Viskas apie pomidorų sėją ir daigų auginimą

 (10)
Pomidorų daigai užauga per 50-55 dienas, todėl auginimui nešildomuose šiltnamiuose sėklos sėjamos vasario pabaigoje iki kovo 15 dienos.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Dėžutės pripildomos durpinio substrato sėjai ar durpių ir rupaus smėlio mišinio (3:1). Prieš sėją paviršius išlyginamas, palaistomas ir lengvai suspausdžiamas. Po to kas 3 cm padaromi 1 cm gylio grioveliai, juose išdėstomos sėklos. Ant viršaus užsijojama 0,5-1 cm rupaus smėlio sluoksniu. Po to dėžutes reikia uždengti plėvele, kad ne taip greitai išgaruotų drėgmė. Iki sudygimo plėvelė vis trumpam nuimama – pravėdinama. Pasirodžius daigeliams, plėvelę reikia nuimti ir dėžutes perkelti į kuo šviesesnę vietą. Taip pat pomidorų sėjai tinka naudoti durpines tabletes.

Optimali dygimo temperatūra pomidorams 20-25 oC. Esant 24-26 oC šilumos, jų sėklos sudygsta po 4-6 dienų. Kai temperatūra žemesnė, sėklos dygsta ilgiau, vėliau susiformuoja žiedinė kekė. Praėjus 5-7 dienoms po sudygimo, dėžutes pernešamos į vėsesnę vietą. Tada geriau vystysis daigelių šaknys. Dideli temperatūros svyravimai daigų augimo metu padidina deformuotų ir neišsivysčiusių žiedų kiekį. Daigų auginimo metu labai svarbu palaikyti tinkamą substrato temperatūrą. Ji turėtų būti ne žemesnė 16 oC. Kad būtų šilčiau daigų šaknims, vazonėliai sustatomi šiltnamyje ant stelažų, o ne ant žemės.

Kai daigai turi pirmą tikrą lapelį, reikia juos pikuoti į vazonėlius. Pikavimui geriausiai tinka 10-12 cm skersmens durpiniai ar plastikiniai vazonėliai. Daigelius, kurie yra labai ištįsę, pažeisti juoda kojele, turi silpną šaknų sistemą, patartina brokuoti. Pikuojami tik sveiki, stiprūs, su gerai išvystyta šaknele daigeliai. Jei jų šaknys gerai išsivysčiusios, išsirauna su didesniu žemės gumulėliu.
Daigų pikavimui naudojamas medinis ar metalinis smaigelis. Daigelį sodiname giliau nei augo po sėjos ir žiūrėkime, kad neužsilenktų šaknelė. Ilgą šaknelę reiktų nugnybti, kad ji geriau šakotųsi į šonus.

Pomidorų daigų auginimui geriausiai naudoti jau paruoštus durpių substratus, kurių pH 6,0-6,2. Šiuo metu yra didelis paruoštų substratų pasirinkimas daigų bei augalų auginimui. Daigų auginimui geriausia pasirinkti smulkesnės struktūros (0-20 mm) substratą. Prieš naudodami paruoštų durpių substratą, reikia paskleisti jį, kad prasivėdintų, ypač jei durpės per drėgnos. Jei jos nėra drėgnos, labai svarbu tinkamai jas sudrėkinti. Tada suaktyvėja mikroorganizmų veikla, amoniakinis azotas, kurio perteklius kenksmingas daigams, virsta nitratiniu. Nepatartina į paruoštus durpių substratus maišyti komposto ar kitos daržo žemės. Tuomet yra nemaža galimybė įnešti ligų sukėlėjus bei kenksmingas medžiagas augalų augimui.

Taip pat daigų auginimui galima naudoti aukštutinio tipo nurūgštintas durpes. Jas galima maišyti tik su kitu steriliu substratu, pavyzdžiui rupiu plautu upės smėliu (jis turi būti kaitintas), perlitu ir kt. Tokie mišiniai pasižymi didesne aeracija bei geresniu pralaidumu bei imlumu vandeniui. Juose užauginti daigai būna geresnės kokybės.

Daigų priežiūra

Pomidorų daigai laistomi retai, bet gausiai šiltu vandeniu. Geriausia laistyti atrankiniu būdu, kiekvieną vazonėlį atskirai. Substratas vazonėlyje turi būti drėgnas, bet ne šlapias. Prieš daigų sodinimą, kai jie ypač greitai auga, juos patartina lieti kaip galima rečiau, tačiau reikia stebėti, kad nepradėtų medėti augalų stiebai. Labai svarbu, kad daigų šaknims netrūktų oro. Kai trūksta oro žemėje, lėtai dygsta sėklos, pristabdomas šaknų augimas, sutrinka normalus mitybos procesas. Todėl žemę apie daigus reikia atsargiai papurenti.

Jei substratas daigų auginimui yra tinkamas, jame daigai be papildomo tręšimo gali augti apie 3 savaites. Kai trūksta kurio nors elemento, tuoj pat sutrinka normalus augalo augimas. Pomidorų daigų augimo metu ypatingai greitai pastebimas fosforo įsisavinimo sustabdymas, tuomet lapų apatinė pusė bei stiebas įgauna rausvą – melsvą atspalvį. Netinkamas fosforo įsisavinimas sukelia stiebo medėjimą, susilpnina šaknų augimą. Papildomai daigai tręšiami kompleksinių trąšų su mikroelementais 0,1-0,15 proc. koncentracijos tirpalu.

Dažna klaida, auginant daigus, yra perteklinis tręšimas. Pertręšus daigai išauga su labai išsivysčiusia antžemine dalimi, o šaknų sistema esti silpna, silpnai suformuotos ir žiedinių kekių užuomazgos. Daigų augimo pradžioje, esant mažesniai druskų koncentracijai, geriau vystosi augalų šaknys.

Daigų auginimo sutrikimai

Auginant daigus daigynuose, kurie nėra tinkamai įrengti, kuriuose sunku palaikyti optimalias sąlygas daigų auginimui, susiduriama su daigų auginimo sutrikimais. Visa tai turi neigiamos įtakos tolimesniam augalų augimui bei produktyvumui. Pagrindinės sutrikimų priežastys: šviesos trūkumas, netinkamos temperatūros, neteisingas daigų tręšimas. Esant per aukštai temperatūrai daigų auginimo metu, netinkamai formuojasi žiedynai, jie sunyksta, deformuojasi pirmųjų kekių žiedai, augalai ištįsta. Kai temperatūra per žema, netinkamai auga augalai dėl maisto medžiagų įsisavinimo pristabdymo, silpnai vystosi šaknys. Kai trūksta šviesos , pristabdomas augalų augimas, augalai ištįsta, susiformuoja mažiau užuomazgų, neišsivysto žiedynai, jie atrofuojasi.
Viena dažnai pasikartojančių bėdų, auginant pomidorų daigus, yra ta, kad augalai apnuodijami dūmais. Tada pajuosta lapų pakraščiai, krenta užuomazgos. Daigai yra jautrūs ir jokiu būdu neturėtų sudegusio kuro išmetamosios dujos patekti į šiltnamį.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Birželio darbai darže

Birželio pradžioje sėkime burokėlius, morkas ir kitas daržoves, kurias laikysime per žiemą.

Lapinių salotų konkurentės gražgarstės – kaip užauginti kvapniuosius lapelius (10)

Gražgarstės, kaip ir dauguma kitų lapinių salotų, sėjamos ankstyvą pavasarį, nes gali iškęsti šaltį, bet jei nespėjote jų pasėti iki šiol, nenusiminkite – sėti galima ir dabar. Gražgarstės auginamos ištisus metus. Kokių sėklų reikia ieškoti, kokią vietą darže skirti gražgarstėms ir kaip apskritai jas reikia auginti?

Augalai, kurie kvepia česnakais ir turi ne vieną naudingą savybę (3)

Smagus šiuo metu laikas atėjo – prasidėjo pirmieji vitaminingieji žalumynai, netrukus lauke sunoks ir pirmosios uogos – valgomieji sausmedžiai, braškės ar žemuogės. Bet ne visi turime daržą ar giminaičius kaime, o geriausiu atveju tik balkoną ar palangę, tad dažnai žoleles ar uogas tenka pirkti. Smagu bent tai, kad nemažai iš šių gėrybių galime rasti laukuose ar miškuose ir jos nieko nekainuoja, tik tereikia šiek tiek pasidomėti, kurias galima valgyti. Štai apie dilgėlių, garšvų ar kiaulpienių lapelių naudą esame daugelis girdėję, o juk kiek dar gamtoje gėrio auga – tiesiog imk ir valgyk. Gaila, kad kartais labiau reklamuojami ne mūsiški augalai, tokie kaip „super maistas“, goji uogos, chia sėklos ar kt. Neturiu nieko prieš šiuos augalus, jie irgi turi daug puikių savybių, tik dažnai pamirštame, kad šalia auganti kukli žolelė turi ne ką mažiau naudos nei „užjūrio gražuolė“. Tad šį kartą prisiminkime arba susipažinkime su dviem augalais, kurie savaime auga mūsų miškuose ir kvepia česnakais.

Birželio darbai sode ir darže: svarbiausi patarimai, kad derlius ir aplinka džiugintų

Birželis – pirmasis vasaros mėnuo, skelbiantis apie pavasario darbų pabaigą. Šiuo metu augalai intensyviai auga, o darbai darže ir sode lemia derliaus gausą ir kokybę.

