Pekininiai kopūstai: auginimo ypatumai ir geriausios veislės

Pekininiai kopūstai (pekininiai bastučiai) laikomi nelepiu augalu: tarpsta greitai, per sezoną galima sulaukti kelių derlių, gerai laikosi, yra gardūs ir naudingi. Šie kopūstai sudaro standžiai susuktas cilindro formas, tankias 1,2-1,5 kg svorio, gero skonio gūželes iš šviesiai žalių su beveik baltomis gyslomis lapų. Apie jų auginimą pasakoja LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Roma Starkutė.
Pekininiai kopūstai: auginimo ypatumai ir geriausios veislės
© Shutterstock nuotr.

Pekininiai bastučiai (Brassica pekinensis (Lour.) Rupr) sudaro standžiai susuktas cilindro formos gūželes. Azijoje Pekino kopūstai buvo auginami jau V amžiuje. Europoje jie išplito tik XX amžiuje, bet per trumpą laiką tapo labai populiarūs. Iš šių kopūstų daugiausia gaminamos salotos, todėl kartais jie dar vadinami salotiniais kopūstais.

Dirva. Pekininiams bastučiams reikia gerai sukultūrintų dirvų. Geriausiai – priesmėlis arba lengvas bei vidutinio sunkumo priemolis. Dirvožemio reakcija turi būti 6,5–7,5. Dirvose, kurių pH žemesnis, auga blogai, juos dažnai pažeidžia kopūstų šaknų gumbas. Labai pageidautinas laistymas, ypač auginant vėlyvos vasaros derliui.

Vieta sėjomainoje. Atsižvelgiant į neatsparumą kopūstų šaknų gumbui, reikia vengti auginti po bastutinių šeimos augalų – rapsų, kopūstinių daržovių. Rekomenduojama auginti po javų, gerai auga po tokių daržovių kaip svogūnai, agurkai, pomidorai, salierai, taip pat po bulvių ir burokėlių.

Tręšimas. Pekininių kopūstų poreikis trąšoms: 130–150 kg azoto (N), 50–70 kg fosforo (P2O5), 150–200 kg kalio (K2O). Azoto norma dalijama į dvi dalis. Pusė išberiama prieš sodinimą, kita
pusė – augalams turint 8–10 lapelių, t.y. maždaug 10–14 dienų po sodinimo. Trąšų normos koreguojamos pagal dirvožemio analizes. Pekininiai kopūstai mėšlu netręšiami, tuomet geriau tręšti prieš juos auginamą priešsėlį. Reiklūs kalciui ir borui, ypač karštu oru. Gerus rezultatus duoda šių elementų purškimas per lapus.

Daigų auginimas (paruošimas). Pekininiai bastučiai – daržovė, kilusi iš Kinijos, gerokai toliau į pietus už Lietuvą nutolusios šalies. Vasarą ten diena keliomis valandomis trumpesnė nei Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, auginimas vidurvasarį, kai diena ilgiausia, yra rizikingas, nes per anksti susidaro žiedpumpuris, o tai gali iššaukti žyduolių susidarymą. Kitas labai svarbus veiksnys – temperatūra. Palankiausios temperatūros sąlygos vyrauja rudeninio auginimo metu, kai daigai išauginami esant apie 20 laipsnių temperatūrai, o vėliau, augalams augant, temperatūra nukrinta maždaug iki 10 laipsnių. Pavasarinio auginimo ciklų metu temperatūros kaita yra atvirkščia, todėl reikia laikytis žemiau išvardytų daigų išsiauginimo principų ir nepamiršti, kad kasetėse išauginti daigai geriausiai pakelia persodinimą. Sėklas geriausia sėti šiltnamyje į kasetes, pripildytas durpių substrato turinčio visas reikiamas maisto medžiagas. Po sėjos iki dvejų tikrųjų lapų susiformavimo fazės dieną ir naktį palaikoma 20–22 laipsnių temperatūra, vėliau ji palaipsniui mažinama taip, kad prieš pat sodinimą temperatūra naktį būtų 8–10 laipsnių, o dieną 15–17 laipsnių. Daigų visiškai nereikia grūdinti. Įsidėmėtina, kad pekininiai bastučiai tik pavadinimu primena kopūstus, tad juos reikėtų vertinti kaip visai atskirą daržovę, ypač daigų auginimo tarpsnyje.

Sodinimas. Dirva turi būti išdirbta puriai ir giliai bei suvoluota. Sodinti reikia į šviežiai paruoštą dirvą iki dviejų trečdalių puodelio aukščio. Pasodinus giliau, vėliau augalai pradeda pūti. Pavasarį pekininiai bastučiai dažniausiai auginami po priedangomis. Tuneliuose po plėvele dažniausiai galima sodinti jau balandžio pabaigoje, o laukuose, kurie pridengti agroplėvele, – balandžio paskutinę dekadą arba gegužės pradžioje.

Pekininius bastučius, kurie bus auginami be priedangų, galima sodinti tik gegužę. Tačiau
nereikia pamiršti, kad pavasarinė produkcija visuomet būna susijusi su žyduolių rizika, o nuoseklus aukščiau išdėstytų rekomendacijų laikymasis šią riziką gerokai sumažina.

Auginimas pasėjus tiesiai į dirvą. Nors mūsų sąlygomis ir rizikinga, tačiau rudeniniam derliui galimas pekininių bastučių auginimas pasėjus tiesiai į dirvą. Tokiu atveju reikia labai gerai įdirbti žemę, suvoluoti jos paviršių. Sėjant 1 ha lauko reikia apie 120–130 tūkst. sėklų. Sėklos turi būti įterptos maždaug 1 cm gylyje.

Priežiūros darbai ir augalų apsauga. Pekininių bastučių vegetacijos laikotarpis labai trumpas, todėl daugelis apsaugos priemonių apsiriboja profilaktika, sėklų beicavimu. Kadangi augalai sodinami tankiai, priežiūros darbus galima atlikti tik lengvais mechaniniais padargais arba rankiniu būdu. Dirbant priežiūros darbus, reikia stengtis nepriberti žemių po augalais, nes dirvoje esantys patologiniai mikroorganizmai sukelia infekcijas ir augalų puvimą.

Pavasarinio auginimo metu didžiausią pavojų kelia kenkėjai, ypač spragės ir kopūstinės musės.
Auginant pekininius bastučius vėlyvos vasaros ir rudens derliui, kopūstinės musės nėra tokios pavojingos, tačiau augalus dažniau puola tokie kenkėjai kaip amarai, kopūstinio pelėdgalvio ir kopūstinio baltuko vikšrai bei tripsai. Vegetacijos metu, pradedant gūžių formavimosi faze, lauke gali pradėti plisti ligos, pirmiausia bastutinių juodoji dėmėtligė (alternariozė) bei pilkasis puvinys.

Kai kritulių nepakanka, pageidautinas plantacijos laistymas. Tačiau laistyti reikia nedidelėmis vandens dozėmis (5–10 mm kritulių), kas 3–4 dienas, kad nesuplaktume dirvos. Jeigu augalams trūksta kalcio, ypač tuomet, kai augalai gauna nepakankamai vandens, gali pradėti nykti lapų kraštai viršutinėje besiformuojančių gūžių dalyje. Tai fiziologinė liga, vadinama „lapų galiukų nudegimu“, kurią sukelia nepakankamas kalcio kiekis toliausiai nuo šaknų nutolusiose augalo dalyse. Kelią šios ligos vystymuisi gerai užkerta augalų purškimas jų intensyvaus vystymosi metu 1 proc. kalcio salietros tirpalu arba kalcio turinčiomis lapų trąšomis.

Derliaus nuėmimas ir sandėliavimas. Tiesioginiam pardavimui pekininių bastučių gūžės nuimamos be šoninių lapų ir pakuojamos į plėvelę, kuri puikiai apsaugo nuo greito vytimo ir perdžiūvimo. Geriausiai tinkamos nuėmimui taisyklingos formos ir kietos, bet neperaugusios gūžės. Rudenį sandėliavimui šių kopūstinių daržovių derlius nuimamas prieš šalnas, kai baigiasi vegetacija. Lietuvos sąlygomis tai dažniausiai rugsėjo pabaiga – spalio pradžia. Pekino kopūstams nebaisus naktinis temperatūros nukritimas iki -5 oC, tačiau po šalnų nuimtos gūžės žymiai blogiau išsilaiko. Rekomenduojama derlių nuimti po pietų, kai augalai šiek tiek apdžiūsta. Gūžes reikia kirsti su šoninių lapų vainiku ir atsargiai sudėti į skylėtas plastmasines ar medines dėžes. Rekomenduojama taip sudėti gūžes šaldytuve, kad prie jų prieitų oras. Rekomenduojama temperatūra 0 oC bei 80–90 proc. drėgmė.

