki alternatyva – tai nereiklus, šešėlį mėgstantis augalas. Jei sąlygos geros, kandeliabrinė raktažolė sode žydi ir vasarą.

Kraštovaizdžio dizainerė įsitikinusi, kad mažas sodas yra tarsi dar vienas kambarys – tik lauke, atkartojantis namų erdvės stilistiką, spalvas ar tą pačią augalų temą. Svetainės langas yra įspūdingo dydžio, namo viduje daug didelių augalų, tad puošnus gėlynas šalia terasos yra lyg svetainės pratęsimas, susiejantis interjerą su eksterjeru.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi
© MANO NAMAI

Vertingas patarimas
Kai vietos mažai, Gintarė pataria žalios vejos plotą minimaliai sumažinti ar net visai jos atsisakyti, nes sodo struktūrą galima kurti takais ar aikštelėmis, o visą likusią erdvę užpildyti augalais, nesibaiminant net ir didelį medį pasodinti, kuris taptų vertikaliu sklypo akcentu. Augalai suteikia paslaptingumo, vizualiai keičia aplinką, atrodo, kad kažkas toliau už jų dar yra.

„Turiu vienintelį medį, kuriuo labai džiaugiuosi, jis visiškai nereiklus ir maksimaliai dekoratyvus – tai rojaus obelis, ji labai ilgai žydi rožiniais žiedais, lapai yra vyšninės spalvos, o per visą žiemą ant šakelių kabo mažučiai obuoliukai. Dabar jau ūgtelėjusią obelį formuoju, kad būtų tanki ir apvali, atkartotų buksmedžių formą. Sodas yra geometrinis, jo tiesias griežtas linijas siekiu sušvelninti apvalių formų augalais, akmenimis“, – patirtimi dalijasi Gintarė.

Gėlynuose anksti pradeda žydėti ne tik tulpės, bet ir šeimininkės mėgstamos kekinės katžolės 'Grog' – jos nuostabiai atrodo visą vasarą, žydi panašiai kaip šalavijai, tik ilgiau, vilioja drugelius ir vabzdžius. Būna ne tik žemaūgių, bet ir aukštų katžolių, iš toliau jos šiek tiek primena levandas, tik yra nepalyginti lengviau už šias auginamos ir nereiklios.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi
© MANO NAMAI


Gintarė nepamainomu augalu vadina patagoninę verbeną. Ji žydi nuo vasaros pradžios iki šalnų, o ploni liauni stiebeliai labai gražiai dera su varpiniais augalais. Gėlyne ji pati pasisėja ir sėkmingai auga.

Vienas iš nedaugelio vienmečių Gintarės mėgstamų augalų – gaurė. Ji neiššąla tik šiltuosiuose kraštuose, tad labai populiari Prancūzijoje. Gaurės labai ilgai žydi, o ir po to jų stiebeliai išsaugo rožinę spalvą.

Projektuojant mažą sklypą reikia labai preciziškai apgalvoti kiekvieną augalą, kad jis būtų nelepus bei dekoratyvus, nes visada yra iš arti matomas ir nepakeičiamas. Kokios veislės pasiteisina, paaiškėja jas auginant.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi
© MANO NAMAI


Dekoratyviniai česnakai išsiskiria savo forma, yra žemi ir labai dideli, žydi vidury vasaros, o lapai negelsta. Net ir nužydėję burbulai išlieka dekoratyvūs, atkartoja apvalių buksmedžių siluetus, todėl Gintarė neskuba jų nupjauti.

Gėlynuose įkomponuoti akmenys – sklypo senbuviai. „Palikau tuos, kurie čia liko po statybų suversti lauke, ir sudėliojau taip, kaip man buvo įdomu, o dabar naudojuosi, kai reikia įlįsti nuravėti gėlynus. Akmenys čia gyveno visą amžinybę, todėl norėjau, kad čia ir liktų. Sodui jie suteikia savito charakterio ir struktūros (nors užima vietą, kurios ir taip mažai). Vienas akmuo atrodė labai tinkamas panaudoti įrengiant minimalistinį fontanėlį, kad net ir mažame sodelyje būtų galima klausytis vandens čiurlenimo, tačiau kol kas tam neužteko energijos ir laiko“, – atskleidžia kraštovaizdžio dizainerė.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi
© MANO NAMAI


Sode žydi liatriai 'Kobold', išsiskiriantys ne tik puošniais, drugius viliojančiais žiedynais, bet ir subtiliais dekoratyviais plonais lapeliais. Liatrių lapų formą atkartoja tolėliau į aukštį besistiebiančios veronikos 'Diane', kurių baltos žiedų šluotelės išryškėja žalios gyvatvorės fone ir pagyvina sodą. Tarp veronikų ir liatrių pasodinti šilokai 'Rainbow' gėlynui suteikia stabilumo, sultingi violetinio atspalvio jų lapai ir rausvi žiedai dekoratyviausi vasarą.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi
© MANO NAMAI


„Spalvų akcentai man labai svarbūs, augalus komponuoju tarsi tapydama, kad bet kuriuo metų laiku gėlynas būtų lyg savotiškas paveikslas. Nors svajoju sukurti baltai žalią sodą – nes stilistiškai jis būtų labai gražus, – tačiau savo sklype negaliu to padaryti, nes man reikia daugiau spalvų“, – sako Gintarė.

