Pats metas išsirinkti paprikų veisles

Jau pats laikas išsirinkti paprikų veisles, kurias auginsime šiltnamyje, po priedangomis ar daržo lysvėje. Paprikos ilgos vegetacijos daržovės, tad vasario mėnesį jau turime jų pasisėti į daigyklas šildomame šiltnamyje ar ant šviesios palangės.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Paprikos – daugiamečiai augalai, kilę iš Pietų Amerikos žemyno, o pas mus Lietuvoje šios daržovės yra vienmetės ir sėjamos kasmet. Pietų Amerikoje, auginamas kaip daugiametis augalas, vartojamas kaip egzotiškas prieskonis. Į Europą raudonųjų pipirų sėklos atvežtos XV amžiuje keliautojo Kristupo Kolumbo. Pirmiausia pateko į Balkanus, Vengriją, kur kultivuojant palaipsniui prarado savo aštrumą ir tapo saldžiąja paprika. Pramoninę reikšmę šios daržovės įgijo nuo praėjusio šimtmečio vidurio.

Paprikos dažnai vadinamos pipirais arba ankštpipiriais. Pagal skonį europiečiai paprikas suskirstė į saldžiąsias ir aitriąsias. Saldžiosios naudojamos valgių ir garnyrų gaminimui, o aitriosios paprikos – kaip prieskonis padažams, sriuboms, marinatams, mėsos patiekalams paskaninti.

Biocheminė sudėtis, maistinės ir gydomosios savybės

Ypač didelę naudą duoda saldžiosios paprikos vaisiai, turintys daug biologiškai aktyvių medžiagų. Juose susikaupia vitamino C (askorbinės rūgšties) žymiai daugiau nei kitose daržovėse. Priklausomai nuo saldžiosios paprikos augimo sąlygų, veislės savybių ir sunokimo laiko, vaisiuose susikaupia vitamino C vidutiniškai 100-200 mg/ 100 g žalios masės. Vaisiuose gausu angliavandenių, mineralinių medžiagų, ypač kalio (200 mg%), B1, B2, B6, E, P (300–450 mg %) vitaminų. Be to, vaisiuose gausu karotino, folinės rūgšties, vitamino PP ir eterinių aliejų bei nemažai geležies, magnio bei fosforo. Vitaminų kiekis bei sudėtis saldžiosios paprikos vaisiuose 5-10 kartus didesnis nei agurkuose arba pomidoruose. Jų vaisiai ilgiau išsilaiko, puikiai transportuojami. Dėl vertingos biocheminės sudėties saldžiosios paprikos yra naudingos sveikatai, nes stiprina ir plečia kraujagysles, naikina infekcinių ligų sukėlėjus, padeda peršalus, malšina uždegimus, šarmina organizmą, saugo nuo aterosklerozės, naikina žalingas bakterijas, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, gerina apetitą, stimuliuoja virškinimo procesus, gerina kraujo sudėtį, stiprina organizmą. Saldžiosios paprikos noriai valgomos žalios, troškintos, keptos ar konservuotos.

Beje, ir aitriosios paprikos vertingos savo sudėtimi, tik į valgius jų dedama žymiai mažesni kiekiai, naudojamos kaip prieskoniai. Saldžioji ir aitrioji paprikos yra pagrindinis prieskonis vengrų virtuvėje, tokių patiekalų kaip guliašas ruošimui. JAV jos labai dažnai naudojamos kaip pagardas prie žuvies, kiaušinių, sūrio ir daržovių troškinių. Ispanijoje paprikos vaisiais paskaninami ryžiai, jūros gėrybės, dešros. Maroke paprikos naudojamos patiekalų iš pomidorų ir salotų gamybai. Iš tiesų, paprikos skonis vyrauja nuo saldaus iki švelniai aštraus. Amerikoje išaugintos paprikos yra švelniausios, o tuo tarpu Vengrijoje vyrauja didžiausias paprikos skonių asortimentas, kurį nulemia dirvožemis bei klimato sąlygos.

Paprikų įvairovė

Vienametėms paprikoms (Capsicum annuum L.) priklauso saldžiosios, aitriosios (čili pipiriukai) ir pusiau aitriosios paprikos. Paprikos šilumą mėgstančios, ilgos vegetacijos (130-170 d.) daržovės, todėl jų daigai auginami apšildomuose šiltnamiuose, ant šviesios palangės ar kitoje šiltoje šviesioje patalpoje. Paprikų daigai auga lėtai ir, priklausomai nuo auginimo sąlygų, veislės bei hibrido, užauga per 70–80 dienų.

