Namai, kuriuose vyrauja tikra Provanso dvasia

 (36)
Seno namo Vilniaus priemiestyje interjeras kurtas tarsi švelniai šmaikštaujant, nesilaikant įprastų standartų ir manant, kad viskas yra įmanoma... Pasirodo – tikrai įmanoma!
© Žurnalas "Mano namai" (A.Narmonto nuotr.)

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šis namas kadaise galėjo turėti teisėtų pretenzijų būti pavadintas gan prabangiu statiniu, vėliau jį dalijosi kelios šeimos (galbūt tuomet jis praplėstas priestatais), o prieš keletą metų įsikūrusi jauna šeima su dviem mažais vaikais labiausiai norėjo gyventi patogiai – kitaip sakant, įsirengti būstą sau, o ne akims paganyti.

Šeimininkai išsaugojo ne tik senas duris, bet ir langines.

Interjerą kūrusi architektė Asta Puolienė sako, kad namo užmiestyje įvaizdis lėmė poreikį sukurti dabar taip pamėgto Provanso stiliaus nuotaiką – tik ne grynai prancūziško, o su lietuvišku atspalviu. Juk Provanso stiliaus esmė – ne griežtai apibrėžtos formos, spalvos, o tai, kaip vertinami seni daiktai, kaip su lengva ironija atkartojami garsieji stiliai ir visa tai suvienijama į jaukią visumą. Tokio įspūdžio architektė siekė ir šiuose namuose, kurių aplinka tam labai tinka, nes čia susipynė viskas: senas namas, išsaugotos langinės ir vidaus durys, kažkuriame namo gyvenimo tarpsnyje „prilipdyta“ veranda, nauji dideli langai, poreikis gyventi patogiai...

Iš dviejų pusių esančiuose seno namo priestatuose sumontuoti dideli langai ir stiklinės durys,
kad būtų daugiau šviesos, o lauko ir vidaus erdvė susilietų į bendrą visumą
Šeimininkai išsaugojo senas langines – jos nudažytos šviesia spalva, kad kuo labiau išryškėtų tamsaus namo ir jį supančios žalumos fone

Kadaise tokio silueto namų Lietuvoje buvo daugybė, jie buvo įprasti akiai, ir vargu ar daug kas įžvelgė išskirtinumą. Šiandien, kai juos jau priskiriame retro stiliui, imame vis dažniau grožėtis stilinga architektūra

Didelė pirmojo aukšto erdvė, aukštos, tris metrus siekiančios lubos, senos durys ir atviros sijos – pragmatiškas šeimininkų požiūris lėmė ir baldų pasirinkimą. Pasak architektės, modernūs čia nederėtų, o senoviniai, gerokai gyvenimo matę ir jau pavartoti atrodo labai šilti, todėl didžioji dalis jų – valgomojo stalas, kėdės, sofutė ir be galo stilingi foteliai bei kilimas poilsio zonoje – surinkti iš dėvėtų baldų parduotuvių. Žinoma, tuos daiktus teko atnaujinti. Architektės nuomone, nėra svarbiausia, ar antikvariniai baldai turi didelę meninę vertę – juk ne kolekcija namuose kaupiama...

Verandoje suformuotoje valgomojo zonoje pagrindinis akcentas yra stalas – kai reikia, jį galima išskleisti ir susodinti didžiulę draugiją. Čia sumontavus dideles, į šonus atveriamas įstiklintas duris erdvė dar labiau padidėja, susilieja su vejos ir medžių žaluma kieme

Šalia valgomojo zonos įrengta virtuvė. Šeimininkai norėjo, kad tai būtų uždara patalpa, tačiau uždarų spintelių, išskyrus funkciškai būtinas, joje neturėjo atsirasti. Visi virtuvės rakandai sudėti atvirose lentynose, kad būtų kuo paprasčiau juos paimti, nešti, dėti ant stalo ir kad nereikėtų traukti iš gilių užkaborių. Pasak Astos, namo šeimininkas yra kurį laiką yra praleidęs Danijoje, tad galima pajusti, kad ši šalis turėjo įtakos jo vartotojiškam (gerąja prasme) požiūriui į gyvenamąją aplinką.

Net jei kėdės yra XIX a. pabaigos, jos ne tokios išskirtinės, kad būtų apsuptos tik to laikmečio daiktų – smagi eklektika įpareigoja gerokai mažiau
Užuolaidomis dekoruodama interjerą architektė siekė, kad jos atitiktų šiek tiek kičinę namo aplinką, o drauge būtų gražios ir paprastos. Iš Prancūzijos parsivežusi įspūdingo rašto puošnaus audinio Asta jį derino su paprasta neutralaus fono medžiaga. Prisiuvo tik nedideles atraižas: prie verandos užuolaidų apačios, svetainėje prie ritininių užuolaidų viršaus, kad įmantrūs piešiniai tarsi paveikslai puoštų langus
Gyventi patogu tuomet, kai reikalingi daiktai yra po ranka

Kaip pasakoja architektė, projektuojant erdvią svetainę pirmiausia buvo planuojama, kad jos centre stovės fortepijonas – aplink įspūdingo dydžio muzikos instrumentą ir turėjo suktis žmonės bei daiktai. Kol kas tai tėra viliojanti idėja, bet vieną dieną fortepijonas atsiras. O kol jo nėra, deramo dėmesio sulaukia kilimas – jį Asta atvežė iš Paryžiaus, ir jis atspindi jau kelerius metus Europoje vyraujantį požiūrį į antikvarinius kilimus. Šie paprasčiausiai sukarpomi gabalais ir tada susiuvami, suderinus vienodo atspalvio atraižas arba, kaip svetainėje, drąsiai sumaišius gan skirtingus raštus. Kaip papasakoja Asta, toks kilimo traktavimas ne atsitiktinis. Parodose eksponuojant vardinius garsių dizainerių kūrinius, tarkim, minimalistinio stiliaus lovą ar spintą, patiesiami tarsi nudėvėti ar net kandžių apkramsnoti, iš įvairiai sukomponuotų gabalų susiūti kilimai. Kam to reikia? Pasirodo, tam, kad daiktai atskleistų visą savo žavesį – jis niekur taip neišryškėja, kaip ant nutriušusio kilimo. Jei šis būtų toks pats išpuoselėtas, kaip ir baldas, nuo dvigubo gražumo greičiausiai taptų per saldu... Ir šiame interjere toks kontrasto principas neretai padeda atskleisti išskirtinį senovinių baldų detalių ar užuolaidų raštų dekoratyvumą.

Pirmajame aukšte, pagrindinėje namo dalyje, išgriovus pertvaras atsivėrė didelė erdvė, kurioje suformuota poilsio zona
Didelei šviesiai erdvei daugiau rimtumo ir svorio suteikia tamsiai rudų lentų grindys ir plačios grindjuostės – jos harmoningai dera prie aukštų lubų ir atrodo solidžiau. Tai dar vienas Provanso stilių primenantis akcentas
Interjerą projektavusi architektė sako, kad didžiausias šeimininkų prašymas buvo name palikti senas duris. Visos jos ir liko savo vietose, tik buvo atnaujintos, perdažytos, kur būtina – pakeistos spynos. Sena, grubi durų faktūra – nepaslėpti plyšiai, įtrūkimai – lėmė ir kitus namo apdailos sprendimus: minimalius pokyčius ir siekį nekurti dirbtinio naujumo po gipskartoniu slepiant techniškai būtinas konstrukcijas – juk be šių namas nestovi... Todėl ir sijos, suveržtos metalo strypais, kad nelinktų lubos, tik nudažytos baltai ir paliktos neužmaskavus bėgančio laiko įspaustų žymių.
Poilsio zonoje savo vietą rado ir patogi šiuolaikiška sofa iš „SBA idėjos namams“. Namiškiams reikėjo vietos, kur jaukiai visiems susirangius būtų galima bendrauti, o tai pateisinama priežastis nesprausti interjero į griežtus rėmus, bet kurti jį žaismingai

Svetainėje ant sienų pakabinti šviestuvai simetriškai įrėmina spintą, langus, o valgomajame – stalą. Architektė mėgsta įdomius šviestuvus kabinti maždaug dviejų metrų aukštyje – taip sukuriami tikslinės šoninės šviesos šaltiniai, kita vertus, jie čia gerai matomi. Lubose, tarp sijų, įmontuoti plokšti šviestuvai, siekiant, kad jie būtų visiškai nepastebimi, tačiau prireikus patenkintų bendro apšvietimo poreikį.

Jeigu sendaikčių parduotuvėse galima aptikti tokių perliukų kaip šie stilingi foteliai, kodėl jų ten nepaieškojus?

Nors į erdvų prieškambarį ir pro langą, ir pro įstiklintas duris patenka daug šviesos, jis dar ir dekoruotas linksmais saulėtais motyvais: tai ir auksaspalvis veidrodžio rėmas, ir augaliniais raštais papuošti tapetai, ir linksmai nudažytos dvivėrės (!) durys į nediduką svečių tualetą. Užuolaidos, kurių tiesioginė paskirtis paslėpti pirmojo aukšto erdvę nuo pašalinių žvilgsnių, drauge įteisina prieškambario „statusą“ kaip lygiavertį kitiems kambariams, o minkštos draperijos dar labiau sustiprina šį įspūdį.

Prieškambaris – tarsi namų akys, jis pasitinka ir atsisveikina, todėl yra toks erdvus, linksmas ir šviesus

Prieškambaryje įkomponuota antikvarinė spintelė visų pirma pasirinkta dėl funkcionalumo, nes reikėjo vietos, kur būtų galima pasidėti daiktus. Bet šio baldo su daug tekintų ir raižytų detalių paskirtis ne vien praktiška: jis – tarsi pirmoji subtili užuomina į tai, kokio stiliaus baldais apstatytas būstas. O suolelis, nors ir negalintis pasigirti garbinga praeitimi, pritapo prieškambario interjere – juk tai reikalingas baldas, kai tenka suruošti į lauką vaikus.

Sodrus prieškambario koloritas net ir apniukusią dieną sukuria saulėtos patalpos įspūdį
Ryškia spalva dekoruotos durų į svečių tualetą įsprūdos ir užuolaidos kutas ant rakto – kaip priminimas, kad interjeras kurtas nesilaikant jokių griežtų taisyklių
Masyvus, langus atspindintis veidrodis – tarsi dar vienas šviesos šaltinis.

Šeimininkų miegamasis – kambarys su vienu langu šiaurinėje namo pusėje, todėl čia tamsu, ir geltona spalva buvo tikras išsigelbėjimas. Šilti ir smagūs tapetai geltonais dryželiais (didžiajame kambaryje tokie patys, tik šaltesni, pilki), patogus ir dekoratyvus lovos galvūgalis taip pat suteikia šilumos – netgi tiesiogine prasme.

Subtilaus piešinio audiniu aptrauktas lovos galvūgalis – architektės Astos Puolienės itin mėgstamas interjero dekoro elementas, miegamajam suteikiantis ne tik jaukumo, bet ir išskirtinės elegancijos

Šalia esančiame šeimininkų vonios kambaryje taip pat vyrauja geltonas koloritas. Į įmantrių formų komodą įstatyta praustuvė pratęsia tą pačią stilistinę interjero dekoravimo koncepciją. O visa kita – tik funkciniai dalykai, be kurių neišsiversi: dušo kabina be jokių baltų padėklų, paprasti lakoniškos formos pakabinamieji šviestuvai, kurių beveik nematyti. Tačiau šoninio apšvietimo šaltiniai daug įdomesnio dizaino – ir čia architektė jam skiria daugiausia dėmesio. Kadangi sienų nenorėjo klijuoti plytelėmis, laužyti jų paviršiai padengti veidrodžiu – jis padvigubina dekoratyvius vynuogių kekes primenančius šviestuvėlius ir jų skleidžiamą šviesą, padidėja keistai suskaidyta erdvė, o ir valyti veidrodinį paviršių paprasta. Gyvos, sodrios grindų plytelių spalvos – žalia ir terakotos – artimos Provanso stiliui.

Senoviniai išraiškingų formų baldai kantri stiliaus miegamąjį pakylėja į šiek tiek prabangesnį lygmenį
Subtiliais gelsvais dryželiais marginti tapetai išryškina reljefinį baldų paviršių
Dviejų metrų audinio gabalo užteko ne tik svetainės bei valgomojo, bet ir šeimininkų vonios kambario užuolaidų aplikacijoms sukurti – šios primena paveikslus, įrėmintus virš langų

Antrajame aukšte, mansardoje, įrengti du vaikų kambariai, jų vonios kambarys, šeimininko darbo kambarys, skalbykla. Ir čia paliktos atviros sijos, o visos grindys (išskyrus vonios kambario) išklotos šviesia kilimine danga, kad patalpos atrodytų erdvesnės, „neprispaustos“ šlaitinio stogo.

Vaikų kambarių interjeras labai funkcionalus, praktiškas ir patogus – tik su būtiniausiais daiktais ir, svarbiausia, žaislais. Juk šie mažiesiems atstoja tai, ką mes, suaugusieji, vadiname interjero akcentais ar dekoro elementais...

Vaikų vonios kambario grindys dekoruotos tokiomis pat, tik šviesesnėmis, balintos kavos atspalvio plytelėmis, kabo tokie patys į akis nekrintantys, bet savo funkciją puikiai atliekantys nebrangūs lubiniai šviestuvai. Praustuvė kaip ir tėvų vonios kambaryje įmontuota į senovinį bufetą – šio veidrodis nupjautas ir pakabintas šiek tiek aukštėliau, kad būtų patogu.

Lakoniškame interjere itin išryškėja antikvarinio baldo raižiniai, įmantri, veidrodį puošianti karūna

Interjero autorė – architektė Asta Puolienė, asta.puoliene@gmail.com.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Namai

Svajingas interjeras, kuris patiks ne tik romantikams

Niujorke (JAV) esantys namai tiesiog dvelkia ramybe ir atrodo tarsi nepasiekiama svajonė. Bet gal nuo jų viskas ir prasideda? 340 kv.m būstas yra įkainotas 4,2 mln. eurų. 3 miegamieji su vonios kambariais, baseinu, kuriam taip pat priklauso atskiras namelis su 2 miegamaisiais ir vonios zonomis. Na, ir dar daugybė akcentų, kurie paverčia šį namą pasakiška erdve...

100 kv.m būstas Vilniuje: lengvumo jausmu užpildyta prabanga (21)

Šis 100 kv.m amerikietiško stiliaus kryptimi įrengtas būstas Vilniuje priklauso trijų asmenų šeimai. Interjero dizainerė Vaida Jurkšaitienė dalijasi, kad sunkiausia kuriant šį interjerą buvo prisitaikyti prie jau esamų vidaus erdvių sprendimų ir iš esmės pakeisti interjerą bei viską sujungti į vientisą, harmoningą visumą.

200 kv.m namas Vilniuje: būstas šiuolaikiškai, gerą skonį turinčiai porai (124)

Šis 200 kv.m namas, kuris yra įsikūręs Gulbinuose (Vilniuje), priklauso jaunai, išsilavinusiai porai, kuri vertina estetiką ir skoningumą. Interjero dizaineris Eugenijus Byčenkovas (architektūros ir interjero studija „Casablanca“) pasakoja, kad užsakovų suformuotas uždavinys buvo – sukurti modernų, funkcionalų ir erdvų interjerą.

Lietuvės ir kipriečio kurtas 190 kv.m namas: kūrybiškumu stebinantys architektūriniai sprendimai (48)

Architekto Andreas ir Birutės Vardas kurti namai iš išorės gali pasirodyti šiek tiek panašūs į statybų aikštelę, nes juos statant buvo panaudoti 360 betoninių vamzdžių, kurie paprastai yra naudojami tiesiant kelius. Tačiau patekus į namo vidų ši netikėta statybinė medžiaga atsiskleidžia tikrą savo gožį – tai ne tik funkcionali architektūros dalis, bet ir estetiška, harmoniją padedanti kurti detalė.

5 daugiausiai dėmesio liepos mėnesį sulaukę interjerai (4)

Ši vasara labiau primena rudenį. Bet gal tai nėra taip jau blogai?

260 kv.m namas Vilniaus priemiestyje: modernaus gyvenimo pavyzdys (17)

Nuotaikinga, kupina stiliaus ir spalvų istorija apie modernų gyvenimą užmiestyje, įgyvendintą svajonę, meilę žirgams ir jos atspindį namuose, ramią upės tėkmę, stilingo interjero idėjas ir kokybišką dizainą.

Trijų asmenų 200 kv.m namas Danijoje: tikra kaimiška idilė (3)

Vieno organinės daržininkystės ūkio Danijoje šeimininkė ir savo namus kūrė tokiu pačiu principu – arčiau žemės: rinkosi neutralius tonus su subtiliais žydros, oranžinės ir žalios spalvos akcentais, išraiškingas natūralių medžiagų faktūras, sendintus medinius baldus derino su rankų darbo tekstilės gaminiais, originaliais blusturgiuose rastais aksesuarais iš antrų rankų ir visiškai atsisakė iš plastiko pagamintų daiktų.

Liepos mėnesį žurnale „Mano namai“ – vasariška nuotaika

Liepą žurnalas „Mano namai“ pakvies apsilankyti stilinguose namuose, subtiliai dekoruotuose šeimininkams vaikystę primenančiais jūros ir miško motyvais, taip pat – ramybe ir romantika dvelkiančioje kaimo sodyboje, likusiems mieste pasiūlys nuotaikingo pikniko idėjų arba netikėtą žygį į laukinę gamtą, ir dar papasakos net keletą istorijų – mažą ir didesnę – apie jaukiai sukurtą sodą.

Namas Londone: kai susipina klasika ir drąsūs dizaino sprendimai (3)

Prieš daug metų į mažus butus suskirstytas erdvus trijų aukštų Edvardo epochos namas po renovacijos tapo vientisa vienos šeimos gyvenamąja erdve, kurioje šiuolaikiškai interpretuojami klasikinio stiliaus kanonai, drąsūs dizaino sprendimai, logiškai suplanuotos funkcinės zonos, ekspresyvi faktūrų bei raštų dermė padėjo sukurti modernų, jaukų ir išraiškingą jaunų žmonių būstą.

Birželį žurnale „Mano namai“ veikia kaimo traukos dėsnis

Žurnalo „Mano namai“ birželio numeryje pajusite šį mėnesį pradedantį visu pajėgumu veikti kaimo traukos dėsnį.