66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi

 (10)
Taip kraštovaizdžio dizainerė Gintarė Kaluškevičiūtė-Jablonskienė švelniai vadina savo nediduką, 66 m² sodą, kuriame ji eksperimentuoja, kurį keičia sodindama vis kitus augalus, stebėdama, kaip jie žydi ir žiemoja, kokios priežiūros reikalauja. „Mano sodelis yra tarsi bandymų laukas, jis kiekvienais metais keičiasi, nes turiu pažinti augalus, kuriuos naudoju projektuodama kraštovaizdį“, – sako Gintarė.
© MANO NAMAI

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kadangi iš abiejų sklypo pusių yra kaimynai, į sodą galima patekti tik iš svetainės (taip dažnai projektuojami kotedžų sklypai), bet Gintarė juokauja, kad jai tai primena Anglijos kiemelį. Šalia terasos pasodintas reprezentatyvus gėlynas – tarsi svetainės tąsa, o atokiau, prie gyvatvorės – kasmet besikeičianti eksperimentų vieta.

„Mažą sodą suprojektuoti ir apželdinti kartais net sunkiau nei didelį – juk visi poreikiai tokie patys, norisi ir poilsio erdvės, ir terasos, ir žaidimų zonos, ir daržiuko. Visa tai reikia sutalpinti mažame plote taip, kad atrodytų harmoningai, bet negalima daryti klaidų, nes šios iš karto matyti.“

Sklypas su kotedžu yra ant nedidelio šlaito, tad būtų tekę supilti pylimą, tačiau Gintarė pasiūlė kaimynams (čia vienoje linijoje yra penki namai) bendru sutarimu visiems įrengti atraminę betoninę sienelę ir taip išvengti rūpesčių dėl nepatogaus šlaito priežiūros. Virš sienelės palikta erdvės gyvatvorei, visi kaimynai pasodino vienodas vakarines tujas 'Brabant' ir tai suteikė namų grupei solidumo bei tvarkos. Tujos greitai auga, jos bus karpomos formuojant stačiakampę griežtos formos gyvatvorę.

Želdynų kompozicija tolimesniame kampe – tai kraštovaizdžio dizainerės eksperimentų vieta, kur ji atranda gražiausius augalų derinius. Vieni augalai ateina, kiti išeina, labai greitai augantys ar sparčiai besiplečiantys mažam sodui netinka ir iškeliauja į didesnes erdves: pirmaisiais metais čia buvo pasodinta saulėgrąža, tačiau ji išsikerojo, užėmė per daug vietos, tad dabar Gintarė verčiau renkasi varpinius augalus. Šalia gėlių ji augina ir daržoves, nes mano, kad atskirų lysvių joms nereikia. Krapų, ridikėlių ar burokėlių spalvos ir formos pakankamai gražios ir dekoratyvios, kad daržovės galėtų augti gėlyne. Šį kartą pirmame augalų kompozicijos plane pasodinta visa eilė vešliai žaliuojančių gražgarsčių.

Sklypo takams kraštovaizdžio dizainerė pasirinko juodo skalūno plokštes – jų juostos suskaidė erdvę į skirtingas zonas. „Skalūnas suteikia sodui struktūrą, puošia jį, juo patogu po lietaus vaikščioti nesušlampant kojų, o vakare takai nuo saulės maloniai įšyla. Skalūno takai atskiria gėlynus nuo vejos, atlieka apvadų vaidmenį. Didelis mažų erdvių privalumas tas, kad, kai ploto nėra daug, galima naudoti brangesnes medžiagas – skalūną, klinkerio plyteles – kurias ne visada sau leidžiame didelėse erdvėse. Mažam sodui galime pirkti ir brangesnes vejos žolių sėklas – taip padariau ir matau skirtumą, žolė labai sveika, sodri“, – paaiškina Gintarė.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi
© MANO NAMAI


Originali idėja
Gintarė sako labai mėgstanti rutulinius buksmedžius, kurie sodui suteikia struktūros ir stabilumo. „Man patinka net ir buksmedžių kvapas, jis primena Prancūzijos pilių parkus (nors kitiems gal kapines). Žiemą juos vietoj eglutės papuošiu girliandomis: apvynioti šviečiančiomis lemputėmis ir apsnigti jie labai gražūs, o kadangi auga prie pat lango, tampa ir kambario puošmena.“

Vienas šeimininkės mėgstamiausių pavasarinių augalų – raktažolė. Tiems, kurie nenori auginti tulpių ar kitų svogūninių gėlių, mat jas reikia iškasti, džiovinti, raktažolės yra puiki alternatyva – tai nereiklus, šešėlį mėgstantis augalas. Jei sąlygos geros, kandeliabrinė raktažolė sode žydi ir vasarą.

