5 populiariausi mitai apie medžių priežiūrą

 (4)
Lapkričio pabaigoje Vilniaus universiteto Botanikos sode vyko konferencija apie naujoves ir tendencijas želdynuose. Vienas iš labiausiai klausytojus sudominusių pranešimų šiame renginyje buvo apie klaidas, kurias daro besirūpinantys medžiais ar krūmais, apie tai, kokie pasenę mitai vis dar gajūs šioje srityje bei apie naujausius mokslo atradimus. Tad šį kartą kalbiname VšĮ „Lietuvos arboristikos centro“ vadovą Algį Davenį.
"Negyvas" medis - taip pat didelė vertybė kaip ir žaliuojantis, nes jis tampa prieglobsčiu įvairiems smulkiems gyvūnėliams, augalams bei grybams.
© Asmeninio albumo nuotr.

Pirmiausia pasakykite, kas yra ta arboristika?
Arboristika – tai sumedėjusių augalų (medžių, krūmų, vijoklių) ir jų aplinkos priežiūra bei globa. Sumedėjusių augalų gerovės ir apsaugos užtikrinimas šiais laikais tampa svarbesnis, nes miestai ir kitos urbanizuotos vietovės vis labiau plečiasi, bet tuo pačiu mes trokštame gyventi žalumos ir medžių apsuptyje, tad yra sudėtinga suderinti šiuos du dalykus. Tarptautinė arboristikos draugija paskaičiavo, kad yra net 90 proc. atvejų, kai medžių sveikatą žaloja ne natūralūs aplinkos veiksniai (vėjas, saulė, audros ir kt.), o antropogeninis poveikis: mechaniniai pažeidimai, išsekinta augavietė, šaknų ploto mindymas ar kitos nuo žmogaus priklausomos sąlygos. Tad arboristų tikslas – sudaryti augalui ilgo, sveiko ir saugaus gyvenimo sąlygas.

Medžiai yra be galo kantrūs: štai šis ąžuolas Aukštųjų Šančių parke net ir išdegintas piktavalių dar ilgai žaliavo, kol vėtra jį nulaužė.
Medžiai yra be galo kantrūs: štai šis ąžuolas Aukštųjų Šančių parke net ir išdegintas piktavalių dar ilgai žaliavo, kol vėtra jį nulaužė.
© Asmeninio albumo nuotr.
Nupjautos medžio šakos žaizdos nereikia niekuo užtepti, o čia dar vienas nevykęs bandymas tepti purvu, kuris tik pablogina situaciją.
Nupjautos medžio šakos žaizdos nereikia niekuo užtepti, o čia dar vienas nevykęs bandymas tepti purvu, kuris tik pablogina situaciją.
© Asmeninio albumo nuotr.

Tad pristatykite pagrindinius mitus, kuriais tebetikima prižiūrint medžius.
Mitas Nr.1 – kad nupjautą medžio šaką reikia kuo nors užteplioti. Tai vienas gajausių mitų, likęs dar nuo senų laikų. Žaizdos paviršius niekuo nebetepamas! Nes medis turi savo apsisaugojimo būdus, o tepalai tik pablogina situaciją, sunaikindami natūralius apsaugos barjerus ir netgi sukeldami palankias sąlygas ligų sukėlėjams. Ypač nerekomenduojama naudoti medienos dažus ar antiseptikus, nes tai, kas naudojama medienos gaminių impregnavimui ir konservavimui, yra žalinga gyvam augalui! Tai, kad nupjautos vietos nereikia niekuo užteplioti jau įrodė ne vienas naujausias mokslinis tyrimas. Pastebėta, kad tokių agresyvių preparatų naudojimas sukelia ląstelių mutacijas ir audinių deformacijas, ženkliai pablogina žaizdų gijimą bei viso augalo gyvybingumą.

Pavyzdys Šakiuose, kaip nereikia genėti medžių.
Pavyzdys Šakiuose, kaip nereikia genėti medžių.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mitas Nr.2 – kad nupjovus šaką, reikia palikti stuobrelį. Jeigu yra nupjaunama šaka, medis turi tik vieną išeitį – pratęsti savo gyvenimą, šakos žaizdą apaugindamas mediena (kaliusu). Tad labai svarbu jam netrukdyti tai daryti ir šaką nupjauti taip, kad medžiui būtų kuo lengviau likusį „kelmą“ apauginti, t. y., jis turi būti ne aukštas ir padarytas tinkamu kampu, o pjovimo įrankis turi būti aštrus, kad pjūvis būtų kuo lygesnis. Netinkamai nupjovus šaką, žaizdoje pradeda kauptis drėgmė ir įvairios sąnašos, padidėja infekcijos tikimybė, prasideda puviniai ir medis greitai žūsta.

Ir dar vienas blogas pavyzdys Alytuje.
Ir dar vienas blogas pavyzdys Alytuje.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mitas Nr.3 – kad genėti reikia ne vegetacijos metu, t.y., vėlyvą rudenį, žiemą arba ankstyvą pavasarį. Iš tiesų, pats tinkamiausias metas genėjimui yra augalo aktyvios vegetacijos metu – gegužės ir birželio mėnesiais. Toks genėjimo laikas grindžiamas geriausiomis apaugimo savybėmis ir natūraliu augalo gebėjimu gintis nuo ligų sukėlėjų. Ilgamečiais stebėjimais ir bandymais nustatyta, kad ši natūrali savigyda tuo stipresnė, kuo aktyviau augalas vegetuoja. Geriausia genėti sausą, o ne lietingą ir drėgną dieną.

Ar taip geni medžius savo kieme geras šeimininkas? Liepos Višakio Rūdoje.
Ar taip geni medžius savo kieme geras šeimininkas? Liepos Višakio Rūdoje.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mitas Nr.4 – kad genėjimas visiems medžiams yra vienodas. Jokiu būdu, nes kiekvieno medžio genėjimas yra atskiras ir skirtingas! Įvairiais genėjimo būdais siekiama: atstatyti natūralią medžio išvaizdą; pataisyti neteisingus anksčiau darytus genėjimus; pakoreguoti augalo svorio centrą (kai gresia išvirtimas); praretinti vešlią „šukuoseną“ (nes praretinimas leidžia vėjui mažiau linguoti augalą); pašalinti besikryžiuojančias, pavojingas aplinkai ir sausas šakas (nors jei nebūtina, sausų šakų geriau neliesti, nes jos laikomos natūralia ir gyvybiškai svarbia medžio dalimi); ir t.t.

Jeigu tik įmanoma, palikite nuvirtųsį medį, jis bus dar labai naudingas gamtai.
Jeigu tik įmanoma, palikite nuvirtųsį medį, jis bus dar labai naudingas gamtai.
© Asmeninio albumo nuotr.

Mitas Nr.5 – kad medis pats gydosi pažeidimus. Anksčiau buvo tradiciškai manoma, kad puvinio užsikrėtimo atveju medžiai „gydosi“ patys, bet naujausi arboristikos tyrimai įrodo, kad medžiai ne gydosi, o turi ir naudoja gynybinę „atskyrimo“ metodiką, kuomet nesveika dalis yra izoliuojama nuo sveikiosios, tai anatominis ir cheminis barjeras, neleidžiantis užkratui plisti toliau. Angliškai tai vadinama CODIT (Compartmentalization Of Decay In Trees). Tad geriau, kaip jau minėta, augalo neteplioti jokiais tepalais, o palikti jį patį „išsilaižyti“ žaizdas. Tų mitų yra žymiai daugiau, bet paminėjau tik pačius populiariausius.

Beržo strampas - tarsi drastiškai nupjauta žmogaus galūnė.
Beržo strampas - tarsi drastiškai nupjauta žmogaus galūnė.
© Asmeninio albumo nuotr.

– Tai kas gi yra medžio gerovė, kas svarbu medžiui ar krūmui, kad jis augtų ilgai ir laimingai?
– Medžio gerovė – tai tinkamas fiziologinių ir ekologinių poreikių, gyvybinės erdvės tenkinimas, užtikrinant jo sveikumą, gyvybingumą, ilgaamžiškumą bei mechaninį atsparumą. Medžio gyvybinė erdvė – tai ne tik viršžeminė erdvė (šakos, kamienas, laja), bet lygiai taip pat svarbi ir požeminė erdvė, kurioje yra šaknynas. Juk paprastai suaugusio medžio šaknyno skersmuo yra net 3 didesnis nei jo aukštis. O pasižiūrėkime, kaip dažniausiai miestuose elgiamasi su medžio šaknynu? Šaligatvio plytelės beveik siekia medžio kamieną, nuolat mindoma šaknų zona; platinant gatves nukapojamos medžio šaknys. O kur dar drastiškai nupjautos šakos, kurios trukdo elektros laidams? Tokių pavyzdžių gausu, o po šių „procedūrų“ medžiui tikrai sudėtinga išlikti sveikam ir ilgaamžiui.

Medžiai moka užsiauginti nupjautas šakų žaizdas, o ertmes ir dreves galima užtaisyti lanksčiu ir kvėpuoti leidžiančiu tinkleliu, kad uokse nesikauptų šiukšlės.
Medžiai moka užsiauginti nupjautas šakų žaizdas, o ertmes ir dreves galima užtaisyti lanksčiu ir kvėpuoti leidžiančiu tinkleliu, kad uokse nesikauptų šiukšlės.
© Asmeninio albumo nuotr.

Arboristai dirba dviemis kryptimis, kai rūpinantis sumedėjusiais augalais pirmenybė teikiama visuomenės poreikiams (augalai genimi, kad netrukdytų transportui, žmonėms ir pan.), ir kai pirmenybė teikiama augalo poreikiams (tai ypatingi medžiai-senoliai, gamtos paminklai ir pan.).
Kaip yra pasakęs anglų ekologas ir akademikas O.Rackham'as: „net dešimt tūkstančių šimtamečių ąžuolų negali atstoti vieno penkių šimtų metų ąžuolo !“. Tad noriu palinkėti visiems, kuriems rūpi medžių ir krūmų gerovė, labiau domėtis mokslo naujovėmis šioje srityje bei prisidėti prie sveikesnės aplinkos išsaugojimo mums ir ateities kartoms.

– Ačiū už įdomias mintis ir tikėkimės, kad vis rečiau matysime sužalotus ar po asfaltu dūstančius miesto medžius.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

4 idėjos, kurios jūsų balkoną pavers svajonių oaze

Triukšmingo miesto apsuptyje norisi kažkur pabėgti ir atsipalaiduoti. Puodelis kavos nuosavoje gėlių oazėje viduryje miesto skamba neįtikėtinai? Be reikalo. Tai įmanoma čia pat – jūsų balkone, tereikia pasinaudoti keliais patarimais.

Ciklamenas: auginimas ir priežiūra namų sąlygomis

Gėlių parduotuvėje išvydus ciklameną, sunku susilaikyti jo neįsigijus. Bet namie šis augalas dažnai nuvilia: labai greit praranda savo patrauklumą, išsiskleidę žiedai vysta ir nyksta, lapai gelsta. Taip nutinka dėl neteisingos priežiūros.

Augalas, kuris džiugina stambiais ir puošniais žiedais (4)

Kambarinių augalų įvairovė yra didžiulė ir gėlių parduotuvėse nuolat pasirodo vis naujesnių ir įdomesnių gėlių rūšių bei veislių. Bet dažnai neužmirštamos ir įprastinės, nuo seno auginamos gėlės, nes tai laiko išbandyti augalai, kartais net paveldimi iš kartos į kartą. Vieni iš tokių yra kinrožės, mėgstami ir dažnai pas mus auginami kambariniai augalai. Tad ir šiais laikais kinrožė vis dar yra vienas iš mėgstamiausių kambario puošmenų. Anksčiau kinrožę pagal jos botaninį vardą vadindavo hibisku, todėl šį pavadinimą galima išgirsti dažnai ir dabar.

Dekoratyvinė kambario puošmena: ilgakotis singonis ir jo priežiūra (4)

Žalialapių augalų asortimentas toks platus, kad juos rinktis galima ne tik dėl to, kad jie kambaryje sukuria palankų mikroklimatą, bet ir pagal estetinius poreikius. Jei manote, kad jūsų interjere trūksta vešlaus žalialapio svyrančio augalo, rinkitės ilgakotį singonį (Syngonium podophyllum).

Krūmai ir gėlės, kuriais priviliosite drugius ir bites

Žiema jau persirito į antrąją pusę, pavasaris nebe už kalnų, tad vis dažniau mintyse planuojamės pavasario darbus ir kokius naujus augalus sėsime bei sodinsime, kas žydės gėlynuose ir sode. Jeigu norite santarvės su gamta bei didesnės bioįvairovės savo kieme – pasisodinkite augalų, kuriuos mėgsta drugeliai, bitės, kamanės ir kiti nektaro ieškantys vabzdžiai. Tad pristatome penkis krūmus ir gėles, kurie yra ne tik medingi (t.y. turintys medaus), bet ir papuoš jūsų kiemą.

Naudinga: kaip panaudoti kavos tirščius sodininkystėje (34)

Nesvarbu, ar kasdien sau pasiruošiate po puodelį kavos, ar pastebėjote, kad vietos kavinukė pradėjo išmesti maišus panaudotos kavos, jums gali būti įdomu sužinoti apie šio gėrimo tirščių kompostavimą. Gal kavos tirščiai gali pasitarnauti kaip trąšos? Kavos tirščiai sode padės ar pakenks? Viską, ką reikia žinoti apie kavos tirščius ir sodininkystę, skaitykite šiame straipsnyje.

Įdomu: pirmoji pražydusi kosmose gėlė, kuri gali tapti ir jūsų sodo puošmena (1)

Tarptautinėje kosminėje stotyje prieš metus pražydo ryškiai oranžinė gvaizdūnė. Tai buvo pirmas augalas, sukrovęs žiedus kosmose. Gvaizdūnių, kurios yra valgomos, auginimas yra ilgalaikio NASA projekto „Veggie“ dalis. Projekto tikslas – maistui skirtų augalų auginimas kosmose, planuojant ilgalaikes kosmines misijas į Marsą.

Augalas, kuris pasaldins gyvenimą (11)

Tai, kad cukrus ir įvairūs saldikliai kenkia sveikatai, žino kiekvienas, tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs apie augalą, kuris gali puikiai pakeisti cukrų. Tai – stevija.

Kaip prižiūrėti elegantiškąją kambarinę sanpauliją? (11)

Sanpaulija (lot. Saintpaulia), liaudyje dar vadinama Afrikos žibuokle – kambarinis augalas, kuris namuose dažniausiai atsiranda būtent rudenį ir žiemą, kai norisi žiedų ir spalvų. Kad puošnioji gėlė ilgai džiugintų akį, pateikiame patarimus, kaip teisingai ją prižiūrėti.

Sužinokite, kokios ligos puola falenopsį ir kaip su jomis kovoti (1)

„Falenopsis užmezgė žiedus, bet jie ėmė byrėti. Ant augalo pasirodė baltos dėmės. Kas tai?“ – klausia skaitytojai.

Kambarinė eglutė – aukštoji araukarija

Kalėdinės šventės baigėsi, bet norime prisiminti vieną įdomią „eglutę“. Tik šįkart kalbėsime ne apie kalėdinę eglę, o apie augalą, kurį dažnai vadiname kambarine eglute. Pasaulyje araukarijų auga gana daug rūšių, bet mes labiau žinome dvi – tai čilinę (Araucaria araucana), kurią sunkiai, bet galima auginti lauke bei aukštąją (A.heterophylla). Apie pirmąją dar rašysime kiek vėliau, nes tai tikrai įspūdingas augalas ir vertas dėmesio, o šį kartą patarsime, kaip auginti antrąją.

Kaip rūpintis kambariniu augalu, jei ant dirvos paviršiaus atsirado pelėsis (2)

Neretai mes iš pačių geriausių paskatų augalus perlaistome, ir tai suprantame tik ant vazono žemės paviršiaus pastebėję pelėsį. Ką reikėtų daryti, jei vazone įsiveisia pelėsis?

Gidas, kaip nusipirkti orchidėją, kuri papuoš kiekvieną būstą

Ir kelias orchidėjas lepinantis mėgėjas, ir jas kolekcionuojantis žinovas savo „pirmąja meile“ dažniausiai įvardija dovanų gautą baltą, drugelį primenantį falenopsį. O paskui jau sunku sustoti...

Kas labiausiai tinka Jūsų namams: gėlės zodiako ženklams (8)

Kiekvienas Zodiako ženklas turi jam tinkančias spalvas, akmenis ir netgi gėles. Visi džiaugiamės gamta, bet kadangi kiekvienas Zodiako ženklas atitinka tam tikrą energiją ar stilių, juos trauks skirtinga flora ir fauna.

5 populiariausi mitai apie medžių priežiūrą (4)

Lapkričio pabaigoje Vilniaus universiteto Botanikos sode vyko konferencija apie naujoves ir tendencijas želdynuose. Vienas iš labiausiai klausytojus sudominusių pranešimų šiame renginyje buvo apie klaidas, kurias daro besirūpinantys medžiais ar krūmais, apie tai, kokie pasenę mitai vis dar gajūs šioje srityje bei apie naujausius mokslo atradimus. Tad šį kartą kalbiname VšĮ „Lietuvos arboristikos centro“ vadovą Algį Davenį.