Reklama

Tik žinodami šias gudrybes sulauksite gausaus derliaus

 (1)
Lietuvių liaudies patarlė sako: „Ratus ruošk žiemą, o roges – vasarą“. Todėl kiekvienas geras daržininkas žino, kad ruoštis naujam sezonui pradėti reikia jau dabar. Štai dešimt taisyklių, kurias turėtų prisiminti visi, kurie nori sulaukti gausaus derliaus.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

1. Daržą susiplanuokite pagal poreikius

Tik tinkamai suplanavę daržą galėsite džiaugtis gausiu derliumi. Nuo ko pradėti? Pasiruoškite sklypo, kuriame norite įsirengti daržą, planą. Daržo zona turi būti apsaugota nuo šiaurės vėjų, taip pat neužstota kitų sklypų ar medžių. Geriausią derlių užauginsite, jei sklypas bus lygus ar turės nedidelį nuolydį į pietus ar pietvakarius.

Pietinėje pusėje reikėtų auginti šilumamėgius augalus: pupeles, pomidorus, agurkus, moliūgus, kukurūzus. Šiaurinė pusė labiau tinkama ridikams, ropėms ar špinatams, salotoms.

Taip pat planuojant daržą, labai svarbu patogumas. Todėl reikėtų nepamiršti sodinių zonų: kuo daugiau dėmesio reikalauja augalas, tuo arčiau jūsų jis turi būti.

Dar reikėtų parinkti, koks bus jūsų daržo tipas. Jų galima išskirti dešimt.

Pagal pasirinktą daržo tipą apskaičiuokite, kiek reikės lysvių. Lysves patariama formuoti nuo šiaurės link pietinės pusės arba nuo šiaurės rytų link pietvakarių. Taip augalai gaus daugiausiai saulės šviesos ir šilumos.

Dalis daržininkų renkasi statyti šiltnamius. Juose auginami augalai turi gauti daug saulės, todėl tokiam statiniui geriausia parinkti pačią saulėčiausią sklypo vietą. Šiltnamio galai turėtų būti orientuoti į pietus ir šiaurę, o šonus saulė turėtų apšviesti ryte ir vakare.

2. Išsiaiškinkite dirvos tipą

Dirvos rūgštingumas ar šarmingumas, arba kitaip tariant pH, gali smarkiai paveikti augalų galimybę maitintis.

Rūgščioje dirvoje kaupiasi aliuminis, manganas, kurie stabdo augalų augimą. Tokioje dirvoje sunkiai pasisavinami kalcis ir magnis, dirvos bakterijų veikla tampa silpna, vyrauja grybai, negyvena sliekai. Pirmieji rūgščios dirvos požymiai - tai tokių augalų kaip trispalvės našlaitės, vėdrynai, asiūkliai gausumas.

Pernelyg šarmingoje dirvoje augalams sunku pasisavinti varį, cinką, geležį, azotą.

Dauguma augalų mėgsta arba pakenčia tik tam tikras pH ribas, tad netinkama dirva gali tiesiogiai nulemti derlingumą.

Namų sąlygomis išsiaiškinti, ar dirva yra rūgšti, galite paėmę saujelę žemių apipylę stipriai praskiesta druskos rūgštimi ar tiesiog actu. Jei apipiltos žemės pradės „virti“ ir ant jos atsiras smulkūs burbuliukai – dirvožemis normalaus rūgštingumo. Jei apipiltos žemės niekaip nereaguoja, dirva per rūgšti. Žinoma, patikimiausias būdas nustatyti dirvos pH, įsigyti tam skirtas lakmuso juosteles.

Sodo ir daržo augalams priimtiniausias pH 6–7, tuomet augalai gali pasisavinti daugiausiai maisto medžiagų. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokią dirvą mėgsta konkretūs jūsų sodinimui nusižiūrėti augalai. Rūgščiamėgiai augalai, pavyzdžiui, šilauogės, bruknės, spanguolės, kuriems tinkamiausios pH ribos 3,5–5,5, negali augti šarmingesniame dirvožemyje.

