Šis receptas Jums pravers ne tik per Užgavėnes, tačiau pradžiugins šeimą ir bet kurią dieną.
Kartais būna taip, jog grįžti namo ir valgyt norisi čia ir dabar. Jei šaldytuve nieko neužsiliko, ką būtų galima greitai pačiupti ir suvalgyti, belieka pasikliauti šimtą kartų išbandytu receptu, kurį pagaminti užtruksite ne daugiau kaip 10 minučių. Pristatau - greitų pietų ar vakarienės svečiai: makaronai su svogūnais ir pomidorais.
Svarstote, kur gi toji gausaus derliaus ir gražaus sodo paslaptis? Pirmiausia, būtent nuo tinkamai paruoštų sėklų priklauso derlius. Gerai paruoštos sėklos greičiau dygsta, jų sudygsta daugiau ir vienodžiau, daigai būna gerokai stipresni bei turi daugiau galimybių išlikti.
Žiema jau persirito į antrąją pusę, pavasaris nebe už kalnų, tad vis dažniau mintyse planuojamės pavasario darbus ir kokius naujus augalus sėsime bei sodinsime, kas žydės gėlynuose ir sode. Jeigu norite santarvės su gamta bei didesnės bioįvairovės savo kieme – pasisodinkite augalų, kuriuos mėgsta drugeliai, bitės, kamanės ir kiti nektaro ieškantys vabzdžiai. Tad pristatome penkis krūmus ir gėles, kurie yra ne tik medingi (t.y. turintys medaus), bet ir papuoš jūsų kiemą.
Kalėdinės šventės baigėsi, bet norime prisiminti vieną įdomią „eglutę“. Tik šįkart kalbėsime ne apie kalėdinę eglę, o apie augalą, kurį dažnai vadiname kambarine eglute. Pasaulyje araukarijų auga gana daug rūšių, bet mes labiau žinome dvi – tai čilinę (Araucaria araucana), kurią sunkiai, bet galima auginti lauke bei aukštąją (A.heterophylla). Apie pirmąją dar rašysime kiek vėliau, nes tai tikrai įspūdingas augalas ir vertas dėmesio, o šį kartą patarsime, kaip auginti antrąją.
Šiuo tamsiu ir mažai saulėtu metų laiku skleidžiasi nuostabūs GRAKŠTUOLIO žiedai. Ši gėlė auginama gan retai, nors yra viena iš gražiausių kambarinių augalų, nes nuostabiai žydi kvapniais žiedais ir ją galima pražydinti net kelis kartus per metus. Bet apie viską papasakosime nuo pradžių.
Artėjančios šventės neatsiejamos nuo jų simbolio – žaliaskarės eglutės, tad Kalėdos bei Naujieji metai nebūtų tokie šventiniai, jei namus nepapuoštų eglė arba bent jos šaka. Miestai ir miesteliai kviečia į šurmulingas eglių įžiebimo šventes, o biuruose šalia eglės rengiami šventiniai darbuotojų vakarėliai. Ir atrodo, kad ši tradicija atėjusi iš gilios senovės, nors iš tiesų – tai visai ne, nes pirmosios šventinės eglutės Lietuvoje pradėtos puošti tik XX a. pradžioje. Pirmiausiai ši tradicija paplito dvaruose ir atkeliavo iš Vakarų Europos, o masiškai visose trobose kalėdinės eglutės pradėtos puošti tik tarpukariu, taigi, šiai tradicijai nėra nei šimto metų, tad kartais viešoje erdvėje sklandantys patarimai puošti eglutes „pagal senus papročius“ tik Kūčių vakarą, yra tiesiog pramanas, nes eglės puošimas yra nauja tradicija, kurią mes kuriame patys.
Kalėdinis kaktusas (Kalėdinis plokštenis, džiunglių kaktusas, bot. Schlumbergera bridgessii) savo sudėtingą lotynišką pavadinimą gavo XIX a. prancūzų kaktusų kolekcionieriaus Frédérico Schlumbergerio dėka – jo vardu pavadinta visa šešių rūšių kaktusų giminės gentis. Šis augalas labiau žinomas Kalėdinio kaktuso pavadinimu. Jis tikrai suteikia atokvėpį nuo pilkai baltų žiemos tonų, nes per šventes pradžiugina mus puošniais rožiniais, oranžiniais ar baltais žiedais. Vis dėlto tam, kad galėtume džiaugtis šia dovana, reikės šiek tiek pasistengti ir pasirūpinti augalo poreikiais. Surinkome įdomiausius faktus apie šį kaktusą.
Sodo darbai jau nudirbti, derlius nuimtas, lepesni augalai apdangstyti nuo šalčių. Kam sodininkavimas yra sielos atgaiva, tie tikrai nemano, kad tokiu metų laiku ateina nykios ir liūdnos dienos. Juk dabar galima nuveikti tai, ko pavasarį ir vasarą paprastai nespėjame: galime paskaityti knygą apie augalų auginimo ypatybes, gurkšnojant arbatą iš užsiaugintų žolelių, galima ieškoti informacijos internete ar planuotis būsimo sezono darbus. Ir netgi vėlyvą rudenį ar žiemą nuimti šviežią derlių, nes pas mus auga ne tiek ir mažai augalų, kurių šaknys ar vaisiai renkami tokiu metu. Vienas iš jų – topinambas arba saulėgrąžinė bulvė. Pats tinkamiausias laikas kasti šios daržovės šaknims yra tada, kai baigiasi jo vegetacija. Tad, jeigu auginate topinambus – čiupkite kastuvą, o jeigu dar nepažįstate šio augalo – tai pats metas susipažinti.
Blakėžudės išsiskiria bendrame sodo kraštovaizdyje – iki vasaros vidurio matyti tik lapijos kupolas, o vėliau užauga „liepsnelės“ arba žiedynų kuokos, kurių šviesi spalva gražiai išsiskiria tamsių lapų fone. Be to, šio augalo žiedai skleidžia malonų kvapą, kuriam sunku atsispirti. Papasakosime, kaip rūpintis šiuo augalu, kad kvapniomis žiedų „žvakėmis“ jis mus džiugintų kiekvieną sezoną.