Kraštovaizdžio dizainerė įsitikinusi, kad mažas sodas yra tarsi dar vienas kambarys – tik lauke, atkartojantis namų erdvės stilistiką, spalvas ar tą pačią augalų temą. Svetainės langas yra įspūdingo dydžio, namo viduje daug didelių augalų, tad puošnus gėlynas šalia terasos yra lyg svetainės pratęsimas, susiejantis interjerą su eksterjeru.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi
© MANO NAMAI

Vertingas patarimas
Kai vietos mažai, Gintarė pataria žalios vejos plotą minimaliai sumažinti ar net visai jos atsisakyti, nes sodo struktūrą galima kurti takais ar aikštelėmis, o visą likusią erdvę užpildyti augalais, nesibaiminant net ir didelį medį pasodinti, kuris taptų vertikaliu sklypo akcentu. Augalai suteikia paslaptingumo, vizualiai keičia aplinką, atrodo, kad kažkas toliau už jų dar yra.

„Turiu vienintelį medį, kuriuo labai džiaugiuosi, jis visiškai nereiklus ir maksimaliai dekoratyvus – tai rojaus obelis, ji labai ilgai žydi rožiniais žiedais, lapai yra vyšninės spalvos, o per visą žiemą ant šakelių kabo mažučiai obuoliukai. Dabar jau ūgtelėjusią obelį formuoju, kad būtų tanki ir apvali, atkartotų buksmedžių formą. Sodas yra geometrinis, jo tiesias griežtas linijas siekiu sušvelninti apvalių formų augalais, akmenimis“, – patirtimi dalijasi Gintarė.

Gėlynuose anksti pradeda žydėti ne tik tulpės, bet ir šeimininkės mėgstamos kekinės katžolės 'Grog' – jos nuostabiai atrodo visą vasarą, žydi panašiai kaip šalavijai, tik ilgiau, vilioja drugelius ir vabzdžius. Būna ne tik žemaūgių, bet ir aukštų katžolių, iš toliau jos šiek tiek primena levandas, tik yra nepalyginti lengviau už šias auginamos ir nereiklios.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi
© MANO NAMAI


Gintarė nepamainomu augalu vadina patagoninę verbeną. Ji žydi nuo vasaros pradžios iki šalnų, o ploni liauni stiebeliai labai gražiai dera su varpiniais augalais. Gėlyne ji pati pasisėja ir sėkmingai auga.

Vienas iš nedaugelio vienmečių Gintarės mėgstamų augalų – gaurė. Ji neiššąla tik šiltuosiuose kraštuose, tad labai populiari Prancūzijoje. Gaurės labai ilgai žydi, o ir po to jų stiebeliai išsaugo rožinę spalvą.

Projektuojant mažą sklypą reikia labai preciziškai apgalvoti kiekvieną augalą, kad jis būtų nelepus bei dekoratyvus, nes visada yra iš arti matomas ir nepakeičiamas. Kokios veislės pasiteisina, paaiškėja jas auginant.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi
© MANO NAMAI


Dekoratyviniai česnakai išsiskiria savo forma, yra žemi ir labai dideli, žydi vidury vasaros, o lapai negelsta. Net ir nužydėję burbulai išlieka dekoratyvūs, atkartoja apvalių buksmedžių siluetus, todėl Gintarė neskuba jų nupjauti.

Gėlynuose įkomponuoti akmenys – sklypo senbuviai. „Palikau tuos, kurie čia liko po statybų suversti lauke, ir sudėliojau taip, kaip man buvo įdomu, o dabar naudojuosi, kai reikia įlįsti nuravėti gėlynus. Akmenys čia gyveno visą amžinybę, todėl norėjau, kad čia ir liktų. Sodui jie suteikia savito charakterio ir struktūros (nors užima vietą, kurios ir taip mažai). Vienas akmuo atrodė labai tinkamas panaudoti įrengiant minimalistinį fontanėlį, kad net ir mažame sodelyje būtų galima klausytis vandens čiurlenimo, tačiau kol kas tam neužteko energijos ir laiko“, – atskleidžia kraštovaizdžio dizainerė.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi
© MANO NAMAI


Sode žydi liatriai 'Kobold', išsiskiriantys ne tik puošniais, drugius viliojančiais žiedynais, bet ir subtiliais dekoratyviais plonais lapeliais. Liatrių lapų formą atkartoja tolėliau į aukštį besistiebiančios veronikos 'Diane', kurių baltos žiedų šluotelės išryškėja žalios gyvatvorės fone ir pagyvina sodą. Tarp veronikų ir liatrių pasodinti šilokai 'Rainbow' gėlynui suteikia stabilumo, sultingi violetinio atspalvio jų lapai ir rausvi žiedai dekoratyviausi vasarą.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi
© MANO NAMAI


„Spalvų akcentai man labai svarbūs, augalus komponuoju tarsi tapydama, kad bet kuriuo metų laiku gėlynas būtų lyg savotiškas paveikslas. Nors svajoju sukurti baltai žalią sodą – nes stilistiškai jis būtų labai gražus, – tačiau savo sklype negaliu to padaryti, nes man reikia daugiau spalvų“, – sako Gintarė.

Dar vienas mažo sklypo privalumas tas, kad jam galima nusipirkti labai geros žemės. Gintarė atsivežė gryno švaraus komposto, jo netaupė ir gėlynuose supylė daug, kad ir krūmų būtų galima pasodinti, ir augalai kuo ilgiau būtų tinkamai aprūpinti. Kadangi kompostas švarus, sodą reikia mažai ravėti ir nebūtina mulčiuoti. Mulčias kraštovaizdžio dizainerei neatrodo dekoratyvus sprendimas (ypač spalvotas, sode nederantis lyg svetimkūnis), jai artimesnis natūralistinis sodo stilius, kai augalai patys išsikeroja ir neleidžia piktžolėms želti.

Labai puošnios ir sodą pagyvinančios gėlės yra rožės. Kraštovaizdžio dizainerė pataria nesibaiminti, kad tai lepūs augalai, svarbiausia pasidomėti veislėmis ir atsirinkti tas, kurias nesudėtinga auginti (yra ir tokių, kurių žiemai dengti nereikia). O atsidėkoja rožės ilgu žydėjimu iki pat šalnų. Gėlyne žydinčios rožės 'Chippendale' iš Davido Austino kolekcijos įdomios tuo, kad prasiskleidę žiedai būna persikų atspalvio, o baigiant žydėti tampa šviesiai rožiniai. Gintarė sakosi mėgstanti chameleoniškus augalus, kurie keičia atspalvius, nes tai dar vienas būdas mažame sode džiaugtis spalvų įvairove.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi
© MANO NAMAI

Su papurusiais rožių žiedais kontrastuojantys tiesūs, aukšti šalavijai – nuostabūs greitai augantys ir išsikerojantys augalai, siekiantys iki 1 m ir neturintys ypatingų poreikių. Juos reikia sodinti ten, kur daug saulės, kitaip ištįs į jos pusę, o svarbiausia – jei liepą, po pirmojo žydėjimo, bus pakirpti, jie sužydės antrą kartą.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi
© MANO NAMAI


Terasoje Gintarė bandė auginti vazone didžialapę hortenziją, tačiau eksperimentas nepasiteisino, nes gėlė per daug lepi, kelia per daug rūpesčių (bent jau Vilniaus zonoje), nes reikia laiku uždengti, įnešti į garažą, išnešti... Nors vazonai mažam sodui suteikia išskirtinio dekoratyvumo ir labai jį puošia, nedaug kas juose gali žiemoti papildomai nepašiltinus, o tai kelia nemažai rūpesčių...

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi
© MANO NAMAI


Kelių veislių šalavijų, šilokų, iš sėklų išaugintos levandos ir buksmedžio spalvos, faktūros, formos susipina į tapybišką gamtos paveikslą.

Gintarė Kaluškevičiūtės-Jablonskienės nuotraukos

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

5 pojūčiai: kurkime savo aplinką kitaip

Net labiausiai išpuoselėta aplinka kartais neturi jaukumo ir šarmo, o kartais mažai prižiūrima sodyba gali būti pati mieliausia pasaulyje. Kas lemia, kad kiemas daro įspūdį? Kaip sukurti tokią aplinką, kad ji būtų jauki, kad norėtųsi ten leisti kuo daugiau laiko, kad ji paliktų įspūdį ir būtų neužmirštama? Dabar pats metas pradėti planuoti svajonių aplinką.

