Kai vienam užsakovui norisi solidžios klasikos, o kitam – romantiškojo, bet tuo pačiu modernaus Provanso, dizaineriui tenka būti ypač išradingam ir laviruoti tarp dviejų skonių, siūlant tokius sprendimus, kad visos pusės liktų patenkintos. Šiame sodybos projekte to pasiekti padėjo harmoningas erdvės planas ir kruopščiai apgalvoti spalviniai sprendimai.
Nors daugeliui kaimo sodyba siejasi su vasara, šiluma ir atostogomis, tačiau vis dažniau didžiąsias metų šventes norime sutikti jaukioje troboje gražiame užmiesčio kampelyje... Ta proga kalėdiniame numeryje pristatome architektės Akiko Tutlys suprojektuotą įdomią ir stilingą, pagal tradicinės lietuvių architektūros ypatumus atstatytą, tačiau netikėtai šiuolaikišką kaimo sodybą – jos interjere harmoningai suderinti ne tik lietuvių, bet šiaurės šalių ir net japonų tradicinės kultūros fragmentai.
Neužtenka tik atnaujinti apleistą, užmirštą seną vienkiemį, kad sodyba naujiesiems, prie miesto ritmo pratusiems šeimininkams taptų jaukia ir ramia vasaros poilsio vieta, o ne egzotišku iššūkiu. reikia jį prisijaukinti...
Atokiame Rytų Aukštaitijos kaimelyje, prie gražaus ežero prisišliejusiame sklype suprojektuotoje sodyboje, iki smulkmenų išgryninta komfortiško poilsio Lietuvos kaime koncepcija: ekologiškas skandinaviško tipo rąstinis namas pritaikytas ilsėtis tiek vasarą, tiek žiemą, įdiegtos modernios technologijos, padedančios išvengti buities rūpesčių, išsaugotas natūralios kaimo gamtos grožis, sukurta estetiška ir stilinga aplinkos, namo išorės bei interjero darna, leidžianti atsipalaiduoti, pamaloninti akį ir pailsinti protą.
Vieniems, kurie žurnalą skaito nuo pirmojo numerio – nemenkas laiko tarpas. Kiti leidinį galbūt atrado dar visai neseniai – subrendo nauja karta, kuriai šis leidinys reikalingas dabarties etapui: jauni žmonės perkasi butus, statosi namus, kuriasi užmiesčio sodybose. Visada įdomu lyginti: kaip buvo tada, kaip yra šiandien. Tad jubiliejaus proga MANO NAMAI kviečia į kelionę laike. Šįkart – į 2007 metus.
Daugiausiai išlikusių etnografinių sodybų galima rasti Suvalkijoje. Čia XIX a. pab. ir XX a. pr. gyveno turtingiausi ūkininkai, savo sodybas rentę iš naujų rąstų. Vieną tokią – statytą dar 1890 metais Jurbarko rajone Pervazninkų kaime – naujam gyvenimui prikėlė Aurelija ir Vydas Rutkai.
Jaukiai sodybai sukurti nebūtina samdyti interjero ar kraštovaizdžio dizainerių. Užtenka didelio noro ir kantrybės. Tuo gali įtikinti Dalia ir Raimundas Razevičiai iš Josvainių miestelio, sodybą puoselėjantys ir kuriantys savomis rankomis.
Važiuojant į sodybą, norisi suderinti kelis dalykus – tai ryšio su gamta pajautimas, ramus poilsis ir galimybė pavakaroti, atšvęsti gimtadienį ar paminėti kitą svarbią progą. Pliuškenimasis ežere, plaukiojimas valtimi, įkaitinta pirtis ir daugybė žalumos. Būtent „Stasiukų fazenda“ yra tinkama vieta tiek norintiems patogumų, tiek geidžiantiems tiesiog pabūti gamtoje.
Ar kada svajojote gyventi gamtos apsuptyje ir tuo pačiu mėgautis aukščiausios klsės viešbučio privalumais? Entre Cielos, argentinietis architektas iš Mendozos miesto būtent tai ir siūlo: gamtą po kojomis ir pro langus bei patogius buitinius privalumus, rašo inhabitat.com.
Buvę kauniečiai Eglė ir Vytautas Žaltauskai prieš maždaug penkerius metus miestietišką buitį iškeitė į gyvenimą gamtoje. Plynoje vietoje natūrinį ūkį kurti pradėjusi pora atrado paprasto, su aplinka darnaus būvio privalumus. Ir pripažįsta, kad ankstesnio gyvenimo suformuotus stereotipus laužo iki šiol.