Savo pranešimą apie „protingų“ būstų raidą, galimybes ir perspektyvas jis pristatė septintoje progreso konferencijoje „Login 2013“.
Pasak K. Šišlos, pasakyti, kada prasidėjo „protingųjų“ namų era, tiksliai negalima, nes kiekvieną kartą namuose atsiradus naujam elektros įrenginiui ar kitam patobulinimui, tuo laikotarpiu gyvenusiems žmonėms jų namas atrodė sumaniausiai įrengtas. Tačiau didžiausias lūžis įvyko 1933 metais.
Tuo metu pasirodė reklama „No longer tied down by housework“ (liet. „Namai daugiau nebesuvaržys“ – red. pastaba). Taip norėta atkreipti dėmesį į moterų padėties visuomenėje pagerinimą. Stengtasi, kad jos mažiau laiko leistų namuose, daugiau dėmesio skirtų vaikams ir sau.
Pasak pranešėjo, „protingo“ namo sąvoką būtų galima apibrėžti kaip namų automatizavimo sistemą, kuri apjungia visus dažniausiai naudojamus namuose įrenginius. Bene didžiausia klaida, kurią daro visuomenė kalbėdama apie „protinguosius“ namus K. Šišla įvardijo tai, kad daugelis mano, jog tai tik nuotolinio valdymo namų sistema.
„Protingą namą galima valdyti plančetėmis, telefonais, televizoriumi ir net kūno judesiais. Galima kontroliuoti šildymą, apšvietimą, kiemo laistymą, varveklių tirpinimą“, – teigė pranešėjas.
Anot jo, speciali technika gali padėti daryti namų apskaitą, reguliuoti elektros, vandens suvartojimą. Ryte, nustatytu laiku, jus gali pažadinti maloni muzika ar šviesa pro langą, kur ką tik buvo praskleistos užuolaidos. Virtuvėje rasite jau garuojančią kavą, vonioje – įšilusias grindis.
„Išeidami iš namų galite nustatyti tuščių namų rėžimą: išsijungs elektroniniai prietaisai, vandens ir dujų tiekimas. Įvykus avarijai ar nelaimei automatiškai bus iškviesta reikalinga pagalba. Jeigu vėluosite grįžti į namus, nuotoliniu būdu bus pašertas net jūsų augintinis“, – „protingojo“ namo privalumus vardijo K. Šišla.
Vyro teigimu, tokie namai – ne svajonė, o komfortabili, ekonomiška, saugi ir sociali realybė.
