Ar gali būti graži palangė, jei ant jos nėra kambarinių augalų? Vis tik norėdami užtikrinti jiems tinkamas sąlygas augti, žydėti, skleisti aromatą ir džiuginti puikiu vaizdu, būtinai turime tinkamai jais rūpintis.
Namus ar darbo stalą galima pasipuošti rudens dovanojamomis gėrybėmis. Viena iš tokių – spalvingi medžių lapai, kurių šiuo metu gausu lauke. Tad jeigu einante pasivaikščioti, būtinai prisirinkite puokštę nukritusių lapų – iš jų lengvai ir greitai galėsite pasidaryti rudeniškų „gėlių“. Labiausiai tam tinka klevo lapai, nes, ko gero, nei vieno medžio lapai rudenį nenusidažo tokiomis ugninėmis spalvomis kaip klevo. Be to, klevo medžiai jie auga visur, o jų lapai – vieni iš didžiausių.
Pelargonijos visą vasarą gausiai žydėjo ir nuostabiu žydėjimu puošė aplinką. Jei tuos augalus norite per žiemą išlaikyti ir kad kitais metais vėl džiugintų spalvingų žiedų karoliais, tad rugsėjo pradžioje atvėsus orams, pats metas jas pernešti į patalpą žiemojimui. Kaip jas paruošti ir prižiūrėti žiemą pataria gėlininkas Vladas Karpavičius.
Vasaros pabaigoje gėlynuose dar žydi nemažai augalų. Bet ne vien žiedai gali būti puošnūs, vis dažniau vertinami ir tie augalai, kurie neturi įspūdingų žiedų, o įdomūs savo lapais, sausais žiedynais ar kero forma. Vieni iš tokių – tai dekoratyviniai siauralapiai žolynai, kuriuos paprastai vadiname varpiniais arba tiesiog smilginiais augalais. Visu savo grožiu jie dažniausiai atsiskleidžia vasaros antroje pusėje, rudenį ar net žiemą.
Net ir mažame kieme galima pasijusti kaip erdviame sode, nors augalams daug laisvės čia suteikti neįmanoma. Tačiau tikslingai apskaičiuota jų įvairovė sukuria gausos įspūdį, o augalai sukomponuoti taip, kad kuo ryškiai atsiskleistų jų lapų spalvų, faktūrų ir formų kontrastas.
Vasara – gėlių žydėjimo metas. Jomis galima puošti sodybas, daugiaaukščių namų kiemus arba ne didelius kiemelius, miniatiūrines erdves. Geriausia aplinka gėlėms – veja, dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Žaliame fone ryškiausiai išsiskiria gėlių žiedų spalvos.
Sakoma, kad akmenis reikia ne padėti, o pasodinti – visai kaip augalus. Akivaizdu, kad galioja tam tikri principai, kaip išdėstyti akmenis ir kaip juos apjungti su augalais, kad galutinis vaizdas būtų harmoningas ir gražus. Paklausėme kraštovaizdžio architektės Linos Puodžiūtės, kuri veda seminarus apie alpinariumus ir apie kitokį akmenų panaudojimą kieme, kokių dėsnių ji patartų laikytis.
Aroniniai augalai lengvai prigyja mūsų namuose, juos galima laikyti įvairiausiomis sąlygomis. Žiemą šiltą kambarį papuoš tropinės vėzdūnės, filodendrai, monsteros, singoniai. O kalijos ir zamiokulkai puikiai jausis vėsesnėse patalpose. Dauguma jų puikiai auga pavėsyje, o juk mūsų kraštuose butuose dažniausiai ir trūksta šviesos. Retos saulėtos žiemos dienos mūsų klimato juostoje primena tropinio miško prieblandą. Malonu, kai augalas neįnoringas, o tarp aroninių šeimos augalų, kuriuos galima rasti mūsų parduotuvėse, kaprizingų labai nedaug.
Pavasaris įsibėgėja visu greičiu: medžiai krauna pumpurus, žydi ankstyvosios gėlės, dygsta pirmoji žolytė ir daigai ant palangės. Kovo mėnesio pradžioje, kol dar laikėsi šalčiai, nemažai lietuvių, besidominčių augalais ir želdynais, apsilankė tradicinėje sodų parodoje „Gardenia 2017“, kuri kiekvieną pavasarį vyksta pas mūsų kaimynus lenkus Poznanės mieste. „Gardenia“ – tai viena didžiausių parodų Rytų Europos regione, kurioje dalyvauja ne tik Lenkijos, bet ir kitų Europos šalių augalų augintojai, želdynų projektuotojai, floristai, sodo reikmenų gamintojai ir visi, kas susiję su augalais ar sodo priežiūra.
Orchidėja falenopsis – viena iš gražiausių kambarinių gėlių. Įprastai perkame jas žydinčias, bet ateina akimirka, kai žiedai nubyra. Tada susimąstome, ką darėme neteisingai. Kaip pražydinti orchidėją? Yra vienas būdas.
Kambarinių augalų įvairovė yra didžiulė ir gėlių parduotuvėse nuolat pasirodo vis naujesnių ir įdomesnių gėlių rūšių bei veislių. Bet dažnai neužmirštamos ir įprastinės, nuo seno auginamos gėlės, nes tai laiko išbandyti augalai, kartais net paveldimi iš kartos į kartą. Vieni iš tokių yra kinrožės, mėgstami ir dažnai pas mus auginami kambariniai augalai. Tad ir šiais laikais kinrožė vis dar yra vienas iš mėgstamiausių kambario puošmenų. Anksčiau kinrožę pagal jos botaninį vardą vadindavo hibisku, todėl šį pavadinimą galima išgirsti dažnai ir dabar.
Sanpaulija (lot. Saintpaulia), liaudyje dar vadinama Afrikos žibuokle – kambarinis augalas, kuris namuose dažniausiai atsiranda būtent rudenį ir žiemą, kai norisi žiedų ir spalvų. Kad puošnioji gėlė ilgai džiugintų akį, pateikiame patarimus, kaip teisingai ją prižiūrėti.
Lapkričio pabaigoje Vilniaus universiteto Botanikos sode vyko konferencija apie naujoves ir tendencijas želdynuose. Vienas iš labiausiai klausytojus sudominusių pranešimų šiame renginyje buvo apie klaidas, kurias daro besirūpinantys medžiais ar krūmais, apie tai, kokie pasenę mitai vis dar gajūs šioje srityje bei apie naujausius mokslo atradimus. Tad šį kartą kalbiname VšĮ „Lietuvos arboristikos centro“ vadovą Algį Davenį.
Už tai, ką suteikiame savo lepinamoms, puoselėjamoms orchidėjoms, dažniausiai patys galime atsakyti. Ir nors kambarinės gėlės labai priklausomos nuo žmogaus, mes ne vieninteliai veikiame jų gyvenimą... Vien ko verta mėnulio įtaka tam, kas vyksta gamtoje.
Nedaugelis kambarinių gėlių šiuo metu žydi, o viena gražiausia iš tokių – tai PUOŠNIAUSIOJI KARPAŽOLĖ (Poinsettia pulcherrima), kuri dar vadinama puansetija, kalėdų žvaigžde, arba kalėdine gėle. Iš tiesų, ši gėlė pastaraisiais dešimtmečiais taip išpopuliarėjo, kad kartais net pakeičia kalėdinę eglutę. Anksčiau per Kalėdas buvo populiarios raudonžiedės, bet jos jau gerokai atsibodusios, tad šiuo metu labiau madingos baltais, gelsvais, rožiniais, oranžiniais, margais ar net žaliais žiedais pasipuošusios karpažolės.