Tikra namų puošmena – fikusas: kaip išsirinkti ir tinkamai prižiūrėti (1)

Fikusai (lot. Ficus) yra vieni iš labiausiai paplitusių augalų, nes jų tiek daug, kad kiekvienas gali rasti fikusą pagal savo skonį ir interjerą. Fikusai gana plačiai paplitę ir gamtoje, ypač Azijos tropiniuose, ir subtropiniuose regionuose, Australijoje, Viduržemio jūros regione. Jų būna ir didelių medžių, ir vijoklinių augalų smulkiais lapeliais. Papasakosime apie kambaryje auginamus fikusus ir jų priežiūrą.

Oro augalai: be šaknų, bet dieviško grožio

Sunku patikėti, kad jie tikrai auga bet kur – galite tiesiog padėti ant knygos, pakabinti ant siūlo ar įdėti į stiklinį laikiklį. Kviečiame žiūrėti VIDEO reportažą, kuriame rasite visus atsakymus, kas tai yra, kaip atrodo, kaip laistyti, dauginti ir tręšti bei sužinosite kitus priežiūros niuansus.

Nereiklus ir lengvai auginamas – pinigų medis

Jeigu būtų renkamas nereiklių kambarinių augalų dešimtukas, tai šis augalas tikrai į jį patektų. Daug kas jį dar vadina „pinigų medžiu“ arba zamifolija. Tad jeigu ieškote namams arba darbo vietai lengvai auginamo kambarinio augalo, dar ir simbolizuojantį sėkmę piniguose – pabandykite auginti zamiokulką.

Maisto atliekos: kaip naudingai jas panaudoti

Šiukšlių rūšiavimas – vis dažniau praktikuojamas aplinkos tausojimo būdas kiekvieno iš mūsų namuose. Plastikas, stiklas, popierius – atliekos, kurios keliauja į joms skirtus šiukšlių konteinerius. O ką daryti su maisto atliekomis? Daržovių lupenas, vaisių žieveles, kiaušinių lukštus ir net kavos tirščius galima panaudoti labai praktiškai.

Orchidėjų priežiūra: išsamus falenopsio gidas

Orchidėjas auginti nesunku. Reikia žinoti visai nedaug, kad ši gėlė taptų Jūsų namų puošmena bei džiugintų savo žiedais ištisus mėnesius.

Kaip išvengti esminių orchidėjų laistymo klaidų

Netinkamas orchidėjų laistymas – dažniausia šių augalų būklės prastėjimo priežastis. Svarbu suvokti, kad orchidėjų laistymas nėra sudėtinga užduotis, todėl jums neteks įminti jokių mįslių ar sekti Mėnulio kalendoriaus. Vis tik tenka pripažinti, kad orchidėjų laistymas – šiek tiek atsakingesnė užduotis nei kitų kambarinių augalų priežiūra. Taigi laikas sužinoti esminius šio augalo priežiūros principus.

Kaip auginti kalėdinį kaktusą, kad jis džiugintų ne vienerius metus

Yra tokių augalų, kuriuos drąsiai galima vadinti švenčių simboliais, jie neatsiejami nuo tam tikrų metų laikų, pavyzdžiui, Joninių atributas yra papartis, Velykų – gluosnių „kačiukai“, o Kalėdų – žaliaskarė eglė. Prieš keletą dešimtmečių su Nepriklausomybės atgavimu į Lietuvą atėjo naujos augalų mados, tad kaip ir Vakaruose pas mus kalėdiniu simboliu taip pat tapo puošnioji karpažolė (puansetija) bei kalėdinis kaktusas. Apie puansetiją rašėme jau ne kartą, tad šįsyk jūsų dėmesiui – kalėdinis kaktusas, kurio tikrojo mokslinio pavadinimo greičiausiai net nesate girdėję.

PRIEŠ ir PO: kaip lauko terasą paversti jaukia ir kalėdiška

Kalėdinės dekoracijos kieme, turint nuosavą namą – būtinas reikalas! Pasižiūrėkite, kokius papuošimus mes panaudojom, kai kuriuos pirkom, o kai kuriuos pritaikėme iš to, ką radom namuose. Juk norėjosi paprastą, nesutvarkytą, nepabaigtą terasą paversti jaukia ir kalėdiška!

Puansetijos – Kalėdų simbolis ant palangės (1)

Puansetija, arba puošniausioji karpažolė, yra vienas gražiausių augalų, kurie džiugina mus žiemą. Puansetijų būna įvairių atspalvių – nuo sodriai raudono iki švelniai kreminio.