5 populiariausi mitai apie medžių priežiūrą

 (4)
Lapkričio pabaigoje Vilniaus universiteto Botanikos sode vyko konferencija apie naujoves ir tendencijas želdynuose. Vienas iš labiausiai klausytojus sudominusių pranešimų šiame renginyje buvo apie klaidas, kurias daro besirūpinantys medžiais ar krūmais, apie tai, kokie pasenę mitai vis dar gajūs šioje srityje bei apie naujausius mokslo atradimus. Tad šį kartą kalbiname VšĮ „Lietuvos arboristikos centro“ vadovą Algį Davenį.
"Negyvas" medis - taip pat didelė vertybė kaip ir žaliuojantis, nes jis tampa prieglobsčiu įvairiems smulkiems gyvūnėliams, augalams bei grybams.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pirmiausia pasakykite, kas yra ta arboristika?
Arboristika – tai sumedėjusių augalų (medžių, krūmų, vijoklių) ir jų aplinkos priežiūra bei globa. Sumedėjusių augalų gerovės ir apsaugos užtikrinimas šiais laikais tampa svarbesnis, nes miestai ir kitos urbanizuotos vietovės vis labiau plečiasi, bet tuo pačiu mes trokštame gyventi žalumos ir medžių apsuptyje, tad yra sudėtinga suderinti šiuos du dalykus. Tarptautinė arboristikos draugija paskaičiavo, kad yra net 90 proc. atvejų, kai medžių sveikatą žaloja ne natūralūs aplinkos veiksniai (vėjas, saulė, audros ir kt.), o antropogeninis poveikis: mechaniniai pažeidimai, išsekinta augavietė, šaknų ploto mindymas ar kitos nuo žmogaus priklausomos sąlygos. Tad arboristų tikslas – sudaryti augalui ilgo, sveiko ir saugaus gyvenimo sąlygas.

Medžiai yra be galo kantrūs: štai šis ąžuolas Aukštųjų Šančių parke net ir išdegintas piktavalių dar ilgai žaliavo, kol vėtra jį nulaužė.
Medžiai yra be galo kantrūs: štai šis ąžuolas Aukštųjų Šančių parke net ir išdegintas piktavalių dar ilgai žaliavo, kol vėtra jį nulaužė.
© Asmeninio albumo nuotr.
Nupjautos medžio šakos žaizdos nereikia niekuo užtepti, o čia dar vienas nevykęs bandymas tepti purvu, kuris tik pablogina situaciją.
Nupjautos medžio šakos žaizdos nereikia niekuo užtepti, o čia dar vienas nevykęs bandymas tepti purvu, kuris tik pablogina situaciją.
© Asmeninio albumo nuotr.

Tad pristatykite pagrindinius mitus, kuriais tebetikima prižiūrint medžius.
Mitas Nr.1 – kad nupjautą medžio šaką reikia kuo nors užteplioti. Tai vienas gajausių mitų, likęs dar nuo senų laikų. Žaizdos paviršius niekuo nebetepamas! Nes medis turi savo apsisaugojimo būdus, o tepalai tik pablogina situaciją, sunaikindami natūralius apsaugos barjerus ir netgi sukeldami palankias sąlygas ligų sukėlėjams. Ypač nerekomenduojama naudoti medienos dažus ar antiseptikus, nes tai, kas naudojama medienos gaminių impregnavimui ir konservavimui, yra žalinga gyvam augalui! Tai, kad nupjautos vietos nereikia niekuo užteplioti jau įrodė ne vienas naujausias mokslinis tyrimas. Pastebėta, kad tokių agresyvių preparatų naudojimas sukelia ląstelių mutacijas ir audinių deformacijas, ženkliai pablogina žaizdų gijimą bei viso augalo gyvybingumą.