Agronomas pataria: ką vertėtų atsiminti persodinant daigus į dirvą

Šis pavasaris mus stebino kaip reta permainingais orais. Daugelis daržininkų nesilaikė įprasto sodinimo ritmo ir darbus dėl netikėtų snygio ar šalčio protrūkių atidėliojo. Tačiau didžiausio Baltijos šalyse šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas ragina nieko nelaukus persodinti iki šiol ant palangių laikytus daigelius į šiltnamius bei drąsiai sėti kitas daržoves!

10 principų, kurių laikydamiesi apsaugosite savo augalus, piniginę ir aplinką

Daržininkai ir sodininkai svajoja apie gražią aplinką ir gausų derlių. Tam būtinas integruotas įvairių tręšimo, apsaugos nuo žaladarių priemonių naudojimas. Suformavę šių priemonių krepšelį ir naudodami jį tinkamu laiku, užtikrinsite integruotą arba, kitaip tariant, visapusę augalų priežiūrą.

Šį augalą sode apgyvendinti kur kas paprasčiau nei manėte

Svajojantiems apie gražų gėlių sodą dideliu galvos skausmu tampa gėlių priežiūrą. Nenorintiems ilgų valandų praleisti priežiūrai, siūlome išeitį – auginkite viendienes! Dėl nereiklumo ir ištvermingumo viendienės net vadinamos „inteligentiškų tinginių gėlėmis“.

Pats metas pasiraitoti rankoves: gegužės mėnesio darbai sode ir darže

Gegužė – tikras pavasario mėnuo, kai sodai žydi ir žaliuoja, o visi sodininkai skuba atlikti darbus, padedančius sulaukti gausaus derliaus: naikina piktžoles, purena dirvą, laisto daržus.

3 idėjos, kad jūsų sodas šiemet būtų kitoks

Atėjus šiltesniems orams, dairomės idėjų ir svarstome, kaip papuošti savo sodą, terasą ar vidinį kiemą. Kartais pakanka vos keleto atnaujinimų ir sodo erdvė atrodo visiškai kitaip nei praėjusiais metais. Patarimais, kaip atnaujinti sodą, dalinasi „Fiskars“ apželdinimo ir sodo priežiūros specialistė Kati Jukarainen.

Kuo nustebino paroda „Ką pasėsi...2017“

Pavasaris – tai toks laikas sode, kai norisi atnaujinti ne tik garderobą, bet ir sodą ar gėlyną, tad paprastai ieškome naujesnių ir įdomesnių augalų, įrankių ar sodo aksesuarų. Visa tai randame ne tik sodo ar daržo parduotuvėse, bet ir pavasarinėse sodinukų mugėse. Viena didžiausių tokių parodų-mugių Lietuvoje, pavadinimu „Ką pasėsi...“, tradiciškai vyksta Kauno pašonėje ankstyvą pavasarį. Tad šiemet, apsilankę šioje didžiulėje parodoje, skubame pasidalinti įspūdžiais ir nuotraukomis su savo skaitytojais.

Sodinimo vietos paruošimas ir priežiūra – taisyklės, kurias turi išmokti visi daržininkai (7)

Tinkamai paruošta dirva – labai svarbi augalo augimui ir derėjimui. Sodinimo vieta turi būti vienodu gyliu tolygiai išpurenta, išlyginta, pagerinta ir praturtinta.

Balandžio darbai sode ir darže (1)

Balandis – ne tik didžiųjų darbų sode ir darže mėnuo, bet ir laikas, kai vis dažniau būname gryname ore.

Kaip sudaiginti baklažanų sėklas

Sudaiginti baklažanus nėra labai sudėtinga.

Agronomas pataria: pirmieji pavasario darbai – nuo ko pradėti? (7)

Patyrę daržovių augintojai jau žino, kad kovo mėnesio pabaiga yra pats tinkamiausias laikas planuoti derlių ir imtis paruošiamųjų darbų. Kaip viską apgalvoti taip, kad derliaus nebūtų per daug, bet ir nepritrūktų, šviežios daržovės džiugintų ilgiau ir nuo ko apskritai reikėtų pradėti pirmuosius darbus šiltnamyje, pataria didžiausio Baltijos šalyse šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas Nerijus Rakickas.

Vieni naudingausių augalų bujos jūsų darže, jei žinosite pagrindines taisykles (11)

Ankštiniai augalai yra viena seniausių rūšių, kuriuos žmonija vartoja maistui. Žirniai, pupelės, pupos, sojos, lęšiai gausūs baltymų, juose apstu B grupės vitaminų, magnio, kalcio, fosforo, kalio ir geležies. Ankštiniai augalai ypač naudingi vaikams, tiems, kurie dėl tam tikrų aplinkybių iš savo raciono išbraukė gyvūninė kilmės baltymų šaltinius. Šių augalų pakankamai paprasta užsiauginti ir savo darže. Tereikia žinoti kelias esmines taisykles.