Kalėdinės šventės baigėsi, bet norime prisiminti vieną įdomią „eglutę“. Tik šįkart kalbėsime ne apie kalėdinę eglę, o apie augalą, kurį dažnai vadiname kambarine eglute. Pasaulyje araukarijų auga gana daug rūšių, bet mes labiau žinome dvi – tai čilinę (Araucaria araucana), kurią sunkiai, bet galima auginti lauke bei aukštąją (A.heterophylla). Apie pirmąją dar rašysime kiek vėliau, nes tai tikrai įspūdingas augalas ir vertas dėmesio, o šį kartą patarsime, kaip auginti antrąją.
Šiuo tamsiu ir mažai saulėtu metų laiku skleidžiasi nuostabūs GRAKŠTUOLIO žiedai. Ši gėlė auginama gan retai, nors yra viena iš gražiausių kambarinių augalų, nes nuostabiai žydi kvapniais žiedais ir ją galima pražydinti net kelis kartus per metus. Bet apie viską papasakosime nuo pradžių.
Artėjančios šventės neatsiejamos nuo jų simbolio – žaliaskarės eglutės, tad Kalėdos bei Naujieji metai nebūtų tokie šventiniai, jei namus nepapuoštų eglė arba bent jos šaka. Miestai ir miesteliai kviečia į šurmulingas eglių įžiebimo šventes, o biuruose šalia eglės rengiami šventiniai darbuotojų vakarėliai. Ir atrodo, kad ši tradicija atėjusi iš gilios senovės, nors iš tiesų – tai visai ne, nes pirmosios šventinės eglutės Lietuvoje pradėtos puošti tik XX a. pradžioje. Pirmiausiai ši tradicija paplito dvaruose ir atkeliavo iš Vakarų Europos, o masiškai visose trobose kalėdinės eglutės pradėtos puošti tik tarpukariu, taigi, šiai tradicijai nėra nei šimto metų, tad kartais viešoje erdvėje sklandantys patarimai puošti eglutes „pagal senus papročius“ tik Kūčių vakarą, yra tiesiog pramanas, nes eglės puošimas yra nauja tradicija, kurią mes kuriame patys.
Kalėdinis kaktusas (Kalėdinis plokštenis, džiunglių kaktusas, bot. Schlumbergera bridgessii) savo sudėtingą lotynišką pavadinimą gavo XIX a. prancūzų kaktusų kolekcionieriaus Frédérico Schlumbergerio dėka – jo vardu pavadinta visa šešių rūšių kaktusų giminės gentis. Šis augalas labiau žinomas Kalėdinio kaktuso pavadinimu. Jis tikrai suteikia atokvėpį nuo pilkai baltų žiemos tonų, nes per šventes pradžiugina mus puošniais rožiniais, oranžiniais ar baltais žiedais. Vis dėlto tam, kad galėtume džiaugtis šia dovana, reikės šiek tiek pasistengti ir pasirūpinti augalo poreikiais. Surinkome įdomiausius faktus apie šį kaktusą.
Sodo darbai jau nudirbti, derlius nuimtas, lepesni augalai apdangstyti nuo šalčių. Kam sodininkavimas yra sielos atgaiva, tie tikrai nemano, kad tokiu metų laiku ateina nykios ir liūdnos dienos. Juk dabar galima nuveikti tai, ko pavasarį ir vasarą paprastai nespėjame: galime paskaityti knygą apie augalų auginimo ypatybes, gurkšnojant arbatą iš užsiaugintų žolelių, galima ieškoti informacijos internete ar planuotis būsimo sezono darbus. Ir netgi vėlyvą rudenį ar žiemą nuimti šviežią derlių, nes pas mus auga ne tiek ir mažai augalų, kurių šaknys ar vaisiai renkami tokiu metu. Vienas iš jų – topinambas arba saulėgrąžinė bulvė. Pats tinkamiausias laikas kasti šios daržovės šaknims yra tada, kai baigiasi jo vegetacija. Tad, jeigu auginate topinambus – čiupkite kastuvą, o jeigu dar nepažįstate šio augalo – tai pats metas susipažinti.
Blakėžudės išsiskiria bendrame sodo kraštovaizdyje – iki vasaros vidurio matyti tik lapijos kupolas, o vėliau užauga „liepsnelės“ arba žiedynų kuokos, kurių šviesi spalva gražiai išsiskiria tamsių lapų fone. Be to, šio augalo žiedai skleidžia malonų kvapą, kuriam sunku atsispirti. Papasakosime, kaip rūpintis šiuo augalu, kad kvapniomis žiedų „žvakėmis“ jis mus džiugintų kiekvieną sezoną.
Rugpjūčio 27 d. kraštovaizdžio architektai, dizaineriai ir augalų augintojai rinkosi į konferenciją „Garden Style 2016“. Tai jau antroji aplinkos dizaino konferencija Lietuvoje, skirta visiems, besidomintiems naujausiomis sodo kūrimo tendencijomis. Šiųmetės konferencijos tema buvo 5 pojūčiai – aplinką suvokiame ne vien akimis, bet ir uosle, lytėjimu, klausa. Kaip sukurti aplinką, kuri sukeltų jausmus? Kokias funkcijas ir kokią reikšmę turi sodas?
