Kai saulė vis dažniau išlenda pro debesis ir vis labiau šildo, ateina laikas dauginti įvairius augalus, kad jie spėtų išleisti šaknis ir galima būtų juos sodinti ir laukti žiedų.
Žiema jau persirito į antrąją pusę, pavasaris nebe už kalnų, tad vis dažniau mintyse planuojamės pavasario darbus ir kokius naujus augalus sėsime bei sodinsime, kas žydės gėlynuose ir sode. Jeigu norite santarvės su gamta bei didesnės bioįvairovės savo kieme – pasisodinkite augalų, kuriuos mėgsta drugeliai, bitės, kamanės ir kiti nektaro ieškantys vabzdžiai. Tad pristatome penkis krūmus ir gėles, kurie yra ne tik medingi (t.y. turintys medaus), bet ir papuoš jūsų kiemą.
Kalėdinės šventės baigėsi, bet norime prisiminti vieną įdomią „eglutę“. Tik šįkart kalbėsime ne apie kalėdinę eglę, o apie augalą, kurį dažnai vadiname kambarine eglute. Pasaulyje araukarijų auga gana daug rūšių, bet mes labiau žinome dvi – tai čilinę (Araucaria araucana), kurią sunkiai, bet galima auginti lauke bei aukštąją (A.heterophylla). Apie pirmąją dar rašysime kiek vėliau, nes tai tikrai įspūdingas augalas ir vertas dėmesio, o šį kartą patarsime, kaip auginti antrąją.
Orchidėjų kultūra jau seniai nebėra paslaptinga ir nepasiekiama. Išvesta gana didelė grupė pramoninių hibridinių orchidėjų, skirtų auginti paprastomis namų sąlygomis. Jos didesnės, ryškesnės ir įspūdingesnės nei gamtoje sutinkamos rūšys, ir tiks praktiškai kiekvienam gėlių augintojui.
Egzotiškas grožis, neįprastos egzistavimo formos, specifinės buveinės, aistringas kolekcionierių dėmesys ir griežčiausia augalų apsauga – visa tai lemia šiek tiek paslaptingą trauką orchidėjoms. Jai taip sunku atsispirti...
Mūsų auginami anturiai yra kilę iš drėgnų pusiaujo miškų Pietų Amerikoje, todėl svarbiausia – atkurti jiems gamtines sąlygas, blausią šviesą, drėgną rūgščią dirvą, stabilią temperatūrą, gausiai laistyti.
Klevas yra vienas gražiausių medžių – lietuvių tautosakos apdainuotas, rytiečių žynių ir išminčių įvertintas, daugelyje kiemų, kiemelių ir parkų augantis. Jei apie klevą savo sklype galvojate ir jūs, verta pasidomėti šiais medžiais plačiau.
Išėjus pasivaikščioti pelkėmis ar pušynais, sunku nepastebėti violetinių viržių paklodžių, kurios papuošia žemę vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje. Viržiais galima papuošti ir savo kiemą. Pateikiame kelias idėjas, kai pasigaminti dekoraciją kiemui ar sodui.
Žurnalo „Mano namai“ rugsėjo mėnesio numeryje galėsite įvertinti kraštovaizdžio dizainerės Astos Grabauskienės sukurtą sodą. Nuotraukose neįmanoma nepastebėti svyrančiais melsvais žiedais apsipylusių katžolių 'Walker's Low' – jos suteikia romantiško jaukumo ir užkloja žemę taip, kad piktžolėms nėra kaip prasibrauti. O svarbiausia – šias neįnoringas daugiametes gėles labai paprasta auginti.
Vasara persirito į antrąją pusę, tad gėlynuose pradėjo mažėti žydinčių augalų. Viena iš gražiausių šio laikotarpio gėlyno puošmenų – astilbė. Tai viena iš nedaugelio gėlių, kuri puošniai žydi pavėsyje ir gali džiuginti savo žiedais nuo birželio iki rugsėjo. Žinoma, tik tas pavėsis neturėtų būti labai tamsus, geriausia, jei dalį dienos šviestų saulė. Astilbės auga ir saulėtose vietose, tik tada dirva turėtų būti drėgnoka, nors ne šlapia. Astilbės nemėgsta sausos ir nederlingos žemės bei kaitros, nes natūraliai gamtoje auga daliniame paunksnėje, drėgname ore ir derlingame priemolyje.
Karališkoji begonija į Europą atkeliavo 1858 metais – nuo tada ir imtos kurti naujos veislės. Šie namų augalai – vieni populiariausių ir mėgstamiausių dėl savo nepaprastai gražių lapų: įvairių spalvų, formų, dydžio. Žiemą praleidusios patalpose, šios vazoninės gėlės šiltuoju metų laiku puikiai jaučiasi ir persodintos lauke. Kaip prižiūrėti šias populiarias kambarines gėles?
Pasaulis nestovi vietoje, taip ir augalų. Kasmet galima atrasti ką nors naują jau visiems gerai žinomų rododendrų pasaulyje. VDU Kauno botanikos sode šį pavasarį pražydo pirmą kartą naujai įsigytos rododendrų rūšys ir veislės. Gausi rododendrų kolekcija pasipildė naujomis spalvomis, formomis bei kvapais. Rododendrų naujienas pristato VDU Kauno botanikos sodo, botaninių kolekcijų kuratorė, dendrologė Jolanta Šabūnaitė.
Balandžio mėnesio pabaigoje „didįjį pavasario sprogimą“ kaip visuomet pradeda sakuros. Ir, ko gero, nėra nuostabesnio ir žavingesnio reginio, kai atsiduri po medžiais, apkibusiais baltai rausvų žiedlapių debesimis, kurie pamažu byra ant žemės, tarsi lytų svajonių lietus. Lietuva nėra sakurų kilmės šalis, jos atkeliavę iš Tolimųjų Rytų, kur jau tūkstančius metų tas laikas kai žydi sakuros ten laikomas ypatingu. Mūsų šalyje įkurtas ne vienas ir kasmet kuriami nauji sakurų sodai, tad galima konstatuoti, kad lietuviai, kaip ir japonai, jau išmoksta pajusti sakurų žydėjimo magiją.
Dar iki vasaros, kada pradės žydėti levandos, liko bent keletas mėnesių, bet geriausia pavasarį pasirūpinti ir atlikti keletą darbų, kad šios gražios gėlės vėliau puošniai pražystų, papuošdamos jūsų aplinką. Ir nors pasaulyje levandos rūšių yra ne viena dešimtis, bet mes paprastai žinome tik vieną ir to priežastis paprasta – nes ji vienintelė, kuri pas mus žiemoja.