Reklama

Šį augalą sode apgyvendinti kur kas paprasčiau nei manėte

Svajojantiems apie gražų gėlių sodą dideliu galvos skausmu tampa gėlių priežiūrą. Nenorintiems ilgų valandų praleisti priežiūrai, siūlome išeitį – auginkite viendienes! Dėl nereiklumo ir ištvermingumo viendienės net vadinamos „inteligentiškų tinginių gėlėmis“.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Didelis pasirinkimas

Viendienės – tai lelijinių šeimos atstovės. Skiriama net iki 30 šių gėlių rūšių, kurių dauguma yra kilusios iš Rytų: Kinijos, Japonijos ir kitų. Didžiuliais žiedais pasipuošę krūmai atrodo labai įspūdingai, o jų priežiūra - labai paprasta. Tik nesuklyskite, skirtingos rūšys skiriasi žiedų dydžiu, o jis priklauso ne nuo trąšų ar žemės derlingumo, o nuo veislės.

Tai žoliniai augalai su trumpais paviršiniais šakotais, kartais šliaužiančiais šakniastiebiais ir gausiomis storomis šaknimis. Pagal žydėjimo trukmę viendienės skirstomos į tris tipus: žydinčias naktį (prasiskleidžia prieš saulėlydį ir nužydi ryte); žydinčias dieną (prasiskleidžia saulei patekėjus ir nužydi vakare); žydinčias ilgai (žydi iki 30 val., dažnai pirmą dieną būna nepilnai prasiskleidę žiedai, kurie visiškai prasiskleidžia kitą dieną).

Augalo pavadinimas toks neatsitiktinai – viendienių vienas šio krūmo žiedas žydi tik dieną, tačiau ant vieno žiedyno vienas po kito gali prasiskleisti net 20 žiedų, o tai, sutikite, atrodo iš tiesų įspūdingai! O suaugęs krūmas išleidžia keletą ar net keliolika tokių stiebų, todėl žydėjimas tęsiasi net 1,5-2 mėnesius. Įdomu ir tai, kad viendienių žiedai gali būti valgomi.

Viendienių žiedai taip pat išskiria formų gausa. Jie gali būti trikampiai, rutuliški, pilnaviduriai, žvaigždiški ar voriški.

Paprasta priežiūra

Viendienėms tinka praktiškai bet kokia žemė ir jos pakenčia pavėsį, o laistyti ir tręšti jų beveik nereikia. Tiesa, visiškame pavėsyje, po medžiais, jos būna ne tokios dekoratyvios, gali pašviesėti lapų spalva, mažiau sukrauti žiedų. Blogiau augs labai sausose, smėlėtose dirvose bei stipraus vėjo perpučiamose vietose.

Gražiausi žiedai garantuoti, jei sodinsite šias gėles giliai įdirbtame priesmėlyje ar priemolyje. Jeigu dirva prastoka, kiekvienam sodmeniui iškasama 30x30 cm duobė. Į ją įpilama komposto ar perpuvusio mėšlo – viskas gerai išmaišoma ir įsodinama.

Tiesa, jei maisto medžiagų labai daug, viendienių krūmas augs didelis, bus daug žalių lapų, o žydės mažiau.

Kasmet pavasarį patręškite krūmą azoto trąšomis arba perpuvusiu mėšlu, o peržydėjus – rudenį, naudokite ilgai veikiančias granuliuotas kompleksines trąšas. Tačiau nepertręškite, kitaip galite sulaukti vešlaus krūmo, kuris silpniau žydės.

Džiūstančius žiedus rekomenduojama nuskinti, t.y. neleisti brandinti sėklų. Prasiskleidus 1-2 žiedams žiedyne, jas galima skinti ir puokštėms.

Spalio pabaigoje pradėkite viendienes ruošti žiemai. Daugumai, išskyrus visžales ir pusiau visžales, geriausia nugenėti lapus, paliekant 5-10 cm ilgio stagarėlius. Rudenį pasodintus augalus reikėtų pamulčiuoti durpėmis arba uždengti eglišakiais.

Dažniausia pasitaikanti liga – šaknies kaklelio puvinys, kuris paprastai plinta šlapią ankstyvą pavasarį, kai dirva yra užmirkus. Tačiau ji gali išplisti ir labai lietingą vasarą. Liga atpažįstama iš gelstančių lapų. Tai pastebėjus, augalus reikia kuo greičiau iškasti ir pūvančias vietas išpjauti iki sveikų audinių. Dieną pradžiovinti tamsioje ir sausoje vietoje. Persodinti sodmenis būtina naujoje vietoje.

Šį augalą sode apgyvendinti kur kas paprasčiau nei manėte
© Shutterstock

Persodinimas

Nepersodintos viendienės gali augti daugiau nei dešimtmetį, tačiau persodinti jas patartina maždaug kas 5-7 metai.

Persodinti šias gėles galite tiek pavasarį, tiek vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje. Tačiau viendienių augintojai pastebi, kad persodintos iki rugpjūčio mėnesio, jos kitais metais auga ir žydi vešliau.

Persodindami padalykite kerus, taip paprastai juos padauginsite, galite paruošti net 20-25 naujus sodinukus, kurie sužydės kitąmet. Labai senus, kurių šaknys susiraizgiusiomis šaknimis augalus galite padžiovinti pavėsyje, bet ne ilgiau kaip parą. Tuomet nukratykite žemę ir mėginkite rankomis atsargiai išardyti šaknų rezginį. Kerus galima skaidyti iki rugsėjo mėnesio.

Sodinant labai svarbu patrumpinti senas šaknis – taip gausiau augs naujos. Nupjaukite ilgus lapus. Žemę perkaskite iki 30 cm gylio ir patręškite, į 1 m² išberdami 100 g kompleksinių mineralinių trąšų.

