Agurkai – kokias veisles auginti geriausia?

 (23)
Dabartiniu metu agurkai dėl vertingos maistinės ir gydomosios vertės vieni populiariausių, labiausiai paplitusių daržovių. Jų vaisiai malonaus aromato, švelnaus skonio, valgomi švieži, skanūs rauginti ir marinuoti.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Lietuvoje agurkai – vasarą auginami lauke ūkininkų ir daržininkų mėgėjų, o beveik ištisus metus juos šiltnamiuose augina didieji daržininkystės ūkiai, ūkininkai ir vasaros sezono metu – mėgėjai.

Agurkai – kokias veisles auginti geriausia?
© Shutterstock nuotr.

Biocheminės savybės, maistinė ir gydomoji vertė

Agurkai – yra mažiausiai kaloringos daržovės (100 g – 15 kcal), bet jose yra daug žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, kalcis, geležis, fosforas, jodas. 95 proc. agurko masės sudaro vanduo, todėl anksčiau buvo manoma, kad ši daržovė nėra labai vertinga, ji tik pagerina patiekalų skonį. Bet vaisiuose ir daržovėse esantis vanduo yra labai vertingas, nes jis distiliuotas pačios gamtos. Pasak dietologų, toks vanduo ištirpdo daugelį organizme esančių nuodų ir išvalo jį geriau negu paprastas vandentiekio vanduo.

Agurkai savo maistine verte beveik prilygsta morkoms, pomidorams, svogūnams, kopūstams, citrusiniams vaisiams. Juose yra visų svarbiausių vitaminų, tik, žinoma, žymiai mažesniais kiekiais kaip minėtose daržovėse. Agurkų vaisiai pagerina apetitą, riebalų bei baltymų įsisavinimą ir kartu palankiai veikia medžiagų apykaitą. Agurkuose esanti tartrono rūgštis stabdo angliavandenių virtimą riebalais.

Agurkus rekomenduojama valgyti sergant cukriniu diabetu, inkstų, širdies ligomis, nutukus, užkietėjus viduriams, sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Agurkai pagerina virškinimą, tirpdo akmenis, stabdo sąnarių uždegimus, gerina liaukų darbą, atnaujina ląsteles, užkerta kelią kraujagyslių kalkėjimui, lengvina širdies veiklą.

Dauguma vertingų maisto medžiagų susikaupusios bręstančiose sėklose ir prie luobelės, todėl jos nereikia nulupti. Maistui vartojami techninės brandos (nesubrendę) vaisiai: pikuliai – 4-5 cm ilgio, 2-3 dienų vaisių užuomazgos; kornišonai – 5-8 cm ilgio, 4-5 dienų užuomazgos, naudojamos konservavimui; ir 8-12 dienų būdingo veislei dydžio vaisių užuomazgos, valgomos šviežios arba konservuojamos. Ilgavaisių veislių vartojamos 12-16 dienų vaisių užuomazgos. Subrendę agurkų vaisiai užaugina sėklas ir maistui netinka.

Agurkai – kokias veisles auginti geriausia?
© Shutterstock nuotr.

Morfologinės ir biologinės savybės

Paprastieji agurkai (Cucumis sativus L.) – vienmečiai žoliniai šilumamėgiai trumpos dienos augalai, priklauso moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos vaisinių daržovių grupei. Jų stiebas (virkščia) šliaužiantis arba laipiojantis, briaunuotas, apaugęs plaukeliais. Lapai penkiaskiaučiai, ilgakočiai, plaukuoti. Jų pažastyse auga žiedai, ūsai, pridėtinės šaknelės ir šoninės šakos (atžalos). Iš pagrindinio stiebo lapų pažastų išauga pirmos eilės šoninės šakos, iš jų lapų pažastų – antros eilės ir t.t.

Įvairių agurkų veislių augalų pagrindinio stiebo ir šoninių šakų ilgis bei jų skaičius skiriasi: ankstyvųjų veislių stiebas ne ilgas (50-80 cm), vėlyvųjų – ilgesnis (iki 2,5 m ir daugiau) ir turi daugiau šoninių šakų. Žiedai vienalyčiai, augalai dažniausiai vienanamiai – ant augalo būna ir kuokelinių, ir piestelinių žiedų. Pastaruoju metu sukurtos iš dalies dvinamės veislės: dalis augalų išaugina tik piestelinius žiedus (moteriški augalai), kita dalis – piestelinius ir kuokelinius. Šios veislės vartojamos heterozinei sėklai auginti. Partenokarpinių (savidulkių) formų agurkų vaisiai užauga žiedų neapdulkinus.

Vaisių paviršius būna lygus arba gruoblėtas, su smulkiais ar stambiais kauburėliais, apaugęs juodais arba baltais spygleliais. Vaisiai su juodais spygleliais yra aromatingesni, jų odelė minkšta, skanūs švieži ir rauginti, tačiau greičiau pageltonuoja ir netenka prekinės išvaizdos. Vaisiai, apaugę baltais spygleliais, ne tokie skanūs, jų odelė kietesnė, tačiau jie ilgiau išsilaiko žali (nepageltonuoja), esti geros prekinės išvaizdos.

