Patyrę daržovių augintojai jau žino, kad kovo mėnesio pabaiga yra pats tinkamiausias laikas planuoti derlių ir imtis paruošiamųjų darbų. Kaip viską apgalvoti taip, kad derliaus nebūtų per daug, bet ir nepritrūktų, šviežios daržovės džiugintų ilgiau ir nuo ko apskritai reikėtų pradėti pirmuosius darbus šiltnamyje, pataria didžiausio Baltijos šalyse šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas Nerijus Rakickas.
Rudenį apsigyvenome nuosavame name. Tvarkydami aplinką iš karto suplanavome vietą šiltnamiui. Domimės ekologišku maistu, tad nutarėme, kad būtinai užsiauginsime savų daržovių. Tik bėda ta, kad nežinau, nuo ko pradėti. Girdėjau, kad pirmiausia pomidorus arba paprikas reikia sudaiginti. Gal galite patarti kaip tai padaryti?
Juoda – ne ta spalva, kuri pirmiausia ateina į galvą įsivaizduojant maistą, tačiau ji gali suteikti ekstravagancijos bei išskirtinumo. Nesvarbu, pasirinksite natūraliai juodus ar nuspalvintus sepijos rašalu produktus – net įprasto patiekalo įvaizdis nustebins netikėtumu.
Atėjus šaltajam metų laikui dažnas iš mūsų pasigendame spalvų, akį džiuginančių žiedų ar žalumynų. Tačiau, papuošti namus žydinčiais augalais visai nesudėtinga. Kvapniuosius hiacintus, tulpės, narcizus ar krokus galima pražydinti ir namų sąlygomis. Pasodinus šias svogūnines gėles dabar, žiedais galėsite džiaugtis jau ankstyvą pavasarį. Patarimais apie ankstyą svogūninių gėlių pražydinimą dalinasi „Nojaus sėklos“.
Kambarinių augalų įvairovė yra didžiulė ir gėlių parduotuvėse nuolat pasirodo vis naujesnių ir įdomesnių gėlių rūšių bei veislių. Bet dažnai neužmirštamos ir įprastinės, nuo seno auginamos gėlės, nes tai laiko išbandyti augalai, kartais net paveldimi iš kartos į kartą. Vieni iš tokių yra kinrožės, mėgstami ir dažnai pas mus auginami kambariniai augalai. Tad ir šiais laikais kinrožė vis dar yra vienas iš mėgstamiausių kambario puošmenų. Anksčiau kinrožę pagal jos botaninį vardą vadindavo hibisku, todėl šį pavadinimą galima išgirsti dažnai ir dabar.
Lapkričio pabaigoje Vilniaus universiteto Botanikos sode vyko konferencija apie naujoves ir tendencijas želdynuose. Vienas iš labiausiai klausytojus sudominusių pranešimų šiame renginyje buvo apie klaidas, kurias daro besirūpinantys medžiais ar krūmais, apie tai, kokie pasenę mitai vis dar gajūs šioje srityje bei apie naujausius mokslo atradimus. Tad šį kartą kalbiname VšĮ „Lietuvos arboristikos centro“ vadovą Algį Davenį.
Ši gentis – orchidėjų augintojų numylėtinė. Falenopsių auginama labai daug ir įvairių. Gamtoje jų skaičiuojama apie 70 rūšių, o išvestų hibridų – tūkstančiai. Paplitę Pietryčių Azijoje, Filipinuose, Indonezijoje, Šiaurės Rytų Australijoje.
Kiekvienas sezonas vienaip ar kitaip veikia orchidėjas. Mums sunkiausia jomis rūpintis žiemą: tikimės sulaukti gausaus žydėjimo (falenopsių, katlėjų), tačiau viena orchidėja meta lapus, kita – pumpurus, trečia nustojo augti, iš vietos nebesijudina... Kokie pokyčiai (gamtoje ir namuose) lemia auginimo sunkumus?