Pats metas išsirinkti paprikų veisles

Jau pats laikas išsirinkti paprikų veisles, kurias auginsime šiltnamyje, po priedangomis ar daržo lysvėje. Paprikos ilgos vegetacijos daržovės, tad vasario mėnesį jau turime jų pasisėti į daigyklas šildomame šiltnamyje ar ant šviesios palangės.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Paprikos – daugiamečiai augalai, kilę iš Pietų Amerikos žemyno, o pas mus Lietuvoje šios daržovės yra vienmetės ir sėjamos kasmet. Pietų Amerikoje, auginamas kaip daugiametis augalas, vartojamas kaip egzotiškas prieskonis. Į Europą raudonųjų pipirų sėklos atvežtos XV amžiuje keliautojo Kristupo Kolumbo. Pirmiausia pateko į Balkanus, Vengriją, kur kultivuojant palaipsniui prarado savo aštrumą ir tapo saldžiąja paprika. Pramoninę reikšmę šios daržovės įgijo nuo praėjusio šimtmečio vidurio.

Paprikos dažnai vadinamos pipirais arba ankštpipiriais. Pagal skonį europiečiai paprikas suskirstė į saldžiąsias ir aitriąsias. Saldžiosios naudojamos valgių ir garnyrų gaminimui, o aitriosios paprikos – kaip prieskonis padažams, sriuboms, marinatams, mėsos patiekalams paskaninti.

Biocheminė sudėtis, maistinės ir gydomosios savybės

Ypač didelę naudą duoda saldžiosios paprikos vaisiai, turintys daug biologiškai aktyvių medžiagų. Juose susikaupia vitamino C (askorbinės rūgšties) žymiai daugiau nei kitose daržovėse. Priklausomai nuo saldžiosios paprikos augimo sąlygų, veislės savybių ir sunokimo laiko, vaisiuose susikaupia vitamino C vidutiniškai 100-200 mg/ 100 g žalios masės. Vaisiuose gausu angliavandenių, mineralinių medžiagų, ypač kalio (200 mg%), B1, B2, B6, E, P (300–450 mg %) vitaminų. Be to, vaisiuose gausu karotino, folinės rūgšties, vitamino PP ir eterinių aliejų bei nemažai geležies, magnio bei fosforo. Vitaminų kiekis bei sudėtis saldžiosios paprikos vaisiuose 5-10 kartus didesnis nei agurkuose arba pomidoruose. Jų vaisiai ilgiau išsilaiko, puikiai transportuojami. Dėl vertingos biocheminės sudėties saldžiosios paprikos yra naudingos sveikatai, nes stiprina ir plečia kraujagysles, naikina infekcinių ligų sukėlėjus, padeda peršalus, malšina uždegimus, šarmina organizmą, saugo nuo aterosklerozės, naikina žalingas bakterijas, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, gerina apetitą, stimuliuoja virškinimo procesus, gerina kraujo sudėtį, stiprina organizmą. Saldžiosios paprikos noriai valgomos žalios, troškintos, keptos ar konservuotos.

Beje, ir aitriosios paprikos vertingos savo sudėtimi, tik į valgius jų dedama žymiai mažesni kiekiai, naudojamos kaip prieskoniai. Saldžioji ir aitrioji paprikos yra pagrindinis prieskonis vengrų virtuvėje, tokių patiekalų kaip guliašas ruošimui. JAV jos labai dažnai naudojamos kaip pagardas prie žuvies, kiaušinių, sūrio ir daržovių troškinių. Ispanijoje paprikos vaisiais paskaninami ryžiai, jūros gėrybės, dešros. Maroke paprikos naudojamos patiekalų iš pomidorų ir salotų gamybai. Iš tiesų, paprikos skonis vyrauja nuo saldaus iki švelniai aštraus. Amerikoje išaugintos paprikos yra švelniausios, o tuo tarpu Vengrijoje vyrauja didžiausias paprikos skonių asortimentas, kurį nulemia dirvožemis bei klimato sąlygos.

