Japonės kurta sodyba lietuviams – stilistiniai netikėtumai jaukiai atstatytame būste

(2)

Nors daugeliui kaimo sodyba siejasi su vasara, šiluma ir atostogomis, tačiau vis dažniau didžiąsias metų šventes norime sutikti jaukioje troboje gražiame užmiesčio kampelyje... Ta proga kalėdiniame numeryje pristatome architektės Akiko Tutlys suprojektuotą įdomią ir stilingą, pagal tradicinės lietuvių architektūros ypatumus atstatytą, tačiau netikėtai šiuolaikišką kaimo sodybą – jos interjere harmoningai suderinti ne tik lietuvių, bet šiaurės šalių ir net japonų tradicinės kultūros fragmentai.

L. Taukačikienės nuotr.
L. Taukačikienės nuotr.


Projektuodama interjerą Akiko didelį dėmesį skyrė kokybei, išraiškai ir autentikai, tačiau nesekė vien lietuviškąja tradicija. Vienoje erdvėje harmoningai pritapo ir skandinaviškojo minimalizmo elementai, ir autentiški šeimininko turėti lietuviško kaimo atributai.


Jau apie 10 metų Lietuvoje gyvenančiai ir dirbančiai iš Japonijos kilusiai architektei Akiko Tutlys pasiūlymas kurti atstatomos kaimo sodybos projektą iš pradžių pasirodė netikėtas, tačiau kartu ir sužadino profesines ambicijas. Papildomai pasidomėjusi tradicinės lietuvių architektūros ypatumais, pastudijavusi etnografinių raštų ir ornamentikos išskirtinumus, įsiklausiusi į šeimininko poreikius ir vizijas, Akiko ėmėsi senų kaimo trobesių atstatymo projekto. Kone miško vidury naujai atstatytas rąstinis namas įgavo tradicinės etnografinės praėjusio amžiaus pradžios trobos formas. Jai puošti tinkamų raštų architektė ieškojo ne tik knygose, bet ir važinėdama po Lietuvos kaimus ir stebėdama aplinką. Akiko pasakojo, kad, norėdama atkurti autentišką kaimo sodybos įspūdį, itin kruopščiai rinkusi vėjalenčių, langų dekoro ir langinių ornamentiką, derinusi raštus tarpusavyje, taikiusi proporcijas, kol liko visiškai patenkinta rezultatu. O štai autentišką šiaudinį stogą paskatino rinktis pasiūla – neradus kokybiškų skiedrinių stogų meistrų, buvo nutarta trobą dengti šiaudais.


L. Taukačikienės nuotr.
L. Taukačikienės nuotr.


Iš išorės atstatytas sodybos namas atrodo kaip tradicinė kaimiška „dviejų galų“ troba, dėl savo architektūros ypatumų, naudojamų medžiagų ir tiksliai atkurtų puošybos elementų harmoningai įsiliejanti į natūralią Aukštaitijos krašto kaimo aplinką.


L. Taukačikienės nuotr.
L. Taukačikienės nuotr.
L. Taukačikienės nuotr.


Santūri šiaurietiško dizaino estetika natūraliai atitiko kuriamo sodybos interjero koncepciją, todėl nemažai žinomų skandinavų gamintojų baldų šiam objektui buvo užsakyta viename salone.


L. Taukačikienės nuotr.
L. Taukačikienės nuotr.


Nusižiūrėk idėją!


Virtuvės zonoje parinkus prie interjero koncepcijos derančius tradicinio dizaino lietuvių gamintojų baldus iš natūralaus medžio, architektei kilo idėja paįvairinti erdvę kitokiu – ne tokiu šiltu ir saldžiu – atspalviu. Dėl šios priežasties patalpos centre atsirado pagal individualų užsakymą pagaminta atitinkamo stiliaus masyvi natūralaus medžio „sala“, akcentuota ryškiu, prie šiaurietiškos estetikos derančiu mėlynu atspalviu su permatoma medžio faktūra.


Iš išorės žvelgiant į tradicinių formų, etnografiniais elementais puoštą trobą su šiaudiniu stogu net nebūtų galima įtarti, kad viduje atsiveria netikėtai moderni, aukšta, šiuolaikiška estetika dvelkianti erdvė. Norėdama išsaugoti tokį pojūtį, architektė įtikino šeimininką atsisakyti antrojo aukšto perdangos ir svetainės zonoje palikti atvirą iki pat pastogės erdvę, juolab kad ir trobos langai palyginti nedideli, tad į vidų nepatenka daug dienos šviesos. Vis dėlto siekiant per daug nenukrypti nuo kaimiško interjero koncepcijos, buvo paliktos faktūriškos medžio rąstų sienos, o štai dėl grindų dangos teko pasvarstyti. Dėl name įrengto geoterminio grindinio šildymo medžio masyvo lentos netiko, todėl buvo pritarta architektės idėjai visą pirmąjį aukštą iškloti rankų darbo molio plytelių danga – 3–4 cm storio plytelės ne tik pabrėžia kuriamą interjero stilių, bet ir puikiai išlaiko šilumą. Prie molinių plytelių grindų gražiai pritapo ir centrinis svetainės akcentas – natūralių akmenų apdailos židinys, priešais kurį įkomponuota pagrindinė poilsio zona. Baldus architektė rinko vadovaudamasi stiliaus ir estetikos principu, nedarydama nuolaidų kokybei, todėl nenuostabu, kad šalia santūrių skandinaviško dizaino baldų įkomponuoti šeimininko išsaugoti seni kaimiški rakandai ar lietuvių meistrų sukurti autentiški objektai. Į bendrą visumą tai susiejo natūralios medžiagos, išskirtinė kokybė ir šiaurietiškas estetikos pajautimas.


