Ekspertė atsako į dažnai kylančius pomidorų auginimo klausimus

Pomidorų kolekcininkė Ina Lenkaitienė iš Kazlų Rūdos, kuri paprastai kasmet augina net apie pusšimtį skirtingų pomidorų veislių bei hibridų, pateikia atsakymus į kelis dažnai kylančius jų sodinimo ir auginimo klausimus.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Svarbiausios sąlygos pomidorų augimui

Kaip ir auginant bet kokius augalus, taip ir pomidorus, geram jų augimui pirmiausia yra svarbios tinkamos aplinkos sąlygos. Kalbant apie pomidorus, jų vegetacijos metu yra svarbūs visi veiksniai: šviesa, temperatūra, drėgmė bei dirvos sudėtis (maistinės medžiagos esančios joje).

Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad pomidorai yra ilgadieniai augalai, tai reiškia, kad auginant šiuos augalus mūsų krašte (tiek šiltnamiuose, tiek lauke) dienos ilgumas turi būti optimalus. Taip pat svarbu pabrėžti ir tai, kad jie yra šilumamėgiai augalai. Dienos metu optimali temperatūra pomidorams normaliai augti ir vystytis yra 23-25 laipsniai, o vidutinė paros temperatūra 17-19 laipsniai. Tiek per aukšta, tiek per žema temperatūra lėtina pomidorų augimą, o pasiekusi kritinę ribą (nukritusi žemiau 10–12, arba pakilusi aukščiau 28–35 laipsnių) gali ir visai jį sustabdyti.

Ekspertė atsako į dažnai kylančius pomidorų auginimo klausimus
© Shutterstock

Pomidorai išsiskiria tuo, kad jie yra ganėtinai pakantūs sausroms. Jie labai nemėgsta per didelio oro drėgnumo. Kolekcininkė pataria juos laistyti vieną kartą į savaitę, tai darant gausiai.

Paskutinė ir bene svarbiausia šių augalų augimui reikalinga sąlyga – tinkama dirva. Pasak kolekcininkės, pomidorai mėgsta laidžią ir trąšią dirvą (tik ne gryną mėšlą). Joje turi būti pakankamai organinių ir mineralinių maisto medžiagų. Taipogi gruntas geram pomidorų auginimui turi būti pakankamai šiltas (sėklos dygsta, kai jo temperatūra būna nuo 8 iki 30 laipsnių šilumos).

Pomidorų daigų atranka ir sodinimas

Esant tinkamoms pomidorų augimui sąlygoms, ateina metas atrinkti sodinimui skirtus daigus. Tokia atranka yra paprastai reikalinga dėl to, kad dažnai yra užsiauginama per daug daigų, o vietos kiekis šiltnamyje yra ribotas. Sodinimui tinkamiausi yra 20-30 centimetrų aukščio daigai, kurių lapai yra tamsiai žalios spalvos, nepažeisti, o stiebai kompaktiški ir neištįsę. Reikėtų rinktis tik tuos daigus, kurie dar nepradėjo žydėti.

Ekspertė atsako į dažnai kylančius pomidorų auginimo klausimus
© Shutterstock

Kai daigams yra maždaug 8 savaitės, juos galima persodinti į nuolatinę augimo vietą. Sodinant juos į nešildomą šiltnamį, labai svarbu tai daryti praėjus šalnų pavojui, tai yra maždaug dvi savaitės po paskutinės prognozuotos šalnos. Prieš sodinant, daigus būtinai reikia užgrūdinti. Grūdinimas vyksta labai paprastai: iš pradžių daigus reikia kelias valandas palaikyti lauke pavėsyje, po to po truputį pratinti prie saulės, palikti vis ilgiau (tai reikia daryti nuo 4 iki 7 dienų).

Pomidorų atramos

Pomidorus, nors tai ir nėra populiaru, galima auginti ir jų nerišant (tada jie šakojasi tiesiog palei žemę). Tačiau tiems, kurie pomidorus, dėl patogumo ar estetikos, nori rišti, kolekcininkė pataria nelabai aukštus pomidorus rišti prie kuoliukų, o aukštus vynioti aplink špagatą.

Kalbant apie rišimą prie kuoliukų, reikia paminėti, kad nors tai yra itin elementarus rišimo būdas, netinkamas kuoliukų kalimas gali sukelti nemažai problemų. Pomidorus rišant prie kuoliukų, labai svarbu juos į žemę įkalti kuo anksčiau. Geriausia tai daryti netrukus po daigų sodinimo, nes vėliau šaknys išsikeros ir kalant kuoliukus bus pažeistos.

Ekspertė atsako į dažnai kylančius pomidorų auginimo klausimus
© Shutterstock

Keli papildomi pomidorų auginimo triukai

Kolekcininkė pataria, norint išvengti pomidorų ligų, po pasodinimo praėjus 2–3 savaitėms juos nupurkšti preparatu nuo maro. Purkšti reikia 3 kartus, kas 10 dienų (toks preparatas greitai pasišalina, maždaug per savaitę).

Dar vienas pomidorų auginimo triukas – augalų apipurškimas silpnu boro rūgšties tirpalu. Tai reikia daryti žydint antroms ir trečioms kekėms. Tai naudinga yra todėl, nes boras skatina vaisių mezgimąsi bei augimą, stimuliuoja naujų augimo taškų formavimąsi, didina cukraus kiekį pomidoruose.

Tam, kad būtų galima sulaukti gausaus ir kokybiško derliaus, kolekcininkė taip pat pataria skabyti pomidorų lapus. Tai reikia daryti, kai užsimezga pirmoji kekė. Po keke reikia palikti vieną artimiausią lapą ir taip iki pat viršaus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

6 gėlės, kurios padeda kovoti su kenkėjais

Kompanioninė sodininkystė – praktika naudojama ekologiškoje daržininkystėje, kai atitinkami augalai yra sodinami vienas šalia kito, taip apsaugant jautresnius augalus nuo kenkėjų. Yra keletas gėlių, kurias tinka auginti darže. Jos ne tik papuoš daržovių lysves savo ryškiais žiedais, bet ir padės jas apsaugoti nuo nekviestų įsibrovėlių.

Liepos mėnuo: kokie darbai laukia darže bei sode

Nors vidurvasaris kol kas nelepina šiltais orais, tačiau nuosavame darže bei sode jau pradedame džiaugtis pirmaisiais savo sunkaus darbo vaisiais. Liepos mėnuo, palyginus jį su geguže ir birželiu, yra ramesnis, visgi darbų yra nemažai. Tad kas sodininkų bei daržininkų laukia šį mėnesį?

Priemonės, kurios padės įveikti pomidorų marą

Pomidorų maras arba kitaip fitoftorozė – liga, kuria pomidorai dažniausiai suserga antroje vasaros pusėje. Tam, kad būtų galima tinkamai pasirengti, siūlome susipažinti su pagrindinėmis prevencinėmis ir kovos su pomidorų maru priemonėmis.

Agurkų auginimas: kokios yra pagrindinės jų ligos?

Agurkai – skanios ir sveikos daržovės, kurias augina dauguma daržininkų. Tam, kad galima būtų sulaukti maksimalaus jų derliaus, reikia ne tik tinkamai juos prižiūrėti, bet ir turėti pakankamai žinių apie pagrindines jų ligas ir tai, kaip jų išvengti.

Ekspertai pataria: 5 daugiausiai ramybės neduodantys sodo ir daržo kenkėjai

Vasarą sode bei darže intensyviai darbuojasi ne tik jų savininkai, bet ir nelaukti įsibrovėliai – kenkėjai. Paklausėme ekspertų, kaip kovoti su daugiausiai rūpesčių keliančiais sklypo įnamiais.

Vyšninis amaras – kaip jį išnaikinti natūraliomis priemonėmis

Jei ant jaunų vaismedžių pastebėjote mažus juodus vabalėlius, primenančius museles ar skruzdėles, greičiausiai, jūsų medžius užpuolė vyšniniai amarai. Papasakosime, kaip jie kenkia vaismedžiams, ir kaip su jais kovoti natūraliomis priemonėmis.

Patisonai: auginimo ir priežiūros ypatybės

Patisonai – viena iš moliūgo atmainų, kuri išsiskiria savo vaisių forma. Priklausomai nuo veislės, jie gali būti lėkštės arba varpo formos. Ši daržovė yra vertinama dėl savo dietinių savybių. Patisonai yra nesudėtingai virškinami, o juose esančios medžiagos skatina vandens išsiskyrimą.

Kenkėjų suaktyvėjimas birželio mėnesį: kaip to išvengti

Birželis – mėnuo, kai darže aktyviai darbuojasi ne tik daržininkai, bet ir kenkėjai. Norint susidoroti su kenkėjų problema, svarbus yra atitinkamų veiksmų (prevencijos, stebėjimo, įvertinimo ir kovos) derinys. Tad kaipgi apsaugoti daržą nuo kenkėjų įsiviešpatavimo?

Smidrų populiarumo paslaptys: kaip auginti bei gardžiai pagaminti šias daržoves

Jau ketvirtą kartą Žalgirių kaime (Ukmergės rajone) ekologinio ūkio šeimininkė Genovaitė Sakalauskienė kartu su doc. Audrone Žebrauskiene surengė smidrų (šparagų) festivalį.

Kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti

Niekas nenuginčys, kad savame darže užauginti pomidorai yra kur kas geresnio skonio bei kvapo nei parduotuvėje pirkti, tačiau reikia pabrėžti, kad šie augalai reikalauja nemažai dėmesio. Tam, kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti kokiomis ligomis šie augalai dažniausiai serga ir kaip jų išvengti.