Dirvai rūgštinti naudokite natūralias durpes, įvairias rūgštinimo priemones: azoto ir fosforo rūgščių tirpalus, fiziologiškai rūgščias trąšas: amonio sulfatą, kalio sulfatą ar sierą. Dirvai šarminti naudokite klintmilčius, degtas kalkes, dolomitmilčius, defekatus, kreidą, grūstus moliuskų kiautus, opokos miltus.

3. Tinkamai pasirinkite sėklas ir jas laiku pasėkite

Atminkite, jei neturite šiltnamio, neverta pirkti daržovių, kurias galima auginti tik jame. Informacija apie auginimo sąlygas, pateikiama ant sėklų pakelio. Priekinėje pakelio pusėje, šalia rūšies, rasite veislės pavadinimą, jei prie pavadinimo yra raidė H, reiškia, jog tai hibridas. Šios sėklos bus derlingesnės, atsparesnės ligoms, kenkėjams, derlius ilgiau išsilaikys nuskintas.

Taip pat atkreipkite dėmesį, į ant pakelio esančius ženklus: hermetinė pakuotė reiškia, jog sėklos ilgiau išlaiko daigumą nei parduodamos įprastoje pakuotėje; sėklas juostoje - patogu sėti, jų nereikia pikuoti, be to, lengva pasėti vienodais atstumais; beicuotos, dražuotos sėklos yra padengtos organinėmis bei mineralinėmis trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis.

Parduotuvėse galite rasti ir ekologiškų sėklų, išaugintų ekologiniuose sėklininkystės ūkiuose, nenaudojant sintetinių cheminių trąšų ir augalų apsaugos priemonių;

Kone svarbiausias žingsnis – nepamiršti sėklų pasėti laiku. Tinkamą sėjos laiką taip pat rasite ant pakelio. Per anksti pasėtos arba pasodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro. Per vėlai pasėtos daržovės gali nesubręsti, jas labiau puola ligos ir kenkėjai.

Pradedantiesiems daržininkams dar reikėtų įsiminti – sėklų negalima sėti per giliai – tai sulėtina sėklų dygimą arba jos iš viso nedygsta. O per sekliai pasėtos sėklos nulemia daigų stypimą, augalai auga silpni. Smulkias sėklas reikia įterpti į 1–2 cm gylį (ropių, morkų), vidutines (burokėlių, agurkų) – 2–3 cm, o stambias (žirnių, pupų ir pupelių) – 3–5 cm gylį.

4. Parinkite tinkamą vietą kiekvienai kultūrai

Daržovių derliaus gausumas priklausys ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginsite. Kodėl? Taip užtikrinsite geresnį derlių. Pavyzdžiui, šalia agurkų puikiai augs pupos, pupelės, žirniai, kukurūzai, saulėgrąžos, salotos, svogūnai, česnakai, kopūstai, pankoliai, tačiau visai greta netiktų augti – bulvėms, ridikams, ridikėliams.

Tarp daržovių galite pasodinti ir derančių gėlių – taip natūraliai apsisaugosite nuo kenkėjų. Pavyzdžiui, serenčius galima sodinti visame daržo plote ir netgi įvairių pasodintų augalų tarplysviuose. Jie nuo bulvių ir pomidorų atbaido nematodus, nuo žemuogių – žemuoginį straubliuką, o taip pat svogūninę musę bei kopūstinį baltuką.

5. Laikykitės sėjomainos principų

Jei vis dar galvojate, kad daugelį metų iš eilės tas pačias daržoves galite sėti toje pačioje vietoje – klystate. Tam, kad sulauktumėte gausiausio derliaus, dirva nebūtų nualinta ir joje neatsirastų kenkėjų, labai svarbi sėjomaina. Sėjomaina – tai augalų grupavimas ir susijusių augalų auginimas, kasmet perkeliant juos į kitus žemės plotus griežtai nustatyta tvarka.

Pavyzdžiui, morkas į tą pačią vietą rekomenduojama sėti po 3–4 metų, todėl prieš pasirenkat sėjos ar sodinimo vietą svarbu atkreipti į tai dėmesį. Po morkų – rekomenduojama sėti žirnius arba sideratinių augalų mišinius. Pastarieji padeda suaktyvinti dirvožemyje esančius mikroorganizmus.

Sėjomaina taip pat yra veiksminga piktžolių mažinimo priemonė. Keisdami auginamas kultūras, tinkamai parinkdami priešsėlį, galima efektyviai sumažinti ir sunaikinti dirvos piktžolėtumą.

Be to, skirtingų augalų auginimas padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Žinoma, reikia tinkamai parinkti augalus atsižvelgiant į tai, kurie augalai didina, atkuria ir palaiko derlingumą, o kurie mažina.

6. Sodinkite daigus ar augalus tinkamais atstumais

Būtinai atkreipkite dėmesį į informaciją apie augalų sodinimo atstumus. Šie atstumai pagrįsti daugiamete praktika ir moksliniais skaičiavimais. Kiekvienam augalui svarbi erdvė, kad jis galėtų užaugti toks koks ir turi būti.

Tarkime, jei per tankiai pasėsite morkas, jų šakniavaisiai blogai vystysis, bus ploni, šakoti, susipynę. Taip pat svarbu, kad augalas turėtų tam tikrą dirvos plotą, iš kurio jis galėtų tinkamai pasisavinti maisto medžiagas.

7. Laikykitės laistymo režimo

Daržovėms vegetacijos metu reikia drėgmės. Tai kone svarbiausias augimo ir derėjimo veiksnys. Įvairių daržovių drėgmės poreikis skirtingas, todėl pravartu žinoti, kokius daržo augalus, kaip reikia laistyti.

Pavyzdžiui, ridikėliai mėgsta drėgną ir patręštą dirvą, jie intensyviai laistomi nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo. Jei trūksta drėgmės – ridikėliai būna kieti ir aštrūs.

Liejant dažnai ir ne po daug, vanduo neįsigeria, išgaruoja. Laistant per daug – augalų šaknys dūsta, išplaunamos trąšos. Jei norite, kad augalai turėtų papildomą drėgmės rezervą prie šaknų, rekomenduojama įmaišyti vandens drėgmę palaikančių granulių, kurios sugeria, kaupia bei aprūpina augalus drėgme pagal poreikį.

Per sausrą augalus rekomenduojama laistyti kas 6–10 dienų.

Tuo tarpu, tik prigijusių daigų ar išdygusių daržovių nepatartina skubėti laistyti. Drėgname paviršiuje šaknys auga negiliai, augalai išlempa, jie nepasiima reikiamo kiekio maisto medžiagų iš gilesnių dirvos sluoksnių.

Intensyviai reikia pradėti laistyti tik tada, kai jų lapai uždengia dirvos paviršių, ir baigti likus 3–4 savaitėms iki derliaus nuėmimo. Augalus laistykite anksti ryte, kai patys augalai ir dirva vėsiausi. Vakare palaistytos daržovės ilgai būna drėgnos ir gali susirgti grybelinėmis ligomis.

8. Prižiūrėkite dirvą ir augalus

Daržovės reaguoja į auginimo sąlygas, todėl laiku atlikus pasėlių priežiūros darbus galima kelis kartus padidinti jų derlingumą. Pagrindiniai pasėlių priežiūros darbai: dirvos purenimas, ravėjimas, mulčiavimas.

Purenti dirvą reikia po lietaus ar laistymo. Purenant suardoma dėl laistymo atsiradusi dirvos pluta, kuri trukdo daržovėms dygti.

Dar didesnę žalą derliui padaro piktžolės, nes jos auga greičiau negu daržovės. Laiku neišravėjus, negaudamos pakankamai šviesos, daržovės ištįsta, skursta, o išravėjus nuo stipresnio vėjo, kaitros gali visai žūti. Be to, piktžolės paima iš dirvos daug drėgmės ir maisto medžiagų. Tad jei norite sumažinti piktžolių augimą reikia augalus mulčiuoti – paviršių pridengti įvairiomis medžiagomis. Tam galite rinktis durpes, pjuvenas, pūdinius, plėvelę.

Be to, kad apsaugo nuo piktžolių, mulčias sulaiko dirvoje šilumą, drėgmę. Tokioje dirvoje greičiau skyla organinės medžiagos, todėl daržovės daugiau gauna maisto, neauga piktžolės, nesusidaro plutelė, mažiau išgaruoja drėgmė.

Reikia nepamiršti ir mineralinio tręšimo. Tręškite augalus mineralinėmis ir organinėmis trąšomis kartu, taip gaunamas geriausias efektas.

9. Laiku imkitės priemonių, jei augalai susirgo

Jei prižiūrite augalus, visuomet turite vadovautis universalia taisykle – neužtenka prižiūrėti, neužtenka parinkti teisingas medžiagas ir normas – visų svarbiausia reikia viską daryti laiku.

Dažniausiai augalų priežiūra prasideda pavėluotai, kai jau prasidėjo ženklus žaladarių poveikis ir augalų apsaugos metodų naudojimas, ypač cheminių, tampa itin problematiškas. Todėl prieš sėjant sėklas ir patariama beicuoti, dražuoti ar pamirkyti jas specialiame tirpale. Taip pat svarbu, kad dirva sodinimui būtų paruošta dar rudenį, o augalai prieš žydėjimą ir iškarto po žydėjimo profilaktiškai apdorojami. Tik tai garantuos didelį derlių.

Prognozuojant galimas oro sąlygas: sausrą ar šalnas, galima ir būtina trąšomis bei agrocheminėmis medžiagomis apsaugoti daržoves nuo nepalankių augimo veiksnių, aktyvuoti ir sustiprinti jų imunitetą ir savisaugos ypatybes.

10. Laiku nuimkite derlių

Paskutinė, bet ne ką mažiau svarbi taisyklė - užaugintą derlių nuimkite laiku. Tiek perdirbimui, tiek ir laikymui derlių patariama rinkti tik sausomis dienomis. Jei daržoves ar vaisius nuimsite lietingomis dienomis, jis ne tik greičiau supus, juose bus ir mažiau mineralinių medžiagų, ypač – kalio, taip pat bus žymiai mažiau biologiškai aktyvių medžiagų.

Paprastai daržovių derlių patariama nuimti ryte. Skinti reikėtų beveik prinokusias, bet nepernokusias daržoves, ypač kai lieka dar ir nesunokusių daržovių. Peraugusios daržovės itin alina augalą bei savina medžiagas kurios reikalingos likusių daržovių augimui.

Atminkite, kad kai kurių kultūrų vaisius galima skinti ir iki galo nesunokusius – po kurio laiko jie sunoks ir nuskinti. Taip galima elgtis su pomidorais, baklažanais, paprikomis.

Šilumamėgių daržovių, pavyzdžiui, moliūgų, derlių būtina nuimti prieš šalnas kitaip galite jį visą prarasti.

Daugiau informacijos: sodininkokalendorius.manonamai.lt

Užsakymo nr.: PT_73408790

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Vyšninis amaras – kaip jį išnaikinti natūraliomis priemonėmis

Jei ant jaunų vaismedžių pastebėjote mažus juodus vabalėlius, primenančius museles ar skruzdėles, greičiausiai, jūsų medžius užpuolė vyšniniai amarai. Papasakosime, kaip jie kenkia vaismedžiams, ir kaip su jais kovoti natūraliomis priemonėmis.