Naujos veislės ir hibridai. Nuo labai ankstyvų iki ilgam sandėliavimui skirtų pekininių bastučių hibridų, kurie išsiskiria derlingumu, pakantumu žyduolių formavimuisi, atsparumu ligoms, patrauklia gūžių išvaizda ir puikiu skoniu.

Nors ši daržovė laikoma greitos vegetacijos, ji skirstoma pagal sunokimo laiką: ankstyvos veislės – 40–55 dienų, vidutinio ankstyvumo – 55–60 dienų, vėlyvos – 60–80 dienų. Per keletą metų iš daugybės augintų Pekino kopūstų veislių ir hibridų, labiausiai pasiteisino rudeniniam derliui ir ilgam laikymui ‘Morillo – Storido‘ F1 ir ‘Bilko H‘ hibridai. Jų gūžės išsilaiko iki sausio – vasario mėnesio ir nepajuoduoja. O vasaros sezonui tinkmiausias hibridas ‘Sprinkin H‘. Minėti hibridai išsiskiria derlingumu, pakantumu žyduolių formavimuisi, atsparumu ligoms, patrauklia gūžių išvaizda ir puikiu skoniu.

‘Morillo – Storido‘ F1 – vidutinio ankstyvumo hibridas. Vegetacijos periodas 75–80 dienų po daigų pasodinimo. Augalas didelis su daugybe apgaubiančių lapų. Gūžė ovaliai cilindriškos formos, tamsiai žaliais lapais, 1,5-2,5 kg svorio. Atsparus žiedynų formavimui. Pakankamai atsparus lapų galiukų nudegimui, gyslų patamsėjimui, rizoktoniozei. Atsparus magnio trūkumui. Tinka auginti rudens derliui naudoti šviežius ir ilgai sandėliuoti. Sandėliavimo metu išlaiko gražią žalią spalvą, lengvai valomi.

‘Bilko H‘ – vidutinio vėlyvumo hibridas pasižymi išskirtinai ilgo sandėliavimo laikotarpiu ir puikia kokybė. Vegetacijos trukmė apie 70 dienų po daigų pasodinimo. Gūžės cilindro formos, vidutinio dydžio, tankios, stangrios, 1,2-1,5 kg svorio, gero skonio. Net labai ilgai išlaikytos išsaugo gražią, šviežios žalumos spalvą. Lapai tamsiai žali, šiek tiek klostyti, mažai jautrūs ligoms. Hibridas pasižymi atsparumu šaknų gumbo ligų sukėlėjams. Ilgam laikymui skirtus Pekino kopūstus rekomenduojama sodinti liepos mėnesio antroje pusėje. Tinka auginti vasariniam bei rudeniniam (rudens) derliui naudoti šviežius ir ilgai sandėliuoti.

Žyduolių kiekiui didelės įtakos turi ir veislė, todėl karštą vasarą parenkami tam skirti hibridai. Vasaros sezonui tinkamas ankstyvas hibridas ‘Sprinkin H‘. Vegetacijos periodas – 55–60 dienų. Gūžės cilindro formos, vidutinio dydžio, 1,2-2 kg svorio. Hibridas išsiskiria itin gera gūžių kokybe, gausiu derliumi, augalai nelinkę formuoti žyduolių. Galima auginti iš daigų ir tiesiogiai iš sėklų. Tinka šviežiam vartojimui ir trumpam laikymui.

‘Emiko‘ F1 – naujas, vidutinio ankstyvumo hibridas. Universalus – galima auginti ir ankstyvajam, ir vasaros bei rudens derliui. Vegetacija 63 dienos. Rudeninis derlius tinka ilgesniam laikymui. Hibridas atsparus gūžių puviniui ir kopūstų šaknų gumbui. Gūžės kietos, gerai ir standžiai susuktos, patrauklios cilindro formos, vidutinio dydžio, sveria 0,9–1,6 kg. Išoriniai lapai platūs, tankūs, pakilę, tamsiai žalios spalvos. Norint užauginti smulkesnių gūžių, galima sodinti tankiai. Užaugusių gūžių derliaus nuėmimo laikotarpis ilgas.

‘Capitol‘ F1 (nauja veislė) - Ankstyvas hibridas, sėjamas nuo liepos vidurio.. Gūžės didelės, standžiai susisukusios, žalsvos, elipsės formos. Gūžės vidutinio dydžio 1,5–2 kg. Vegetacija 58-65 dienos.

‘Kaboko‘ F1 (nauja veislė) – labai ankstyvas, trūkinėjimui atsparus, universalus hibridas, tinkamas auginti ankstyviausiam derliui po priedangomis, o taip pat auginti vasarą. Vegetacija 49 dienos. Gūžės kompaktiškos, cilindriškos, standžiai ir tvirtai susuktos, kietos, 0,8-1,2 kg svorio. Išoriniai lapai tamsiai žali. Pailgos formos gūžes labai patogu aptraukti polietileno plėvele. Hibridas atsparus „lapų galiukų nudegimui“. Rekomenduojama sodinti 65–80 tūkst. augalų/ha tankumu, laikantis 35 x 35 cm atstumo.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Apsilankymas medelyne, kurį saugo žąsys

Viename didžiausiame Dzūkijos regiono šeimos medelyne auginama didžiulė įvairovė beveik 600 taksonų (skirtingų pavadinimų rūšių ir veislių) dekoratyvinių augalų: spygliuočių, lapuočių, vijoklinių ir daugiamečių gėlių, tinkamų auginti Lietuvos klimatinėmis sąlygomis. Apie medelyno naujoves – retus įdomius augalus bei žąsų panaudojimą augalų priežūrai pasakoja medelyno įkūrėjas Tomas Panka.

Agronomas atskleidžia, koks turi būti paskutinis darbas šiltnamyje rudenį (5)

Ruduo jau įpusėjo ir daugelis daržovių augintojų savo užaugintas gėrybes panaudojo ruošiant atsargas žiemai. Apie jų paruošimą žinoma daug, tačiau dar nereikia užmiršti darbų šiltnamyje. Vienas iš jų – dirvos perkasimas, kurį geriausia atlikti lapkričio mėnesį ir jokių būdu nepalikti to pavasariui. Kaip ir kodėl tą padaryti reikia dabar, pasakoja agronomas.

Idealaus česnakų auginimo ir laikymo paslaptys (25)

Sultingų česnakų galvutės – tobulas barščių akcentas. Be to, česnakai – tai natūralus antibiotikas. Jei jo vartosite kasdien, jokios peršalimo ligos jums nebaisios.

Kokie sodo ir daržo darbai dar liko?

Daugelis sodo ir daržo darbų jau atlikta, tačiau tikrai dar ne visi. Norint sėkmingai užbaigti šį sezoną ir pasidžiaugti derliumi, reikia spėti laiku nuimti likusias daržoves bei paruošti dirvą kitiems metams. Derliaus šventę ir daržo finalinių darbų pradžią skelbia ir sostinės Antakalniečių bendruomenė, savaitgalį susirinksianti į projekto „Daržas mieste – Tavo Žalia stotelė“ derliaus šventę. Šventės metu miestiečiai dalinsis iš savo derliaus pagamintais patiekalais bei patarimais, kokie paskutiniai akcentai liko daržo ir sodo darbų sąraše. Tad, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį dar rugsėjį?

Pomidorų veislės, kurios visuomet džiugins derliumi (62)

„Hibridiniai pomidorai pasižymi atsparumu ligoms, derlingumu ir ilgu derėjimo periodu, tačiau skonio savybėmis šiek tiek nusileidžia veisliniams pomidorams. Nuskynus žalius (dar nesunokusius) hibridinius pomidorus, jais galima mėgautis net po mėnesio, tačiau hibridinių pomidorų sėklų pasiruošti patiems nepatartina. Veisliniai pomidorai labai skanūs, trumpiau dera, didžiulė jų veislių įvairovė, o pasiruošus sėklų iš pačių išaugintų pomidorų, bus išsaugotos visos tai veislei būdingos savybės“, - pasakojo Vytautas Pėstininkas per dešimtąją pomidorų augintojų šventę, kuri vyko Alytuje.

Kaip lysves paruošti rudeniui

Ruduo yra didžiausias darbymetis daržininkams – nurenkamas derlius, žemė ruošiama žiemai, kai kurios kultūros sėjamos prieš žiemą. Pataria, kokius darbus reikia nudirbti darže rugsėjo pabaigoje – spalį.

Gudrybės, padėsiančios sėkmingai užbaigti pomidorų auginimo ciklą (10)

Patyrę daržovių augintojai žino, kad rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai – viena iš paskutinių galimybių sulaukti pomidorų derliaus, todėl dar šį mėnesį svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus. Vienas iš jų – pomidorų lapų skynimas. Kaip ir kada geriausia tai daryti, pataria agronomas Nerijus Rakickas.

Kodėl geriau svogūnus sodinti prieš žiemą (30)

Svogūnus augina turbūt visi sodininkai. Tik vieniems tai sekasi geriau, kitiems blogiau. Nepriklausomai nuo to, ne visi žino, kad svogūnus kur kas geriau sodinti prieš žiemą.

Sezono aktualijos: daržo alternatyva

Kadaise valgomų gėrybių gausa atspindėjo sodo estetikos esmę, buvo puošnumo sinonimas ir privalomas kraštovaizdžio dizaino atributas. Tik vėliau pradėta grupuoti augalus, o nevalgomus imta vadinti dekoratyviaisiais. Tinkami naudoti maistui dekoratyvumo statuso neteko, ir turėjo prabėgti nemažai laiko, kol vėl jį atgavo. Ilgainiui pastebėta, kad daržovių, prieskoninių žolių grožis išryškėja auginant jas vazonuose – augalų dailumą atskleidžia indai, įvairiausios jų derinimo ir pačių sodinių komponavimo galimybės.

Cukinijos – kaip auginti ir prižiūrėti, kad derlius džiugintų visuomet

Šiuo metu cukinijos – plačiai auginamos daržovės. Šviežias cukinijas galima dėti į salotas arba supjaustytas pailgomis riekelėmis naudoti su pavilgais, padažais. Jaunų cukinijų vaisius rekomenduojama suvartoti per savaitę, o didesnius (16-22 cm) galima laikyti apie 4 savaites. Geriausiai išsilaiko 22-26 cm ilgio vaisiai, nors fiziologiškai jie dar nėra subrendę ir jų odelė per minkšta. Žalios spalvos cukinijos išlieka šviežesnės ilgiau, negu geltonos. Maistui galima naudoti ne tik vaisius, bet ir cukinijos žiedus. Nuskinti vyriškieji cukinijos žiedai prikemšami įdaro, tada apvoliojami tešloje ir iškepami.

Gausaus pomidorų derliaus paslaptys (36)

Vasara įsibėgėjo, ir daržininkai dažnai su nerimu ir viltimi žiūri į pomidorų krūmus – ar gerai žydi, ar daug užmezgė pomidorų, ar sveiki. Visi nori, kad šiemet derlius būtų geresnis nei ankstesniais metais.

Kaip tinkamai laistyti daržoves šiltnamyje? (10)

Šiltnamis yra naudingas tuo, kad suteikia galimybę daržovių derlių skinti kur kas ilgesnį laiką nei auginant juos paprastose lysvėse. Norint turėti gausų ir kokybišką derlių, labai svarbu daržoves tinkamai prižiūrėti ir laistyti, nes vasaros laikotarpiu galima susidurti su įvairiomis problemomis: permaininga oro drėgme bei temperatūra ar intensyviu kenkėjų ir ligų plitimu.

Vertikalus daržas: privalumai ir trūkumai (4)

Vertikalioji daržininkystė šiandien yra inovatyvios urbanistinės sodininkystės metodas, nors senovėje vertikaliai augantys ir vertikaliai auginami augalai buvo populiarūs įvairiose kultūrose. Jūs galite auginti ir dekoratyvinius augalus, ir daržoves vertikaliai, nepriklausomai nuo to ar gyvenate mieste, ar kaimiškoje vietovėje. Štai kelios priežastys, kodėl turėtumėte apmąstyti šį pasirinkimą.

Patarimai, kaip geriausia mulčiuoti augalus (5)

Dirvos mulčiavimas – seniai daržininkystėje, bet kol kas mažai mūsų sodininkų naudojamas agrotechnikos būdas. Mulčio nauda labai didelė. Jis ne tik neleidžia veistis piktžolėms, skatina mikroorganizmų veiklą, privilioja sliekų, pagerina dirvos struktūrą, saugo ją nuo išdžiūvimo ir šalnų, neleidžia vėjui išpustyti vertingų maisto medžiagų, bet ir puošia kiemą, gėlyną, alpinariumą.

Džiuginančio derliaus ABC: pomidorų laistymas ir tręšimas (22)

Tarp sodininkų ir daržininkų, ko gero, sunku būtų rasti populiaresnę kultūrą, nei pomidorai ir agurkai. Nei vasarą, nei žiemą jiems nėra lygių – nei lysvėse, nei stiklainiuose. Todėl nenuostabu, kad sodininkams tokia svarbi yra pomidorų išvaizda, jų žydėjimas, ir derlingumas.