Paežerėje - šiuolaikiška sodyba

Gražiame Aukštaitijos kampelyje, didelio ežero pakrantėje, įrengta užmiesčio sodyba, kur vasaros laisvadienius leidžia mieste gyvenantys šeimininkai, išsiskiria šiuolaikiškais architektūriniais sprendimais, tačiau kartu natūraliai įsilieja į gamtinę aplinką. Projekto autoriai, atsižvelgdami į sodybą supančią aplinką, kruopščiai derino statinio formas, koloritą, statybos ir apdailos medžiagas.

Projekto autorius – architektas Vilius Adomavičius, architektų biuras „Vilius ir partneriai“, www.abvp.lt.

Vienaukštis, maždaug 120 m² ploto užmiesčio sodybos pastatas įkomponuotas gana atvirame pakrantės sklype prie gražaus Kalvių ežero, ant nedidelės kalvelės. Kaip pasakojo namo projekto autorius, architektų biuro „Vilius ir partneriai“ vadovas Vilius Adomavičius, pastato architektūros sprendimams didžiausią įtaką turėjo išskirtinis sklypas, kurio krantus skalauja ežero vanduo, ir gražūs panoraminiai vaizdai aplink. Taigi projektuojantys namą architektai norėjo, kad mieste gyvenančių šeimininkų sodybos vieta, architektūra bei vidinis planavimas kuo labiau atskleistų vaizdingos užmiesčio vietovės teikiamus privalumus ir leistų gyventojams jais naudotis.

Dėl šios priežasties suprojektuotas gana ilgas namas, įkomponuotas ant kalvelės lygiagrečiai su pakrantės linija. Svarbiausios jo zonos suformuotos palei didelius langus, atsuktus į ežero pusę. Priešais pastatą, per visą jo ilgį, įrengta paaukštinta medinė terasa, suteikianti galimybę poilsiaujant grožėtis panoraminiais ežero pakrančių vaizdais. Nuo namo siauras medinis takelis veda prie ežero, o čia, tarp nendrių, architektai įrengė ant pontonų plaukiojančią terasą.

Projektuojant namą didelis dėmesys buvo skiriamas itin aktualiai darnos su gamta idėjai

 

Nuo namo siauras medinis takelis veda prie ežero, o čia, tarp nendrių, įrengta dar viena – ant pontonų plaukiojanti terasa

 

Pagrindinės namo zonos suformuotos palei didelius langus, nukreiptus į ežero pusę. Per visą namo ilgį įrengta paaukštinta medinė terasa – poilsiaujantys šeimininkai čia gali grožėtis panoraminiais ežero pakrančių vaizdais

 Projektuojant namą didelis dėmesys skirtas itin aktualiai darnos su gamta idėjai. Sodybos šeimininkai pageidavo, kad namui statyti būtų naudojama mediena – įprasta, mūsų kraštuose labai tradicinė statybinė medžiaga, dėl kurios statinys miškingos aplinkos kontekste atrodo natūraliai. Kaimiško stiliaus namams statyti dažniausiai naudojami apskriti masyvo rąstai šįkart buvo pritaikyti moderniam statinio dizainui atskleisti. Prieš gerą dešimtmetį, kai buvo kuriamas sodybos projektas, tai buvo vienas pirmųjų mėginimų susieti du skirtingus, tačiau labai aktualius užmiesčio sodybos namo aspektus – modernią formą ir tradicinį turinį. Už šio pastato architektūros novatoriškumą Viliaus Adomavičiaus architektų komanda ne kartą buvo teigiamai įvertinta architektūros žinovų, pelniusi įvairių nominacijų ir apdovanojimų.

Iš „blogosios“ namo pusės fasadas beveik aklinas – čia sumontuoti tik nedideli miegamųjų kambarių langai

 

Prie abiejų namo galų „prilipdyti“ papildomi pastatai: vienoje pusėje – talpi malkinė, kitoje – pavėsinė, skirta automobiliams statyti

 

Siena už židinio dėl saugumo buvo uždengta nedegia plokšte ir išklijuota keraminėmis plytelėmis – jų fone išryškėja poliruoto plieno židinio korpusas, dėl veidrodinio efekto tarsi išnykstantis erdvėje ir atspindintis aplinką

Pagrindinės namo zonos – svetainė, virtuvė ir valgomojo zona – suformuotos didžiausiame kambaryje priešais vitrininius, į ežerą nukreiptus langus, ir atskirtos tik vizualiomis ribomis. Vonios kambarys ir miegamieji iš eilės sudėlioti stačiakampio formos erdvėje, iš jų galima patekti tiesiai į pagrindinį kambarį.