Dar vienas mažo sklypo privalumas tas, kad jam galima nusipirkti labai geros žemės. Gintarė atsivežė gryno švaraus komposto, jo netaupė ir gėlynuose supylė daug, kad ir krūmų būtų galima pasodinti, ir augalai kuo ilgiau būtų tinkamai aprūpinti. Kadangi kompostas švarus, sodą reikia mažai ravėti ir nebūtina mulčiuoti. Mulčias kraštovaizdžio dizainerei neatrodo dekoratyvus sprendimas (ypač spalvotas, sode nederantis lyg svetimkūnis), jai artimesnis natūralistinis sodo stilius, kai augalai patys išsikeroja ir neleidžia piktžolėms želti.

Labai puošnios ir sodą pagyvinančios gėlės yra rožės. Kraštovaizdžio dizainerė pataria nesibaiminti, kad tai lepūs augalai, svarbiausia pasidomėti veislėmis ir atsirinkti tas, kurias nesudėtinga auginti (yra ir tokių, kurių žiemai dengti nereikia). O atsidėkoja rožės ilgu žydėjimu iki pat šalnų. Gėlyne žydinčios rožės 'Chippendale' iš Davido Austino kolekcijos įdomios tuo, kad prasiskleidę žiedai būna persikų atspalvio, o baigiant žydėti tampa šviesiai rožiniai. Gintarė sakosi mėgstanti chameleoniškus augalus, kurie keičia atspalvius, nes tai dar vienas būdas mažame sode džiaugtis spalvų įvairove.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi
© MANO NAMAI

Su papurusiais rožių žiedais kontrastuojantys tiesūs, aukšti šalavijai – nuostabūs greitai augantys ir išsikerojantys augalai, siekiantys iki 1 m ir neturintys ypatingų poreikių. Juos reikia sodinti ten, kur daug saulės, kitaip ištįs į jos pusę, o svarbiausia – jei liepą, po pirmojo žydėjimo, bus pakirpti, jie sužydės antrą kartą.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi
© MANO NAMAI


Terasoje Gintarė bandė auginti vazone didžialapę hortenziją, tačiau eksperimentas nepasiteisino, nes gėlė per daug lepi, kelia per daug rūpesčių (bent jau Vilniaus zonoje), nes reikia laiku uždengti, įnešti į garažą, išnešti... Nors vazonai mažam sodui suteikia išskirtinio dekoratyvumo ir labai jį puošia, nedaug kas juose gali žiemoti papildomai nepašiltinus, o tai kelia nemažai rūpesčių...

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi
© MANO NAMAI


Kelių veislių šalavijų, šilokų, iš sėklų išaugintos levandos ir buksmedžio spalvos, faktūros, formos susipina į tapybišką gamtos paveikslą.

Gintarė Kaluškevičiūtės-Jablonskienės nuotraukos

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Augalas, be kurio neapsieina nė vienas lietuvis (8)

Vienas iš įprasčiausių augalų gyduolių mūsų krašte yra čiobrelis. Dažnas jis visur – ir natūraliai gamtoje, ir daržuose, ir gėlynuose. Gaila tik, kad tai, kas yra dažnas ir auga pašonėje, tą mažai vertiname, nes kažkodėl, jei nusiperkame čiobrelių ar nelietuviškų augalų preparatų vaistinėje, mums atrodo žymiai vertingiau. O čiobrelis, nors ir būdamas kuklus augaliukas, bet turi ne ką prastesnes gydomąsias savybes, ir auga jis visai šalia. Tad išėję pasivaikščioti į pievas ar pamiškes ir kur nėra arti taršos – pasirinkite po kojomis šių nedidelių augaliukų, nes šiuo metu kaip tik jų žydėjimo metas. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas atvežtinių čiobrelių rūšių.

Žydintys daugiamečiai augalai: 7 sėkmės paslaptys

Dizaineriai kartais tikrina mūsų grožio suvokimo patvarumą. Iš pradžių buvo madoje „marsietiški“ gėlynai, kuriems būdingas avangardinis augalų komplektavimas, dabar – „patvorio“ piktžolės. Mes nenustojame žavėtis jų talentu ir išmone, perimame, kas geriausia, ir vis dėlto… visada buvo mylimi sodo gėlynai.

Jeigu visa tai padarysite prieš septynias ryto, turėsite patį nuostabiausią sodą (5)

Atlikite šiuos kelis darbus savo sode ankstų rytą ir labai greitai džiaugsitės neįtikėtinais rezultatais.

