Šiemet sakuros pradeda žydėti gerokai anksčiau nei pernai, nes šįkart pavasaris ankstyvesnis. Be to, pernai daugelyje Lietuvos vietovių sakurų žiedus nušaldė pavasarinės šalnos, tad daug kur žydėjimo stebuklas ir neįvyko. Tad skubėkite džiaugtis jomis šiomis dienomis, nes jų žydėjimas gan trumpas, paprastai trunkantis ne ilgiau kelias savaites, o kartais tetrunka ir vieną savaitę, ypač jei pasitaiko šaltos ir vėjuotos dienos.
Gėlių spalvos gali būti strategiškai naudojamos siekiant formuoti kraštovaizdžio suvokimą. Raudonos spalvos gėlės – šiltos ir dėmesį koncentruojančios puošmenos. Tad norėdami patraukti svečių akį į konkrečią sklypo vietą arba atvirkščiai – norėdami ją atitraukti, puoškite sklypą raudonais žiedais.
Pasirodžius tikrai žiemai ir ją lydinčiam šalčiui bei sniegui, atėjo ir metas pasirūpinti sparnuočiais. Kad žiemą kalbame apie lesyklas, tai lyg savaime suprantama, bet kodėl minime ir inkilus? Bet – apie viską iš eilės.
Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.
Netrukus prasidės pirmosios šalnos, o su jomis ir staigus lapų kritimas. Tie, kurie patys tvarkosi savo gyvenamąją teritoriją, turėtų paskubėti pasirūpinti specialiomis taromis – konteineriais, kompostavimo dėžėmis ar maišais. Lapų deginimas ar metimas į buitinių atliekų konteinerius gresia ne tik nemalonumais, bet ir piniginėmis baudomis. Keli praktiniai patarimai, kurie padės išvengti klaidų ir leis sutaupyti. Patarimais dalinasi „Ecoservice“ komercijos ir plėtros vadovas Andrejus Barinovas.
Namo Vilniuje aplinką projektavusiai architektei Jurgitai Ambraškaitei (UAB „J-architects“) status kalvos šlaitas šalia terasos buvo ir nemenkas iššūkis, ir galimybė sukurti išskirtinį kraštovaizdžio dizainą. Mat architektė įsitikinusi, kad funkcine prasme namas ant šlaito yra idealus variantas, nes iš kiekvieno aukšto galima be kliūčių išeiti į lauką: virtuvė įrengta antrajame namo aukšte ir iš jos patenkama tiesiai į terasą, skirtą jaukiai ilsėtis uždaroje erdvėje ir gėrėtis apgalvotai sukomponuotais želdynais bei natūralia gamta.
Dizaineriai kartais tikrina mūsų grožio suvokimo patvarumą. Iš pradžių buvo madoje „marsietiški“ gėlynai, kuriems būdingas avangardinis augalų komplektavimas, dabar – „patvorio“ piktžolės. Mes nenustojame žavėtis jų talentu ir išmone, perimame, kas geriausia, ir vis dėlto… visada buvo mylimi sodo gėlynai.
Kraštovaizdžio dizaineriai kaip naują šių metų tendencija įvardija siekį miksuoti stilius – tai, kas jau senokai tapo kasdienybe interjero dizaine. „Senovinės“ kaimo gėlės ir vazonuose augančios agavos, svyruoklinis gluosnis išsiraičiusiomis šakomis ir statinė lietaus vandeniui rinkti – viską galima suderinti, jei išlavintas stiliaus pojūtis!
Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.
Pavasarį ir vasarą mūsų gėlynuose žydi daug ir puošnių gėlių, bet ypač dėmesį patraukia svogūninės ir šakniastiebinės gėlės savo ryškiais ir originaliais žiedais. Daugelis iš jų, tokios kaip tulpės, narcizai ar snieguolės mums yra gerai žinomos. Bet svogūninių ir šakniastiebinių gėlių asortimentas platus, jų tarpe yra ir mažai ar beveik negirdėtų pavadinimų, tokių kaip eritronis, trilija, eremūras, bellevalia ir kitų, net neturinčių lietuviškų pavadinimų gėlių. Jas vertina augalų kolekcionieriai bei gėlininkai, kurie nuolat ieško kažko įdomaus ir dar nematyto. Pabandykite auginti kurią nors vieną iš šių gėlių, pavyzdžiui, triliją. Jeigu ji sėkmingai pas jus įsitvirtins ir pražys, galėsite jausti džiaugsmą, kad prisijaukinote gražų ir nelengvai auginamą augalą, tuo labiau, kad gauti trilijos sodinuką Lietuvoje taip pat yra sudėtinga, bet pasistengus – įmanoma.
Ideali tvarka ir patogi priežiūra – šį kartą mes kalbame apie daržą. Galvojate, kad tai reikalauja daug pastangų? Visiškai ne, jei įsirengsite pakeliamas lysves. Lietuvoje toks daržo įrengimas vis sparčiau populiarėja ne tik dėl patogumo, bet ir dėl to, kad apribojimai kultūrų auginimui menki – atsisakyti tektų tik per didelę šaknų sistemą turinčių bulvių ir aukštaūgių kukurūzų.