Lietuvoje susvetimėjimas daugiabučių namų gyventojų nepalietė – jie ir toliau kolektyviai pluša kiemuose kerojančiuose gėlių darželiuose ir tobulina savo balkonų oranžerijas, vieni su kitais besidalindami tobulos gėlininkystės patarimais. Drąsiausieji jų dalyvauja konkursuose. Įmonė „Mano būstas“ jau kelis metus iš eilės skelbia konkurso „Gražiausias gėlynas balkone ir prie daugiabučio“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei visoje Lietuvoje nugalėtojus. Iš viso per mėnesį socialiniame tinkle „Facebook“ šio konkurso dalyviai sulaukė daugiau nei 3 tūkst. balsų.
Lapinės orchidėjos – tai rūšių grupės apibūdinimas. Gražius lapus turi kelių genčių augalai. Daugiausia jų auga Pietryčių Azijos atogrąžų miškuose, po medžių lajomis, ant samanomis apaugusių akmenų ir nuvirtusių medžių kamienų. Tokiose šešėlio vietose jų tamsoki aksominiai lapai žėri išvagoti auksinių ar sidabrinių gyslų – vaizdas akiai išties patrauklus.
Prieš keletą dešimtmečių Lietuvoje gyvatvorėse paprastai augdavo tujos, kurios būdavo karpomos arba ne. Šiais laikais jau retai kas tokią gyvatvorę turi, ypač auginamą iš paprastų vakarinių tujų, nes jos ne itin dekoratyvios, ypač kai apkimba rudais ir nudžiūvusiais vaisynais. Tad šiuo metu, kai gyvatvorėms skirtų augalų pasirinkimas yra didžiulis, vis rečiau želdomos tokios gyvatvorės, kurios kaip mūras uždaro sklypą tarsi į „dėžutę“. Šiuolaikinėms gyvatvorėms naudojamos vis įdomesnės augalų grupės ir kompozicijos: žydinčios, figūriškai iškarpytos, vedančios valgomus vaisius, vijoklinės, įvairiarūšės ir pan. Tad šį kartą – apie vijoklinį augalą kartuolę, iš kurio galima sukurti įdomią ir netradicišką gyvatvorę.
Dizaineriai sako, kad namo viduje panaudota stilistika turi atsispindėti ir kieme. Vadinasi, Provanso stilius, jei toks yra Jūsų interjere, turi rasti tęsinį lauke. Pasižiūrėkim, kas būdinga Provansui ir kaip gražiai galima sukurti panašią nuotaiką savo aplinkoje.
Saulė, pavasario karalienė, pamažu budina gamtą. Ilgėjančios dienos ir šiltėjantis oras kviečia sukrusti ir kibti į pavasarinius sodo darbus. Pjaunamos gyvatvorės kvapas, medelių genėjimas, kiemų švarinimas – visa simbolizuoja naujo sezono pradžią.
Klivija – nuostabaus grožio kambarinė gėlė, kuri pradeda skleisti žiedus kaip tik šiuo metų laiku – žiemos pabaigoje arba pavasario pradžioje. Pasaulyje randamos 6 klivijų rūšys ir jos visos yra kilusios iš Pietų Afrikos. Į Europą pirmosios klivijos atkeliavo dar XIX-ame amžiuje, o Lietuvoje kaip kambariniai augalai dažniausiai auginamos raudonoji (Clivia miniata) ir kilnioji klivijos (Clivia nobilis).
Hibridiniai falenopsiai jau apie 10 metų yra labai populiarūs tarp kambarinių augalų, iš jų kuriami puošnūs interjero elementai. Tam falenopsiai pasirenkami ne atsitiktinai, nes jų hibridai mažai reiklūs ir gerai prisitaikę prie aplinkos sąlygų, todėl gali ilgai puošti interjerą, nes žydi 1-8 mėnesius, ir atrodyti gražiai. Falenopsiai dar vadinami drugelių orchidėja, mat išsiskleidę žiedai primena ant šakelės tupinčius drugelius. Kaip išsirinkti perkant hibridinį falenopsį, patirtimi dalinasi Lietuvos orchidėjininkų draugijos valdybos narė Gustina Leiputė.
Be cukraus neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinio maisto. Galbūt, galvojate, kad jeigu nevalgote saldumynų, tai ir nevartojate cukraus? Siūlome peržiūrėti maisto, kurį perkate prekybos centruose etiketes, galbūt jums bus staigmena, nes cukraus dedama į daugelį maisto produktų. Cukraus rasite beveik visoje duonoje ir batone, salotose ir mišrainėse, marinuotose daržovėse, koldūnuose ir kituose šaldytuose pusfabrikačiuose, užpilamose sriubose ir gaiviuose gėrimuose bei kitur.