Liepos darbai sode ir darže

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje.

Kaip išgelbėti džiūvančią orchidėją (1)

Kai parduotuvėje parduodamos kambarinės orchidėjos kainuoja du ar tris kartus pigiau nei įprastai, arba pažįstami siūlo paimti baigiančią sudžiūti gėlę nemokamai, sunku susilaikyti. Net jeigu orchidėjos lapai pagelto ir pradėjo džiūti, o šaknys nurudavo – tokį augalą išgelbėti galima. Tereikia jį teisingai persodinti.

Uogos, kurias lietuviai augina vis dažniau ir dažniau (23)

Apie valgomuosius sausmedžius esame jau ne kartą rašę, bet nuolat sulaukiame mūsų skaitytojų klausimų, ypač apie nesėkmes auginant šiuos krūmus. Tad šį kartą pabandysime atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, kaip sėkmingai auginti valgomuosius sausmedžius.

Aplinkos kūrimas (5): meniška netvarka – efektinga (14)

Viena vertus, tai turtingas gėlynas, tačiau jį galima vadinti ir tinginių sodu. Juk turtingi ne tie, kurie daug dirba, o tie, kurie protingai savo veiklą organizuoja...

Aplinkos kūrimas (4): kam tos taisyklės? (3)

Kraštovaizdžio dizaineriai kaip naują šių metų tendencija įvardija siekį miksuoti stilius – tai, kas jau senokai tapo kasdienybe interjero dizaine. „Senovinės“ kaimo gėlės ir vazonuose augančios agavos, svyruoklinis gluosnis išsiraičiusiomis šakomis ir statinė lietaus vandeniui rinkti – viską galima suderinti, jei išlavintas stiliaus pojūtis!

Aplinkos kūrimas (3): erdvės iliuzija mažame kieme (6)

Net ir mažame kieme galima pasijusti kaip erdviame sode, nors augalams daug laisvės čia suteikti neįmanoma. Tačiau tikslingai apskaičiuota jų įvairovė sukuria gausos įspūdį, o augalai sukomponuoti taip, kad kuo ryškiai atsiskleistų jų lapų spalvų, faktūrų ir formų kontrastas.

Aplinkos kūrimas (2): plastiškų linijų ramybė (4)

Vienmetės gėlės išsiskiria puošniais žiedais, o ir gėlynų vaizdą kasmet galima kardinaliai keisti, jei rinksitės šiuos augalus. Tačiau neužtenka vien tik įsigyti ir pasodinti vienmečių gėlių: tankiai ir gražiai jos suveši tada, kai parenkama tinkama augimo vieta.

Aplinkos kūrimas (1): apgalvota kontrastų dermė (4)

Pateiksime penkias idėjas, kaip įdomiau kurti aplinką. Šiandien pradedame nuo pirmojo pavyzdžio. Gėlių gausa atrodo prabangiai ir drauge labai natūraliai. Komponuojant tokį gėlyną netenka sukti galvos dėl geometrinės jo formos, tačiau kad ryškus įvairiaspalvių žiedų ir lapų derinys būtų malonus akiai ir įspūdingas, spalvų paletė turi būti labai gerai apgalvota. Nors augalai skirtingi, spalvų „dėmės“ ritmiškai pasikartoja ir atrodo harmoningai. Geltonai žydi lakišiai ir knifofijos, oranžiniais žiedeliais svyra krokosmijos, verbenos – švelniai violetinės, dar tamsesnis alūnių atspalvis.

Žemuogių auginimo atmintinė

Prasidėjo pats vasaros smagumas – žydėjimas, žaluma, šiluma ir pirmosios uogos. Soduose noksta braškės ir valgomieji sausmedžiai, o pievose ir pamiškėse – žemuogės. Ach, tos žemuogės, nors jos tokios mažos uogos, bet tokios skanios ir sveikos. O ar žinojote, kad senovėje lietuviai žemuoges vadino braškėmis?

Kambarinė gėlė, kuri suteiks jūsų interjerui šiuolaikiškumo ir prabangos (6)

Šiuo metu didžialapiai augalai itin populiarūs ir aktyviai naudojami kuriant interjerą. Tokie augalai sodinami į vazonus, jų lapai merkiami į vazas. Patalpų dekoravimas botaniniais motyvais ir gėlių ornamentais – viena iš tendencijų, nedingstančių iš garsių dizainerių projektų jau daugybę metų.

Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos (7)

Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.

Kaip susikurti svajonių gėlyną: paprastumo ir natūralumo paslaptys

Vasara – gėlių žydėjimo metas. Jomis galima puošti sodybas, daugiaaukščių namų kiemus arba ne didelius kiemelius, miniatiūrines erdves. Geriausia aplinka gėlėms – veja, dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Žaliame fone ryškiausiai išsiskiria gėlių žiedų spalvos.