Pavyzdys Šakiuose, kaip nereikia genėti medžių.
Pavyzdys Šakiuose, kaip nereikia genėti medžių.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mitas Nr.2 – kad nupjovus šaką, reikia palikti stuobrelį. Jeigu yra nupjaunama šaka, medis turi tik vieną išeitį – pratęsti savo gyvenimą, šakos žaizdą apaugindamas mediena (kaliusu). Tad labai svarbu jam netrukdyti tai daryti ir šaką nupjauti taip, kad medžiui būtų kuo lengviau likusį „kelmą“ apauginti, t. y., jis turi būti ne aukštas ir padarytas tinkamu kampu, o pjovimo įrankis turi būti aštrus, kad pjūvis būtų kuo lygesnis. Netinkamai nupjovus šaką, žaizdoje pradeda kauptis drėgmė ir įvairios sąnašos, padidėja infekcijos tikimybė, prasideda puviniai ir medis greitai žūsta.

Ir dar vienas blogas pavyzdys Alytuje.
Ir dar vienas blogas pavyzdys Alytuje.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mitas Nr.3 – kad genėti reikia ne vegetacijos metu, t.y., vėlyvą rudenį, žiemą arba ankstyvą pavasarį. Iš tiesų, pats tinkamiausias metas genėjimui yra augalo aktyvios vegetacijos metu – gegužės ir birželio mėnesiais. Toks genėjimo laikas grindžiamas geriausiomis apaugimo savybėmis ir natūraliu augalo gebėjimu gintis nuo ligų sukėlėjų. Ilgamečiais stebėjimais ir bandymais nustatyta, kad ši natūrali savigyda tuo stipresnė, kuo aktyviau augalas vegetuoja. Geriausia genėti sausą, o ne lietingą ir drėgną dieną.

Ar taip geni medžius savo kieme geras šeimininkas? Liepos Višakio Rūdoje.
Ar taip geni medžius savo kieme geras šeimininkas? Liepos Višakio Rūdoje.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mitas Nr.4 – kad genėjimas visiems medžiams yra vienodas. Jokiu būdu, nes kiekvieno medžio genėjimas yra atskiras ir skirtingas! Įvairiais genėjimo būdais siekiama: atstatyti natūralią medžio išvaizdą; pataisyti neteisingus anksčiau darytus genėjimus; pakoreguoti augalo svorio centrą (kai gresia išvirtimas); praretinti vešlią „šukuoseną“ (nes praretinimas leidžia vėjui mažiau linguoti augalą); pašalinti besikryžiuojančias, pavojingas aplinkai ir sausas šakas (nors jei nebūtina, sausų šakų geriau neliesti, nes jos laikomos natūralia ir gyvybiškai svarbia medžio dalimi); ir t.t.

Jeigu tik įmanoma, palikite nuvirtųsį medį, jis bus dar labai naudingas gamtai.
Jeigu tik įmanoma, palikite nuvirtųsį medį, jis bus dar labai naudingas gamtai.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mitas Nr.5 – kad medis pats gydosi pažeidimus. Anksčiau buvo tradiciškai manoma, kad puvinio užsikrėtimo atveju medžiai „gydosi“ patys, bet naujausi arboristikos tyrimai įrodo, kad medžiai ne gydosi, o turi ir naudoja gynybinę „atskyrimo“ metodiką, kuomet nesveika dalis yra izoliuojama nuo sveikiosios, tai anatominis ir cheminis barjeras, neleidžiantis užkratui plisti toliau. Angliškai tai vadinama CODIT (Compartmentalization Of Decay In Trees). Tad geriau, kaip jau minėta, augalo neteplioti jokiais tepalais, o palikti jį patį „išsilaižyti“ žaizdas. Tų mitų yra žymiai daugiau, bet paminėjau tik pačius populiariausius.

Beržo strampas - tarsi drastiškai nupjauta žmogaus galūnė.
Beržo strampas - tarsi drastiškai nupjauta žmogaus galūnė.
© Asmeninio albumo nuotr.

