1. Vietos parinkimas
Turbūt jau žinote, kad daržovėms auginti reikalinga derlinga ir pakankamai drėgna dirva. Todėl rekomenduojama, kad daržo sklypas turi būti gerai išlygintas, mat esant nelygumams, daržoves sudėtinga pasėti vienodame gylyje, tuomet jos nevienodai dygsta. Be to, pakiliose vietose dirva greičiau išdžiūsta, o tai gali lemti lėtesnį augalų dygimą. Tuo tarpu, daubose po gausesnio lietaus kaupiasi vanduo ir daržovės gali pradėti pūti.
Jei jau tenka daržoves auginti ant šlaito, rinkitės pietinį arba pietvakarinį. Kitomis kryptimis augalams gali pūsti žalingas šaltesnis vėjas, dirva greičiau džius.
Pasirinkus daržo vietą, reikia sudaryti sklypo planą. Pietinę sklypo pusę skirkite šilumą mėgstantiems augalams, o šiaurinė tiks ridikams, ropėms.
2. Daržo žemės įvertinimas
Labai svarbi ir dirvos struktūra. Daržovės geriausiai auga ir dera vidutinio sunkumo dirvose – priesmėliuose ir vidutinio sunkumo priemoliuose. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad priesmėlio dirvos yra mažiau derlingos, todėl jas teks gausiau tręšti organinėmis trąšomis.
Priemolio dirvos yra derlingesnės, jose geriau išsilaiko drėgmė ir trąšos, tačiau pavasarį jos vėliau įšyla, tad ankstyvosioms daržovėms tai ne ypač patiks.
Kitos – tiek lengvos smėlio dirvos tiek sunkūs molynai daržovėms auginti netinka.
Optimalus dirvos rūgštingumas 6,5 pH. Norint nustatyti dirvos pH reikia naudoti testavimo rinkinį, žemės pavyzdžius imkite iš skirtingų daržo vietų. Jei dirva rūgšti, žemė turi būti kalkinama.
3. Vertingiausios daržovių veislės
Kur auginti augalus jau turite, o ką auginsite? Tinkamų sėklų parinkimas – svarbi sėkmės dalis. Lietuviško daržo lyderiais neabejotinai galima pavadinti agurkus ir pomidorus, tačiau jiems nenusileidžia ir tokios daržovės kaip kopūstai, moliūgai ar žirniai.
Turbūt nesuklysime pasakę, kad daržoves reikėtų rinktis pagal savo skonį ir naudingąsias savybes organizmui.
Štai agurkuose yra apie 97 proc. vandens, kuris iš organizmo padeda pašalinti šlakus bei toksinus. Juose gausu ląstelienos, įvairių cukrų, baltyminių medžiagų, organinių rūgščių, kalio druskų, natrio, magnio, kalcio, fosforo, geležies, vitaminų C, B, P, A. Šios daržovės rekomenduojamos sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, kepenų, inkstų ir odos ligomis, turint problemų dėl antsvorio.
Agurkų veislių pasirinkimas išties nemažas, tačiau Lietuvoje dažniausiai sodinami trumpavaisių agurkų hibridai. Kodėl? Hibridai būna derlingesni, atsparesni ligoms, kenkėjams, jų derlius būna aukštos kokybės. Be to, kai kurie agurkų hibridai yra savidulkiai.
Dėl savo skoninių savybių ir panaudojimo galimybių, mat yra tinkami tiek rauginimui, konservavimui, tiek šviežiam valgymui, pati populiariausias agurkų hibridas mūsų šalyje yra 'Rodničiok natur H', taip pat 'Charlotte H‘, 'Mirabelle H', 'Pasalimo H', 'Bohemia H' bei 'Dirigent H'.
sėjomainos planą.
Atminkite, kad į tą pačią vietą geriau kas kartą nesodinti tų pačių augalų. Augalų grupavimas ir susijusių augalų auginimas, kasmet perkeliant juos į kitus žemės plotus griežtai nustatyta tvarka padeda gauti didesnį derlių, pagerinti dirvos fizines ir organines savybes, sumažinti kenkėjų ir ligų riziką. Be to, sėjomaina – veiksminga piktžolių mažinimo priemonė.
Pavyzdžiui, agurkams, moliūgams geriausia augti ten, kur prieš tai augo kopūstai, svogūnai, javai ar runkeliai. Kopūstinėms daržovėms — morkos, burokėliai, vasariniai ir žieminiai javai, daugiametės žolės, bulvės, varpinių-ankštinių javų mišinys. Ankštines daržoves sėkite po bulvių, kopūstinių ir šakniavaisinių daržovių ar pomidorų. Bulves - po ankstyvųjų kopūstinių ir ankštinių daržovių.
Pomidorams, lysvių tipą.
Plokščiosios lysvės - pačios populiariausios ir plačiausiai naudojamos lysvės. Tokias lysves rekomenduojama rinktis lengvose dirvose, nes dirva ne taip greitai išdžiūva. Tokios lysvės tinka lanksčiam daržininkavimui, kai lysvių planas kasmet keičiamas.
Pakeltos lysvės populiarios tarp daržininkų, nes sukuria tvarkos įspūdį. Tokias lysves galima tiesiog supilti, arba įrėminti. Jos naudingos vietovėse, kur dažnos liūtys ar sunki molinga dirva, mat greičiau išdžiūsta, bet esant sausrai būtina dažnai laistyti.
Pagilintos lysvės Lietuvoje retai sutinkamos, mat tinkamos sausesnių sklypų šeimininkams, vietovėse, kur iškrenta mažiau kritulių. Tokių lysvių forma ir gylis pasirenkamas pagal daržininkų poreikius.
Kiekvienam daržininkui pravartu įsirengti ir šiltlysvę – tai lysvių tipas – tarpinė stotelė tarp daiginimo šiltoje patalpoje ir sodinimo lauke. Tokių lysvių įrengimas aktualiausias pavasarį.
Taigi, žinodami šiuos penkis žingsnius – padėsite puikiausius pamatus gausiam derliui. Žinoma, reikia nepamiršti ir to, kad augalais rūpintis būtina ir po sėjos: daigus tinkamai persodinti, augalus laistyti, tręšti, prižiūrėti dirvą bei laiku imtis priemonių, kad nepultų ligos ir kenkėjai.
Užsakymo nr.: PT_73471902