Paprikų įvairovė

Vienametėms paprikoms (Capsicum annuum L.) priklauso saldžiosios, aitriosios (čili pipiriukai) ir pusiau aitriosios paprikos. Paprikos šilumą mėgstančios, ilgos vegetacijos (130-170 d.) daržovės, todėl jų daigai auginami apšildomuose šiltnamiuose, ant šviesios palangės ar kitoje šiltoje šviesioje patalpoje. Paprikų daigai auga lėtai ir, priklausomai nuo auginimo sąlygų, veislės bei hibrido, užauga per 70–80 dienų.

Paprikų sėjos laikas priklauso nuo auginimo vietos, jei bus sodinama šildomuose šiltnamiuose, sėklos sėjamos sausio mėn. iki vasario vidurio, o jei nešildomuose – sėklos sėjamos nuo vasario vidurio. Apšildomuose šiltnamiuose labiau tinka auginti aukštaūges vidutinio ankstyvumo ir vėlyvumo veisles. Nešildomuose polietileno šiltnamiuose, lauke po polietileno priedangomis ar polietileno šiltnamiuose po žalumyninių daržovių ir ankstyvųjų daigų auginamos ankstyvųjų veislių paprikos.

Saldžiosios paprikos vaisiai būna įvairių formų – cilindriniai, kūgiški, smailėjantys, plokšti, įvairiausių spalvų – raudoni, oranžiniai, geltoni, gelsvai žali, žali, violetiniai, rudi, kreminiai (nokimo metu keičiasi į geltoną, o vėliau į apelsinų spalvą). Vaisių svoris 50-400 g. Išskirtinės varpelio formos paprikos – kai sunoksta, varpeliai nusidažo ryškiu raudoniu.
Vertingos ir vidutinio aitrumo paprikos, 14-45 cm ilgio ir 4 cm skersmens, ir aitriosios paprikos, kiek mažesniais vaisiais, ir dekoratyviosios paprikos smulkiais vaisiais, kurias galima auginti vazonuose ar loveliuose balkone ar ant palangės.

Naujos veislės ir hibridai

Saldžioji paprika
Saldžiosios paprikos veislių ir hibridų yra didžiulis pasirinkimas, pagal ankstyvumą, vaisių spalvą ir formą, augalų aukštį.
‘Arlequin‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas, augintinas (tinka auginti) lauke ir po priedangomis. Vaisiai kūgiški, 5x18 cm dydžio, apie 140 g svorio, storomis sienelėmis. Visiškai sunokę būna raudoni. Tinkami ilgiau laikyti.
‘Rodrigo‘ F1 – puikus, vidutiniškai ankstyvas hibridas, atsparus ligoms. Vaisiai nepaprastai gražūs, stambūs, 10x12 cm dydžio, apie 250 g svorio, mėsingi, storomis sienelėmis, be mažyčių įtrūkių, tamsiai raudoni.
‘Solario‘ F1 – labai ankstyvas hibridas, augintinas nešildomuose šiltnamiuose. Vaisiai raudoni, stambūs, kubo formos, 10x12 cm dydžio, apie 250 g svorio, storomis sultingomis sienelėmis, malonaus skonio.
‘Twingo‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas, atsparus ligoms, augintinas visų tipų šiltnamiuose. Vaisiai geltoni, bloko formos, 9x11 cm dydžio, apie 200 g svorio, storomis mėsingomis sienelėmis, labai skanūs.
‘Garnet‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas, augintinas šiltnamiuose ir po priedangomis. Vaisiai apie 200 g svorio, kubo formos, geltoni, 5–7 mm storio sienelėmis.
‘Paradise‘ F1 – – vidutiniškai ankstyvas hibridas, augintinas šiltnamiuose. Vaisiai kubo formos, apie 220 g svorio, vidutinio storio sienelėmis, ryškiai raudoni, blizgūs.
‘Oreny‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas, augintinas šiltnamiuose. Augalai žemi. Vaisiai oranžiniai, kubo formos, 110 -130 g svorio. Sienelės mėsingos, 6 mm storio.
‘Afrodita‘ – vidutiniškai vėlyva veislė, augintina šiltnamiuose ir plėveliniuose tuneliuose. Vaisiai oranžiniai, 9,2x9 cm dydžio, apie 200 g svorio, kubo ar širdies formos, saldūs.
‘Fatima‘– vidutiniškai ankstyva veislė augintina šiltnamiuose ir lauke. Vaisiai raudoni, 9x16 cm dydžio, buku galu, 6-8 mm storio sienelėmis, labai skanūs. Tinka šaldyti ir konservuoti.
‘Ingrid‘ – vidutiniškai vėlyva veislė augintina šiltnamyje ir po priedangomis. Vaisiai kubo formos, apie 200 g svorio, saldūs, tamsiai rudos spalvos.
‘Hamik‘– vidutiniškai vėlyva veislė augintina šiltnamiuose ir lauke. Augalai vidutinio aukščio. Vaisiai nepaprastai saldūs ir skanūs, beveik be sėklų, 30-40 g svorio, 8-10 ilgio, 3 mm storio sienelėmis.
‘Numex Suave Red‘ – augalai iki 90 cm aukščio, nepaprastai derlingi. Vaisiai ryškiai raudoni, forma primena karūną, 2,5-4 cm ilgio ir tiek pat skersmens, švelniai aštraus skonio (1 balas iš 10).

