Agurkai – kokias veisles auginti geriausia?

 (23)
Dabartiniu metu agurkai dėl vertingos maistinės ir gydomosios vertės vieni populiariausių, labiausiai paplitusių daržovių. Jų vaisiai malonaus aromato, švelnaus skonio, valgomi švieži, skanūs rauginti ir marinuoti.
Agurkai – kokias veisles auginti geriausia?
© Shutterstock nuotr.

Lietuvoje agurkai – vasarą auginami lauke ūkininkų ir daržininkų mėgėjų, o beveik ištisus metus juos šiltnamiuose augina didieji daržininkystės ūkiai, ūkininkai ir vasaros sezono metu – mėgėjai.

Agurkai – kokias veisles auginti geriausia?
© Shutterstock nuotr.

Biocheminės savybės, maistinė ir gydomoji vertė

Agurkai – yra mažiausiai kaloringos daržovės (100 g – 15 kcal), bet jose yra daug žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, kalcis, geležis, fosforas, jodas. 95 proc. agurko masės sudaro vanduo, todėl anksčiau buvo manoma, kad ši daržovė nėra labai vertinga, ji tik pagerina patiekalų skonį. Bet vaisiuose ir daržovėse esantis vanduo yra labai vertingas, nes jis distiliuotas pačios gamtos. Pasak dietologų, toks vanduo ištirpdo daugelį organizme esančių nuodų ir išvalo jį geriau negu paprastas vandentiekio vanduo.

Agurkai savo maistine verte beveik prilygsta morkoms, pomidorams, svogūnams, kopūstams, citrusiniams vaisiams. Juose yra visų svarbiausių vitaminų, tik, žinoma, žymiai mažesniais kiekiais kaip minėtose daržovėse. Agurkų vaisiai pagerina apetitą, riebalų bei baltymų įsisavinimą ir kartu palankiai veikia medžiagų apykaitą. Agurkuose esanti tartrono rūgštis stabdo angliavandenių virtimą riebalais.

Agurkus rekomenduojama valgyti sergant cukriniu diabetu, inkstų, širdies ligomis, nutukus, užkietėjus viduriams, sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Agurkai pagerina virškinimą, tirpdo akmenis, stabdo sąnarių uždegimus, gerina liaukų darbą, atnaujina ląsteles, užkerta kelią kraujagyslių kalkėjimui, lengvina širdies veiklą.

Dauguma vertingų maisto medžiagų susikaupusios bręstančiose sėklose ir prie luobelės, todėl jos nereikia nulupti. Maistui vartojami techninės brandos (nesubrendę) vaisiai: pikuliai – 4-5 cm ilgio, 2-3 dienų vaisių užuomazgos; kornišonai – 5-8 cm ilgio, 4-5 dienų užuomazgos, naudojamos konservavimui; ir 8-12 dienų būdingo veislei dydžio vaisių užuomazgos, valgomos šviežios arba konservuojamos. Ilgavaisių veislių vartojamos 12-16 dienų vaisių užuomazgos. Subrendę agurkų vaisiai užaugina sėklas ir maistui netinka.

Agurkai – kokias veisles auginti geriausia?
© Shutterstock nuotr.

Morfologinės ir biologinės savybės

Paprastieji agurkai (Cucumis sativus L.) – vienmečiai žoliniai šilumamėgiai trumpos dienos augalai, priklauso moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos vaisinių daržovių grupei. Jų stiebas (virkščia) šliaužiantis arba laipiojantis, briaunuotas, apaugęs plaukeliais. Lapai penkiaskiaučiai, ilgakočiai, plaukuoti. Jų pažastyse auga žiedai, ūsai, pridėtinės šaknelės ir šoninės šakos (atžalos). Iš pagrindinio stiebo lapų pažastų išauga pirmos eilės šoninės šakos, iš jų lapų pažastų – antros eilės ir t.t.

Įvairių agurkų veislių augalų pagrindinio stiebo ir šoninių šakų ilgis bei jų skaičius skiriasi: ankstyvųjų veislių stiebas ne ilgas (50-80 cm), vėlyvųjų – ilgesnis (iki 2,5 m ir daugiau) ir turi daugiau šoninių šakų. Žiedai vienalyčiai, augalai dažniausiai vienanamiai – ant augalo būna ir kuokelinių, ir piestelinių žiedų. Pastaruoju metu sukurtos iš dalies dvinamės veislės: dalis augalų išaugina tik piestelinius žiedus (moteriški augalai), kita dalis – piestelinius ir kuokelinius. Šios veislės vartojamos heterozinei sėklai auginti. Partenokarpinių (savidulkių) formų agurkų vaisiai užauga žiedų neapdulkinus.

