1. Boružės
Boružės (lot. Coccinellidae) – smulkūs arba vidutinio dydžio grobuoniški vabalai. Yra nemažai skirtingų jų rūšių. Pasaulyje yra maždaug apie 4000 boružių rūšių, o Lietuvoje žinoma šiek tiek daugiau nei 50.
Šie vabzdžiai geriausiai žinomi, kaip dideli amarų mėgėjai. Yra apskaičiuota, kad viena boružė per savo gyvenimą suvalgo apie 5000 amarų. Jos taip pat minta erkėmis, blakėmis, vikšrais. Boružes į sklypą pritraukia tokie augalai, kaip krapai, pankoliai, pienės, paprastoji kraujažolė ir t.t.
2. Žygiai
Žygiai (lot. Carabidae) – itin judrūs vabalai, dažniausiai juodi arba rudi (rečiau žalsvi arba bronziniai), gali būti skirtingo dydžio. Šie vabzdžiai išsiskiria rūšių įvairove. Pasaulyje jų rūšių suskaičiuojama net daugiau nei 40 000, Lietuvoje – apie 340 rūšių.
Žygiai minta dirvoje gyvenančiais kenkėjais, pavyzdžiui, šliužais, vikšrais. Taip pat mėgsta kolorado vabalus. Šie vabzdžiai yra aktyvūs tik naktį. Juos į sklypą privilioja tokie augalai kaip burnočiai, dobilai.
3. Auksaakės
Auksaakės (lot. Chrysopidae) – žalsvos spalvos vabzdžiai su gležnais sparnais ir auksinės spalvos akimis. Pasaulyje yra apie 1300–2000 jų rūšių, o Lietuvoje – apie 10.
Auksaakės minta šiais kenkėjais: amarais, baltasparniais, miltuotaisiais skydamariais. Jų prisivilioti į savo sklypą galima pasitelkus kiaulpienes, krapus, kalendras.
4. Minkštvabaliai
Minkštvabaliai (lot. Cantharidae) – pailgos formos vabalai, mintantys žiedų nektaru, o kai kurios rūšys – kitais vabzdžiais. Pasaulyje yra maždaug 11 tūkst. jų rūšių, o Lietuvoje – apie 50.
Minkštvabaliai minta tokiais kenkėjais, kaip amarai, vikšrai. Jie taip pat minta ir geraisiais vabzdžiais. Į sodą juos gali padėti pritraukti katžolė, paprastoji rykštenė, hortenzija.
5. Žiedmusės
Žiedmusės (lot. Syrphidae) – žiedmusės vizualiai primena vapsvas, dėl skersinių geltonų ir juodų dryžių. Pasaulyje šių musių yra apie 6000 rūšių, o Lietuvoje – apie 300.
Žiedmusės maitinasi įvairių rūšių amarais, vikšrais. Jas į sklypą pritraukia šie augalai: morkos, grikiai, kalendros, krapai.
