Anksti pasėti – dar ne viskas

 (1)
Pradedantieji daržininkai pasidairę į patyrusius kolegas, internete besidalinančius žydinčių agurkų vaizdais kovo mėnesį, dažnai nusprendžia, kad jau pavėlavo ir atideda planus kitiems metams. Tačiau to tikrai nereikėtų daryti, nes sėti ir sodinti galima netgi iki liepos mėnesio – žiūrint ką ir kur. Patyręs daržininkas Alvydas Januškevičius dalinasi savo ir kolegų patirtimi ir pasakoja, kad Lietuvoje daržininkai mėgėjai jau ne vienerius metus užaugina ne tik puikius mums įprastų daržovių, vaisių ir prieskonių derlius, bet ir dar mažai girdėtų egzotiškų augalų.
Anksti pasėti – dar ne viskas
© Shutterstock nuotr.

Anksti pasėti – dar ne viskas

Prekybininkai teigia, kad intensyviausia prekyba sėklomis ir trąšomis vyksta nuo vasario pabaigos iki balandžio vidurio.

Ne vieną dešimtmetį daržininkyste užsiimantis A. Januškevičius patvirtina, kad lietuviai daugiausia augina pomidorus ir agurkus bei įvairias prieskonines žoleles.Turintys didesnį daržą ir daugiau laiko užveisia ir bulvių, burokėlių, morkų, žirnių, pupelių, svogūnų. Tuo tarpu aktyviai besidomintys daržininkyste nuolat išbando ir įvairių nematytų ar mažai žinomų rūšių.

„Kai kurie, pavyzdžiui, pomidorus pasėja jau sausio pradžioje. Tačiau anksti pasėjus reikia žinoti, kad augalas anksti ir subręs, todėl reikia turėti kur jį persodinti. Tokiu atveju jau būtų reikalingas šildomas šiltnamis, nes persodinti tektų anksti – vasario ar kovo mėnesį. Lygiai taip ir apie kiekvieną kitą augalą reikia pagalvoti atsižvelgiant į jo vegetacijos periodą ir neperskubėti, jei neturėsite kur jo auginti tinkamomis sąlygomis“, - aiškina A. Januškevičius.

Pataria, kaip daiginti

Pasak jo, bendrų patarimų norintiems pradėti daržininkauti nėra daug, nes reikia atsižvelgti į kiekvieno augalo savybes, bet keletą būtų galima išskirti.

„Prieš sėjant rekomenduojama sėklas dezinfekuoti, nes paprastai ant jų būna įvairių augalų ligų sukėlėjų. Tai galima padaryti paprasčiausiai pamirkant sėklas karštame, maždaug penkiasdešimties laipsnių temperatūros vandenyje. Galima mirkyti ir dezinfekuojančių savybių turinčiuose alijošių, česnakų ar peroksido arba kalio permanganato tirpaluose. Daiginimui reikėtų naudoti daigyklas su labai nedidele talpele kiekvienai sėklai, kad paskui persodinant būtų galima nesunkiai išimti. Dar galima pasidaryti vadinamąją sraigę – ant ilgos juostos plėvelės paberti durpių ir tinkamo dydžio tarpais išdėlioti sėklas, o paskui viską susukti į ritinį. Tokioje daigykloje sėklos sudygs greitai ir ji užims labai nedaug vietos“, - patirtimi dalijosi daržininkas.

Daiginant ir auginant bet kuriuos daigus yra labai svarbūs trys dalykai: jie turi gauti pakankamai šilumos, drėgmės ir šviesos. Jei trūks šilumos ir drėgmės, dygimas gali užsitęsti, o išdygęs augalas merdės. Jei trūks šviesos – jis ištįs, bus silpnas, perbalęs ir grius ant šono. Pravartu žinoti, kad daugelis augalų kambario temperatūroje sudygsta per kelias dienas ar savaitę, ir tik kai kurie užtrunka iki dešimt dienų ar dviejų savaičių.

Kaip nuolat turėti šviežių daržovių?

Pasak pašnekovo, nors pas kai kuriuos ant palangės jau dabar žydi agurkai, daugumai daržininkų būtent šiuo metu yra sėjos įkarštis. O jei augalai bus sėjami tiesiai į dirvą lauke – tai bus galima daryti tik balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, priklausomai nuo orų. Jei sėjama šiltnamyje, ar lauke po agro plėvele – atitinkamai šiek tiek anksčiau.

„Sėti galima netgi iki liepos mėnesio – svarbu, kad augalas spėtų užaugti ir duoti derlių. Taip netgi reikėtų daryti, jei nuolat norite turėti šviežių agurkų, salotų, svogūnų laiškų ir kitų daržovių, kurių vegetacijos laikas trumpesnis. Planuokite sėją taip, kad kai vieni atiduos derlių, netrukus galėtumėte džiaugtis kitos partijos rezultatais“, - aiškino pašnekovas.

