Agurkai – kokias veisles auginti geriausia?

 (23)
Dabartiniu metu agurkai dėl vertingos maistinės ir gydomosios vertės vieni populiariausių, labiausiai paplitusių daržovių. Jų vaisiai malonaus aromato, švelnaus skonio, valgomi švieži, skanūs rauginti ir marinuoti.
Agurkai – kokias veisles auginti geriausia?
© Shutterstock nuotr.

Lietuvoje agurkai – vasarą auginami lauke ūkininkų ir daržininkų mėgėjų, o beveik ištisus metus juos šiltnamiuose augina didieji daržininkystės ūkiai, ūkininkai ir vasaros sezono metu – mėgėjai.

Agurkai – kokias veisles auginti geriausia?
© Shutterstock nuotr.

Biocheminės savybės, maistinė ir gydomoji vertė

Agurkai – yra mažiausiai kaloringos daržovės (100 g – 15 kcal), bet jose yra daug žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, kalcis, geležis, fosforas, jodas. 95 proc. agurko masės sudaro vanduo, todėl anksčiau buvo manoma, kad ši daržovė nėra labai vertinga, ji tik pagerina patiekalų skonį. Bet vaisiuose ir daržovėse esantis vanduo yra labai vertingas, nes jis distiliuotas pačios gamtos. Pasak dietologų, toks vanduo ištirpdo daugelį organizme esančių nuodų ir išvalo jį geriau negu paprastas vandentiekio vanduo.

Agurkai savo maistine verte beveik prilygsta morkoms, pomidorams, svogūnams, kopūstams, citrusiniams vaisiams. Juose yra visų svarbiausių vitaminų, tik, žinoma, žymiai mažesniais kiekiais kaip minėtose daržovėse. Agurkų vaisiai pagerina apetitą, riebalų bei baltymų įsisavinimą ir kartu palankiai veikia medžiagų apykaitą. Agurkuose esanti tartrono rūgštis stabdo angliavandenių virtimą riebalais.

Agurkus rekomenduojama valgyti sergant cukriniu diabetu, inkstų, širdies ligomis, nutukus, užkietėjus viduriams, sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Agurkai pagerina virškinimą, tirpdo akmenis, stabdo sąnarių uždegimus, gerina liaukų darbą, atnaujina ląsteles, užkerta kelią kraujagyslių kalkėjimui, lengvina širdies veiklą.

Dauguma vertingų maisto medžiagų susikaupusios bręstančiose sėklose ir prie luobelės, todėl jos nereikia nulupti. Maistui vartojami techninės brandos (nesubrendę) vaisiai: pikuliai – 4-5 cm ilgio, 2-3 dienų vaisių užuomazgos; kornišonai – 5-8 cm ilgio, 4-5 dienų užuomazgos, naudojamos konservavimui; ir 8-12 dienų būdingo veislei dydžio vaisių užuomazgos, valgomos šviežios arba konservuojamos. Ilgavaisių veislių vartojamos 12-16 dienų vaisių užuomazgos. Subrendę agurkų vaisiai užaugina sėklas ir maistui netinka.

Agurkai – kokias veisles auginti geriausia?
© Shutterstock nuotr.

Morfologinės ir biologinės savybės

Paprastieji agurkai (Cucumis sativus L.) – vienmečiai žoliniai šilumamėgiai trumpos dienos augalai, priklauso moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos vaisinių daržovių grupei. Jų stiebas (virkščia) šliaužiantis arba laipiojantis, briaunuotas, apaugęs plaukeliais. Lapai penkiaskiaučiai, ilgakočiai, plaukuoti. Jų pažastyse auga žiedai, ūsai, pridėtinės šaknelės ir šoninės šakos (atžalos). Iš pagrindinio stiebo lapų pažastų išauga pirmos eilės šoninės šakos, iš jų lapų pažastų – antros eilės ir t.t.

Įvairių agurkų veislių augalų pagrindinio stiebo ir šoninių šakų ilgis bei jų skaičius skiriasi: ankstyvųjų veislių stiebas ne ilgas (50-80 cm), vėlyvųjų – ilgesnis (iki 2,5 m ir daugiau) ir turi daugiau šoninių šakų. Žiedai vienalyčiai, augalai dažniausiai vienanamiai – ant augalo būna ir kuokelinių, ir piestelinių žiedų. Pastaruoju metu sukurtos iš dalies dvinamės veislės: dalis augalų išaugina tik piestelinius žiedus (moteriški augalai), kita dalis – piestelinius ir kuokelinius. Šios veislės vartojamos heterozinei sėklai auginti. Partenokarpinių (savidulkių) formų agurkų vaisiai užauga žiedų neapdulkinus.

Vaisių paviršius būna lygus arba gruoblėtas, su smulkiais ar stambiais kauburėliais, apaugęs juodais arba baltais spygleliais. Vaisiai su juodais spygleliais yra aromatingesni, jų odelė minkšta, skanūs švieži ir rauginti, tačiau greičiau pageltonuoja ir netenka prekinės išvaizdos. Vaisiai, apaugę baltais spygleliais, ne tokie skanūs, jų odelė kietesnė, tačiau jie ilgiau išsilaiko žali (nepageltonuoja), esti geros prekinės išvaizdos.

Agurkų šaknys pasiskleidusios viršutiniame dirvos sluoksnyje, paprastai ne giliau kaip 30-40 cm. Agurkus galima auginti ne tik dirvoje, durpiniame substrate, bet ir mineralinės vatos ar kokoso substratuose, maitinant hidroponiniu tirpalu. Tai rodo, kaip svarbu augalams suteikti reikalingas augimui maisto medžiagas.

Agurkai – kokias veisles auginti geriausia?
© Shutterstock nuotr.

Partenokarpinės (savidulkės) hibridinės (F1) agurkų veislės

Partenokarpinius (savidulkius) agurkų hibridus galima auginti šiltnamiuose ir lauke, nes vaisiams užsimegzti nereikia bičių. Jų vaisiai neapkarsta net ir trūkstant drėgmės. Auginant lysvėse, agurkus galima laikyti uždengtus visą sezoną: vaisių nesumažės, o augalai bus geriau apsaugoti nuo temperatūrų svyravimų, saulės kaitros, kenkėjų, išdžiūvimo.

Hibridinės (F1) agurkų veislės, skirtos auginti šiltnamiuose (stambiais kauburėliais):

‘Chaikovskiy‘ F1 – ankstyvas hibridas, tinkamas ir vėlyvesniam (rudens) derliui gauti. Augalai išaugina trumpus šoninius ūglius, turi labai stiprią šaknų sistemą, gausiai dera visos vegetacijos metu. Vaisiai tamsiai žali, puikios vidinės struktūros, labai skanūs.

‘Gravina‘ F1 – ankstyvas daugiavaisis hibridas. Augalai išaugina ribotą šoninių ūglių skaičių. Vaisiai idealios formos, tamsiai žali, stambiais kauburėliais. Gerai auga esant silpnesniam apšvietimui, todėl tinka sodinti ir trumpesnės dienos sąlygomis (pavasarį ir rudenį).

‘Lenara‘ F1 – ankstyvas hibridas, augintinas šiltnamiuose ir lauke, tinkamas ir vėlyvesniam derliui gauti. Augalai derėti pradeda anksti, labai atsparūs ligoms, puikiai mezga iki pat vegetacijos pabaigos. Išsiskiria ypač gausiu pirmu derliumi. Vaisiai tamsiai žali, su stambiais kauburėliais, 8-10 cm ilgio, puikaus skonio.

Hibridinės (F1) agurkų veislės, skirtos auginti šiltnamiuose ir lauke (stambiais kauburėliais):

‘Liszt‘ F1 – ankstyvas hibridas, augintinas po priedangomis ir lauke. Derėti pradeda labai anksti ir gausiai. Išsiskiria labai didele ankstyvo ir bendro derliaus išeiga. Augalai nevešlūs, mažais lapais. Vaisiai stambiais kauburėliais, traškūs.

‘Ghershwin‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas, ypač tinkamas auginti lauke. Šoniniai ūgliai trumpi, dera itin gausiai. Vaisiai tamsiai žali, stambiais retais kauburėliais. Labai tinka raugti.

‘Karaoke‘ F1– itin gausiai derantis ankstyvas hibridas. Vaisiai labai gražūs, ryškiai žali, vienodo dydžio

‘Componist‘ F1– labai ankstyvas hibridas. Augalai pakantūs nepalankioms aplinkos sąlygoms, dera ilgai ir gausiai. Vaisiai ryškiai žali, traškūs, labai kokybiški.

‘Wagner‘ F1 – labai ankstyvas hibridas, išsiskiria intensyviu augimu ir ilgu derėjimo periodu. Vaisiai tvirtu vidumi, labai skanūs šviežiai raugti.

Hibridinės (F1) agurkų veislės, skirtos auginti šiltnamiuose ir lauke (smulkiais kauburėliais):

‘Schubert‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas. Augalai atsparūs ligoms, ypač tikrajai miltligei, itin gausiai dera. Vaisiai cilindro formos, su smulkiais kauburėliais ir labai mažomis sėklinėmis.

‘Dirigent‘ F1– ankstyvas hibridas. Augalai pradeda derėti anksti ir labai gausiai. Vaisiai tamsiai žali, smulkūs, skanūs. Odelė nekieta, bet vidus traškus ir kietas.

Hibridinės (F1) agurkų veislės, skirtos auginti lauke:

‘Cross Country‘ F1– vidutiniškai ankstyvas hibridas, labai atsparus ligoms. Gerai dera ir nepalankią vasarą. Vaisiai smulkūs, vienodi, stambiais kauburėliais, pailgi, gero skonio, labai tinka raugti.

‘Faster‘ F1 – ankstyvas hibridas. Augalai labai atsparūs ligoms, puikiai pakelia žemesnę temperatūrą, nevešlūs, todėl patogu rinkti vaisius. Vaisiai šviesiai žali, tvirta odele, retais stambiais kauburėliais, labai tinka raugti, kornišonams auginti.

‘Regal‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas. Augalai atsparūs ligoms, puikiai dera ir nepalankią vasarą. Vaisiai vienodi, gražios formos, šviesiai žali, stambiais kauburėliais, labai tinka raugti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Agronomas pataria: ką vertėtų atsiminti persodinant daigus į dirvą

Šis pavasaris mus stebino kaip reta permainingais orais. Daugelis daržininkų nesilaikė įprasto sodinimo ritmo ir darbus dėl netikėtų snygio ar šalčio protrūkių atidėliojo. Tačiau didžiausio Baltijos šalyse šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas ragina nieko nelaukus persodinti iki šiol ant palangių laikytus daigelius į šiltnamius bei drąsiai sėti kitas daržoves!

10 principų, kurių laikydamiesi apsaugosite savo augalus, piniginę ir aplinką

Daržininkai ir sodininkai svajoja apie gražią aplinką ir gausų derlių. Tam būtinas integruotas įvairių tręšimo, apsaugos nuo žaladarių priemonių naudojimas. Suformavę šių priemonių krepšelį ir naudodami jį tinkamu laiku, užtikrinsite integruotą arba, kitaip tariant, visapusę augalų priežiūrą.

Šį augalą sode apgyvendinti kur kas paprasčiau nei manėte

Svajojantiems apie gražų gėlių sodą dideliu galvos skausmu tampa gėlių priežiūrą. Nenorintiems ilgų valandų praleisti priežiūrai, siūlome išeitį – auginkite viendienes! Dėl nereiklumo ir ištvermingumo viendienės net vadinamos „inteligentiškų tinginių gėlėmis“.

Pats metas pasiraitoti rankoves: gegužės mėnesio darbai sode ir darže

Gegužė – tikras pavasario mėnuo, kai sodai žydi ir žaliuoja, o visi sodininkai skuba atlikti darbus, padedančius sulaukti gausaus derliaus: naikina piktžoles, purena dirvą, laisto daržus.

3 idėjos, kad jūsų sodas šiemet būtų kitoks

Atėjus šiltesniems orams, dairomės idėjų ir svarstome, kaip papuošti savo sodą, terasą ar vidinį kiemą. Kartais pakanka vos keleto atnaujinimų ir sodo erdvė atrodo visiškai kitaip nei praėjusiais metais. Patarimais, kaip atnaujinti sodą, dalinasi „Fiskars“ apželdinimo ir sodo priežiūros specialistė Kati Jukarainen.

Kuo nustebino paroda „Ką pasėsi...2017“

Pavasaris – tai toks laikas sode, kai norisi atnaujinti ne tik garderobą, bet ir sodą ar gėlyną, tad paprastai ieškome naujesnių ir įdomesnių augalų, įrankių ar sodo aksesuarų. Visa tai randame ne tik sodo ar daržo parduotuvėse, bet ir pavasarinėse sodinukų mugėse. Viena didžiausių tokių parodų-mugių Lietuvoje, pavadinimu „Ką pasėsi...“, tradiciškai vyksta Kauno pašonėje ankstyvą pavasarį. Tad šiemet, apsilankę šioje didžiulėje parodoje, skubame pasidalinti įspūdžiais ir nuotraukomis su savo skaitytojais.

