Namai, kuriuose vyrauja tikra Provanso dvasia

 (36)
Seno namo Vilniaus priemiestyje interjeras kurtas tarsi švelniai šmaikštaujant, nesilaikant įprastų standartų ir manant, kad viskas yra įmanoma... Pasirodo – tikrai įmanoma!
Namai, kuriuose vyrauja tikra Provanso dvasia
© Žurnalas "Mano namai" (A.Narmonto nuotr.)

Šis namas kadaise galėjo turėti teisėtų pretenzijų būti pavadintas gan prabangiu statiniu, vėliau jį dalijosi kelios šeimos (galbūt tuomet jis praplėstas priestatais), o prieš keletą metų įsikūrusi jauna šeima su dviem mažais vaikais labiausiai norėjo gyventi patogiai – kitaip sakant, įsirengti būstą sau, o ne akims paganyti.

Šeimininkai išsaugojo ne tik senas duris, bet ir langines.

Interjerą kūrusi architektė Asta Puolienė sako, kad namo užmiestyje įvaizdis lėmė poreikį sukurti dabar taip pamėgto Provanso stiliaus nuotaiką – tik ne grynai prancūziško, o su lietuvišku atspalviu. Juk Provanso stiliaus esmė – ne griežtai apibrėžtos formos, spalvos, o tai, kaip vertinami seni daiktai, kaip su lengva ironija atkartojami garsieji stiliai ir visa tai suvienijama į jaukią visumą. Tokio įspūdžio architektė siekė ir šiuose namuose, kurių aplinka tam labai tinka, nes čia susipynė viskas: senas namas, išsaugotos langinės ir vidaus durys, kažkuriame namo gyvenimo tarpsnyje „prilipdyta“ veranda, nauji dideli langai, poreikis gyventi patogiai...

Iš dviejų pusių esančiuose seno namo priestatuose sumontuoti dideli langai ir stiklinės durys,
kad būtų daugiau šviesos, o lauko ir vidaus erdvė susilietų į bendrą visumą
Šeimininkai išsaugojo senas langines – jos nudažytos šviesia spalva, kad kuo labiau išryškėtų tamsaus namo ir jį supančios žalumos fone

Kadaise tokio silueto namų Lietuvoje buvo daugybė, jie buvo įprasti akiai, ir vargu ar daug kas įžvelgė išskirtinumą. Šiandien, kai juos jau priskiriame retro stiliui, imame vis dažniau grožėtis stilinga architektūra

Didelė pirmojo aukšto erdvė, aukštos, tris metrus siekiančios lubos, senos durys ir atviros sijos – pragmatiškas šeimininkų požiūris lėmė ir baldų pasirinkimą. Pasak architektės, modernūs čia nederėtų, o senoviniai, gerokai gyvenimo matę ir jau pavartoti atrodo labai šilti, todėl didžioji dalis jų – valgomojo stalas, kėdės, sofutė ir be galo stilingi foteliai bei kilimas poilsio zonoje – surinkti iš dėvėtų baldų parduotuvių. Žinoma, tuos daiktus teko atnaujinti. Architektės nuomone, nėra svarbiausia, ar antikvariniai baldai turi didelę meninę vertę – juk ne kolekcija namuose kaupiama...

Verandoje suformuotoje valgomojo zonoje pagrindinis akcentas yra stalas – kai reikia, jį galima išskleisti ir susodinti didžiulę draugiją. Čia sumontavus dideles, į šonus atveriamas įstiklintas duris erdvė dar labiau padidėja, susilieja su vejos ir medžių žaluma kieme

Šalia valgomojo zonos įrengta virtuvė. Šeimininkai norėjo, kad tai būtų uždara patalpa, tačiau uždarų spintelių, išskyrus funkciškai būtinas, joje neturėjo atsirasti. Visi virtuvės rakandai sudėti atvirose lentynose, kad būtų kuo paprasčiau juos paimti, nešti, dėti ant stalo ir kad nereikėtų traukti iš gilių užkaborių. Pasak Astos, namo šeimininkas yra kurį laiką yra praleidęs Danijoje, tad galima pajusti, kad ši šalis turėjo įtakos jo vartotojiškam (gerąja prasme) požiūriui į gyvenamąją aplinką.

Net jei kėdės yra XIX a. pabaigos, jos ne tokios išskirtinės, kad būtų apsuptos tik to laikmečio daiktų – smagi eklektika įpareigoja gerokai mažiau
Užuolaidomis dekoruodama interjerą architektė siekė, kad jos atitiktų šiek tiek kičinę namo aplinką, o drauge būtų gražios ir paprastos. Iš Prancūzijos parsivežusi įspūdingo rašto puošnaus audinio Asta jį derino su paprasta neutralaus fono medžiaga. Prisiuvo tik nedideles atraižas: prie verandos užuolaidų apačios, svetainėje prie ritininių užuolaidų viršaus, kad įmantrūs piešiniai tarsi paveikslai puoštų langus
Gyventi patogu tuomet, kai reikalingi daiktai yra po ranka

Kaip pasakoja architektė, projektuojant erdvią svetainę pirmiausia buvo planuojama, kad jos centre stovės fortepijonas – aplink įspūdingo dydžio muzikos instrumentą ir turėjo suktis žmonės bei daiktai. Kol kas tai tėra viliojanti idėja, bet vieną dieną fortepijonas atsiras. O kol jo nėra, deramo dėmesio sulaukia kilimas – jį Asta atvežė iš Paryžiaus, ir jis atspindi jau kelerius metus Europoje vyraujantį požiūrį į antikvarinius kilimus. Šie paprasčiausiai sukarpomi gabalais ir tada susiuvami, suderinus vienodo atspalvio atraižas arba, kaip svetainėje, drąsiai sumaišius gan skirtingus raštus. Kaip papasakoja Asta, toks kilimo traktavimas ne atsitiktinis. Parodose eksponuojant vardinius garsių dizainerių kūrinius, tarkim, minimalistinio stiliaus lovą ar spintą, patiesiami tarsi nudėvėti ar net kandžių apkramsnoti, iš įvairiai sukomponuotų gabalų susiūti kilimai. Kam to reikia? Pasirodo, tam, kad daiktai atskleistų visą savo žavesį – jis niekur taip neišryškėja, kaip ant nutriušusio kilimo. Jei šis būtų toks pats išpuoselėtas, kaip ir baldas, nuo dvigubo gražumo greičiausiai taptų per saldu... Ir šiame interjere toks kontrasto principas neretai padeda atskleisti išskirtinį senovinių baldų detalių ar užuolaidų raštų dekoratyvumą.

Pirmajame aukšte, pagrindinėje namo dalyje, išgriovus pertvaras atsivėrė didelė erdvė, kurioje suformuota poilsio zona
Didelei šviesiai erdvei daugiau rimtumo ir svorio suteikia tamsiai rudų lentų grindys ir plačios grindjuostės – jos harmoningai dera prie aukštų lubų ir atrodo solidžiau. Tai dar vienas Provanso stilių primenantis akcentas
Interjerą projektavusi architektė sako, kad didžiausias šeimininkų prašymas buvo name palikti senas duris. Visos jos ir liko savo vietose, tik buvo atnaujintos, perdažytos, kur būtina – pakeistos spynos. Sena, grubi durų faktūra – nepaslėpti plyšiai, įtrūkimai – lėmė ir kitus namo apdailos sprendimus: minimalius pokyčius ir siekį nekurti dirbtinio naujumo po gipskartoniu slepiant techniškai būtinas konstrukcijas – juk be šių namas nestovi... Todėl ir sijos, suveržtos metalo strypais, kad nelinktų lubos, tik nudažytos baltai ir paliktos neužmaskavus bėgančio laiko įspaustų žymių.
Poilsio zonoje savo vietą rado ir patogi šiuolaikiška sofa iš „SBA idėjos namams“. Namiškiams reikėjo vietos, kur jaukiai visiems susirangius būtų galima bendrauti, o tai pateisinama priežastis nesprausti interjero į griežtus rėmus, bet kurti jį žaismingai

Svetainėje ant sienų pakabinti šviestuvai simetriškai įrėmina spintą, langus, o valgomajame – stalą. Architektė mėgsta įdomius šviestuvus kabinti maždaug dviejų metrų aukštyje – taip sukuriami tikslinės šoninės šviesos šaltiniai, kita vertus, jie čia gerai matomi. Lubose, tarp sijų, įmontuoti plokšti šviestuvai, siekiant, kad jie būtų visiškai nepastebimi, tačiau prireikus patenkintų bendro apšvietimo poreikį.

Jeigu sendaikčių parduotuvėse galima aptikti tokių perliukų kaip šie stilingi foteliai, kodėl jų ten nepaieškojus?

Nors į erdvų prieškambarį ir pro langą, ir pro įstiklintas duris patenka daug šviesos, jis dar ir dekoruotas linksmais saulėtais motyvais: tai ir auksaspalvis veidrodžio rėmas, ir augaliniais raštais papuošti tapetai, ir linksmai nudažytos dvivėrės (!) durys į nediduką svečių tualetą. Užuolaidos, kurių tiesioginė paskirtis paslėpti pirmojo aukšto erdvę nuo pašalinių žvilgsnių, drauge įteisina prieškambario „statusą“ kaip lygiavertį kitiems kambariams, o minkštos draperijos dar labiau sustiprina šį įspūdį.

Prieškambaris – tarsi namų akys, jis pasitinka ir atsisveikina, todėl yra toks erdvus, linksmas ir šviesus

Prieškambaryje įkomponuota antikvarinė spintelė visų pirma pasirinkta dėl funkcionalumo, nes reikėjo vietos, kur būtų galima pasidėti daiktus. Bet šio baldo su daug tekintų ir raižytų detalių paskirtis ne vien praktiška: jis – tarsi pirmoji subtili užuomina į tai, kokio stiliaus baldais apstatytas būstas. O suolelis, nors ir negalintis pasigirti garbinga praeitimi, pritapo prieškambario interjere – juk tai reikalingas baldas, kai tenka suruošti į lauką vaikus.

Sodrus prieškambario koloritas net ir apniukusią dieną sukuria saulėtos patalpos įspūdį
Ryškia spalva dekoruotos durų į svečių tualetą įsprūdos ir užuolaidos kutas ant rakto – kaip priminimas, kad interjeras kurtas nesilaikant jokių griežtų taisyklių
Masyvus, langus atspindintis veidrodis – tarsi dar vienas šviesos šaltinis.

Šeimininkų miegamasis – kambarys su vienu langu šiaurinėje namo pusėje, todėl čia tamsu, ir geltona spalva buvo tikras išsigelbėjimas. Šilti ir smagūs tapetai geltonais dryželiais (didžiajame kambaryje tokie patys, tik šaltesni, pilki), patogus ir dekoratyvus lovos galvūgalis taip pat suteikia šilumos – netgi tiesiogine prasme.

Subtilaus piešinio audiniu aptrauktas lovos galvūgalis – architektės Astos Puolienės itin mėgstamas interjero dekoro elementas, miegamajam suteikiantis ne tik jaukumo, bet ir išskirtinės elegancijos

Šalia esančiame šeimininkų vonios kambaryje taip pat vyrauja geltonas koloritas. Į įmantrių formų komodą įstatyta praustuvė pratęsia tą pačią stilistinę interjero dekoravimo koncepciją. O visa kita – tik funkciniai dalykai, be kurių neišsiversi: dušo kabina be jokių baltų padėklų, paprasti lakoniškos formos pakabinamieji šviestuvai, kurių beveik nematyti. Tačiau šoninio apšvietimo šaltiniai daug įdomesnio dizaino – ir čia architektė jam skiria daugiausia dėmesio. Kadangi sienų nenorėjo klijuoti plytelėmis, laužyti jų paviršiai padengti veidrodžiu – jis padvigubina dekoratyvius vynuogių kekes primenančius šviestuvėlius ir jų skleidžiamą šviesą, padidėja keistai suskaidyta erdvė, o ir valyti veidrodinį paviršių paprasta. Gyvos, sodrios grindų plytelių spalvos – žalia ir terakotos – artimos Provanso stiliui.

Senoviniai išraiškingų formų baldai kantri stiliaus miegamąjį pakylėja į šiek tiek prabangesnį lygmenį
Subtiliais gelsvais dryželiais marginti tapetai išryškina reljefinį baldų paviršių
Dviejų metrų audinio gabalo užteko ne tik svetainės bei valgomojo, bet ir šeimininkų vonios kambario užuolaidų aplikacijoms sukurti – šios primena paveikslus, įrėmintus virš langų

Antrajame aukšte, mansardoje, įrengti du vaikų kambariai, jų vonios kambarys, šeimininko darbo kambarys, skalbykla. Ir čia paliktos atviros sijos, o visos grindys (išskyrus vonios kambario) išklotos šviesia kilimine danga, kad patalpos atrodytų erdvesnės, „neprispaustos“ šlaitinio stogo.

Vaikų kambarių interjeras labai funkcionalus, praktiškas ir patogus – tik su būtiniausiais daiktais ir, svarbiausia, žaislais. Juk šie mažiesiems atstoja tai, ką mes, suaugusieji, vadiname interjero akcentais ar dekoro elementais...

Vaikų vonios kambario grindys dekoruotos tokiomis pat, tik šviesesnėmis, balintos kavos atspalvio plytelėmis, kabo tokie patys į akis nekrintantys, bet savo funkciją puikiai atliekantys nebrangūs lubiniai šviestuvai. Praustuvė kaip ir tėvų vonios kambaryje įmontuota į senovinį bufetą – šio veidrodis nupjautas ir pakabintas šiek tiek aukštėliau, kad būtų patogu.

Lakoniškame interjere itin išryškėja antikvarinio baldo raižiniai, įmantri, veidrodį puošianti karūna

Interjero autorė – architektė Asta Puolienė, asta.puoliene@gmail.com.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Namai

Gruodžio mėnesio žurnalo „Mano namai“ kodas – Kalėdos

Didžiosioms metų šventėms ruoškimės kartu. Viską, ko tam reikia, rasite žurnalo „Mano namai“ gruodžio numeryje.

5 daugiausiai dėmesio lapkričio mėnesį sulaukę interjerai (2)

Šiuo metu norisi kuo daugiau laiko praleisti namuose. Tad tikimės, kad šie interjerai jus įkvėps bent mažiems pokyčiams.

Namas Danijoje, kuriame tobulai sukurtas šventinis scenarijus (13)

Žiemos švenčių proga lankomės Danijoje, dizainerių ir prekių ženklo „Bloomingville“ įkūrėjų Betinos ir Simono Stampų namuose, – istorinės architektūros name šeima sukūrė žaismingą stilistinį miksą, kur susipina skandinaviškas minimalizmas, dizaino klasikos elementai, sendintos faktūros medžiagos, ryškiaspalviai šiuolaikiški akcentai. Toks pat žaismingas ir jaukus scenarijus kuriamas puošiant namus didžiosioms metų šventėms.

220 kv.m namas Kauno priemiestyje: gyvenimo būdo darnos gamtoje pavyzdys (29)

Šis 220 kv.m privatus namas yra įsikūręs itin gražioje Kauno priemiesčio vietoje, apsuptoje miško, kur karaliauja gamta ir jos skleidžiama harmonija. Kuriant namo interjerą dizainerė Eglė Tautkutė inspiracijos šaltiniu pasirinko būtent ramybe dvelkiančią aplinką ir pabandė ją perkelti į namo vidų.

220 kv.m namo interjeras – „Penkiasdešimt arbatos atspalvių“ (26)

Dviejų aukštų namas, kurio bendras plotas – 220 kv.m, yra įsikūręs pietryčių Lietuvoje. Namo pirmąjį aukštą sudaro gyvenamosios erdvės (svetainė, virtuvė) bei santechninis mazgas, o antrajame aukšte yra įrengti miegamieji bei vonios kambarys. Šiuo interjeru dizainerė Alina Venskutė pateikia modernią minimalizmo interpretaciją.

Startuoja žurnalo „Mano Namai“ lojalumo programa (1)

Nuo šiol ištikimi žurnalo „Mano namai“ skaitytojai galės naudotis specialiais mūsų draugų ir partnerių pasiūlymais bei nuolaidomis – startuoja žurnalo lojalumo programa.

127 kv.m skandinavišku paprastumu dvelkiantis vasarnamis (16)

Trijų kambarių, atostogoms ir poilsiui skirtas namas, kurio bendras gyvenamasis plotas – 127 kv.m, yra įsikūręs ramioje, netoli Palangos esančioje, Kunigiškių gyvenvietėje. Šis skandinaviškos architektūros nuosavų namų kvartalas yra vietoje esančioje atokiau miesto šurmulio, visai netoli jūros ir tvenkinio. Būtent architektūra bei supanti aplinka turėjo daug įtakos dizainerės Virginijos Sadaunykės kurtam interjerui.

Sužinokite, koks svarbiausias lapkričio mėnesio interjero akcentas (1)

Suteikti progą juodai spalvai lapkričio numeryje paskatino akivaizdžios dizaino tendencijos – vartant redakciją pasiekusius įvairių baldų ir interjero aksesuarų gamintojų kitų metų katalogus negalima nepastebėti vyraujančių juodų, tamsiai pilkų, grafito ar titnago atspalvių, derinamų su aukso ar vario, prigesintais mėlynais, žalsvais tonais, natūraliomis faktūromis. Šių atspalvių netrūksta ir daugelyje žurnalo „Mano namai“ temų.

5 daugiausiai dėmesio spalio mėnesį sulaukę interjerai (4)

Ruduo kviečia sugrįžti į namus. Tokie ir praeito mėnesio interjerai - jaukūs, kupini šilumos, bet kažkiek ir pretenzingi, turintys savo charakterį... Kuris labiausiai patiko Jums?

Neįtikėtina, bet tiesa: milijoninės vertės Rihannos namui reiktų lietuvių pagalbos (3)

Į žurnalistų akiratį pateko labai įdomus „The Real Deal“ skelbimas – už 14,6 milijonus JAV dolerių parduodamas prabanga tviskanti vila, kurią dar visai neseniai norėjo įsigyti dainininkė Rihanna. Kaip jau įprasta tokiais atvejais, į spauda pateko šūsnis prabangaus interjero nuotraukų, kurios ir stebina, ir nuvilia – panašu, jog lietuviai galėtų tikrai geriau!

Namai, kuriuose prabanga neužgožia interjero sprendimų (1)

Šiuolaikiškas interjeras atitinka visas prabangaus interjero pretenzijas. O kaipgi be 5 miegamųjų, 6 vonios kambarių, didžiulio baseino ir fontano. Na, o tam, kad komunikacija ir darbai vyktų greičiau, šiame būste įrengtas ir liftas. 743 kv.m namas įvertintas 5 mln. eurų suma.

Spalį žurnale „Mano namai“ – teatro atmosfera

Viršelio interjero herojė nusprendė savo būste sukurti kino filmo atmosferą. Tai paskatino žurnalo kūrybinę grupę pasižiūrėti į namus režisieriaus akimis ir spalio mėnesio numeryje surengti nedidelį spektaklį.

5 daugiausiai dėmesio rugsėjo mėnesį sulaukę interjerai

Nors vasaros prisiminimai dar visiškai neišsitrynė, tačiau namus jau galutinai okupavo rudeniškos nuotaikos bei aksesuarai. Tokie buvo ir šio mėnesio interjerai. Erdvės, į kurias gera sugrįžti.

Norvegiška svajonė: 41 kv.m sodo namas Vilniuje (130)

Vasaras Lietuvoje, žiemas Tenerifėje leidžiantys vilniečiai Auksė ir Justas Stančiauskai gimtajame Vilniuje ieškojo vietos, tinkančios sodui. Rinkdamasi pirmenybę pora teikė sklypui miško pašonėje dėl šalia esančio ežero ir palankaus atstumo iki sostinės centro – vos 17 km.

Stebuklinga transformacija: poilsio namukas, kuris per karą buvo sargybos postas (2)

Prabangų poilsio namuką galima įsirengti bet kokioje vietoje, net Antrojo pasaulinio karo laikų sargybos poste. Toks namukas yra Šeldone, Devono grafystėje, Didžiojoje Britanijoje, rašo „Vida Press“.