L. Taukačikienės nuotr.
L. Taukačikienės nuotr.


Lietuvių meistrų iš šimtamečių ąžuolinių sijų pagamintų masyvių, grubokų virtuvės valgomojo zonos baldų dizainas pabrėžė interjere kuriamą santūrumo ir natūralumo koncepciją, būdingą tradicinei lietuvių architektūros kultūrai.


L. Taukačikienės nuotr.


Architektė pataria!


Siekiant sukurti ekologišką ir kokybišką interjerą, svarbu ne tik išsirinkti natūralių medžiagų daiktų bei apdailą, bet ir atkreipti dėmesį į tai, kaip grindų, sienų danga ar baldai apdirbami. Vertingesni ir, žinoma, ekologiškesni tie baldai bei apdailos elementai, kuriems gaminti naudojamos natūralios medienos apsaugos medžiagos, pavyzdžiui, alyva, o ne lakas ar kitokie dirbtiniai impregnantai.


Pagal pirminį architektės projektą, antrojo aukšto perdanga turėjo užimti apie 1/3 visos erdvės, tačiau dėl ją montavusios darbininkų klaidos buvo uždengta gerokai daugiau pirmojo aukšto, nei numatyta. Pastebėjus netikslumus, taisyti klaidą buvo jau per vėlu ir per brangu, todėl Akiko teko koreguoti antrojo aukšto funkcinių zonų projektą. Padidinus antresolės plotą, be numatyto šeimininkų miegamojo ir vonios kambario, čia dar buvo suprojektuota kompaktiška, patogi ir jauki biblioteka. Stogo nuolydžio liniją atitinkanti stacionari atvirų lentynų konstrukcija, pagaminta iš visame interjere gausiai naudojamo medžio masyvo, išblaško medinių rąstinių sienų monotoniją ir lakonišką interjerą subtiliai papildo spalviniais akcentais. Antrojo aukšto grindims dekoruoti taip pat parinktos itin kokybiškos alyvuoto ąžuolo parketlentės, o faktūriškumo ir jaukumo suteikė įterptas subtilus rytietiškos kultūros fragmentas – ryžių šiaudų danga, harmoningai įsiliejusi į natūralumu ir minimalizmo estetika dvelkiantį interjerą.


L. Taukačikienės nuotr.


Atvirose lentynose sudėtos knygos išblaško medinių rąstinių sienų monotoniją ir lakonišką interjerą subtiliai papildo spalviniais akcentais.


L. Taukačikienės nuotr.


Antrojo aukšto grindys išklotos alyvuotomis ąžuolo parketlentėmis, o tarp jų įterpta faktūriškų ryžių šiaudų dangos fragmentų.


L. Taukačikienės nuotr.


Norėdama išsaugoti atviros, natūralumu dvelkiančios erdvės įspūdį, architektė paliko neuždengtas stogo gegnes – antrame aukšte jos sukuria įdomų dinamišką įspūdį.


Ieškodama geriausio kokybės ir funkcionalumo santykio, Akiko miegamajame taip pat pritaikė subtilių rytietiškų, tiksliau, japoniškos kultūros, elementų. Miegamajame buvo sumontuotos tradicinės japoniško stiliaus širmas primenančios stumdomosios drabužinės durys su ryžių šiaudų fragmentais, rankomis, be jokių klijų ir varžtų, pagamintos profesionalaus meistro. Akiko tikinimu, kokybiški daiktai vienas kitam netrukdo, o japoniško minimalizmo estetika puikiai papildo šiaurietiškai lakonišką sodybos namo interjerą. Šioje namų zonoje, po stogo nuolydžio plokštuma, taip pat įkomponuota ir tradicinio dizaino lietuvių meistrų pagaminta romantiškais ornamentais dekoruota lova bei naktinis stalelis, pabrėžiantys autentišką šios sodybos stiliaus koncepciją.


L. Taukačikienės nuotr.
L. Taukačikienės nuotr.


Lakoniškame miegamajame pagrindiniu akcentu tapo romantiškais ornamentais dekoruota dvigulė lova – jos kokybė ir gamybos technologijos atitinka ekologiško interjero reikalavimus.


L. Taukačikienės nuotr.
L. Taukačikienės nuotr.
L. Taukačikienės nuotr.


Miegamajame sumontuotos tradicinės japoniško stiliaus širmas primenančios stumdomosios drabužinės durys su ryžių šiaudų fragmentais, rankomis, be jokių klijų ir varžtų, pagamintos profesionalaus meistro.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis