Namai, kuriuose vyrauja tikra Provanso dvasia

 (36)
Seno namo Vilniaus priemiestyje interjeras kurtas tarsi švelniai šmaikštaujant, nesilaikant įprastų standartų ir manant, kad viskas yra įmanoma... Pasirodo – tikrai įmanoma!
© Žurnalas "Mano namai" (A.Narmonto nuotr.)

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šis namas kadaise galėjo turėti teisėtų pretenzijų būti pavadintas gan prabangiu statiniu, vėliau jį dalijosi kelios šeimos (galbūt tuomet jis praplėstas priestatais), o prieš keletą metų įsikūrusi jauna šeima su dviem mažais vaikais labiausiai norėjo gyventi patogiai – kitaip sakant, įsirengti būstą sau, o ne akims paganyti.

Šeimininkai išsaugojo ne tik senas duris, bet ir langines.

Interjerą kūrusi architektė Asta Puolienė sako, kad namo užmiestyje įvaizdis lėmė poreikį sukurti dabar taip pamėgto Provanso stiliaus nuotaiką – tik ne grynai prancūziško, o su lietuvišku atspalviu. Juk Provanso stiliaus esmė – ne griežtai apibrėžtos formos, spalvos, o tai, kaip vertinami seni daiktai, kaip su lengva ironija atkartojami garsieji stiliai ir visa tai suvienijama į jaukią visumą. Tokio įspūdžio architektė siekė ir šiuose namuose, kurių aplinka tam labai tinka, nes čia susipynė viskas: senas namas, išsaugotos langinės ir vidaus durys, kažkuriame namo gyvenimo tarpsnyje „prilipdyta“ veranda, nauji dideli langai, poreikis gyventi patogiai...

Iš dviejų pusių esančiuose seno namo priestatuose sumontuoti dideli langai ir stiklinės durys,
kad būtų daugiau šviesos, o lauko ir vidaus erdvė susilietų į bendrą visumą
Šeimininkai išsaugojo senas langines – jos nudažytos šviesia spalva, kad kuo labiau išryškėtų tamsaus namo ir jį supančios žalumos fone

Kadaise tokio silueto namų Lietuvoje buvo daugybė, jie buvo įprasti akiai, ir vargu ar daug kas įžvelgė išskirtinumą. Šiandien, kai juos jau priskiriame retro stiliui, imame vis dažniau grožėtis stilinga architektūra

Didelė pirmojo aukšto erdvė, aukštos, tris metrus siekiančios lubos, senos durys ir atviros sijos – pragmatiškas šeimininkų požiūris lėmė ir baldų pasirinkimą. Pasak architektės, modernūs čia nederėtų, o senoviniai, gerokai gyvenimo matę ir jau pavartoti atrodo labai šilti, todėl didžioji dalis jų – valgomojo stalas, kėdės, sofutė ir be galo stilingi foteliai bei kilimas poilsio zonoje – surinkti iš dėvėtų baldų parduotuvių. Žinoma, tuos daiktus teko atnaujinti. Architektės nuomone, nėra svarbiausia, ar antikvariniai baldai turi didelę meninę vertę – juk ne kolekcija namuose kaupiama...

Verandoje suformuotoje valgomojo zonoje pagrindinis akcentas yra stalas – kai reikia, jį galima išskleisti ir susodinti didžiulę draugiją. Čia sumontavus dideles, į šonus atveriamas įstiklintas duris erdvė dar labiau padidėja, susilieja su vejos ir medžių žaluma kieme

Šalia valgomojo zonos įrengta virtuvė. Šeimininkai norėjo, kad tai būtų uždara patalpa, tačiau uždarų spintelių, išskyrus funkciškai būtinas, joje neturėjo atsirasti. Visi virtuvės rakandai sudėti atvirose lentynose, kad būtų kuo paprasčiau juos paimti, nešti, dėti ant stalo ir kad nereikėtų traukti iš gilių užkaborių. Pasak Astos, namo šeimininkas yra kurį laiką yra praleidęs Danijoje, tad galima pajusti, kad ši šalis turėjo įtakos jo vartotojiškam (gerąja prasme) požiūriui į gyvenamąją aplinką.

Net jei kėdės yra XIX a. pabaigos, jos ne tokios išskirtinės, kad būtų apsuptos tik to laikmečio daiktų – smagi eklektika įpareigoja gerokai mažiau
Užuolaidomis dekoruodama interjerą architektė siekė, kad jos atitiktų šiek tiek kičinę namo aplinką, o drauge būtų gražios ir paprastos. Iš Prancūzijos parsivežusi įspūdingo rašto puošnaus audinio Asta jį derino su paprasta neutralaus fono medžiaga. Prisiuvo tik nedideles atraižas: prie verandos užuolaidų apačios, svetainėje prie ritininių užuolaidų viršaus, kad įmantrūs piešiniai tarsi paveikslai puoštų langus
Gyventi patogu tuomet, kai reikalingi daiktai yra po ranka

Kaip pasakoja architektė, projektuojant erdvią svetainę pirmiausia buvo planuojama, kad jos centre stovės fortepijonas – aplink įspūdingo dydžio muzikos instrumentą ir turėjo suktis žmonės bei daiktai. Kol kas tai tėra viliojanti idėja, bet vieną dieną fortepijonas atsiras. O kol jo nėra, deramo dėmesio sulaukia kilimas – jį Asta atvežė iš Paryžiaus, ir jis atspindi jau kelerius metus Europoje vyraujantį požiūrį į antikvarinius kilimus. Šie paprasčiausiai sukarpomi gabalais ir tada susiuvami, suderinus vienodo atspalvio atraižas arba, kaip svetainėje, drąsiai sumaišius gan skirtingus raštus. Kaip papasakoja Asta, toks kilimo traktavimas ne atsitiktinis. Parodose eksponuojant vardinius garsių dizainerių kūrinius, tarkim, minimalistinio stiliaus lovą ar spintą, patiesiami tarsi nudėvėti ar net kandžių apkramsnoti, iš įvairiai sukomponuotų gabalų susiūti kilimai. Kam to reikia? Pasirodo, tam, kad daiktai atskleistų visą savo žavesį – jis niekur taip neišryškėja, kaip ant nutriušusio kilimo. Jei šis būtų toks pats išpuoselėtas, kaip ir baldas, nuo dvigubo gražumo greičiausiai taptų per saldu... Ir šiame interjere toks kontrasto principas neretai padeda atskleisti išskirtinį senovinių baldų detalių ar užuolaidų raštų dekoratyvumą.

Pirmajame aukšte, pagrindinėje namo dalyje, išgriovus pertvaras atsivėrė didelė erdvė, kurioje suformuota poilsio zona
Didelei šviesiai erdvei daugiau rimtumo ir svorio suteikia tamsiai rudų lentų grindys ir plačios grindjuostės – jos harmoningai dera prie aukštų lubų ir atrodo solidžiau. Tai dar vienas Provanso stilių primenantis akcentas
Interjerą projektavusi architektė sako, kad didžiausias šeimininkų prašymas buvo name palikti senas duris. Visos jos ir liko savo vietose, tik buvo atnaujintos, perdažytos, kur būtina – pakeistos spynos. Sena, grubi durų faktūra – nepaslėpti plyšiai, įtrūkimai – lėmė ir kitus namo apdailos sprendimus: minimalius pokyčius ir siekį nekurti dirbtinio naujumo po gipskartoniu slepiant techniškai būtinas konstrukcijas – juk be šių namas nestovi... Todėl ir sijos, suveržtos metalo strypais, kad nelinktų lubos, tik nudažytos baltai ir paliktos neužmaskavus bėgančio laiko įspaustų žymių.
Poilsio zonoje savo vietą rado ir patogi šiuolaikiška sofa iš „SBA idėjos namams“. Namiškiams reikėjo vietos, kur jaukiai visiems susirangius būtų galima bendrauti, o tai pateisinama priežastis nesprausti interjero į griežtus rėmus, bet kurti jį žaismingai

Svetainėje ant sienų pakabinti šviestuvai simetriškai įrėmina spintą, langus, o valgomajame – stalą. Architektė mėgsta įdomius šviestuvus kabinti maždaug dviejų metrų aukštyje – taip sukuriami tikslinės šoninės šviesos šaltiniai, kita vertus, jie čia gerai matomi. Lubose, tarp sijų, įmontuoti plokšti šviestuvai, siekiant, kad jie būtų visiškai nepastebimi, tačiau prireikus patenkintų bendro apšvietimo poreikį.

Jeigu sendaikčių parduotuvėse galima aptikti tokių perliukų kaip šie stilingi foteliai, kodėl jų ten nepaieškojus?

Nors į erdvų prieškambarį ir pro langą, ir pro įstiklintas duris patenka daug šviesos, jis dar ir dekoruotas linksmais saulėtais motyvais: tai ir auksaspalvis veidrodžio rėmas, ir augaliniais raštais papuošti tapetai, ir linksmai nudažytos dvivėrės (!) durys į nediduką svečių tualetą. Užuolaidos, kurių tiesioginė paskirtis paslėpti pirmojo aukšto erdvę nuo pašalinių žvilgsnių, drauge įteisina prieškambario „statusą“ kaip lygiavertį kitiems kambariams, o minkštos draperijos dar labiau sustiprina šį įspūdį.

Prieškambaris – tarsi namų akys, jis pasitinka ir atsisveikina, todėl yra toks erdvus, linksmas ir šviesus

Prieškambaryje įkomponuota antikvarinė spintelė visų pirma pasirinkta dėl funkcionalumo, nes reikėjo vietos, kur būtų galima pasidėti daiktus. Bet šio baldo su daug tekintų ir raižytų detalių paskirtis ne vien praktiška: jis – tarsi pirmoji subtili užuomina į tai, kokio stiliaus baldais apstatytas būstas. O suolelis, nors ir negalintis pasigirti garbinga praeitimi, pritapo prieškambario interjere – juk tai reikalingas baldas, kai tenka suruošti į lauką vaikus.

Sodrus prieškambario koloritas net ir apniukusią dieną sukuria saulėtos patalpos įspūdį
Ryškia spalva dekoruotos durų į svečių tualetą įsprūdos ir užuolaidos kutas ant rakto – kaip priminimas, kad interjeras kurtas nesilaikant jokių griežtų taisyklių
Masyvus, langus atspindintis veidrodis – tarsi dar vienas šviesos šaltinis.

Šeimininkų miegamasis – kambarys su vienu langu šiaurinėje namo pusėje, todėl čia tamsu, ir geltona spalva buvo tikras išsigelbėjimas. Šilti ir smagūs tapetai geltonais dryželiais (didžiajame kambaryje tokie patys, tik šaltesni, pilki), patogus ir dekoratyvus lovos galvūgalis taip pat suteikia šilumos – netgi tiesiogine prasme.

Subtilaus piešinio audiniu aptrauktas lovos galvūgalis – architektės Astos Puolienės itin mėgstamas interjero dekoro elementas, miegamajam suteikiantis ne tik jaukumo, bet ir išskirtinės elegancijos

Šalia esančiame šeimininkų vonios kambaryje taip pat vyrauja geltonas koloritas. Į įmantrių formų komodą įstatyta praustuvė pratęsia tą pačią stilistinę interjero dekoravimo koncepciją. O visa kita – tik funkciniai dalykai, be kurių neišsiversi: dušo kabina be jokių baltų padėklų, paprasti lakoniškos formos pakabinamieji šviestuvai, kurių beveik nematyti. Tačiau šoninio apšvietimo šaltiniai daug įdomesnio dizaino – ir čia architektė jam skiria daugiausia dėmesio. Kadangi sienų nenorėjo klijuoti plytelėmis, laužyti jų paviršiai padengti veidrodžiu – jis padvigubina dekoratyvius vynuogių kekes primenančius šviestuvėlius ir jų skleidžiamą šviesą, padidėja keistai suskaidyta erdvė, o ir valyti veidrodinį paviršių paprasta. Gyvos, sodrios grindų plytelių spalvos – žalia ir terakotos – artimos Provanso stiliui.

Senoviniai išraiškingų formų baldai kantri stiliaus miegamąjį pakylėja į šiek tiek prabangesnį lygmenį
Subtiliais gelsvais dryželiais marginti tapetai išryškina reljefinį baldų paviršių
Dviejų metrų audinio gabalo užteko ne tik svetainės bei valgomojo, bet ir šeimininkų vonios kambario užuolaidų aplikacijoms sukurti – šios primena paveikslus, įrėmintus virš langų

Antrajame aukšte, mansardoje, įrengti du vaikų kambariai, jų vonios kambarys, šeimininko darbo kambarys, skalbykla. Ir čia paliktos atviros sijos, o visos grindys (išskyrus vonios kambario) išklotos šviesia kilimine danga, kad patalpos atrodytų erdvesnės, „neprispaustos“ šlaitinio stogo.

Vaikų kambarių interjeras labai funkcionalus, praktiškas ir patogus – tik su būtiniausiais daiktais ir, svarbiausia, žaislais. Juk šie mažiesiems atstoja tai, ką mes, suaugusieji, vadiname interjero akcentais ar dekoro elementais...

Vaikų vonios kambario grindys dekoruotos tokiomis pat, tik šviesesnėmis, balintos kavos atspalvio plytelėmis, kabo tokie patys į akis nekrintantys, bet savo funkciją puikiai atliekantys nebrangūs lubiniai šviestuvai. Praustuvė kaip ir tėvų vonios kambaryje įmontuota į senovinį bufetą – šio veidrodis nupjautas ir pakabintas šiek tiek aukštėliau, kad būtų patogu.

Lakoniškame interjere itin išryškėja antikvarinio baldo raižiniai, įmantri, veidrodį puošianti karūna

Interjero autorė – architektė Asta Puolienė, asta.puoliene@gmail.com.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Namai

Namas Vilniuje, kuriame galima pajusti tikrąją ramybę (5)

Pavilnių regioniniame parke stūksančio namo interjeras skandinaviškai modernaus stiliaus. Jį projektavę kūrybinės studijos „Dizaino virtuvė“ komandos nariai sako, kad kuriant jį reikėjo tik apsidairyti aplink langus ir visos idėjos tarsi išniro iš supančios aplinkos. Pasak namus įrengusių specialistų, jauna šeima norėjo namų su daug konkuruojančių sprendimų, tad čia tikrai gausu grafinių, tekstūrinių ir struktūrinių idėjų, bet ir į pageidavimą išsaugoti ramybės ir laisvės aurą išplaukiančią iš supančios aplinkos į namus, buvo atsižvelgta.

Interjeras, kuris nukels į vasaros prisiminimus

Šis namas Los Andžele (JAV) įvertintas 2,8 mln. dol. suma (2,3 mln. eurų). Lengvas, vasariškas interjeras sukuria atpalaiduojančią atmosferą.

210 kv.m butas Vilniuje: porcelianinė pasaulietiškos šeimos idilė (20)

Dizainerė Beata Senkevič (dizaino projektavimo studija „Interdio“) sako, kad šiems namams sukurtas interjero dizainas, jai asocijuojasi su porcelianine idile, kurioje vientisas ir nepritemptas amerikietiškas klasikinis stilius dera su ilgalaikiais, nenuvertėjančiais sprendimais. Nors interjeras atrodo trapus tarytum krištolas, iš tiesų – jis yra funkcionalus ir atitinkantis didelės šeimos poreikius.

200 kv.m namas Vilniaus priemiestyje: savito šarmo kupini namai (3)

Dizainerė Aušra Tauginienė (interjero studija „Projektas in“) sako, kad gero interjero „ingredientai“ yra: tinkamas erdvių išplanavimas bei baldų išdėstymas. Taip pat ji pabrėžia gero zoninio apšvietimo svarbą, o visa kita yra labai individualu. Šių namų Vilniuje šeimininkai pageidavo – jaukių, šviesių, patogių ir kartu ne per daug minimalistinių namų, kurie turėtų savito šarmo.

Svajonių namai, kurie įvertinti net 12 mln. eurų (3)

Įžymioji Eva Longoria neseniai įsigijo būstą Beverli Hilse (Kalifornija, Amerika), kuris įvertintas net 13,5 mln. dol. (12 mln. eurų). 1023 kv.m name yra net 8 miegamieji ir 11 vonios kambarių, kurie išdėstyti per kelis aukštus. Neapsieita ir be vyno rūsio, spa, baseino ir didelės lauko pramogų erdvės.

Namas Kanadoje: išsitrynusios ribos tarp lauko ir vidaus (1)

Ribos tarp interjero ir eksterjero dažniausiai trinamos paklojus terasą, virš jos sukonstravus stogelį ir išnešus kelis lauko baldus. Tačiau Kanados architektų biuro „Natalie Dionne Architecture“ šio namo Monrealyje savininkams pasiūlė suprojektuoti priestatą, kuris ne tik nutrintų ribas tarp interjero ir eksterjero, bet ir dar pridėtų papildomų kvadratinių metrų visam namui.

Įkvepiantys pokyčiai 48 kv.m erdvėje Kaune: kaip garažas virto jaukia svetaine (5)

Pažvelgus į šios svetainės fotografijas sunku patikėti, kad tai – buvusi garažo erdvė. Dizainerė Lina Gronskytė-Bakienė („Minkšti namai“) sako, kad verčiant garažą svetainės kambariu, svarbiausia užduotis buvo suprojektuoti naują erdvę taip, kad ji vientisai derėtu su likusiu namo interjeru.

Namas Kaune: ryškūs sprendimai aktyvios šeimos būste (7)

Interjero dizainerė Lina Gronskytė-Bakienė („Minkšti namai“) sako, kad pirmiausia kuriant interjerą yra svarbu perprasti užsakovą, jo būdą, išsiaiškinti pomėgius, o tada geriausi ir daugiausiai „cinkelio“ turintys interjero sprendimai atkeliauja patys. Šio būsto savininkai – daug keliaujanti ir aktyvų laisvalaikį mėgstanti šeima, tad jiems buvo parinktas ryškus ir grafiškas interjero stilius.

300 kv.m namas Vilniuje: ramybės kupiną atmosferą padėjo sukurti skoninga prabanga (29)

Dizainerei Beatai Senkevič („Interdio“ dizaino projektavimo studija) teko užduotis sukurti dviejų aukštų namus jauniems ir žinantiems, ko nori iš gyvenimo, žmonėms.

Hario Poterio vaikystės namas, kuris patiks ne tik jo gerbėjams

Namas, kuriame Tamsos Valdovas nužudė Lilę ir Džeimsą Poterius, parduodamas už 995 tūkstančius svarų (1,12 milijono eurų).