Susirasti informacijos, kaip kurį augalą auginti dabar labai nesunku – daug informacijos internete, socialiniuose tinkluose veikia daug aktyvių daržininkų grupių, kur galima sulaukti patarimų iš bendraminčių. Netgi apie pakankamai egzotiškus augalus galima rasti nemažai informacijos ir patyrimų, kaip juos reikėtų auginti būtent lietuviškomis sąlygomis, sako A. Januškevičius.

Arbūzai – jokia egzotika

Pasak jo, jau dešimtmečius lietuviai augina įvairius mūsų platumose neįprastus augalus, tačiau vis tiek yra nemažai tautiečių, kurie tuo vis dar labai stebisi. Pavyzdžiui, pašnekovo teigimu, graikiniai riešutai soduose, o arbūzai – šiltnamiuose ar netgi daržuose jau seniai jokia egzotika, bet nemaža dalis žmonių nenori tuo patikėti, kol patys savo akimis nepamato.

„Kiti ir namuose ant palangės sugeba užsiauginti citrinų, mandarinų. Neseniai mačiau puikiai augančius jalapenus, kitas šparaginių žirnių į vazoną prisisėjęs. Aišku, daugiausia žmonės namuose bando prieskonių užsiauginti. Paprasčiausia auginti svogūnų laiškus, aštroko skonio pipirnę, kuri greitai sudygsta ir yra nereikli priežiūrai, o labiausiai tinka salotoms gardinti. Sunkiau namuose užauginti rozmariną, mairūną, baziliką. Krapai namuose išvis nelabai auga – būna menki ir kur kas mažiau kvepia“, - patirtimi apie prieskonių auginimą namuose dalijosi pašnekovas.

Nori pasipuošti

Mūsų daržininkai užaugina ir egzotiškų bei išties mažai Lietuvoje žinomų augalų. Pasak A. Januškevičiaus, pastaruoju metu madinga auginti afrikietiškuosius agurkus, kivanus, okras. Jei pirmieji du auginami daugiau dėl grožio, tai okros – maistingas ir plačiai virtuvėje panaudojamas vaisius, šiek tiek primenantis agurotį.

„Afrikietiškieji agurkai ir kivanai yra moliūgų giminaičiai, skonis neypatingas, rūgštokas. Labiau auginami dėl grožio – pirmieji neblogai auga ir lauke, tad būna sodinami prie sienų, gali papuošti ne tik daržą, bet ir sodą, nes jų vaisiai savo raštais primena nedidelius pailgus arbūziukus. Jie taip pat gražiai žiūrisi konservuoti. Kivanai – tokie dygliuoti moliūgai, nuskinti taip pat tinka kiemui ar namų interjerui papuošti. Dabar žmonės jau ne tik žiūri ką į puodą įsidėti, bet ir nori tos estetikos, grožio, dažnas dar ir kokių puošmenų nusiperka, kad savo sodą ar daržą prašmatnesnį pasidarytų“, - pastebi patyręs daržininkas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Agronomas pataria: ką vertėtų atsiminti persodinant daigus į dirvą

Šis pavasaris mus stebino kaip reta permainingais orais. Daugelis daržininkų nesilaikė įprasto sodinimo ritmo ir darbus dėl netikėtų snygio ar šalčio protrūkių atidėliojo. Tačiau didžiausio Baltijos šalyse šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas ragina nieko nelaukus persodinti iki šiol ant palangių laikytus daigelius į šiltnamius bei drąsiai sėti kitas daržoves!

10 principų, kurių laikydamiesi apsaugosite savo augalus, piniginę ir aplinką

Daržininkai ir sodininkai svajoja apie gražią aplinką ir gausų derlių. Tam būtinas integruotas įvairių tręšimo, apsaugos nuo žaladarių priemonių naudojimas. Suformavę šių priemonių krepšelį ir naudodami jį tinkamu laiku, užtikrinsite integruotą arba, kitaip tariant, visapusę augalų priežiūrą.

Šį augalą sode apgyvendinti kur kas paprasčiau nei manėte

Svajojantiems apie gražų gėlių sodą dideliu galvos skausmu tampa gėlių priežiūrą. Nenorintiems ilgų valandų praleisti priežiūrai, siūlome išeitį – auginkite viendienes! Dėl nereiklumo ir ištvermingumo viendienės net vadinamos „inteligentiškų tinginių gėlėmis“.

Pats metas pasiraitoti rankoves: gegužės mėnesio darbai sode ir darže

Gegužė – tikras pavasario mėnuo, kai sodai žydi ir žaliuoja, o visi sodininkai skuba atlikti darbus, padedančius sulaukti gausaus derliaus: naikina piktžoles, purena dirvą, laisto daržus.

3 idėjos, kad jūsų sodas šiemet būtų kitoks

Atėjus šiltesniems orams, dairomės idėjų ir svarstome, kaip papuošti savo sodą, terasą ar vidinį kiemą. Kartais pakanka vos keleto atnaujinimų ir sodo erdvė atrodo visiškai kitaip nei praėjusiais metais. Patarimais, kaip atnaujinti sodą, dalinasi „Fiskars“ apželdinimo ir sodo priežiūros specialistė Kati Jukarainen.