Agurkų šaknys pasiskleidusios viršutiniame dirvos sluoksnyje, paprastai ne giliau kaip 30-40 cm. Agurkus galima auginti ne tik dirvoje, durpiniame substrate, bet ir mineralinės vatos ar kokoso substratuose, maitinant hidroponiniu tirpalu. Tai rodo, kaip svarbu augalams suteikti reikalingas augimui maisto medžiagas.

Agurkai – kokias veisles auginti geriausia?
© Shutterstock nuotr.

Partenokarpinės (savidulkės) hibridinės (F1) agurkų veislės

Partenokarpinius (savidulkius) agurkų hibridus galima auginti šiltnamiuose ir lauke, nes vaisiams užsimegzti nereikia bičių. Jų vaisiai neapkarsta net ir trūkstant drėgmės. Auginant lysvėse, agurkus galima laikyti uždengtus visą sezoną: vaisių nesumažės, o augalai bus geriau apsaugoti nuo temperatūrų svyravimų, saulės kaitros, kenkėjų, išdžiūvimo.

Hibridinės (F1) agurkų veislės, skirtos auginti šiltnamiuose (stambiais kauburėliais):

‘Chaikovskiy‘ F1 – ankstyvas hibridas, tinkamas ir vėlyvesniam (rudens) derliui gauti. Augalai išaugina trumpus šoninius ūglius, turi labai stiprią šaknų sistemą, gausiai dera visos vegetacijos metu. Vaisiai tamsiai žali, puikios vidinės struktūros, labai skanūs.

‘Gravina‘ F1 – ankstyvas daugiavaisis hibridas. Augalai išaugina ribotą šoninių ūglių skaičių. Vaisiai idealios formos, tamsiai žali, stambiais kauburėliais. Gerai auga esant silpnesniam apšvietimui, todėl tinka sodinti ir trumpesnės dienos sąlygomis (pavasarį ir rudenį).

‘Lenara‘ F1 – ankstyvas hibridas, augintinas šiltnamiuose ir lauke, tinkamas ir vėlyvesniam derliui gauti. Augalai derėti pradeda anksti, labai atsparūs ligoms, puikiai mezga iki pat vegetacijos pabaigos. Išsiskiria ypač gausiu pirmu derliumi. Vaisiai tamsiai žali, su stambiais kauburėliais, 8-10 cm ilgio, puikaus skonio.

Hibridinės (F1) agurkų veislės, skirtos auginti šiltnamiuose ir lauke (stambiais kauburėliais):

‘Liszt‘ F1 – ankstyvas hibridas, augintinas po priedangomis ir lauke. Derėti pradeda labai anksti ir gausiai. Išsiskiria labai didele ankstyvo ir bendro derliaus išeiga. Augalai nevešlūs, mažais lapais. Vaisiai stambiais kauburėliais, traškūs.

‘Ghershwin‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas, ypač tinkamas auginti lauke. Šoniniai ūgliai trumpi, dera itin gausiai. Vaisiai tamsiai žali, stambiais retais kauburėliais. Labai tinka raugti.

‘Karaoke‘ F1– itin gausiai derantis ankstyvas hibridas. Vaisiai labai gražūs, ryškiai žali, vienodo dydžio

‘Componist‘ F1– labai ankstyvas hibridas. Augalai pakantūs nepalankioms aplinkos sąlygoms, dera ilgai ir gausiai. Vaisiai ryškiai žali, traškūs, labai kokybiški.

‘Wagner‘ F1 – labai ankstyvas hibridas, išsiskiria intensyviu augimu ir ilgu derėjimo periodu. Vaisiai tvirtu vidumi, labai skanūs šviežiai raugti.

Hibridinės (F1) agurkų veislės, skirtos auginti šiltnamiuose ir lauke (smulkiais kauburėliais):

‘Schubert‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas. Augalai atsparūs ligoms, ypač tikrajai miltligei, itin gausiai dera. Vaisiai cilindro formos, su smulkiais kauburėliais ir labai mažomis sėklinėmis.

‘Dirigent‘ F1– ankstyvas hibridas. Augalai pradeda derėti anksti ir labai gausiai. Vaisiai tamsiai žali, smulkūs, skanūs. Odelė nekieta, bet vidus traškus ir kietas.

Hibridinės (F1) agurkų veislės, skirtos auginti lauke:

‘Cross Country‘ F1– vidutiniškai ankstyvas hibridas, labai atsparus ligoms. Gerai dera ir nepalankią vasarą. Vaisiai smulkūs, vienodi, stambiais kauburėliais, pailgi, gero skonio, labai tinka raugti.

‘Faster‘ F1 – ankstyvas hibridas. Augalai labai atsparūs ligoms, puikiai pakelia žemesnę temperatūrą, nevešlūs, todėl patogu rinkti vaisius. Vaisiai šviesiai žali, tvirta odele, retais stambiais kauburėliais, labai tinka raugti, kornišonams auginti.

‘Regal‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas. Augalai atsparūs ligoms, puikiai dera ir nepalankią vasarą. Vaisiai vienodi, gražios formos, šviesiai žali, stambiais kauburėliais, labai tinka raugti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Priežastys, kodėl kompostas skleidžia negerą kvapą

Geras kompostas paprastai kvepia paprasčiausia žeme, tad jei komposto krūva ėmė dvokti – tai ženklas, kad kažką darote netinkamai. Paprastai blogas komposto kvapas yra susijęs su anaerobinėmis sąlygomis krūvoje. Tad siūlome plačiau pasigilinti į priežastis, kurios sukelia nemalonų kvapą, ir pasidomėti, kaip su jomis susidoroti.

10 augalų, kurie padės atbaidyti kenkėjus sode ir darže

Planuojant savo daržą bei sodą, verta pasidomėti, kokius augalus geriausia auginti šalia vienas kito. Tinkamai parinkti „kaimynai“ gali padėti apsaugoti jautresnius ir labiau įvairių kenkėjų puolamus augalus. Augalai su aitriu kvapu, labiausiai tinka atlikti šį vaidmenį.

Smidrai: kas tai per augalai?

Smidrai (kitaip šparagai) – gurmanų dievinamos daugiametės daržovės, kurios mūsų močiučių soduose buvo auginamos kaip dekoratyviniai krūmai. Turint kantrybės, šį augalą galima užsiauginti savo nuosavame darže ir džiaugtis tiek jo derliumi, tiek dekoratyvumu.

Augalų kaimynystė: kurias daržoves auginti vieną šalia kitos?

Planuojant daržą, reikia atsiminti, kad svarbu yra ne tik kiek ir kokių daržovių auginsite, bet ir ką prie ko auginsite. Yra pastebėta, kad kaimynystėje augančios kultūros gali viena kitai padėti augti, apsaugoti nuo ligų bei atbaidyti kenkėjus, arba, atvirkščiai, gali apsunkinti viena kitos augimą. Tai vyksta dėl specifinių junginių – fitoncidų, kurie veikia šalia augantį augalą.

Maži, bet pavojingi kenkėjai – amarai, kaip juos atbaidyti?

Amarai – daugumai sodininkų ir daržininkų puikiai pažįstami kenkėjai, kurie pasižymi nemažu apetitu. Šie kenkėjai greitai vystosi ir dauginasi, todėl laiku nesiėmus apsauginių priemonių, jie gali pridaryti nemažai žalos. Tad kokioms priemonėmis galima saugoti augalus nuo šių parazitų?

5 taisyklės, kurios palengvins pradedančiojo daržininko darbą

Gegužės mėnuo sodo ir daržo kalendoriuje yra sėjimo bei sodinimo metas. Kadangi darbų laukia iš tiesų nemažai, pradedančiajam daržininkui šis laikotarpis gali pasirodyti ganėtinai baugus. Tačiau turint noro ir pakankamai žinių, nedidelį daržą gali įsirengti kiekvienas. Tad kokios yra svarbiausios daržo taisyklės?

Svarbiausi gegužės mėnesio darbai darže ir sode

Gegužės mėnuo sodininko bei daržininko kalendoriuje paprastai užima itin svarbią vietą, nes tokiu metu darbai lauke įgauna pagreitį. Tad kokie darbai laukia šį mėnesį sode ir darže?

Mulčiavimas: pradedančiųjų atmintinė

Mulčiavimas – procesas, kurio metu dirvožemio paviršius yra padengiamas pasirinktomis organinėmis medžiagomis. Tai yra vienas paprasčiausių kovos su piktžolėmis būdų. Mulčias ne tik padeda kovoti su piktžolėmis, bet kartu jis gerina dirvos struktūrą, palaiko drėgmės lygį joje bei apsaugo ją nuo temperatūros svyravimų.

Eksperto atsakymai, kaip rūpintis neseniai persodintais pomidorais (1)

Kai pomidorų daigai sulaukia 8 savaičių, juos jau galima persodinti į nuolatinę auginimo vietą. Persodinimu reikia užsiimti tada, kai praėjo šalnų pavojus ir dirvožemio temperatūra yra nežemesnė negu 10 laipsnių. Kaip rūpintis neseniai persodintais daigais, paklausėme LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto atstovo dr. Audriaus Radzevičiaus.

Suskaičiavo, kiek daržovių daigų sodinti

Įsibėgėjęs pavasaris – pats darbymetis sodininkams ir daržininkams. Net ir tiems, kurie daržoves, vaisius ar uogas augina tik savo šeimos poreikiams tenkinti.