Patisonai: auginimo ir priežiūros ypatybės

Patisonai – viena iš moliūgo atmainų, kuri išsiskiria savo vaisių forma. Priklausomai nuo veislės, jie gali būti lėkštės arba varpo formos. Ši daržovė yra vertinama dėl savo dietinių savybių. Patisonai yra nesudėtingai virškinami, o juose esančios medžiagos skatina vandens išsiskyrimą.

Kenkėjų suaktyvėjimas birželio mėnesį: kaip to išvengti

Birželis – mėnuo, kai darže aktyviai darbuojasi ne tik daržininkai, bet ir kenkėjai. Norint susidoroti su kenkėjų problema, svarbus yra atitinkamų veiksmų (prevencijos, stebėjimo, įvertinimo ir kovos) derinys. Tad kaipgi apsaugoti daržą nuo kenkėjų įsiviešpatavimo?

Smidrų populiarumo paslaptys: kaip auginti bei gardžiai pagaminti šias daržoves

Jau ketvirtą kartą Žalgirių kaime (Ukmergės rajone) ekologinio ūkio šeimininkė Genovaitė Sakalauskienė kartu su doc. Audrone Žebrauskiene surengė smidrų (šparagų) festivalį.

Kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti

Niekas nenuginčys, kad savame darže užauginti pomidorai yra kur kas geresnio skonio bei kvapo nei parduotuvėje pirkti, tačiau reikia pabrėžti, kad šie augalai reikalauja nemažai dėmesio. Tam, kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti kokiomis ligomis šie augalai dažniausiai serga ir kaip jų išvengti.

Išbandyti kavos tirščių panaudojimo būdai sode (1)

Jeigu kiekvieną rytą geriate kavą, jums yra prieinamas nuostabus organinių medžiagų šaltinis. Kavos tirščiai turi nemažai azoto, kuris yra itin reikalingas tinkamam augalų augimui. Juose taip pat yra magnio, kalcio, kalio ir kitų mikroelementų.

Įdomūs faktai apie bulvinių šeimos augalus

Jeigu galvojate, kad bulvinių šeimai (Solanaceae) priklauso tiktai bulvės, tai tikrai klystate, nes šioje gausioje augalų šeimoje yra daug įdomių augalų: dekoratyvinės gėlės, valgomi, nuodingi ir vaistiniai augalai. Lietuvoje savaime auga tik trys bulvinių šeimos atstovai, o visi kiti – atvežtiniai. Dauguma iš jų yra nuodingi, tame tarpe ir bulvės.

Kaip teisingai laistyti pomidorus?

Pomidoras ne veltui yra užsitarnavęs daržo karaliaus vardą, juk šiais gardėsiais mėgaujamės tiek vasaros, tiek žiemos metu. Tam, kad būtų galima džiaugtis gausiu ir kokybišku derliumi, laistymas yra be galo svarbus.

5 vabzdžiai, kurie yra nepamainomi pagalbininkai sode ir darže

Ne visi sode ar darže randami vabzdžiai – kenkėjai. Kai kurie iš jų yra tikri sodininkų pagalbininkai, padedantys kovoti su įvairiais augalams ramybės neduodančiais kenkėjais. Kviečiame plačiau susipažinti su 5 entomofagais (vabzdžiais, kurie minta kitais vabzdžiais), kurių viešnagė sode ir darže yra itin laukiama.

Priežastys, kodėl kompostas skleidžia negerą kvapą

Geras kompostas paprastai kvepia paprasčiausia žeme, tad jei komposto krūva ėmė dvokti – tai ženklas, kad kažką darote netinkamai. Paprastai blogas komposto kvapas yra susijęs su anaerobinėmis sąlygomis krūvoje. Tad siūlome plačiau pasigilinti į priežastis, kurios sukelia nemalonų kvapą, ir pasidomėti, kaip su jomis susidoroti.