Vaisių paviršius būna lygus arba gruoblėtas, su smulkiais ar stambiais kauburėliais, apaugęs juodais arba baltais spygleliais. Vaisiai su juodais spygleliais yra aromatingesni, jų odelė minkšta, skanūs švieži ir rauginti, tačiau greičiau pageltonuoja ir netenka prekinės išvaizdos. Vaisiai, apaugę baltais spygleliais, ne tokie skanūs, jų odelė kietesnė, tačiau jie ilgiau išsilaiko žali (nepageltonuoja), esti geros prekinės išvaizdos.

Agurkų šaknys pasiskleidusios viršutiniame dirvos sluoksnyje, paprastai ne giliau kaip 30-40 cm. Agurkus galima auginti ne tik dirvoje, durpiniame substrate, bet ir mineralinės vatos ar kokoso substratuose, maitinant hidroponiniu tirpalu. Tai rodo, kaip svarbu augalams suteikti reikalingas augimui maisto medžiagas.

Agurkai – kokias veisles auginti geriausia?
© Shutterstock nuotr.

Partenokarpinės (savidulkės) hibridinės (F1) agurkų veislės

Partenokarpinius (savidulkius) agurkų hibridus galima auginti šiltnamiuose ir lauke, nes vaisiams užsimegzti nereikia bičių. Jų vaisiai neapkarsta net ir trūkstant drėgmės. Auginant lysvėse, agurkus galima laikyti uždengtus visą sezoną: vaisių nesumažės, o augalai bus geriau apsaugoti nuo temperatūrų svyravimų, saulės kaitros, kenkėjų, išdžiūvimo.

Hibridinės (F1) agurkų veislės, skirtos auginti šiltnamiuose (stambiais kauburėliais):

‘Chaikovskiy‘ F1 – ankstyvas hibridas, tinkamas ir vėlyvesniam (rudens) derliui gauti. Augalai išaugina trumpus šoninius ūglius, turi labai stiprią šaknų sistemą, gausiai dera visos vegetacijos metu. Vaisiai tamsiai žali, puikios vidinės struktūros, labai skanūs.

‘Gravina‘ F1 – ankstyvas daugiavaisis hibridas. Augalai išaugina ribotą šoninių ūglių skaičių. Vaisiai idealios formos, tamsiai žali, stambiais kauburėliais. Gerai auga esant silpnesniam apšvietimui, todėl tinka sodinti ir trumpesnės dienos sąlygomis (pavasarį ir rudenį).

‘Lenara‘ F1 – ankstyvas hibridas, augintinas šiltnamiuose ir lauke, tinkamas ir vėlyvesniam derliui gauti. Augalai derėti pradeda anksti, labai atsparūs ligoms, puikiai mezga iki pat vegetacijos pabaigos. Išsiskiria ypač gausiu pirmu derliumi. Vaisiai tamsiai žali, su stambiais kauburėliais, 8-10 cm ilgio, puikaus skonio.

Hibridinės (F1) agurkų veislės, skirtos auginti šiltnamiuose ir lauke (stambiais kauburėliais):

‘Liszt‘ F1 – ankstyvas hibridas, augintinas po priedangomis ir lauke. Derėti pradeda labai anksti ir gausiai. Išsiskiria labai didele ankstyvo ir bendro derliaus išeiga. Augalai nevešlūs, mažais lapais. Vaisiai stambiais kauburėliais, traškūs.

‘Ghershwin‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas, ypač tinkamas auginti lauke. Šoniniai ūgliai trumpi, dera itin gausiai. Vaisiai tamsiai žali, stambiais retais kauburėliais. Labai tinka raugti.

‘Karaoke‘ F1– itin gausiai derantis ankstyvas hibridas. Vaisiai labai gražūs, ryškiai žali, vienodo dydžio

‘Componist‘ F1– labai ankstyvas hibridas. Augalai pakantūs nepalankioms aplinkos sąlygoms, dera ilgai ir gausiai. Vaisiai ryškiai žali, traškūs, labai kokybiški.

‘Wagner‘ F1 – labai ankstyvas hibridas, išsiskiria intensyviu augimu ir ilgu derėjimo periodu. Vaisiai tvirtu vidumi, labai skanūs šviežiai raugti.

Hibridinės (F1) agurkų veislės, skirtos auginti šiltnamiuose ir lauke (smulkiais kauburėliais):

‘Schubert‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas. Augalai atsparūs ligoms, ypač tikrajai miltligei, itin gausiai dera. Vaisiai cilindro formos, su smulkiais kauburėliais ir labai mažomis sėklinėmis.