– Tai kas gi yra medžio gerovė, kas svarbu medžiui ar krūmui, kad jis augtų ilgai ir laimingai?
– Medžio gerovė – tai tinkamas fiziologinių ir ekologinių poreikių, gyvybinės erdvės tenkinimas, užtikrinant jo sveikumą, gyvybingumą, ilgaamžiškumą bei mechaninį atsparumą. Medžio gyvybinė erdvė – tai ne tik viršžeminė erdvė (šakos, kamienas, laja), bet lygiai taip pat svarbi ir požeminė erdvė, kurioje yra šaknynas. Juk paprastai suaugusio medžio šaknyno skersmuo yra net 3 didesnis nei jo aukštis. O pasižiūrėkime, kaip dažniausiai miestuose elgiamasi su medžio šaknynu? Šaligatvio plytelės beveik siekia medžio kamieną, nuolat mindoma šaknų zona; platinant gatves nukapojamos medžio šaknys. O kur dar drastiškai nupjautos šakos, kurios trukdo elektros laidams? Tokių pavyzdžių gausu, o po šių „procedūrų“ medžiui tikrai sudėtinga išlikti sveikam ir ilgaamžiui.

Medžiai moka užsiauginti nupjautas šakų žaizdas, o ertmes ir dreves galima užtaisyti lanksčiu ir kvėpuoti leidžiančiu tinkleliu, kad uokse nesikauptų šiukšlės.
Medžiai moka užsiauginti nupjautas šakų žaizdas, o ertmes ir dreves galima užtaisyti lanksčiu ir kvėpuoti leidžiančiu tinkleliu, kad uokse nesikauptų šiukšlės.
© Asmeninio albumo nuotr.

Arboristai dirba dviemis kryptimis, kai rūpinantis sumedėjusiais augalais pirmenybė teikiama visuomenės poreikiams (augalai genimi, kad netrukdytų transportui, žmonėms ir pan.), ir kai pirmenybė teikiama augalo poreikiams (tai ypatingi medžiai-senoliai, gamtos paminklai ir pan.).
Kaip yra pasakęs anglų ekologas ir akademikas O.Rackham'as: „net dešimt tūkstančių šimtamečių ąžuolų negali atstoti vieno penkių šimtų metų ąžuolo !“. Tad noriu palinkėti visiems, kuriems rūpi medžių ir krūmų gerovė, labiau domėtis mokslo naujovėmis šioje srityje bei prisidėti prie sveikesnės aplinkos išsaugojimo mums ir ateities kartoms.

– Ačiū už įdomias mintis ir tikėkimės, kad vis rečiau matysime sužalotus ar po asfaltu dūstančius miesto medžius.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

7 populiarūs augalai ir jų paslaptingos savybės, apie kurias žino ne visi

Renkantis kambarinius augalus, nevalia pamiršti jų naudingųjų savybių. Taigi, kokį augalą pasirinkti savo namams?

Pelargonijų paruošimas prieš žiemą (3)

Pelargonijos visą vasarą gausiai žydėjo ir nuostabiu žydėjimu puošė aplinką. Jei tuos augalus norite per žiemą išlaikyti ir kad kitais metais vėl džiugintų spalvingų žiedų karoliais, tad rugsėjo pradžioje atvėsus orams, pats metas jas pernešti į patalpą žiemojimui. Kaip jas paruošti ir prižiūrėti žiemą pataria gėlininkas Vladas Karpavičius.

5 prieskoniniai augalai, kurie gali būti nuodingi

Augalai gali žmogui suteikti ir naudą, ir žalą. Gėlynuose gan dažnai auginame gėles, kurios yra nuodingos, bet paprastai to nesužinome, kol jos nesukelia kokių nors problemų. Deja, ne tik gėlės gali būti nuodingos, bet ir darže auginami prieskoniniai augalai. Paprastai jie sukelia problemų tada, kai vartojami per dažnai ar dideliais kiekiais, kai žmogus, pats to nežinodamas, yra jiems alergiškas. Tad šį kartą pristatome prieskoninių augalų penketuką, kuriuos augindami ir naudodami su maistu, turėtumėte būti atsargesni.

