Minimalistinėje mansardoje – sodrių spalvų potėpiai

Nestandartinės architektūros ir formos erdvės įkvepia mąstyti kitaip. Gavusi užsakymą projektuoti interjerą įspūdingoje, stoglangių šviesos apšviestoje erdvioje palėpėje, įrengtoje sename Vilniaus senamiesčio name, dizainerė Jovita Jankauskienė jai dekoruoti pritaikė savo darbo stiliui ne itin būdingą skandinavišką minimalizmą, paryškintą sodrių spalvų potėpiais.

Bemaž 160 m² ploto palėpėje buvo įrengtas erdvus bendrasis kambarys su aukštose šlaitinėse lubose sumontuotais stoglangiais, trys atskiri miegamieji ir vonios kambarys, nedidelė, bet jauki poilsio zona antresolėje ir įspūdinga terasa. Baltos palėpės sienos, atidengti faktūriški plytų mūro fragmentai, visą erdvę nušviečiantys stoglangiai, įspūdingos medinės sijos ne tik puikiai įsiliejo į naujojo interjero viziją, bet nulėmė stilistinę interjero koncepciją – skandinavišką minimalizmą su sodriais spalvų akcentais, kurių galima rasti kiekvienoje zonoje.

Kadangi bendroji erdvė labai atvira, dizainerė stengėsi baldais ir spalviniais niuansais suformuoti funkcinių zonų ribas. Svetainės poilsio zonoje šį vaidmenį atlieka pačiame šios erdvės viduryje įkomponuota netaisyklingos formos kampinė sofa, dekoruota ryškiomis mėlynos ir garstyčių spalvos pagalvėlėmis, bei ryškus turkio spalvos kilimas. 

Pačioje šviesiausioje palėpės vietoje – po dideliais aukštose šlaitinėse lubose sumontuotais stoglangiais, suprojektuota valgomojo zona. Jai akcentuoti dizainerė išrinko masyvų, atitinkantį erdvės proporcijas narūralaus ąžuolo stalą, o prie jo iš abiejų pusių išrikiavo patogius tamsiai mėlynu gobelenu apvilktus krėsliukus. Ypatinga valgomojo puošmena tapo išskirtinio dizaino šviestuvai.

Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės. Projekto autorė – interjero dizainerė Jovita Jankauskienė.

Eklektiškas būstas – ekonominiu režimu

Renovuotame Juodkrantės daugiabutyje šeimai poilsiauti skirtame bute architektė Romualda Dainelienė stengėsi sukurti jaukią, derančią prie romantiškos pajūrio aplinkos, funkcionalią gyvenamąją erdvę. Nors dirbti teko ekonominiu režimu, projekto autorė džiaugiasi, kad galutinis rezultatas – eklektiškas, elegantiškas, patogus, žaismingais akcentais paįvairintas šviesaus buto interjeras – toli gražu to neišduoda.

Architektė pasirinko švelnų kreminį atspalvį – jai norėjosi sukurti lengvą, padedančią atsipalaiduoti, romantišką aplinką. Kita vertus, sprendimas dažyti visas sienas itin derėjo prie ekonominio remonto biudžeto. Dėl tos pačios priežasties grindys buvo išklotos laminuota danga, tiesa, itin kokybiška. Norėdama paįvairinti pastelinį interjerą ir suteikti jam žaismingumo bei šmaikštumo, architektė pritaikė keletą išskirtinių akcentų: virš valgomojo stalo įkomponavo spalvingus rytietiškų motyvų šviestuvus iš karoliukų, svetainėje patiesė ryškų dryžuotą kilimą, prie jo priderino tokio pat rašto fotelį.

Šeimininkų miegamajame ramią monotoniją išblaško įdomūs akcentai – originalaus dizaino medinis pakabinamas šviestuvas, žaisminga dekoratyvinė pagalvėlė su spalvingais žirneliais, pajūrio tematikos reprodukcija.

Nuotraukos – Tanios Serket. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės. Projekto autorė – architektė Romualda Dainelienė.

Raktažodžiai: kaligrafinių motyvų dekoras

Vienas iš būdų sukurti norimą interjero efektą bei išsiskirti iš kitų – pastaruoju metu vis labiau populiarėjantis raidžių, skaičių ir užrašų dekoras.

Užrašais, raidėmis ir kitokiais kaligrafiniais bei literatūriniais elementais tinka dekoruoti bet kurią namų erdvę – nuo prieškambario iki virtuvės, tačiau svarbu jausti saiką ir pasirinkti konkrečiai funkcinei zonai tinkamą motyvą. Pastaruoju metu, reaguodami į mados rendencijas ir didėjančią paklausą, interjero aksesuarų gamintojai siūlo įvairių objektų, papuoštų raidžių, rašto ar įvairaus šrifto užrašų motyvais.

Kartais galima leisti sau tiesiog pamiršti, kad raidės kažką reiškia, ir naudoti jas kaip dekoratyvius objektus, kuriuos derinant tarpusavyje ar su kitais interjero raštais galima sukurti daugybę originalių, grafiškų ornamentų.

Nuotraukos – gamintojų, Augio Narmonto. Tekstas – Kristinos pečiukonienės.

Ritmas suardo monotoniją

Devynių arų sklypą kraštovaizdžio dizainerė Jurga Olisevičienė apželdino prieš aštuonerius metus. Žvelgiant į kai kuriuos solidaus dydžio augalus sunku patikėti, kad jie pasodinti taip neseniai. Tačiau kraštovaizdžio dizainerė paaiškina, kad ji visada linkusi sodinti didelius medžius ir krūmus – toks yra vienas kertinių jos darbo principų.

Iš pradžių sklype buvo šlaitas, jis išlygintas ir pakeltas privežus žemių. Kraštovaizdį buvo galima keisti, nes beveik nėra kaimynų – sklypas ribojasi tik su vienais, iš kitų pusių jį supa pieva, kelias ir miškas. Jame augančios išlakios pušys taip pat diktavo savo reikalavimus: prie jų dera kiemą juosianti tujų gyvatvorė. Atraminių sienų atsisakyta ir todėl, kad šeimininkai nenorėjo tvoros.
Augalų apsupty harmoningai dera banguotos želdynų linijos, kurias išryškina platūs žvyro apvadai. Tokios lengvos, vinguriuojančios linijos būdingos Jurgos stiliui: jos atrodo subtiliai, dera prie natūralios aplinkos, o ir augalų parinkimas tuomet paprastesnis.

Gerokai ūgtelėjusių tujų ir pušų saugiai nuo išorinio pasaulio atskirtas sklypas neatrodo „užspaustas“ – priešais namą plyti didelė erdvė. Ji nesuskirstyta zonomis ir atvira, nes nereikia slėpti daržo ar kitų ūkinės veiklos (kurios šeimininkų planuose nė nebuvo) pėdsakų. Tad žvilgsnis gali laisvai klaidžioti nuo vienos augalų grupės prie kitos.

Projekto autorė – kraštovaizdžio dizainerė Jurga Olisevičienė. Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas – Danguolės Kiškienės.

Sodas dvimatėje plokštumoje

Vaismedžiai – labai plastiška medžiaga sodo meno kūriniams. Naudojant dekoratyviosios sodininkystės būdus jų kamienus ir šakas galima „išmokyti“ augti prigludusius prie sienos ar atramos vienoje plokštumoje. Ar tai sudėtinga? Matyt, nėra paprasta, nes nedažnai galime pamatyti tokius neįprastas obelų, kriaušių ar vyšnių „pano“. Bet tikrai įmanoma, tik šis sodo menas reikalauja daug priežiūros ir kūrybingumo.

Jei sumanytumėte kuo daugiau sužinoti, kaip vaismedžiais puošti mūrinę namo sieną, medinę tvorą ar užauginti iš jų gyvatvorę, gausybę informacijos ir patarimų internete anglų kalba padeda gauti raktinis žodis „espalier“. Žodis prancūziškas, o kilmė jo itališka: „spalliera“ reiškia tai, į ką galima atsiremti. Terminas buvo skirtas įvardinti medžio tvirtinimui prie atramos, dabar tai tapo formuojamosios sodininkystės (dirbtinių originalios formos vaismedžių auginimo) stiliaus pavadinimu.

Vienoje plokštumoje formuotų medžių dizainas diktuoja savo reikalavimus. Žvakidės forma yra viena dramatiškiausių, toks vaismedis gali puošti sieną prie įėjimo į namą. Vėduoklės formos medis ir vienas traukia akį, todėl taip pat turėtų augti kokioje nors centrinėje sklypo vietoje. O vadinamoji belgiška tvora, kai augalai sukuria tikslų ažūrinį raštą ir pro tarpus sklinda šviesa, skirta slėpti nuo pašalinių žvilgsnių ar atskirti poilsio zoną.

Kai sklypas nedidukas, o vaismedžius auginti labai norisi, obelų ar kriaušių formavimas vienoje plokštumoje padeda taupyti vietą, nes vaisiai auginami prie sienos ar tvoros – mažuose sklypeliuose ar kiemeliuose šios efektingai panaudojamos. Tad nereikia tiek erdvės, kiek tradiciniam sodui.

Nuotraukos – Stanislavos Norušienės. Tekstas – Danguolės Kiškienės.