Pasak Nijolės Maročkienės, LAMMC SDI Daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesniosios mokslo darbuotojos, prieskoninių augalų kolekcijos kuratorės, maistui naudojami anksti pavasarį atželiantys laiškai. Jų vegetacija prasideda kovo mėnesį arba balandžio pradžioje, priklausomai nuo agroklimatinių sąlygų. Pirmas laiškų derlius imamas jau balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Uždengus lysvę daržo plėvele, pirmą derlių galima paankstinti net iki 2 savaičių. Anot specialistės N. Maročkienės, per vegetaciją laiškus galima pjauti 4–5 kartus. Auginant kelių rūšių daugiamečius česnakus, galima sudaryti žaliąjį konvejerį. Tinka atželdinti žiemą. Daugiamečių česnakų biocheminė sudėtis vertingesnė nei svogūnų: gausu vitamino C, karotino, cukrų, baltymų, fitoncidų.
Daugiamečiai česnakai geriausiai auga atvirose, saulėtose vietose, nerūgščiose, derlingose, pakankamai drėgnose lengvo priemolio dirvose. Netinka nei sausos, nei užmirkusios dirvos.
Tinkamiausias priešsėlis – kaupiamosios daržovės.
Daugiamečiai česnakai dauginami sėklomis, daigais ir dalijant kerelius. Geriausia senus kerus dalinti anksti pavasarį, nuo balandžio vidurio iki gegužės pradžios, prasidėjus augalų vegetacijai.
Sodinama 30 cm atstumu, tarp eilių – 60-70 cm. Vienoje vietoje daugiamečiai česnakai gali augti šešerius metus ir ilgiau, bet gausiau dera jaunesni augalai, persodinti kas 3-4 metus. Sėklos sėjamos anksti pavasarį arba iš rudens lauke lysvėse.
Daugiamečiai česnakai kaip lapinė daržovė reikli drėgmei, todėl esant sausrai, reikia palieti. Tręšiama kompleksinėmis trąšomis. Po kiekvienos laiškų pjūties reikia patręšti azotinėmis trąšomis, pavyzdžiui, amonio salietra (5 g/ kv. m).
Įvairovė
Laiškiniai česnakai (Allium schoenoprasum L.) – daugiamečiai, žiemojantys, 15-40 cm aukščio augalai, dažnai vadinami svogūnais, tribuliais, auginami daržuose, sodybų gėlynuose. Laiškai ploni, tuščiaviduriai, apie 2-5 mm skersmens. Svogūnėliai pailgi, smulkūs, iki 1 cm skersmens, po vieną ar kelis išaugę iš trumpų šakniastiebių. Anksti pavasarį laiškai būna švelnaus skonio (švelnesnio skonio nei ropinių svogūnų), minkšti, vėliau sukietėja, tampa aštrūs, todėl šiuos česnakus rekomenduojama dažnai nupjauti. Jų galima užsiauginti visą sezoną, nuimti 4 derlius, be to, ir laiškų derlius didesnis. Laiškai atželia balandžio pirmąjį dešimtadienį, o jau antrąjį – trečiajį dešimtadienį galima juos vartoti maistui. Žiedynas rutuliškas, daugiažiedis, apyžiedžio lapeliai rožiniai su violetiniu atspalviu. Žydi birželį – liepą, apie 20-25 dienas. Sėklos panašios į valgomųjų svogūnų, tik smulkesnės, labai gerai dygsta ir daigios išlieka 3 metus. Žydėjimo pabaigoje antžeminę dalį galima nupjauti, tada augalai naujai atželia ir žaliuoja iki pat užšąlant. Augalai ištvermingi žiemą, atsparūs šalnoms, ligoms bei kenkėjams.
Laiškinius česnakus geriausia dauginti vegetatyviniu būdu – anksti pavasarį dalijant kerelius (po 5-7 svogūnėlius). Jei svogūnėliai didesni, pakanka imti po 5 svogūnėlius. Sėklas galima sėti lauke lysvėje pavasarį ar iš rudens, prieš užšąlant žemei (tuomet sėklos natūraliai stratifikuojasi), arba anksčiau – kovo mėnesį šiltnamyje į daigyklas. Paskui daigeliai, po 6-10 augaliukus, pikuojami į didesnes daigyklas arba 5-7 cm skersmens vazonėlius. Padauginus kero dalijimu, jau kitą pavasarį gausime laiškų derlių, o pasėjus sėklomis, augalai derės po 2 metų.
Pasak N. Maročkienės, laiškiniai česnakai – ne šilumamėgės prieskoninės daržovės, jų laiškus galima naudoti visus metus. Žiemą galima atželdinti šviesioje patalpoje, kur temperatūra apie 10 laipsnių šilumos. Jei švelni žiema, laiškinius česnakus galima atželdinti nešildomuose šiltnamiuose, įstiklintuose balkonuose. Jų vegetacija prasideda, jei temperatūra ne žemesnė kaip 5 laipsnių, o idealu – 10 laipsnių. Rudenį iškastus iš daržo laiškinių ar kitų daugiamečių česnakų kerus galima sodinti atželdinimui į statines, dėžes, kibirus.
Per vasarą laiškinius česnakus galima nupjauti 4 kartus, iki žiedstiebių formavimosi, paliekant nuo žemės paviršiaus 10 cm ražienas. Neleisti sužydėti. Kai pradeda formuotis žiedstiebiai arba trūksta drėgmės, reikia palieti, nes laiškai sukietėja.
Laiškiniai česnakai medingi augalai, todėl mokslininkės N. Maročkienės nuomone, kas turi bitynus – tai puiki bičių ganykla. Augalams peržydėjus, galima antžeminę dalį nupjauti ir rudenį sulaukti naujo laiškų derliaus. Rudenį pražysta tik pavieniai žiedai.
Norint išsiauginti sėklų, galima nenupjauti keletą augalų. Pjauti dėžutes su 15 cm koteliu ir baigti džiovinti patalpoje. Paskui nukulti, išvalyti sėklas. Sėklos daigios 3 metus. Yra keli šių česnakų porūšiai, besiskiriantys laiškų vešlumu, žiedų forma.
‘Aliai‘ – laiškinių česnakų veislė, sukurta Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (autorė Nijolė Maročkienė), pasižymi ankstyvu tolygiu laiškų atžėlimu, gausiu derliumi ir žiedų spalvos intensyvumu. Lapija tamsiai žalia, vešli. Laiškai smulkūs, vamzdiški, tuščiaviduriai, švelnaus skonio, sultingi. Jau trečiaisiais augimo metais vienas keras suformuja per 200 laiškų. Žiedai rausvai violetiniai, susitelkę į rutuliškus žiedynus. Žydi gausiai. Sėklos smulkios, juodos, blizgančiu paviršiumi. 1 000 sėklų sveria 1,26 gramo. Svogūnėliai pailgi, smulkūs, 1,2 cm skersmens. Atželia vidutiniškai per 27 dienas. Pavasarį nupjauti laiškai gerai atauga ir po 12–15 dienų juos galima vėl pjauti. Maistui laiškai naudojami iki žydėjimo.
Tinka salotoms, sumuštiniams pagardinti, šaltibarščiams, mišrainėms, padažams gaminti.
Biocheminiai junginiai, esantys laiškinio česnako lapuose, turi gydomųjų savybių, todėl šie augalai vertinami kaip peršalimo, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktinė priemonė.
Tuščialaiškiai česnakai (Allium fistulosum L.), dar vadinami žieminiais svogūnais, ropelių neformuoja. Užauga iki 30-60 (70) cm aukščio. Išleidžia šoninius stiebus. Laiškai vamzdiški, tuščiaviduriai, išpūsti, gana stori, maždaug 10 mm skersmens, aukšti žiemoja po sniegu, o anksti pavasarį sparčiai auga. Atželio kovo pabaigoje – balandžio pradžioje. Nauji lapai atželia greitai ir gali žaliuoti iki spalio mėnesio. Žiedynas rutuliškas, sudarytas iš žalsvų žiedų. Žydi birželio – liepos mėnesiais. Dera reguliariai ir gausiai. Sėklos smulkios, juodos, daigumą išlaiko 3–4 metus.
Šie atsparūs šalčiui ir nereiklūs dirvai augalai vienoje vietoje gali būti auginami 3-4 metus.
Tinka sssalllotoms, mišrainėms, įvairiems patiekalams pagardinti.
Lenktagalviai česnakai (Allium nutans L.), dažnai narcizalapiais svogūnais ar gleivėtaisiais česnakais. Užauga iki 20-45 cm aukščio. Lapai plokšti, platūs, labai panašūs į narcizų lapus, po 6–8 prisitvirtinę prie stiebo pagrindo. Yra 2 formos: (mažiau sultingais laiškais) plačialaiškiai ir siauralaiškiai. Plačialaiškių laiškai plokšti, platūs, 1,5-2 cm pločio, storoki, sultingi, tamsiai žali. Siauralaiškių česnakų laiškai siauresni, plonesni, šviesesni, sultingesni. Laiškai, ypač plačialapiai, išsiskiria švelniu skoniu ir biochemine sudėtimi. Pirmaisiais auginimo metais galima vartoti maistui kaip porus – visą augalą. Žiedynas rutuliškas, daugiažiedis. Žiedai violetiškai rusvi arba balzganai rausvi. Žydi birželio – liepos mėnesiais. Rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje subrandina sėklas. Sėklos juodos, šiek tiek pailgos.
Dauginami vegetatyviniu būdu ir sėklomis. Sodinami 30-40 cm atstumu. Kad nesumažėtų laiškų derlius, pradėjusius formuotis žiedpumpurius patartina išskinti. Laiškus galima pjauti 3-4 kartus. Kaip ir laiškiniai česnakai, lenktagalviai yra atsparūs šalčiams, ligoms ir kenkėjams, taip pat dekoratyvūs. 2 – 3 metų kereliai tinka želdinti žiemą. Jų laiškus galima vartoti vienus arba sumaišytus su kitomis salotomis. Tinka įvairiems patiekalams pagardinti.
Daržuose auginami ir kampuotieji česnakai (Allium angulosum L.), dar vadinami kvapiaisiais česnakais. Užauga iki 20-50 cm aukščio. Kampuotųjų česnakų laiškai sodriai žalios spalvos, plokšti, turi švelnų česnakų skonį. Jų aptinkama augančių natūraliai – tai nykstantys, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai. Dauginami kaip ir kiti daugiamečiai česnakai.
Ypač vertingi yra meškiniai česnakai (Allium ursinum L.). Gamtoje reikėtų šiuos augalus rinkti saikingai, nes meškinis česnakas įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą kaip išsaugota rūšis, kurios gausumas jau atkurtas. Meškinius česnakus galima ilgai auginti pavėsingoje sodo vietoje. Neaukšti 15-20 cm pavieniai lancetiški lapai atželia anksti pavasarį. Balti žiedynai pražysta gegužės mėnesį, po žydėjimo lapija pagelsta ir nunyksta. Sėklos subręsta rugpjūčio mėnesį. Dauginama sėklomis ir svogūnėliais. Augalo aromatas primena tradicinį česnaką, tik yra švelnesnis. Rudenį augalai suformuoja pailgos formos plonus svogūnėlius, kurių galima prikasti ir vartoti maistui. Laiškai vartojami salotoms pagardinti.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