Laiko patikrintos kitos vertingos veislės

‘California Wonder‘ – augalai 60–70 cm aukščio. Vaisiai raudoni, briaunoti, bloko formos, mėsingi ir skanūs.
‘Corno Rosso‘ – vaisiai raudoni, smailėjantys, rago formos, sultingi, labai saldaus ir malonaus skonio, vidutinio storio sienelėmis. Ypač tinka patiekalams puošti.
‘Ožarowska‘ – vaisiai raudoni. Vaisių sienelės storos, sultingos. Auginama plėvelių šiltnamiuose. Gerai dera esant mažesniam apšvietimui ir žemesnei temperatūrai.
‘Yellow California Wonder‘ – vaisiai geltoni, kubo formos, mėsingomis sienelėmis, saldūs ir sultingi. Lauke ir plėveliniuose šiltnamiuose augintina vidutiniškai ankstyva veislė.
‘Zorza‘ (vaisiai gelsvi) – vaisiai vidutinio dydžio, ištempto kubo formos, gelsvi, saldūs. Žemaūgė ankstyva veislė, augintina po priedangomis ir lauke.

Aitrioji ir dekoratyvinė paprika

‘De Cayenne‘ – lauke ir plėveliniuose šiltnamiuose augintina aitriųjų paprikų veislė. Vaisiai raudoni, ištempto kūgio formos, storomis sienelėmis, labai aitraus skonio. Vartojami kaip prieskoniai. Tinka konservuoti ir džiovinti.
‘Draky‘ F1 – ankstyvas pusiau aitriųjų paprikų hibridas. Augalai ilgai ir gausiai dera. Vaisiai raudoni, kūgio formos, 4x15 cm dydžio, 4 mm storio sienelėmis, vienodi.
‘Yvona‘ – dekoratyvinė paprikų veislė. Augalai žemi, tinkami auginti vazonuose. Vaisiai labai aitrūs, raudoni, smulkūs, trumpi, trikampio kūgio formos. Tinka maistui pagardinti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Ekspertai pataria: 5 daugiausiai ramybės neduodantys sodo ir daržo kenkėjai

Vasarą sode bei darže intensyviai darbuojasi ne tik jų savininkai, bet ir nelaukti įsibrovėliai – kenkėjai. Paklausėme ekspertų, kaip kovoti su daugiausiai rūpesčių keliančiais sklypo įnamiais.

