Vertė. Didžiausia cukinijų vertė – lengvai įsisavinami angliavandeniai, gausus vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis. Tai puikus dietinis maistas. Vaisiuose esantys pektinai šalina sunkiuosius metalus, cholesteriną, jas labai naudinga valgyti sergant ateroskleroze, bei pasižymi tuo, kad kaupia mažai nitratų. Šių daržovių šaknų sistema yra sekli, todėl neišnaudoja visų dirvoje esančių maisto medžiagų. Dėl gausios daržovių lapijos susidaro puvėsis, kuris mažina piktžolių dauginimąsi.
Cukinijos vertingos dėl mineralinių medžiagų gausos ir teigiamo šarminio poveikio medžiagų apykaitai. Cukinijos turi nedaug organinių rūgščių ir skaidulinių medžiagų, todėl jas patartina valgyti sergant skrandžio ir žarnyno ligomis. Cukinijos taip pat padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus – gyvsidabrį, šviną, kobaltą, radioaktyvųjį stroncį. Dėl švelnių skaidulinių medžiagų cukinijos tinka mažiems vaikams, o dėl mažo cukraus kiekio – sergantiesiems cukralige.
Vaisiai. Subrendę vaisiai būna žalios ar geltonos spalvos, balsvu minkštimu, kurio viduryje susitelkusios mažos, minkštos valgomos sėklos. Šviežias, nesubrendęs 10-15 cm cukinijos vaisius laikomas vertingesniu, negu sunokęs. Jaunos cukinijos yra saldžiausios, o jų minkštimas – puriausias. Jaunos cukinijos nelupamos ir naudojamos su sėklomis.
Auginimas ir priežiūra
Gerai auga derlingoje neužmirkusioje dirvoje, saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje, vietoje. Sėjama, kai dirva 10 cm gylyje įšyla iki +10-12 ºC temperatūros. Šiltnamiuose ar inspektuose užauginti daigai greičiau pradeda derėti. Augti daigams neturi būti per aukšta temperatūra – dieną 15–20 °C. Esant aukštesnei temperatūrai, daigai ištįs, blogiau vystysis. Daigai į lauką sodinami pasibaigus šalnoms, kai jie turi 3-4 tikruosius lapelius.
Auginant cukinijas rekomenduotinas ankštinių augalų, svogūnų, pomidorų, ankstyvųjų kopūstų, bulvių, porų priešsėlis. Nuo sėjomainos priklauso ne tik derlius, vaisių kokybė, bet ir piktžolių, kenkėjų ir jų plitimo kontrolė bei dirvožemyje esančių maisto medžiagų pasisavinimas. Nuo piktžolių patartina saugotis teisingai pasirenkant sėjomainą bei mulčiuojant dirvą.
Svarbu, kad cukinijų lysvės būtų uždengtos mulčiu. Tinkamiausias cukinijų šaknų dangos storis – 7 cm. Mulčią gali sudaryti šiaudai, žolė, daržo atliekos, lukštai su kompostu, kurie maitina mik-roorganizmus ir aktyvina jų veiklą. Mulčias aprūpina dirvą maisto medžiagomis.
Imamas derlius
Užaugę 10–20 cm ilgio vaisiai skinami du kartus per savaitę salotoms, konservavimui, troškinimui. Derlius imamas liepos – rugsėjo mėnesiais. Peraugę vaisiai nepraranda maistinės vertės ir gero skonio, jie labiausiai tinkami troškiniams, daržovienėms virti.
Cukinijų vaisiai jautrūs šalnoms, todėl paskutinį vaisių derlių būtina nuskinti joms neprasidėjus. Subrendę vaisiai laikymui skinami su 2 cm koteliu ir mechaniškai nepažeidžiant jų. Patalpoje esant 5-7 °C temperatūrai vaisius sudėjus į lentynas galima išlaikyti keletą mėnesių, o laikant sausoje, vėsioje vietoje jie išsilaiko net iki kitų metų pavasario.
Cukinijų apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Cukinijų ligos. Iš visų ligų didžiausią dalį sudaro grybelinės ligos. Tik laiku apsaugojus cukinijas nuo ligas sukeliančio grybelio, galima išauginti gausų derlių. Grybinių ligų užkratas lengvai patenka į nusilpusių augalų audinius, todėl svarbi daigų kokybė. Ypač nepatartina pertręšti azoto trąšomis, nes nuo jo pertekliaus augalų audinių sienelės tampa porėtos, o tai leidžia grybelio sporoms lengvai patekti į augalo audinius.
Nesilaikant sėjomainos rekomendacijų cukinijas gali pažeisti netikroji miltligė, kekerinis puvinys, fuzarinis vytulys ir puvinys, septoriozė. Ant lapalakščio atsiradusios 0,5-1,5 cm dydžio rudos, kampuotos, su būdingu šviesios spalvos apvadu dėmės įspėja apie rauplių atsiradimą. Po kiek laiko dėmėse sudžiūvę audiniai iškrinta, lapai pasidaro skylėti.
Žaizdos gali būti tokios gilios, kad pasiekia sėklų kameras. Rauplių ir kitų ligų sukėlėjai žiemoja sirgusių augalų liekanose. Užkratą perneša vėjas, vabzdžiai, perduodama ir per priežiūros įrankius, todėl ši liga plinta ypač greitai.
Norint apsisaugoti nuo ligų reikalinga laikytis tinkamos sėjomainos. Be to, ruošiant dirvą iš rudens galima suarti tik sunaikinus augalijos liekanas. Profilaktikai reikėtų beicuoti sėklas, daigus sodinti pakankamu atstumu, o pastebėjus pirmuosius ligos požymius – purkšti fungicidais.
Cukinijų kenkėjai. Dažniausiai sutinkami cukinijų kenkėjai yra tripsai, daiginės muselės ir amarai. Daiginės muselės pasirodo gegužės mėnesį ir deda kiaušinėlius į sukastą sklypą. Lervos – baltos kirmėlaitės pasiekia sėklas arba daigus, įsiskverbia į juos, pažeistos sėklos žūva, o daigai nuvysta. Amarai gyvena kolonijomis apatinėje lapų pusėje ir siurbia augalo sultis, o kai jų prisiveisia daug, užpuola ir ūglius, ir žiedus, net vaisių užuomazgas. Lapai susiraito, deformuojasi, gelsta. Pažeisti augalai skursta, byra vaisių užuomazgos, ir galop augalai žūva.
Pastebėjus kenkėjus, cukinijas reikia purkšti insekticidais, kurių poveikis priklauso ne tik nuo preparato veikliosios medžiagos, bet ir nuo tiksliai parinkto purškimo laiko. Bet kuris preparatas veikia efektyviausiai tik tuomet, kai naudojamas tinkamu laiku.
Cukinijas profilaktiškai purškiant vegetacijos metu biologiniais preparatais – Mimoten (0,15-0,3 proc.), Canelys (0,2-0,3 proc.), Konflic (0,15-0,3 proc.), Flama (0,15-0,3 proc.), Oleorgan (0,15-0,3 proc.), padidėja augalų atsparumas kenkėjams, ligoms ir nepalankiems aplinkos veiksniams, pagerėja auginamų daržovių kokybė ir laikymasis nuėmus derlių. Taip pat organinėmis medžiagomis pamaitinami augalai. Beje, galima augalų imunitetą sustiprinti – augančias cukinijas 2-3 kartus per sezoną palaistyti tirpalu su jodu, 10 l vandens/ 5 ml jodo. Vienam augalui išliejama apie vieną litrą tokio tirpalo. Galima lietu vandeniu arba kartu naudoti su kompleksinių trąšų tirpalu.
Hibridinės ir kitos cukinijų veislės
Hibridinių veislių cukinijos ilgiau išsilaiko šviežios, jų odelė plona. O įprastinių jų veislių – odelė žymiai storesnė, greičiau pasensta vaisiai.
Hibridinės veislės
‘Cora‘ F1 – derlingas labai ankstyvas hibridas iš Prancūzijos. Vaisiai tamsiai žali, labai geros kokybės. Tinka ir vėlyvesniam derliui auginti.
‘Elite F1‘ – labai derlingas ir populiarus ankstyvas hibridas. Vaisiai cilindro formos, šviesiai žalios spalvos. Vartojami švieži. Tinka sėti ir vėlyvesniam derliui.
‘Astia‘ H – labai ankstyvas, derlingas, atsparus miltligei krūminis hibridas. Augalas vešlus. Vaisiai pailgi tamsiai žalia blizgančia žievele.
Vaisius tinka konservuoti, kepti, troškinti, įdaryti.
Norint gauti ankstyvesnį derlių, rekomenduojama užsiauginti daigus. Jie į dirvą sodinami praėjus šalnoms. Derlius renkamas 2-3 kartus per savaitę.
‘Orelia‘ F1 – labai derlingas ir lengvai auginamas ankstyvas hibridas iš Prancūzijos. Vaisiai geltoni, ilgai neperauga. Tinka sėti ir vėlyvesniam derliui.
‘Tarmino F1 ‘ – derlingas ankstyvas hibridas. Vaisiai ilgi, žali, cilindro formos. Vidus tvirtas ir kietas. Tinka vartoti šviežius, laikyti, perdirbti ir šaldyti. Nuimtas derlius ilgai nepraranda prekinės išvaizdos. Rekomenduotina sėti ir vėlyvesniam derliui.
‘Greta H‘ – derlingas atsparus ligoms cukinijų hibridas. Vaisiai cilindriški, 20 cm ilgio, odelė šviesiai žalia.
Kitos veislės
‘Astra Polka‘ – derlinga cukinijų veislė. Vaisiai cilindriški, tvirti, tamsiai žali.
‘Black Beauty‘ – populiari derlinga veislė, derėti pradeda po 50 dienų nuo sudygimo. Vaisiai iki 35 cm ilgio, tamsiai žali, minkštimas baltas, skanus.
‘Toscana‘ – ankstyva veislė. Vaisiai dideli, cilindro formos, žali su ryškesniais dryželiais.
‘Di Nizza‘ – vidutiniškai ankstyva krūminė veislė. Vegetacijos periodas - 52 dienos. Vaisiai apvalūs, plona žalia žievele, puikaus skonio. Tinka valgyti šviežius vaisius, kepti, troškinti, konservuoti, galima šaldyti.
‘Goldena‘ – derlinga cukinijų veislė. Augalai krūmiški. Jauni vaisiai šviesiai geltoni, subrendę oranžiniai, cilindro formos, vidutinio dydžio, 20-60 cm ilgio. Sėklos baltos ir smulkios.
‘Makaronowa Warszawska‘ – ankstyva veislė, atspari ligoms. Vaisiai ovaliai pailgi, žali su taškeliais, nokdami gelsta. Termiškai apdorojant minkštimas sukrenta į „makaronus“.
‘Vegetable Spaghetti‘ – atspari ligoms ankstyva veislė. Vaisiai ovaliai pailgi, žali su taškeliais, nokdami gelsta. Termiškai apdorojant minkštimas sukrenta į „makaronus“.
‘Kveta‘ – derlinga cukinijų veislė. Vaisiai cilindriški, 10-20 cm ilgio, odelė žalsvai balta.
‘Tapir‘– derlinga cukinijų veislė. Vaisiai cilindriški, 20-60 cm ilgio, odelė žalia su baltomis juostelėmis.