Sodinimo vietos paruošimas ir priežiūra – taisyklės, kurias turi išmokti visi daržininkai (7)

Tinkamai paruošta dirva – labai svarbi augalo augimui ir derėjimui. Sodinimo vieta turi būti vienodu gyliu tolygiai išpurenta, išlyginta, pagerinta ir praturtinta.

Balandžio darbai sode ir darže (1)

Balandis – ne tik didžiųjų darbų sode ir darže mėnuo, bet ir laikas, kai vis dažniau būname gryname ore.

Kaip sudaiginti baklažanų sėklas

Sudaiginti baklažanus nėra labai sudėtinga.

Agronomas pataria: pirmieji pavasario darbai – nuo ko pradėti? (7)

Patyrę daržovių augintojai jau žino, kad kovo mėnesio pabaiga yra pats tinkamiausias laikas planuoti derlių ir imtis paruošiamųjų darbų. Kaip viską apgalvoti taip, kad derliaus nebūtų per daug, bet ir nepritrūktų, šviežios daržovės džiugintų ilgiau ir nuo ko apskritai reikėtų pradėti pirmuosius darbus šiltnamyje, pataria didžiausio Baltijos šalyse šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas Nerijus Rakickas.

Vieni naudingausių augalų bujos jūsų darže, jei žinosite pagrindines taisykles (11)

Ankštiniai augalai yra viena seniausių rūšių, kuriuos žmonija vartoja maistui. Žirniai, pupelės, pupos, sojos, lęšiai gausūs baltymų, juose apstu B grupės vitaminų, magnio, kalcio, fosforo, kalio ir geležies. Ankštiniai augalai ypač naudingi vaikams, tiems, kurie dėl tam tikrų aplinkybių iš savo raciono išbraukė gyvūninė kilmės baltymų šaltinius. Šių augalų pakankamai paprasta užsiauginti ir savo darže. Tereikia žinoti kelias esmines taisykles.

Kaip sulaukti gausaus pomidorų derliaus? (18)

Kaip sulaukti puikaus pomidorų derliaus? Kokios turi būti optimalios aplinkos sąlygos pomidorų augimui? Kokie faktoriai kenkia normaliam pomidorų augimui? Apie tai pasakoja LAMMC SDI Daržininkystės technologijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Julė Jankauskienė ir UAB „Kietaviškių gausa“ vyriausias agronomas Nerijus Rakickas.

Pavasarinis augalų purškimas gali tapti iššūkiu – štai ką turite žinoti (42)

Dažnas sodininkas nori sulaukti gausaus ir sveiko vaismedžių ir vaiskrūmių derliaus, tačiau dėl kenkėjų ar ligų žalos to padaryti nepavyksta. Vienas iš būdų užauginti gausesnį derlių – purškimas augalų apsaugos priemonėmis. Augalus purkšti reiktų mažiausiai penkis kartus per metus.

Daržas ant palangės: saulėgrąžų daigai (22)

Ankstyvą pavasarį paprastai žmogaus organizmui trūksta vitaminų, o ir šiaip norisi gaivios žalumos virtuvėje, tad kodėl gi nepasisodinus daržo ant palangės? Apie pipirnę, kurią itin lengva auginti, jau esame rašę, bet šį kartą prisiminkime saulėgrąžas, kurios į mūsų virtuvę atkeliavo ne taip jau seniai. Taip taip, tas pačias saulėgrąžas, kurios vasarą stambiais ir geltonais žiedais puošia mūsų gėlynus bei daržus. Kad saulėgrąžų sėklos yra sveikas maistas, tą daugelis žinome, bet ar žinote, kad ir jų daigai irgi yra sveiki ir skanūs? Tad verta pabandyti, tai tikrai nesudėtinga.

Ką daryti, jei pasėta per anksti ir kitos klaidos (7)

Pagrindinės daigų augimo sutrikimo priežastys: šaltas laistomas vanduo, netinkamas durpių ar žemės rūgštumas, per žema substrato temperatūra ir per didelė jo drėgmė. Jei daigams augant bus pakankamai šviesos, tinkama temperatūra ir drėgmė, daigai užaugs gražūs ir sveiki. Daugiau apie tai pasakoja LAMMC SDI Daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Danguolė Juškevičienė.