5 populiariausi mitai apie medžių priežiūrą

 (4)
Lapkričio pabaigoje Vilniaus universiteto Botanikos sode vyko konferencija apie naujoves ir tendencijas želdynuose. Vienas iš labiausiai klausytojus sudominusių pranešimų šiame renginyje buvo apie klaidas, kurias daro besirūpinantys medžiais ar krūmais, apie tai, kokie pasenę mitai vis dar gajūs šioje srityje bei apie naujausius mokslo atradimus. Tad šį kartą kalbiname VšĮ „Lietuvos arboristikos centro“ vadovą Algį Davenį.
"Negyvas" medis - taip pat didelė vertybė kaip ir žaliuojantis, nes jis tampa prieglobsčiu įvairiems smulkiems gyvūnėliams, augalams bei grybams.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pirmiausia pasakykite, kas yra ta arboristika?
Arboristika – tai sumedėjusių augalų (medžių, krūmų, vijoklių) ir jų aplinkos priežiūra bei globa. Sumedėjusių augalų gerovės ir apsaugos užtikrinimas šiais laikais tampa svarbesnis, nes miestai ir kitos urbanizuotos vietovės vis labiau plečiasi, bet tuo pačiu mes trokštame gyventi žalumos ir medžių apsuptyje, tad yra sudėtinga suderinti šiuos du dalykus. Tarptautinė arboristikos draugija paskaičiavo, kad yra net 90 proc. atvejų, kai medžių sveikatą žaloja ne natūralūs aplinkos veiksniai (vėjas, saulė, audros ir kt.), o antropogeninis poveikis: mechaniniai pažeidimai, išsekinta augavietė, šaknų ploto mindymas ar kitos nuo žmogaus priklausomos sąlygos. Tad arboristų tikslas – sudaryti augalui ilgo, sveiko ir saugaus gyvenimo sąlygas.

Medžiai yra be galo kantrūs: štai šis ąžuolas Aukštųjų Šančių parke net ir išdegintas piktavalių dar ilgai žaliavo, kol vėtra jį nulaužė.
Medžiai yra be galo kantrūs: štai šis ąžuolas Aukštųjų Šančių parke net ir išdegintas piktavalių dar ilgai žaliavo, kol vėtra jį nulaužė.
© Asmeninio albumo nuotr.
Nupjautos medžio šakos žaizdos nereikia niekuo užtepti, o čia dar vienas nevykęs bandymas tepti purvu, kuris tik pablogina situaciją.
Nupjautos medžio šakos žaizdos nereikia niekuo užtepti, o čia dar vienas nevykęs bandymas tepti purvu, kuris tik pablogina situaciją.
© Asmeninio albumo nuotr.

Tad pristatykite pagrindinius mitus, kuriais tebetikima prižiūrint medžius.
Mitas Nr.1 – kad nupjautą medžio šaką reikia kuo nors užteplioti. Tai vienas gajausių mitų, likęs dar nuo senų laikų. Žaizdos paviršius niekuo nebetepamas! Nes medis turi savo apsisaugojimo būdus, o tepalai tik pablogina situaciją, sunaikindami natūralius apsaugos barjerus ir netgi sukeldami palankias sąlygas ligų sukėlėjams. Ypač nerekomenduojama naudoti medienos dažus ar antiseptikus, nes tai, kas naudojama medienos gaminių impregnavimui ir konservavimui, yra žalinga gyvam augalui! Tai, kad nupjautos vietos nereikia niekuo užteplioti jau įrodė ne vienas naujausias mokslinis tyrimas. Pastebėta, kad tokių agresyvių preparatų naudojimas sukelia ląstelių mutacijas ir audinių deformacijas, ženkliai pablogina žaizdų gijimą bei viso augalo gyvybingumą.

Pavyzdys Šakiuose, kaip nereikia genėti medžių.
Pavyzdys Šakiuose, kaip nereikia genėti medžių.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mitas Nr.2 – kad nupjovus šaką, reikia palikti stuobrelį. Jeigu yra nupjaunama šaka, medis turi tik vieną išeitį – pratęsti savo gyvenimą, šakos žaizdą apaugindamas mediena (kaliusu). Tad labai svarbu jam netrukdyti tai daryti ir šaką nupjauti taip, kad medžiui būtų kuo lengviau likusį „kelmą“ apauginti, t. y., jis turi būti ne aukštas ir padarytas tinkamu kampu, o pjovimo įrankis turi būti aštrus, kad pjūvis būtų kuo lygesnis. Netinkamai nupjovus šaką, žaizdoje pradeda kauptis drėgmė ir įvairios sąnašos, padidėja infekcijos tikimybė, prasideda puviniai ir medis greitai žūsta.

Ir dar vienas blogas pavyzdys Alytuje.
Ir dar vienas blogas pavyzdys Alytuje.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mitas Nr.3 – kad genėti reikia ne vegetacijos metu, t.y., vėlyvą rudenį, žiemą arba ankstyvą pavasarį. Iš tiesų, pats tinkamiausias metas genėjimui yra augalo aktyvios vegetacijos metu – gegužės ir birželio mėnesiais. Toks genėjimo laikas grindžiamas geriausiomis apaugimo savybėmis ir natūraliu augalo gebėjimu gintis nuo ligų sukėlėjų. Ilgamečiais stebėjimais ir bandymais nustatyta, kad ši natūrali savigyda tuo stipresnė, kuo aktyviau augalas vegetuoja. Geriausia genėti sausą, o ne lietingą ir drėgną dieną.

Ar taip geni medžius savo kieme geras šeimininkas? Liepos Višakio Rūdoje.
Ar taip geni medžius savo kieme geras šeimininkas? Liepos Višakio Rūdoje.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mitas Nr.4 – kad genėjimas visiems medžiams yra vienodas. Jokiu būdu, nes kiekvieno medžio genėjimas yra atskiras ir skirtingas! Įvairiais genėjimo būdais siekiama: atstatyti natūralią medžio išvaizdą; pataisyti neteisingus anksčiau darytus genėjimus; pakoreguoti augalo svorio centrą (kai gresia išvirtimas); praretinti vešlią „šukuoseną“ (nes praretinimas leidžia vėjui mažiau linguoti augalą); pašalinti besikryžiuojančias, pavojingas aplinkai ir sausas šakas (nors jei nebūtina, sausų šakų geriau neliesti, nes jos laikomos natūralia ir gyvybiškai svarbia medžio dalimi); ir t.t.

Jeigu tik įmanoma, palikite nuvirtųsį medį, jis bus dar labai naudingas gamtai.
Jeigu tik įmanoma, palikite nuvirtųsį medį, jis bus dar labai naudingas gamtai.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mitas Nr.5 – kad medis pats gydosi pažeidimus. Anksčiau buvo tradiciškai manoma, kad puvinio užsikrėtimo atveju medžiai „gydosi“ patys, bet naujausi arboristikos tyrimai įrodo, kad medžiai ne gydosi, o turi ir naudoja gynybinę „atskyrimo“ metodiką, kuomet nesveika dalis yra izoliuojama nuo sveikiosios, tai anatominis ir cheminis barjeras, neleidžiantis užkratui plisti toliau. Angliškai tai vadinama CODIT (Compartmentalization Of Decay In Trees). Tad geriau, kaip jau minėta, augalo neteplioti jokiais tepalais, o palikti jį patį „išsilaižyti“ žaizdas. Tų mitų yra žymiai daugiau, bet paminėjau tik pačius populiariausius.

Beržo strampas - tarsi drastiškai nupjauta žmogaus galūnė.
Beržo strampas - tarsi drastiškai nupjauta žmogaus galūnė.
© Asmeninio albumo nuotr.

– Tai kas gi yra medžio gerovė, kas svarbu medžiui ar krūmui, kad jis augtų ilgai ir laimingai?
– Medžio gerovė – tai tinkamas fiziologinių ir ekologinių poreikių, gyvybinės erdvės tenkinimas, užtikrinant jo sveikumą, gyvybingumą, ilgaamžiškumą bei mechaninį atsparumą. Medžio gyvybinė erdvė – tai ne tik viršžeminė erdvė (šakos, kamienas, laja), bet lygiai taip pat svarbi ir požeminė erdvė, kurioje yra šaknynas. Juk paprastai suaugusio medžio šaknyno skersmuo yra net 3 didesnis nei jo aukštis. O pasižiūrėkime, kaip dažniausiai miestuose elgiamasi su medžio šaknynu? Šaligatvio plytelės beveik siekia medžio kamieną, nuolat mindoma šaknų zona; platinant gatves nukapojamos medžio šaknys. O kur dar drastiškai nupjautos šakos, kurios trukdo elektros laidams? Tokių pavyzdžių gausu, o po šių „procedūrų“ medžiui tikrai sudėtinga išlikti sveikam ir ilgaamžiui.

Medžiai moka užsiauginti nupjautas šakų žaizdas, o ertmes ir dreves galima užtaisyti lanksčiu ir kvėpuoti leidžiančiu tinkleliu, kad uokse nesikauptų šiukšlės.
Medžiai moka užsiauginti nupjautas šakų žaizdas, o ertmes ir dreves galima užtaisyti lanksčiu ir kvėpuoti leidžiančiu tinkleliu, kad uokse nesikauptų šiukšlės.
© Asmeninio albumo nuotr.

Arboristai dirba dviemis kryptimis, kai rūpinantis sumedėjusiais augalais pirmenybė teikiama visuomenės poreikiams (augalai genimi, kad netrukdytų transportui, žmonėms ir pan.), ir kai pirmenybė teikiama augalo poreikiams (tai ypatingi medžiai-senoliai, gamtos paminklai ir pan.).
Kaip yra pasakęs anglų ekologas ir akademikas O.Rackham'as: „net dešimt tūkstančių šimtamečių ąžuolų negali atstoti vieno penkių šimtų metų ąžuolo !“. Tad noriu palinkėti visiems, kuriems rūpi medžių ir krūmų gerovė, labiau domėtis mokslo naujovėmis šioje srityje bei prisidėti prie sveikesnės aplinkos išsaugojimo mums ir ateities kartoms.

– Ačiū už įdomias mintis ir tikėkimės, kad vis rečiau matysime sužalotus ar po asfaltu dūstančius miesto medžius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

5 pojūčiai: kurkime savo aplinką kitaip

Net labiausiai išpuoselėta aplinka kartais neturi jaukumo ir šarmo, o kartais mažai prižiūrima sodyba gali būti pati mieliausia pasaulyje. Kas lemia, kad kiemas daro įspūdį? Kaip sukurti tokią aplinką, kad ji būtų jauki, kad norėtųsi ten leisti kuo daugiau laiko, kad ji paliktų įspūdį ir būtų neužmirštama? Dabar pats metas pradėti planuoti svajonių aplinką.

Tikra namų puošmena – fikusas: kaip išsirinkti ir tinkamai prižiūrėti (1)

Fikusai (lot. Ficus) yra vieni iš labiausiai paplitusių augalų, nes jų tiek daug, kad kiekvienas gali rasti fikusą pagal savo skonį ir interjerą. Fikusai gana plačiai paplitę ir gamtoje, ypač Azijos tropiniuose, ir subtropiniuose regionuose, Australijoje, Viduržemio jūros regione. Jų būna ir didelių medžių, ir vijoklinių augalų smulkiais lapeliais. Papasakosime apie kambaryje auginamus fikusus ir jų priežiūrą.

Oro augalai: be šaknų, bet dieviško grožio

Sunku patikėti, kad jie tikrai auga bet kur – galite tiesiog padėti ant knygos, pakabinti ant siūlo ar įdėti į stiklinį laikiklį. Kviečiame žiūrėti VIDEO reportažą, kuriame rasite visus atsakymus, kas tai yra, kaip atrodo, kaip laistyti, dauginti ir tręšti bei sužinosite kitus priežiūros niuansus.

Nereiklus ir lengvai auginamas – pinigų medis

Jeigu būtų renkamas nereiklių kambarinių augalų dešimtukas, tai šis augalas tikrai į jį patektų. Daug kas jį dar vadina „pinigų medžiu“ arba zamifolija. Tad jeigu ieškote namams arba darbo vietai lengvai auginamo kambarinio augalo, dar ir simbolizuojantį sėkmę piniguose – pabandykite auginti zamiokulką.

Maisto atliekos: kaip naudingai jas panaudoti

Šiukšlių rūšiavimas – vis dažniau praktikuojamas aplinkos tausojimo būdas kiekvieno iš mūsų namuose. Plastikas, stiklas, popierius – atliekos, kurios keliauja į joms skirtus šiukšlių konteinerius. O ką daryti su maisto atliekomis? Daržovių lupenas, vaisių žieveles, kiaušinių lukštus ir net kavos tirščius galima panaudoti labai praktiškai.

Orchidėjų priežiūra: išsamus falenopsio gidas

Orchidėjas auginti nesunku. Reikia žinoti visai nedaug, kad ši gėlė taptų Jūsų namų puošmena bei džiugintų savo žiedais ištisus mėnesius.

Kaip išvengti esminių orchidėjų laistymo klaidų

Netinkamas orchidėjų laistymas – dažniausia šių augalų būklės prastėjimo priežastis. Svarbu suvokti, kad orchidėjų laistymas nėra sudėtinga užduotis, todėl jums neteks įminti jokių mįslių ar sekti Mėnulio kalendoriaus. Vis tik tenka pripažinti, kad orchidėjų laistymas – šiek tiek atsakingesnė užduotis nei kitų kambarinių augalų priežiūra. Taigi laikas sužinoti esminius šio augalo priežiūros principus.

Kaip auginti kalėdinį kaktusą, kad jis džiugintų ne vienerius metus

Yra tokių augalų, kuriuos drąsiai galima vadinti švenčių simboliais, jie neatsiejami nuo tam tikrų metų laikų, pavyzdžiui, Joninių atributas yra papartis, Velykų – gluosnių „kačiukai“, o Kalėdų – žaliaskarė eglė. Prieš keletą dešimtmečių su Nepriklausomybės atgavimu į Lietuvą atėjo naujos augalų mados, tad kaip ir Vakaruose pas mus kalėdiniu simboliu taip pat tapo puošnioji karpažolė (puansetija) bei kalėdinis kaktusas. Apie puansetiją rašėme jau ne kartą, tad šįsyk jūsų dėmesiui – kalėdinis kaktusas, kurio tikrojo mokslinio pavadinimo greičiausiai net nesate girdėję.

PRIEŠ ir PO: kaip lauko terasą paversti jaukia ir kalėdiška

Kalėdinės dekoracijos kieme, turint nuosavą namą – būtinas reikalas! Pasižiūrėkite, kokius papuošimus mes panaudojom, kai kuriuos pirkom, o kai kuriuos pritaikėme iš to, ką radom namuose. Juk norėjosi paprastą, nesutvarkytą, nepabaigtą terasą paversti jaukia ir kalėdiška!

Puansetijos – Kalėdų simbolis ant palangės (1)

Puansetija, arba puošniausioji karpažolė, yra vienas gražiausių augalų, kurie džiugina mus žiemą. Puansetijų būna įvairių atspalvių – nuo sodriai raudono iki švelniai kreminio.