Vyšninis amaras – kaip jį išnaikinti natūraliomis priemonėmis

Jei ant jaunų vaismedžių pastebėjote mažus juodus vabalėlius, primenančius museles ar skruzdėles, greičiausiai, jūsų medžius užpuolė vyšniniai amarai. Papasakosime, kaip jie kenkia vaismedžiams, ir kaip su jais kovoti natūraliomis priemonėmis.

Patisonai: auginimo ir priežiūros ypatybės

Patisonai – viena iš moliūgo atmainų, kuri išsiskiria savo vaisių forma. Priklausomai nuo veislės, jie gali būti lėkštės arba varpo formos. Ši daržovė yra vertinama dėl savo dietinių savybių. Patisonai yra nesudėtingai virškinami, o juose esančios medžiagos skatina vandens išsiskyrimą.

Kenkėjų suaktyvėjimas birželio mėnesį: kaip to išvengti

Birželis – mėnuo, kai darže aktyviai darbuojasi ne tik daržininkai, bet ir kenkėjai. Norint susidoroti su kenkėjų problema, svarbus yra atitinkamų veiksmų (prevencijos, stebėjimo, įvertinimo ir kovos) derinys. Tad kaipgi apsaugoti daržą nuo kenkėjų įsiviešpatavimo?

Smidrų populiarumo paslaptys: kaip auginti bei gardžiai pagaminti šias daržoves

Jau ketvirtą kartą Žalgirių kaime (Ukmergės rajone) ekologinio ūkio šeimininkė Genovaitė Sakalauskienė kartu su doc. Audrone Žebrauskiene surengė smidrų (šparagų) festivalį.

Kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti

Niekas nenuginčys, kad savame darže užauginti pomidorai yra kur kas geresnio skonio bei kvapo nei parduotuvėje pirkti, tačiau reikia pabrėžti, kad šie augalai reikalauja nemažai dėmesio. Tam, kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti kokiomis ligomis šie augalai dažniausiai serga ir kaip jų išvengti.

Išbandyti kavos tirščių panaudojimo būdai sode (1)

Jeigu kiekvieną rytą geriate kavą, jums yra prieinamas nuostabus organinių medžiagų šaltinis. Kavos tirščiai turi nemažai azoto, kuris yra itin reikalingas tinkamam augalų augimui. Juose taip pat yra magnio, kalcio, kalio ir kitų mikroelementų.

Įdomūs faktai apie bulvinių šeimos augalus

Jeigu galvojate, kad bulvinių šeimai (Solanaceae) priklauso tiktai bulvės, tai tikrai klystate, nes šioje gausioje augalų šeimoje yra daug įdomių augalų: dekoratyvinės gėlės, valgomi, nuodingi ir vaistiniai augalai. Lietuvoje savaime auga tik trys bulvinių šeimos atstovai, o visi kiti – atvežtiniai. Dauguma iš jų yra nuodingi, tame tarpe ir bulvės.

Kaip teisingai laistyti pomidorus?

Pomidoras ne veltui yra užsitarnavęs daržo karaliaus vardą, juk šiais gardėsiais mėgaujamės tiek vasaros, tiek žiemos metu. Tam, kad būtų galima džiaugtis gausiu ir kokybišku derliumi, laistymas yra be galo svarbus.

5 vabzdžiai, kurie yra nepamainomi pagalbininkai sode ir darže

Ne visi sode ar darže randami vabzdžiai – kenkėjai. Kai kurie iš jų yra tikri sodininkų pagalbininkai, padedantys kovoti su įvairiais augalams ramybės neduodančiais kenkėjais. Kviečiame plačiau susipažinti su 5 entomofagais (vabzdžiais, kurie minta kitais vabzdžiais), kurių viešnagė sode ir darže yra itin laukiama.