Šis pavasaris mus stebino kaip reta permainingais orais. Daugelis daržininkų nesilaikė įprasto sodinimo ritmo ir darbus dėl netikėtų snygio ar šalčio protrūkių atidėliojo. Tačiau didžiausio Baltijos šalyse šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas ragina nieko nelaukus persodinti iki šiol ant palangių laikytus daigelius į šiltnamius bei drąsiai sėti kitas daržoves!
Dažnas sodininkas nori sulaukti gausaus ir sveiko vaismedžių ir vaiskrūmių derliaus, tačiau dėl kenkėjų ar ligų žalos to padaryti nepavyksta. Vienas iš būdų užauginti gausesnį derlių – purškimas augalų apsaugos priemonėmis. Augalus purkšti reiktų mažiausiai penkis kartus per metus.
Pavasaris artėja, rankos jau pačios tiesiasi į sėklų pakuotes parduotuvėje. Norisi užsiauginti sveiko maisto, tačiau ekologiškos sėklos brangesnės negu kitos. Panagrinėkime, kodėl skiriasi jų kaina ir ar verta įsigyti ekologiškas sėklas savo daržui.
Kadaise valgomų gėrybių gausa atspindėjo sodo estetikos esmę, buvo puošnumo sinonimas ir privalomas kraštovaizdžio dizaino atributas. Tik vėliau pradėta grupuoti augalus, o nevalgomus imta vadinti dekoratyviaisiais. Tinkami naudoti maistui dekoratyvumo statuso neteko, ir turėjo prabėgti nemažai laiko, kol vėl jį atgavo. Ilgainiui pastebėta, kad daržovių, prieskoninių žolių grožis išryškėja auginant jas vazonuose – augalų dailumą atskleidžia indai, įvairiausios jų derinimo ir pačių sodinių komponavimo galimybės.
Tarp sodininkų ir daržininkų, ko gero, sunku būtų rasti populiaresnę kultūrą, nei pomidorai ir agurkai. Nei vasarą, nei žiemą jiems nėra lygių – nei lysvėse, nei stiklainiuose. Todėl nenuostabu, kad sodininkams tokia svarbi yra pomidorų išvaizda, jų žydėjimas, ir derlingumas.
Pavasaris ir kapstymasis darže – tarsi du neatsiejami dalykai. Sodinimo darbų pradžią paskelbė ir Antakalniečių bendruomenė, kuri susirinko į pirmąsias projekto „Daržas mieste – Tavo Žalia stotelė“ dirbtuves. Jų metu miestiečiai buvo supažindinti su pagrindiniais lysvių įrengimo etapais. Taigi, ką kiekvienas, susiruošęs įrengti lysves, turėtų žinoti?
Daržovių daigai gali būti auginami dėžutėse, polimerinėse daigyklose, polimeriniuose ar durpiniuose vazonėliuose bei sėjant sėklą tiesiai į žemę šiltnamyje ar lauke. Apie daržovių daigų auginimą daigyklose ir vazonėliuose patirtimi dalinasi LAMMC SDI mokslininkės – dr. Julė Jankauskienė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja Nijolė Maročkienė.
Česnakus valgyti sveika, jie stiprina organizmą, padeda apsiginti nuo virusų, su jais maistas skanesnis, pikantiškesnis, tačiau ne visi mėgsta jo specifinį aštrų skonį ir kvapą. Tad švelnesnio skonio mėgėjai gali rinktis kitą augalą „dramblinį“ česnaką – poro ir česnako giminaitį, pasižymintį žymiai švelnesniu skoniu, tačiau išlaikantį gerąsias česnakų savybes. Dabar dar kol kas apie mažai girdėtus dramblinius česnakus sutiko patirtimi pasidalinti žinomas Lietuvoje gėlių selekcininkas Antanas Markevičius, juos auginantis savo darže.
Seniau mūsų salotinėse puikavosi tik žaliosios lapinės salotos, o dabar yra jau didžiulis pasirinkimas skirtingų tipų, spalvų, formų, skonių salotų. O dar jas paskaninus prieskoninėmis žalumyninėmis daržovėmis, galime sukurti maistingus salotų derinius. Beje, visi šie augalai yra ir dekoratyvūs – tad tai dar atgaiva ir akims sode, darže bei balkone.
Kovo mėnuo reikšmingas ne tik kaip pavasario pradžia. Tiek daržininkams, tiek sodininkams šiuo laiku gausu darbų. O ir auginantiems kabarinius augalus reikėtų nepamiršti, kad dabar – tinkamiausias laikas jais pasirūpinti.
„Daržo pupos – tai vienos maistingiausių daržovių, kurios savo kaloringumu mažai nusileidžia mėsai, o pupų baltymus žmogaus organizmas labai gerai įsisavina, – teigia prof. Antanas Svirskis. – Pupų sėklas galima valgyti žalias (kaip žirnius) arba virtas (žiemą). Ant jų šaknų gyvena atmosferos azotą kaupiančios bakterijos. Šaknims supuvus, azotas lieka dirvoje ir jį vartoja kiti augalai. Todėl šie augalai yra geras priešsėlis kitoms daržovėms bei bulvėms“.