‘Dirigent‘ F1– ankstyvas hibridas. Augalai pradeda derėti anksti ir labai gausiai. Vaisiai tamsiai žali, smulkūs, skanūs. Odelė nekieta, bet vidus traškus ir kietas.

Hibridinės (F1) agurkų veislės, skirtos auginti lauke:

‘Cross Country‘ F1– vidutiniškai ankstyvas hibridas, labai atsparus ligoms. Gerai dera ir nepalankią vasarą. Vaisiai smulkūs, vienodi, stambiais kauburėliais, pailgi, gero skonio, labai tinka raugti.

‘Faster‘ F1 – ankstyvas hibridas. Augalai labai atsparūs ligoms, puikiai pakelia žemesnę temperatūrą, nevešlūs, todėl patogu rinkti vaisius. Vaisiai šviesiai žali, tvirta odele, retais stambiais kauburėliais, labai tinka raugti, kornišonams auginti.

‘Regal‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas. Augalai atsparūs ligoms, puikiai dera ir nepalankią vasarą. Vaisiai vienodi, gražios formos, šviesiai žali, stambiais kauburėliais, labai tinka raugti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Neatrastas šiltnamio „perlas“, kurį užauginti labai paprasta (2)

Baklažanai – Lietuvoje dar ne itin atrasta daržovė. Keista, kadangi ši daržovė gausi sveikatai naudingųjų medžiagų, be to, puikiai dera lietuviškuose šiltnamiuose. Tad galbūt laikas pakeisti savo požiūrį į baklažanus?

Planuojame daržą: ar verta pirkti ekologiškas sėklas (6)

Pavasaris artėja, rankos jau pačios tiesiasi į sėklų pakuotes parduotuvėje. Norisi užsiauginti sveiko maisto, tačiau ekologiškos sėklos brangesnės negu kitos. Panagrinėkime, kodėl skiriasi jų kaina ir ar verta įsigyti ekologiškas sėklas savo daržui.

Svarbiausi darbai ruošiant daržą: 5 svarbiausi žingsniai (14)

Turite galimybę suplanuoti daržą tokioje sodo projektavimo stadijoje, kol nėra pasodintų augalų ir pastatytų statinių? Jums labai pasisekė! Tereikės žengti penkis esminius žingsnius ir galėsite atverti kelius į tikrą kiekvieno daržininko svajonę – daržą, kuriame derlius džiugins tarsi iš gausybės rago.

Tik žinodami šias gudrybes sulauksite gausaus derliaus (1)

Lietuvių liaudies patarlė sako: „Ratus ruošk žiemą, o roges – vasarą“. Todėl kiekvienas geras daržininkas žino, kad ruoštis naujam sezonui pradėti reikia jau dabar. Štai dešimt taisyklių, kurias turėtų prisiminti visi, kurie nori sulaukti gausaus derliaus.

Pomidorų ir paprikų sodinimas — sezonui ruošiamės iš anksto (2)

Praūžęs didžiųjų metų švenčių maratonas greitai skelbs sėjos pradžią. Ir nors pavasaris dar negreitai džiugins saulės spinduliais, tačiau jau dabar verta pamąstyti apie ankstyvųjų, ilgos vegetacijos daržovių sodinimą. Kada ir kaip sodinti skaniąsias paprikas ir populiariuosius pomidorus pataria UAB „Nojus“.

Apsilankymas medelyne, kurį saugo žąsys

Viename didžiausiame Dzūkijos regiono šeimos medelyne auginama didžiulė įvairovė beveik 600 taksonų (skirtingų pavadinimų rūšių ir veislių) dekoratyvinių augalų: spygliuočių, lapuočių, vijoklinių ir daugiamečių gėlių, tinkamų auginti Lietuvos klimatinėmis sąlygomis. Apie medelyno naujoves – retus įdomius augalus bei žąsų panaudojimą augalų priežūrai pasakoja medelyno įkūrėjas Tomas Panka.

Agronomas atskleidžia, koks turi būti paskutinis darbas šiltnamyje rudenį (5)

Ruduo jau įpusėjo ir daugelis daržovių augintojų savo užaugintas gėrybes panaudojo ruošiant atsargas žiemai. Apie jų paruošimą žinoma daug, tačiau dar nereikia užmiršti darbų šiltnamyje. Vienas iš jų – dirvos perkasimas, kurį geriausia atlikti lapkričio mėnesį ir jokių būdu nepalikti to pavasariui. Kaip ir kodėl tą padaryti reikia dabar, pasakoja agronomas.