Paprikų sėjos laikas priklauso nuo auginimo vietos, jei bus sodinama šildomuose šiltnamiuose, sėklos sėjamos sausio mėn. iki vasario vidurio, o jei nešildomuose – sėklos sėjamos nuo vasario vidurio. Apšildomuose šiltnamiuose labiau tinka auginti aukštaūges vidutinio ankstyvumo ir vėlyvumo veisles. Nešildomuose polietileno šiltnamiuose, lauke po polietileno priedangomis ar polietileno šiltnamiuose po žalumyninių daržovių ir ankstyvųjų daigų auginamos ankstyvųjų veislių paprikos.

Saldžiosios paprikos vaisiai būna įvairių formų – cilindriniai, kūgiški, smailėjantys, plokšti, įvairiausių spalvų – raudoni, oranžiniai, geltoni, gelsvai žali, žali, violetiniai, rudi, kreminiai (nokimo metu keičiasi į geltoną, o vėliau į apelsinų spalvą). Vaisių svoris 50-400 g. Išskirtinės varpelio formos paprikos – kai sunoksta, varpeliai nusidažo ryškiu raudoniu.
Vertingos ir vidutinio aitrumo paprikos, 14-45 cm ilgio ir 4 cm skersmens, ir aitriosios paprikos, kiek mažesniais vaisiais, ir dekoratyviosios paprikos smulkiais vaisiais, kurias galima auginti vazonuose ar loveliuose balkone ar ant palangės.

Naujos veislės ir hibridai

Saldžioji paprika
Saldžiosios paprikos veislių ir hibridų yra didžiulis pasirinkimas, pagal ankstyvumą, vaisių spalvą ir formą, augalų aukštį.
‘Arlequin‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas, augintinas (tinka auginti) lauke ir po priedangomis. Vaisiai kūgiški, 5x18 cm dydžio, apie 140 g svorio, storomis sienelėmis. Visiškai sunokę būna raudoni. Tinkami ilgiau laikyti.
‘Rodrigo‘ F1 – puikus, vidutiniškai ankstyvas hibridas, atsparus ligoms. Vaisiai nepaprastai gražūs, stambūs, 10x12 cm dydžio, apie 250 g svorio, mėsingi, storomis sienelėmis, be mažyčių įtrūkių, tamsiai raudoni.
‘Solario‘ F1 – labai ankstyvas hibridas, augintinas nešildomuose šiltnamiuose. Vaisiai raudoni, stambūs, kubo formos, 10x12 cm dydžio, apie 250 g svorio, storomis sultingomis sienelėmis, malonaus skonio.
‘Twingo‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas, atsparus ligoms, augintinas visų tipų šiltnamiuose. Vaisiai geltoni, bloko formos, 9x11 cm dydžio, apie 200 g svorio, storomis mėsingomis sienelėmis, labai skanūs.
‘Garnet‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas, augintinas šiltnamiuose ir po priedangomis. Vaisiai apie 200 g svorio, kubo formos, geltoni, 5–7 mm storio sienelėmis.
‘Paradise‘ F1 – – vidutiniškai ankstyvas hibridas, augintinas šiltnamiuose. Vaisiai kubo formos, apie 220 g svorio, vidutinio storio sienelėmis, ryškiai raudoni, blizgūs.
‘Oreny‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas, augintinas šiltnamiuose. Augalai žemi. Vaisiai oranžiniai, kubo formos, 110 -130 g svorio. Sienelės mėsingos, 6 mm storio.
‘Afrodita‘ – vidutiniškai vėlyva veislė, augintina šiltnamiuose ir plėveliniuose tuneliuose. Vaisiai oranžiniai, 9,2x9 cm dydžio, apie 200 g svorio, kubo ar širdies formos, saldūs.
‘Fatima‘– vidutiniškai ankstyva veislė augintina šiltnamiuose ir lauke. Vaisiai raudoni, 9x16 cm dydžio, buku galu, 6-8 mm storio sienelėmis, labai skanūs. Tinka šaldyti ir konservuoti.
‘Ingrid‘ – vidutiniškai vėlyva veislė augintina šiltnamyje ir po priedangomis. Vaisiai kubo formos, apie 200 g svorio, saldūs, tamsiai rudos spalvos.
‘Hamik‘– vidutiniškai vėlyva veislė augintina šiltnamiuose ir lauke. Augalai vidutinio aukščio. Vaisiai nepaprastai saldūs ir skanūs, beveik be sėklų, 30-40 g svorio, 8-10 ilgio, 3 mm storio sienelėmis.
‘Numex Suave Red‘ – augalai iki 90 cm aukščio, nepaprastai derlingi. Vaisiai ryškiai raudoni, forma primena karūną, 2,5-4 cm ilgio ir tiek pat skersmens, švelniai aštraus skonio (1 balas iš 10).

Laiko patikrintos kitos vertingos veislės

‘California Wonder‘ – augalai 60–70 cm aukščio. Vaisiai raudoni, briaunoti, bloko formos, mėsingi ir skanūs.
‘Corno Rosso‘ – vaisiai raudoni, smailėjantys, rago formos, sultingi, labai saldaus ir malonaus skonio, vidutinio storio sienelėmis. Ypač tinka patiekalams puošti.
‘Ožarowska‘ – vaisiai raudoni. Vaisių sienelės storos, sultingos. Auginama plėvelių šiltnamiuose. Gerai dera esant mažesniam apšvietimui ir žemesnei temperatūrai.
‘Yellow California Wonder‘ – vaisiai geltoni, kubo formos, mėsingomis sienelėmis, saldūs ir sultingi. Lauke ir plėveliniuose šiltnamiuose augintina vidutiniškai ankstyva veislė.
‘Zorza‘ (vaisiai gelsvi) – vaisiai vidutinio dydžio, ištempto kubo formos, gelsvi, saldūs. Žemaūgė ankstyva veislė, augintina po priedangomis ir lauke.

Aitrioji ir dekoratyvinė paprika

‘De Cayenne‘ – lauke ir plėveliniuose šiltnamiuose augintina aitriųjų paprikų veislė. Vaisiai raudoni, ištempto kūgio formos, storomis sienelėmis, labai aitraus skonio. Vartojami kaip prieskoniai. Tinka konservuoti ir džiovinti.
‘Draky‘ F1 – ankstyvas pusiau aitriųjų paprikų hibridas. Augalai ilgai ir gausiai dera. Vaisiai raudoni, kūgio formos, 4x15 cm dydžio, 4 mm storio sienelėmis, vienodi.
‘Yvona‘ – dekoratyvinė paprikų veislė. Augalai žemi, tinkami auginti vazonuose. Vaisiai labai aitrūs, raudoni, smulkūs, trumpi, trikampio kūgio formos. Tinka maistui pagardinti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Ką būtina nuveikti darže liepos mėnesį

Liepos mėnesį laukia ne vienas svarbus darbas. Metas pasiraitoti rankoves!

Birželio darbai darže

Birželio pradžioje sėkime burokėlius, morkas ir kitas daržoves, kurias laikysime per žiemą.

Lapinių salotų konkurentės gražgarstės – kaip užauginti kvapniuosius lapelius (10)

Gražgarstės, kaip ir dauguma kitų lapinių salotų, sėjamos ankstyvą pavasarį, nes gali iškęsti šaltį, bet jei nespėjote jų pasėti iki šiol, nenusiminkite – sėti galima ir dabar. Gražgarstės auginamos ištisus metus. Kokių sėklų reikia ieškoti, kokią vietą darže skirti gražgarstėms ir kaip apskritai jas reikia auginti?

Augalai, kurie kvepia česnakais ir turi ne vieną naudingą savybę (3)

Smagus šiuo metu laikas atėjo – prasidėjo pirmieji vitaminingieji žalumynai, netrukus lauke sunoks ir pirmosios uogos – valgomieji sausmedžiai, braškės ar žemuogės. Bet ne visi turime daržą ar giminaičius kaime, o geriausiu atveju tik balkoną ar palangę, tad dažnai žoleles ar uogas tenka pirkti. Smagu bent tai, kad nemažai iš šių gėrybių galime rasti laukuose ar miškuose ir jos nieko nekainuoja, tik tereikia šiek tiek pasidomėti, kurias galima valgyti. Štai apie dilgėlių, garšvų ar kiaulpienių lapelių naudą esame daugelis girdėję, o juk kiek dar gamtoje gėrio auga – tiesiog imk ir valgyk. Gaila, kad kartais labiau reklamuojami ne mūsiški augalai, tokie kaip „super maistas“, goji uogos, chia sėklos ar kt. Neturiu nieko prieš šiuos augalus, jie irgi turi daug puikių savybių, tik dažnai pamirštame, kad šalia auganti kukli žolelė turi ne ką mažiau naudos nei „užjūrio gražuolė“. Tad šį kartą prisiminkime arba susipažinkime su dviem augalais, kurie savaime auga mūsų miškuose ir kvepia česnakais.

Birželio darbai sode ir darže: svarbiausi patarimai, kad derlius ir aplinka džiugintų

Birželis – pirmasis vasaros mėnuo, skelbiantis apie pavasario darbų pabaigą. Šiuo metu augalai intensyviai auga, o darbai darže ir sode lemia derliaus gausą ir kokybę.

Agronomas pataria: ką vertėtų atsiminti persodinant daigus į dirvą

Šis pavasaris mus stebino kaip reta permainingais orais. Daugelis daržininkų nesilaikė įprasto sodinimo ritmo ir darbus dėl netikėtų snygio ar šalčio protrūkių atidėliojo. Tačiau didžiausio Baltijos šalyse šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas ragina nieko nelaukus persodinti iki šiol ant palangių laikytus daigelius į šiltnamius bei drąsiai sėti kitas daržoves!

10 principų, kurių laikydamiesi apsaugosite savo augalus, piniginę ir aplinką

Daržininkai ir sodininkai svajoja apie gražią aplinką ir gausų derlių. Tam būtinas integruotas įvairių tręšimo, apsaugos nuo žaladarių priemonių naudojimas. Suformavę šių priemonių krepšelį ir naudodami jį tinkamu laiku, užtikrinsite integruotą arba, kitaip tariant, visapusę augalų priežiūrą.

Šį augalą sode apgyvendinti kur kas paprasčiau nei manėte

Svajojantiems apie gražų gėlių sodą dideliu galvos skausmu tampa gėlių priežiūrą. Nenorintiems ilgų valandų praleisti priežiūrai, siūlome išeitį – auginkite viendienes! Dėl nereiklumo ir ištvermingumo viendienės net vadinamos „inteligentiškų tinginių gėlėmis“.

Pats metas pasiraitoti rankoves: gegužės mėnesio darbai sode ir darže

Gegužė – tikras pavasario mėnuo, kai sodai žydi ir žaliuoja, o visi sodininkai skuba atlikti darbus, padedančius sulaukti gausaus derliaus: naikina piktžoles, purena dirvą, laisto daržus.

3 idėjos, kad jūsų sodas šiemet būtų kitoks

Atėjus šiltesniems orams, dairomės idėjų ir svarstome, kaip papuošti savo sodą, terasą ar vidinį kiemą. Kartais pakanka vos keleto atnaujinimų ir sodo erdvė atrodo visiškai kitaip nei praėjusiais metais. Patarimais, kaip atnaujinti sodą, dalinasi „Fiskars“ apželdinimo ir sodo priežiūros specialistė Kati Jukarainen.

Kuo nustebino paroda „Ką pasėsi...2017“

Pavasaris – tai toks laikas sode, kai norisi atnaujinti ne tik garderobą, bet ir sodą ar gėlyną, tad paprastai ieškome naujesnių ir įdomesnių augalų, įrankių ar sodo aksesuarų. Visa tai randame ne tik sodo ar daržo parduotuvėse, bet ir pavasarinėse sodinukų mugėse. Viena didžiausių tokių parodų-mugių Lietuvoje, pavadinimu „Ką pasėsi...“, tradiciškai vyksta Kauno pašonėje ankstyvą pavasarį. Tad šiemet, apsilankę šioje didžiulėje parodoje, skubame pasidalinti įspūdžiais ir nuotraukomis su savo skaitytojais.

Sodinimo vietos paruošimas ir priežiūra – taisyklės, kurias turi išmokti visi daržininkai (7)

Tinkamai paruošta dirva – labai svarbi augalo augimui ir derėjimui. Sodinimo vieta turi būti vienodu gyliu tolygiai išpurenta, išlyginta, pagerinta ir praturtinta.

Balandžio darbai sode ir darže (1)

Balandis – ne tik didžiųjų darbų sode ir darže mėnuo, bet ir laikas, kai vis dažniau būname gryname ore.

Kaip sudaiginti baklažanų sėklas

Sudaiginti baklažanus nėra labai sudėtinga.

Agronomas pataria: pirmieji pavasario darbai – nuo ko pradėti? (7)

Patyrę daržovių augintojai jau žino, kad kovo mėnesio pabaiga yra pats tinkamiausias laikas planuoti derlių ir imtis paruošiamųjų darbų. Kaip viską apgalvoti taip, kad derliaus nebūtų per daug, bet ir nepritrūktų, šviežios daržovės džiugintų ilgiau ir nuo ko apskritai reikėtų pradėti pirmuosius darbus šiltnamyje, pataria didžiausio Baltijos šalyse šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas Nerijus Rakickas.