Gidas, kaip namuose prižiūrėti palmę

Chamedorėjos vienas iš populiauriausių kambarinių augalų pasirinkimų. Šios šešėlį mėgstančios palmės gamtoje auga po aukštesnių miško augalų užuolaida, taigi namų sąlygomis šie augalai kuo puikiausiai jaučiasi šalia į rytinę pusę žvelgiančio lango ar apšviesti dienos šviesos lempų.

Apželdinti šlaitą – misija įmanoma

Sklypas su šlaitu neretai tampa sodybos šeimininko galvos skausmu. Nors tokioje vietoje netrukdomai augs dauguma augalų, šlaito priežiūra sunkesnė nei lygios vietos. Todėl svarbu žinoti kelis patarimus, be kurių neišsiversite.

Rudeninis genėjimas: 5 esminiai patarimai

Rudenį bekrentant lapams vėl atsidengia medžių šakos ir ne vienas sodininkas, apžvelgęs savo sodą jau nori griebtis pjūklo ar sekatoriaus. Tačiau būtina genėti tinkamai, kad vietoj naudos nepadarytumėte daugiau žalos. Išskyrėme 5 taisykles, padėsiančias tai padaryti. Nors dar tik vasaros pabaiga, bet jau pats metas tam ruoštis!

Aplinka Vilniuje – ramus užutėkis šlaito papėdėje (2)

Namo Vilniuje aplinką projektavusiai architektei Jurgitai Ambraškaitei (UAB „J-architects“) status kalvos šlaitas šalia terasos buvo ir nemenkas iššūkis, ir galimybė sukurti išskirtinį kraštovaizdžio dizainą. Mat architektė įsitikinusi, kad funkcine prasme namas ant šlaito yra idealus variantas, nes iš kiekvieno aukšto galima be kliūčių išeiti į lauką: virtuvė įrengta antrajame namo aukšte ir iš jos patenkama tiesiai į terasą, skirtą jaukiai ilsėtis uždaroje erdvėje ir gėrėtis apgalvotai sukomponuotais želdynais bei natūralia gamta.

Augalai, kurie džiugins vasaros pabaigoje, rudenį ar net žiemą

Vasaros pabaigoje gėlynuose dar žydi nemažai augalų. Bet ne vien žiedai gali būti puošnūs, vis dažniau vertinami ir tie augalai, kurie neturi įspūdingų žiedų, o įdomūs savo lapais, sausais žiedynais ar kero forma. Vieni iš tokių – tai dekoratyviniai siauralapiai žolynai, kuriuos paprastai vadiname varpiniais arba tiesiog smilginiais augalais. Visu savo grožiu jie dažniausiai atsiskleidžia vasaros antroje pusėje, rudenį ar net žiemą.

Ką auginti gėlynuose, kad šie išliktų puošnūs vasaros pabaigoje ir rudenį? (3)

Vasara persirito į antrąją pusę, kai kurios daugiametės gėlės jau nužydėjo, bet nemažai dar yra žydinčių. Gerai tai, kad vis dažniau auginamos gėlės, kurios net ir nužydėjusios atrodo dekoratyviai, nes nemažai yra tokių augalų, kurie yra puošnūs ne vien žiedais, bet ir įdomiais lapais ar kero forma. Tad ką verta auginti želdynuose, kad šie išliktų puošnūs vasaros pabaigoje ar rudenį?

Kėdainiečių šeima, kuri atrado laisvės receptą nuo žolės pjovimo (5)

Šeimai, auginančiai tris vaikus, 5 papildomos valandos laisvalaikio - tai laimėjimas, prilygstantis aukso puodui. Tuo neabejoja kėdainietis Mantas Petrulis, kuris prieš mėnesį ruošėsi pirkti loterijos bilietą, tačiau užuot tai padaręs, nutarė sudalyvauti konkurse, kurio pagrindinis prizas - robotas vejapjovė. Šiandien laimėtu prizu labiausiai džiaugiasi trys šeimos vaikai, kurių tėtį robotas išlaisvino nuo varginančios vejos priežiūros nuosavo namo kieme.