30 arų sklypas: sodas, iš kurio yra ko pasimokyti

 (4)
Sodo erdvių, kaip atskirų lauko „kambarių“, kūrimas yra vienas iš būdų suteikti aplinkai įdomumo, funkcionalumo ir stilingai ją sutvarkyti. Pasižvalgykime, kaip šį dizaino principą taiko Latvijoje gyvenantis sodo dizaineris Ansis Birznieks, jau daugiau kaip dešimtmetį vadovaujantis savo įkurtai apželdinimo įmonei „Galantus“, tad šiuos dalykus išmanantis ir savo 30 arų kiemą dažnai pristatantis kaip parodomąjį sklypą studentams.
© L.Liubertaitės nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Iš pirmo žvilgsnio neįtartum, kad sklype yra dar keletas paslėptų erdvių, kurios turi savo funkcijas ir savo reikšmę. Keliaudamas gilyn į kiemą netikėtai pamatai, kad atsiveria vaizdas į terasą, o pro augmenijos tarpą švysteli laukinių gėlių pieva. Tada supranti, kad, būdamas sklype be šeimininko, apie kai kurias įdomias erdves net nesužinotum.

30 arų sklypas: sodas, iš kurio yra ko pasimokyti
© L.Liubertaitės nuotr.

Įėjimas skirtas įspūdžiui padaryti

Vos patekus pro vartus į kiemą matome vaizdą, kuris pasitinka grįžtantį namo šeimininką ar užsukusius svečius – tai reprezentacinis „kambarys“. Šioje zonoje išryškėja klasikinio stiliaus principai: vyrauja aiškios geometrinės formos (modernus kubo formos pastatas, taisyklingos stačiakampės formos gėlynas), išpuoselėta veja. Šiuolaikiškumo suteikia daugiamečių augalų gėlynas. Ansis pasakoja, kad anksčiau šiame gėlyne karaliavo rožės, tačiau joms nelabai patiko augti milžiniškų pušų pavėsyje. Be to, keitėsi apželdinimo mados, keitėsi ir paties šeimininko skonis, todėl laikui bėgant gėlyne rožės užleido vietą hortenzijoms, daugiametėms gėlėms ir dekoratyvinėms žolėms. Jos sušvelnina aštrias geometrines formas ir suteikia vaizdui laisvumo bei polėkio. Žaidžiant šešėliams, gėlyne sušvinta astilbės, katžolės, astrancijos, rasakilos, snapučiai. Natūralistinis stilius ryškiai kontrastuoja su išpuoselėta veja ir geometrinėmis formomis, todėl čia jis atrodo labai įspūdingai.

30 arų sklypas: sodas, iš kurio yra ko pasimokyti
© L.Liubertaitės nuotr.

Slaptas „kambarėlis“

Kaip geometrinių formų atsvarą Ansis Birznieks kuria pavėsio kambarį. Jis suformuotas priešais gėlyną, siekiant išryškinti kontrastą šio „kambario“ takai yra vingiuoti ir plastiški. Nors ši erdvė dar kuriama, jau matyti būsimas slaptas takas tarp rododendrų. Ten bus galima įeiti, saugiai pasislėpti, prisėsti ant suoliuko, pailsėti, pasvajoti.

30 arų sklypas: sodas, iš kurio yra ko pasimokyti
© L.Liubertaitės nuotr.

Kūrybiškas sprendimas

Jeigu turite pakankamai erdvės, bet nepakankamai idėjų, ką su ja veikti, nepalikite tuščios vejos. Labirintai tarp augalų suteikia sklypui intrigos ir įdomumo. Kuo daugiau uždarų erdvių, suolelių už kampo, takelių už gyvatvorių, tuo paslaptingesnis yra kiemas, tuo labiau kviečia užeiti, tyrinėti, tuo įdomiau jame leisti laiką. Argi norėsis eiti į lauką, jei visą sklypą galima vienu žvilgsniu aprėpti, – ką naujo ten pamatysi? O į kiemą su paslaptingais „kambariais“ bus įdomu užeiti ir patirti jame netikėtumo įspūdį.

30 arų sklypas: sodas, iš kurio yra ko pasimokyti
© L.Liubertaitės nuotr.

Laukinis įspūdis

Dar viena idėja lauko „kambariui“ – tiesiog palikti gamtą tokią, kokia ji yra. Ansis Birznieks vieną erdvę paliko būtent tokią – su laukinėmis pamiškės žolėmis. Tik viduryje nupjauna tako žolę, kad būtų galima nueiti iki sūpynių. Keisčiausia tai, kad ši vieta neatrodo kaip šabakštynas. Kodėl? Nes ji turi atsvarą: prie pat jos yra išpuoselėta veja, modernus kubo formos namas, tikslios geometrinės formos, o pats laukinis želdynas turi aiškią ribą, kurią dar labiau pabrėžia arka. Visa tai net ir neišmanančiam stebėtojui sufleruoja, kad laukiniai augalai čia ne atsitiktiniai, o sąmoningai palikti. Klasikinio, sukultūrinto ir laukinio sodo dizaino kontrastas puikiai dera – tarsi taip ir turėtų būti.

30 arų sklypas: sodas, iš kurio yra ko pasimokyti
© L.Liubertaitės nuotr.


Vertingas patarimas

„Jei norite laisvos laukinės erdvės, sukurkite jai kontrastingą foną, kuris būtų griežtas, geometrinis, „kietas“, sunkus. Atkreipkite dėmesį, kad „kambarys“, kurį pavadinau laukiniu, nėra betikslis – jame stovi sūpynės, tad erdvė skirta ne tik apžiūrinėti, ji turi savo funkciją. Ten galima užsukti, prisėsti suptis ir pamatyti visą sklypą iš kitos perspektyvos, kitu kampu. Taip erdvė apgyvendinama, ji tampa ne dekoracija, o „kambariu“. Sode lankomės dažniau, jei yra ką jame veikti. Pagalvokite, gal ir savo kieme rastumėte naują netikėtą vietą suoleliui.“

30 arų sklypas: sodas, iš kurio yra ko pasimokyti
© L.Liubertaitės nuotr.


Terasos privatumas

Terasa – tarsi svetainė arba valgomasis. Arba abu kartu. Ansis Birznieks įrengė savo terasą šiaurės vakarų pusėje: dieną saulė nespigina, o vakare maloniai šildo. Kad terasa taptų atskira erdve, ją įrėmino: pastatė kelis skirtingo aukščio masyvius vazonus. Augalus vazonuose keičia keletą kartų per metus: pavasarį sužydi iš rudens paruoštos svogūninių gėlių kompozicijos, vasarą ir rudenį – suderintų spalvų gėlės, o žiemai kuriamos kalėdinės kompozicijos.

30 arų sklypas: sodas, iš kurio yra ko pasimokyti
© L.Liubertaitės nuotr.

Jei terasa būtų be vazonų ar kitų vizualių „sienų“, ji vis tiek būtų atskirta, nes turi kitokią dangą nei veja arba grįstas takas šalia. Tačiau vertikalūs elementai suteikia aiškumo, kad ši erdvė skiriasi nuo kitų. Ji turi įėjimą (šiuo atveju – keletą), yra baldų, apšvietimas – kuo ne kambarys? Stogas dar labiau sustiprintų įspūdį, tačiau šiuo atveju pakanka nutiestų girliandų su lemputėmis.

30 arų sklypas: sodas, iš kurio yra ko pasimokyti
© L.Liubertaitės nuotr.


Kaip atskirti daržą

Daržas – tai dar viena proga sukurti „kambarį“ sode. Jis gali būti atviras ir gražiai susilieti su sklypo visuma. Tačiau „kambarių“ kūrimas kieme ypatingas tuo, kad tarpusavyje jie nebūtinai turi tobulai derėti.

Visas sklypas yra 30 arų ploto, tačiau daržui skirtas tik nedidelis plotelis prie terasos. Kad atskirtų daržą nuo terasos, bet sienelė nemestų šešėlio ant daržovių, Ansis sumeistravo ažūrinį treliažą iš kelių metalinių stulpelių ir bambukinių kuoliukų. Ant jų paleido augti koloninės formos serbentų. Įdomus nestandartinis sprendimas! Didelio derliaus neturėsite, bet vieną kitą uogą nuo tokios sienelės nusiskinsite. Kita vertus, tokio gražaus daržo galima būtų ir neslėpti: takas išgrįstas, centre palikta vieta skulptūrai (jos dar nėra), daržiuko gale – suolelis. Darže auga salotos, prieskoninės žolelės, pupelės, avietės. Viena lysvė pripildyta ne žemių, o smėlio, dabar tai – vaiko žaidimų vieta. Kai tokio poreikio jau nebus, vietoj smėlio bus pripildyta žemių ir augs daržovės.

Atkreipkite dėmesį

Pridenkite daržą nuo poilsio zonos, ir piktžolės nebadys akių, kai vakare grįžę po darbo ištiesite kojas terasoje. Šiltnamis ne visada dera su namo dizainu, pašiūrė retai kada būna estetiška, o dar koks įrankis ne vietoje padėtas. Jei tik turite vietos, daržą atskirkite.

30 arų sklypas: sodas, iš kurio yra ko pasimokyti
© L.Liubertaitės nuotr.


„Kambarys“ sau

Eidama daržo takeliu pajuntu, kad atsidūriau kitame „kambaryje“. Pasikeičia tako danga, šonuose kukmedžių gyvatvorė brėžia naujas ribas. Štai apie šito kambario egzistavimą nė nenumanytum, kai įeini į kiemą pro vartus, apie jį nežinai net tada, kai sėdi terasoje. Tik einant taku galima suprasti, kad šiame sklypo kampe suformuotas atskiras kambarys. Jo gale – pintas suolelis. Ansis Birznieks sako, kad čia – jo mėgstamiausia vieta. Iš čia matyti beveik visas sklypas, smagu jaukiai pasėdėti po darbų.

30 arų sklypas: sodas, iš kurio yra ko pasimokyti
© L.Liubertaitės nuotr.

Idėjoms ribų nėra

Dar keleto „kambarių“ nepaminėjau – sode yra namelis medyje, kuriame būnant galima apžvelgti visą kiemą iš viršaus, prie terasos yra vieta dar vienai būsimai skulptūrai, o prie įėjimo – dar vienos sūpynės. Ir viskas telpa 30 arų sklype. Ar galima „kambarius“ kurti mažesniame kiemelyje? Taip! Dizaineris sako, kad, kuo daugiau „kambarių“ pavyks sukurti sklype, tuo jis atrodys įdomesnis ir didesnis.

30 arų sklypas: sodas, iš kurio yra ko pasimokyti
© L.Liubertaitės nuotr.


„Kiekvienas gali sukurti ypatingos atmosferos kiemą, jeigu turi daug noro ir užsidegimo, – sako Ansis Birznieks, – bet jei žinai keletą svarbių dėsnių, tai padaryti žymiai paprasčiau.“

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Norvegijoje

Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.

Rudeniniai lapai: kaip nuo jų apsivalyti

Pats metas nuo lapų apvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas.

Ko galima pasimokyti iš kapinaičių Vokietijoje (24)

Spalio mėnesio antroje pusėje vis labiau artėjant Vėlinėms, daugelis iš mūsų vis dažniau apsilankome kapinėse, prisimindami mirusiuosius ir norėdami labiau pasirūpinti jų kapais. Pastaraisiais dešimtmečiais lietuviškų kapinių želdynai smarkiai keitėsi, atsirado daug naujovių, kurios kartu su kitais pokyčiais po Nepriklausomybės atgavimo atėjo iš Vakarų Europos šalių. Šį kartą nusprendėme pasidairyti po kapines vieno nedidelio Vokietijos miestelio Oberammergau, esančio pietinėje ir kalnuotoje Bavarijos dalyje bei palyginti augalų pasirinkimą su mūsų kapinių želdiniais.

Sužinokite, iki kada rudenį galima sodinti daugiamečius augalus

Daugeliui pažįstama situacija: internetu užsakyti sodinukai atkeliavo gerokai vėliau, nei planuota. Arba dėl kažkokių kitų priežasčių nepavyko visko padaryti laiku. Kyla klausimas – sodinti ar nesodinti prieš žiemą? Kada sodinti dar galima ir kada jau ne? Kaip nustatyti, kur eina toji riba? Bandykime išsiaiškinti.

Vejos priežiūra rudenį – kaip teisingai pjauti, laistyti ir tręšti

Rudenį, kai žemė po truputį puošiasi spalvotu lapų kilimu, vejos priežiūra pasitraukia į tolimesnį planą, bet taip neturėtų būti, nes žolė ir toliau auga, nepaisant sumažėjusios temperatūros.

Tulpių, narcizų ir kitų svogūninių gėlių sodinimas (1)

Visų pirma, žemė po purenimo turi kiek susėsti, antraip pasodinsite nepakankamai giliai, o jei žiemą bus mažai sniego, svogūnėliai gali pašalti ar apskritai sunykti.

Nukritę lapai: kaip su jais susitvarktyti?

Netrukus prasidės pirmosios šalnos, o su jomis ir staigus lapų kritimas. Tie, kurie patys tvarkosi savo gyvenamąją teritoriją, turėtų paskubėti pasirūpinti specialiomis taromis – konteineriais, kompostavimo dėžėmis ar maišais. Lapų deginimas ar metimas į buitinių atliekų konteinerius gresia ne tik nemalonumais, bet ir piniginėmis baudomis. Keli praktiniai patarimai, kurie padės išvengti klaidų ir leis sutaupyti. Patarimais dalinasi „Ecoservice“ komercijos ir plėtros vadovas Andrejus Barinovas.

Kaip pasigaminti rudeninių „gėlių“ iš klevo lapų (2)

Namus ar darbo stalą galima pasipuošti rudens dovanojamomis gėrybėmis. Viena iš tokių – spalvingi medžių lapai, kurių šiuo metu gausu lauke. Tad jeigu einante pasivaikščioti, būtinai prisirinkite puokštę nukritusių lapų – iš jų lengvai ir greitai galėsite pasidaryti rudeniškų „gėlių“. Labiausiai tam tinka klevo lapai, nes, ko gero, nei vieno medžio lapai rudenį nenusidažo tokiomis ugninėmis spalvomis kaip klevo. Be to, klevo medžiai jie auga visur, o jų lapai – vieni iš didžiausių.

Kokios gėlės nebijo rudens orų? (1)

Labiausiai užsigrūdinę augalai – dekoratyvusis kopūstas ir šilokas, bet yra ir daugiau rudens negandų nebijančių gėlių.

Trumpos chrizantemų auginimo ir dauginimo rekomendacijos

Chrizantemų elgesio dėsningumus nėra lengva atsekti – joms, kaip poetiškoms natūroms, būdingas išskirtinis lengvabūdiškumas ir nenuspėjamumas. Vienoje vietoje jos auga ir žydi laiku, kitoje, esančioje vos už kelių žingsnių, atsisako tai daryti. Taigi, dauguma atvejų šio augalo įsigijimas yra ne kas kita, kaip įdomi ir ne itin brangi loterija.