Idealaus česnakų auginimo ir laikymo paslaptys (25)

Sultingų česnakų galvutės – tobulas barščių akcentas. Be to, česnakai – tai natūralus antibiotikas. Jei jo vartosite kasdien, jokios peršalimo ligos jums nebaisios.

Kokie sodo ir daržo darbai dar liko?

Daugelis sodo ir daržo darbų jau atlikta, tačiau tikrai dar ne visi. Norint sėkmingai užbaigti šį sezoną ir pasidžiaugti derliumi, reikia spėti laiku nuimti likusias daržoves bei paruošti dirvą kitiems metams. Derliaus šventę ir daržo finalinių darbų pradžią skelbia ir sostinės Antakalniečių bendruomenė, savaitgalį susirinksianti į projekto „Daržas mieste – Tavo Žalia stotelė“ derliaus šventę. Šventės metu miestiečiai dalinsis iš savo derliaus pagamintais patiekalais bei patarimais, kokie paskutiniai akcentai liko daržo ir sodo darbų sąraše. Tad, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį dar rugsėjį?

Pomidorų veislės, kurios visuomet džiugins derliumi (62)

„Hibridiniai pomidorai pasižymi atsparumu ligoms, derlingumu ir ilgu derėjimo periodu, tačiau skonio savybėmis šiek tiek nusileidžia veisliniams pomidorams. Nuskynus žalius (dar nesunokusius) hibridinius pomidorus, jais galima mėgautis net po mėnesio, tačiau hibridinių pomidorų sėklų pasiruošti patiems nepatartina. Veisliniai pomidorai labai skanūs, trumpiau dera, didžiulė jų veislių įvairovė, o pasiruošus sėklų iš pačių išaugintų pomidorų, bus išsaugotos visos tai veislei būdingos savybės“, - pasakojo Vytautas Pėstininkas per dešimtąją pomidorų augintojų šventę, kuri vyko Alytuje.

Kaip lysves paruošti rudeniui

Ruduo yra didžiausias darbymetis daržininkams – nurenkamas derlius, žemė ruošiama žiemai, kai kurios kultūros sėjamos prieš žiemą. Pataria, kokius darbus reikia nudirbti darže rugsėjo pabaigoje – spalį.

Gudrybės, padėsiančios sėkmingai užbaigti pomidorų auginimo ciklą (10)

Patyrę daržovių augintojai žino, kad rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai – viena iš paskutinių galimybių sulaukti pomidorų derliaus, todėl dar šį mėnesį svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus. Vienas iš jų – pomidorų lapų skynimas. Kaip ir kada geriausia tai daryti, pataria agronomas Nerijus Rakickas.

Kodėl geriau svogūnus sodinti prieš žiemą (30)

Svogūnus augina turbūt visi sodininkai. Tik vieniems tai sekasi geriau, kitiems blogiau. Nepriklausomai nuo to, ne visi žino, kad svogūnus kur kas geriau sodinti prieš žiemą.

Sezono aktualijos: daržo alternatyva

Kadaise valgomų gėrybių gausa atspindėjo sodo estetikos esmę, buvo puošnumo sinonimas ir privalomas kraštovaizdžio dizaino atributas. Tik vėliau pradėta grupuoti augalus, o nevalgomus imta vadinti dekoratyviaisiais. Tinkami naudoti maistui dekoratyvumo statuso neteko, ir turėjo prabėgti nemažai laiko, kol vėl jį atgavo. Ilgainiui pastebėta, kad daržovių, prieskoninių žolių grožis išryškėja auginant jas vazonuose – augalų dailumą atskleidžia indai, įvairiausios jų derinimo ir pačių sodinių komponavimo galimybės.

Cukinijos – kaip auginti ir prižiūrėti, kad derlius džiugintų visuomet

Šiuo metu cukinijos – plačiai auginamos daržovės. Šviežias cukinijas galima dėti į salotas arba supjaustytas pailgomis riekelėmis naudoti su pavilgais, padažais. Jaunų cukinijų vaisius rekomenduojama suvartoti per savaitę, o didesnius (16-22 cm) galima laikyti apie 4 savaites. Geriausiai išsilaiko 22-26 cm ilgio vaisiai, nors fiziologiškai jie dar nėra subrendę ir jų odelė per minkšta. Žalios spalvos cukinijos išlieka šviežesnės ilgiau, negu geltonos. Maistui galima naudoti ne tik vaisius, bet ir cukinijos žiedus. Nuskinti vyriškieji cukinijos žiedai prikemšami įdaro, tada apvoliojami tešloje ir iškepami.