Želdynuose smulkesnės veislės sodinamos po kelis augalus 40-60 cm atstumais, stambiosios – 80-100 cm atstumu.

Tuomet iškaskite 30 cm gylio duobutes. Jų viduryje supilkite žemių krūveles, ant kurių paskleiskite šaknis ir užberkite.

Augalas sodinamas tokiame pat gylyje kaip augo arba ne giliau nei 2-3 cm nei augo prieš tai. Jei pasodinsite giliau, jis skurs ir prastai žydės.

Persodintas viendienes būtina gausiai laistyti 2-3 savaites, kad netrūktų vandens. Vėliau laistykite saikingai. Atminkite, jei iki žydėjimo prasideda ilgalaikės sausros, reikia retai, bet gausiai laistyti. Liekite taip, kad sudrėktų ne tik paviršius, bet ir šaknų sritis.

Užsakymo nr.: PT_74590838

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Kam labiausiai tinka grikių lukštų mulčias?

Saulius Jasionis paaiškina, kuo skiriasi grikių lukštų mulčias nuo įprastinio, kokios yra jo savybės ir kam labiausiai tinka.

3 požymiai, pagal kuriuos atskirsite šviežius agurkus

Netiesa, kad beprasidedant rudeniui agurkų derlius jau eina į pabaigą – didieji daržovių augintojai tik pradeda tiekti šviežius naujojo derliaus trumpavaisius agurkus į prekybos tinklus. Tačiau, kaip atskirti šviežias daržoves, į ką vertėtų atkreipti dėmesį jas renkantis ir kodėl supakuoti agurkai pranoksta sveriamus – atsako agronomas.

Kaip iki pavasario išlaikyti šviežius kopūstus

Dažniausiai iš visų kopūstų veislių – žiedinis kopūstas, Briuselio kopūstas, ropinis kopūstas, garbanotasis kopūstas ir kiti – mūsų lysvėse ir ant stalų galima išvysti įprastą baltąjį gūžinį kopūstą. Kaip jį išsaugoti šviežią iki pavasario, kokios jo veislės geriausiai tam tinka ir į ką atkreipti dėmesį.

Pomidorų gidas – kokie jūsų mėgstamiausi?

Kol vasara dar nepraėjo, kai yra galimybė – pats metas paragauti retesnių rūšių pomidorų ir atrasti gaminamam valgiui tinkamiausią.

Kaip ilgai išlaikyti šviežius agurkus (4)

Šiais laikais net ir žiemą be vargo galima nusipirkti šviežių agurkų. Tiesa, ne sezono metu jų kainos nemažos, o skonis toli gražu ne toks, kaip šviežiai iš šiltnamio nuskintų agurkų. Turbūt todėl baigiantis sezonui imame svarstyti, kaip maksimaliai pailginti agurkų laikymo laiką? Kokios rūšys tam geriausiai tinka ir į ką atkreipti dėmesį, renkantis agurkus? O svarbiausias klausimas – kur agurkus laikyti?

3 pagrindinės priežastys, kodėl pūva cukinijų žiedai (3)

Cukinijos – neįnoringos, skanios daržovės, jos dera iki pat šalčių. Ar ne visada?Iš tiesų, būna taip, kad vos pražydusios cukinijos ima pūti. Pasiaiškinkime, dėl kokių priežasčių taip nutinka.

Ką būtina nuveikti darže liepos mėnesį

Liepos mėnesį laukia ne vienas svarbus darbas. Metas pasiraitoti rankoves!

Birželio darbai darže

Birželio pradžioje sėkime burokėlius, morkas ir kitas daržoves, kurias laikysime per žiemą.

Lapinių salotų konkurentės gražgarstės – kaip užauginti kvapniuosius lapelius (10)

Gražgarstės, kaip ir dauguma kitų lapinių salotų, sėjamos ankstyvą pavasarį, nes gali iškęsti šaltį, bet jei nespėjote jų pasėti iki šiol, nenusiminkite – sėti galima ir dabar. Gražgarstės auginamos ištisus metus. Kokių sėklų reikia ieškoti, kokią vietą darže skirti gražgarstėms ir kaip apskritai jas reikia auginti?

Augalai, kurie kvepia česnakais ir turi ne vieną naudingą savybę (3)

Smagus šiuo metu laikas atėjo – prasidėjo pirmieji vitaminingieji žalumynai, netrukus lauke sunoks ir pirmosios uogos – valgomieji sausmedžiai, braškės ar žemuogės. Bet ne visi turime daržą ar giminaičius kaime, o geriausiu atveju tik balkoną ar palangę, tad dažnai žoleles ar uogas tenka pirkti. Smagu bent tai, kad nemažai iš šių gėrybių galime rasti laukuose ar miškuose ir jos nieko nekainuoja, tik tereikia šiek tiek pasidomėti, kurias galima valgyti. Štai apie dilgėlių, garšvų ar kiaulpienių lapelių naudą esame daugelis girdėję, o juk kiek dar gamtoje gėrio auga – tiesiog imk ir valgyk. Gaila, kad kartais labiau reklamuojami ne mūsiški augalai, tokie kaip „super maistas“, goji uogos, chia sėklos ar kt. Neturiu nieko prieš šiuos augalus, jie irgi turi daug puikių savybių, tik dažnai pamirštame, kad šalia auganti kukli žolelė turi ne ką mažiau naudos nei „užjūrio gražuolė“. Tad šį kartą prisiminkime arba susipažinkime su dviem augalais, kurie savaime auga mūsų miškuose ir kvepia česnakais.