Kuo nustebino paroda „Ką pasėsi...2017“

Pavasaris – tai toks laikas sode, kai norisi atnaujinti ne tik garderobą, bet ir sodą ar gėlyną, tad paprastai ieškome naujesnių ir įdomesnių augalų, įrankių ar sodo aksesuarų. Visa tai randame ne tik sodo ar daržo parduotuvėse, bet ir pavasarinėse sodinukų mugėse. Viena didžiausių tokių parodų-mugių Lietuvoje, pavadinimu „Ką pasėsi...“, tradiciškai vyksta Kauno pašonėje ankstyvą pavasarį. Tad šiemet, apsilankę šioje didžiulėje parodoje, skubame pasidalinti įspūdžiais ir nuotraukomis su savo skaitytojais.

Sodinimo vietos paruošimas ir priežiūra – taisyklės, kurias turi išmokti visi daržininkai (7)

Tinkamai paruošta dirva – labai svarbi augalo augimui ir derėjimui. Sodinimo vieta turi būti vienodu gyliu tolygiai išpurenta, išlyginta, pagerinta ir praturtinta.

Balandžio darbai sode ir darže (1)

Balandis – ne tik didžiųjų darbų sode ir darže mėnuo, bet ir laikas, kai vis dažniau būname gryname ore.

Kaip sudaiginti baklažanų sėklas

Sudaiginti baklažanus nėra labai sudėtinga.

Agronomas pataria: pirmieji pavasario darbai – nuo ko pradėti? (7)

Patyrę daržovių augintojai jau žino, kad kovo mėnesio pabaiga yra pats tinkamiausias laikas planuoti derlių ir imtis paruošiamųjų darbų. Kaip viską apgalvoti taip, kad derliaus nebūtų per daug, bet ir nepritrūktų, šviežios daržovės džiugintų ilgiau ir nuo ko apskritai reikėtų pradėti pirmuosius darbus šiltnamyje, pataria didžiausio Baltijos šalyse šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas Nerijus Rakickas.

Vieni naudingausių augalų bujos jūsų darže, jei žinosite pagrindines taisykles (11)

Ankštiniai augalai yra viena seniausių rūšių, kuriuos žmonija vartoja maistui. Žirniai, pupelės, pupos, sojos, lęšiai gausūs baltymų, juose apstu B grupės vitaminų, magnio, kalcio, fosforo, kalio ir geležies. Ankštiniai augalai ypač naudingi vaikams, tiems, kurie dėl tam tikrų aplinkybių iš savo raciono išbraukė gyvūninė kilmės baltymų šaltinius. Šių augalų pakankamai paprasta užsiauginti ir savo darže. Tereikia žinoti kelias esmines taisykles.

Kaip sulaukti gausaus pomidorų derliaus? (18)

Kaip sulaukti puikaus pomidorų derliaus? Kokios turi būti optimalios aplinkos sąlygos pomidorų augimui? Kokie faktoriai kenkia normaliam pomidorų augimui? Apie tai pasakoja LAMMC SDI Daržininkystės technologijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Julė Jankauskienė ir UAB „Kietaviškių gausa“ vyriausias agronomas Nerijus Rakickas.

Pavasarinis augalų purškimas gali tapti iššūkiu – štai ką turite žinoti (42)

Dažnas sodininkas nori sulaukti gausaus ir sveiko vaismedžių ir vaiskrūmių derliaus, tačiau dėl kenkėjų ar ligų žalos to padaryti nepavyksta. Vienas iš būdų užauginti gausesnį derlių – purškimas augalų apsaugos priemonėmis. Augalus purkšti reiktų mažiausiai penkis kartus per metus.

Daržas ant palangės: saulėgrąžų daigai (22)

Ankstyvą pavasarį paprastai žmogaus organizmui trūksta vitaminų, o ir šiaip norisi gaivios žalumos virtuvėje, tad kodėl gi nepasisodinus daržo ant palangės? Apie pipirnę, kurią itin lengva auginti, jau esame rašę, bet šį kartą prisiminkime saulėgrąžas, kurios į mūsų virtuvę atkeliavo ne taip jau seniai. Taip taip, tas pačias saulėgrąžas, kurios vasarą stambiais ir geltonais žiedais puošia mūsų gėlynus bei daržus. Kad saulėgrąžų sėklos yra sveikas maistas, tą daugelis žinome, bet ar žinote, kad ir jų daigai irgi yra sveiki ir skanūs? Tad verta pabandyti, tai tikrai nesudėtinga.

Ką daryti, jei pasėta per anksti ir kitos klaidos (7)

Pagrindinės daigų augimo sutrikimo priežastys: šaltas laistomas vanduo, netinkamas durpių ar žemės rūgštumas, per žema substrato temperatūra ir per didelė jo drėgmė. Jei daigams augant bus pakankamai šviesos, tinkama temperatūra ir drėgmė, daigai užaugs gražūs ir sveiki. Daugiau apie tai pasakoja LAMMC SDI Daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Danguolė Juškevičienė.