Svetainės sienos paliktos be papildomos apdailos, todėl išryškėja ritmiškai pasikartojantis faktūriškų medinių rastų reljefas. Grindims ir luboms dekoruoti taip pat pasirinkta medinių lentų apdaila. Medinėms erdvėms būdingo pirties įspūdžio išvengti padeda ryškesni modernaus dizaino svetainės baldai – ant melsvo kolorito kilimo įkomponuota mėlyna sofa su foteliais. Tačiau baldų interjere yra minimaliai – tiek, kiek reikia tam tikroms funkcijoms atlikti. Interjero koncepcija rėmėsi labiau funkciniais, o ne estetiniais dalykais: čia nenaudojami jokie papildomi dekoro elementai, nes pagrindinėje erdvėje svarbiausias akcentas yra stikline siena ir gyvas, spalvingas gamtos vaizdas už jos.

Kad vėsiomis ir darganotomis dienomis sodybos svetainė būtų jaukesnė, čia įrengtas židinys. Jam parinkta gana tradicinė vieta centrinėje dalyje, kad būtų gerai matyti iš visų pusių.

Svetainės sienos paliktos be papildomos apdailos, todėl išryškėja ritmiškai pasikartojantis faktūriškų medinių rąstų reljefas

Pusiau atvira virtuvės zona dėl medinių rastų apdailos ir minimalių dekoro elementų tarsi išnyksta bendroje erdvėje ir harmoningai įsilieja į visumą

Greta svetainės, šoninėje ilgo namo dalyje, suprojektuota pusiau atvira virtuvės zona – dėl medinių rąstų apdailos ir minimalių dekoro elementų tarsi išnyksta bendroje erdvėje. Nuo svetainės ji atskirta nedidele medine apdailos sienele. Be to, iš svetainės pusės prie jos suformuota nedidelė, bet funkcionali baro zona – čia ant aukštų medinių kėdžių patogu prisėsti išgerti puodelį kavos ar pabendrauti su maistą gaminančiais šeimos nariais. Iš virtuvės pusės palei sienelę įrengtas papildomas darbo paviršius ir talpi spintelė buities reikmenims susidėti. Kita virtuvės įranga išrikiuota palei sieną, priešais langus.

Priešais namą buvo suprojektuota ilga terasa, kurioje šeimininkai dažnai leidžia laisvalaikį, tad iš virtuvės sumontuotos atskiros durys, vedančios į lauko poilsio zoną. Taip sutrumpėjo kelias į virtuvę – tai ypač praverčia nešiojant maistą ar indus.

Nuo svetainės virtuvės patalpa atskirta nedidele medžio apdailos sienele, paslepiančia buitinę darbo zoną

 

Iš svetainės pusės, prie virtuvės sienelės, įkomponuotas nedidelis, bet funkcionalus baro tipo stalas

Moderniame sodybos name įkomponuotas masyvus stalas su tvirtais mediniais suolais aplink jį tapo savotiška duokle kaimiškajai tradicijai ir suteikė interjerui pastovumo bei saugumo pojūtį

 

Kitame bendrosios erdvės gale architektai numatė logišką valgomosios zonos vietą – iš čia sėdint prie stalo pro didelius langus galima grožėtis aplinka. Galinę apskritų rąstų valgomojo sieną šeimininkai papuošė dideliu paveikslu – taip siekė šiek tiek suskaidyti medinių apskritų rąstų monotoniją ir išvengti pirties patalpos įspūdžio. Šios zonos baldai pasirinkti atsižvelgus į sodybos namo paskirtį, numatomą veiklą ir šeimininkų pomėgius. Mėgstantys į svečius pasikviesti draugų sodybos šeimininkai pageidavo didelio medinio stalo pačiame erdvės centre. Kadangi namas išėjo netradicinis ir nekaimiškas, modernioje aplinkoje įkomponuotas masyvus medinis stalas su tvirtais mediniais suolais tapo savotiška duokle kaimiškajai tradicijai, juolab kad daugelis neretai pasiilgsta ko nors tikro, įprasto ir nuo seno pažįstamo – juk ne veltui renkamės poilsį kaimo aplinkoje.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis