Patogiau pradėti būtent nuo daržo planavimo ir tik po to išdėstyti likusias sodo sklypo zonas. Tiesa, tokiu metu turėtumėte būti apsodinę didžiąją dalį savo gamtos kampelių, tačiau laisvų žemės plotų, kuriuose galėtumėte išbandyti šiuos patarimus, turėtumėte atrasti.

Iš daržo surinkus daržovių derlių arba dar jų nepasodinus, dauguma lysvių lieka tuščios, ir nors yra būdų šį nykų vaizdą pakeisti, tai pareikalaus papildomų išlaidų ir neatneš šimtaprocentinio rezultato. Todėl daržui geriau neužimti paradinių sodo sklypo vietų.

Kartais daržui sklypo šeimininkai suteikia įmantrias formas, sukasdami lysves taip, kad jos būtų panašios į trikampius, apskritimus ar trapecijas. Tačiau tai darant reikėtų atsižvelgti į lysvėse pasodintų augalų poreikius. Ten, kur pakeltos lysvės turi aštrius kampus (trikampė lysvė), žemė greičiau išdžiūva, ir sodinukai vystysis netolygiai. Tokį daržą galima sukurti vien tik dekoratyviniais tikslais. Tačiau jeigu jums rūpi ir praktinė daržo pusė, kasdami lysves laikykitės apvalių arba stačiakampių formų.

Daržo lysvei galima skirti 100–120 cm pločio žemės sklypą. Tokios plačios lysvės leis sutaupyti vietos – mažiau vietos užims praėjimai. Kitas variantas, kai daržo lysvei skiriamas siauras žemės plotas – iki 70 cm. Tai, be abejonės, patogiau, ir tokių lysvių mėgėjai mano, jog tokiu būdu galima išauginti net labai gausų daržovių derlių: jūs mažiau pavargsite ir labiau rūpinsitės pasodintomis daržovėmis.

Praėjimams tarp lysvių, ten, kur jie reikalingi tik daržovių priežiūrai, galima palikti apie 40 cm plotį. Naudojant aukštas lysves, prie to skaičiaus pridėkite dar 20–35 cm. Jeigu nusprendėte daržui skirti pakankamai daug vietos, padarykite dar ir pasivaikščiojimo takelį (70–75 cm pločio) arba aikštelę poilsiui. Pakanka pasivaikščiojimams skirti „centrinę gatvę“, skiriančią daržą į dvi lygias dalis, ir jis taps panašus į nedidelį parką