Jaukumas be kompromisų 211 kv.m. name Vilniaus priemiestyje

Aplinkos ir vidaus erdvių vientisumas – vienas svarbiausių sėkmingo gyvenamosios erdvės įrengimo aspektų, todėl architektė Jolanta Zapolskaja, projektuodama namą Vilniaus priemiestyje netoli miško, iš anksto numatė ir erdvinius bei funkcinius sprendimus, padėjusius į bendrą visumą susieti eksterjerą ir interjerą. Ypatingą dėmesį skyrusi jaukumui sukurti, projekto autorė šiuolaikiškame interjere taip pat pritaikė medžio apdailos fragmentų, sodrių žemės atspalvių intarpų ir santūraus klasikinio stiliaus užuominų.

Jaunos trijų asmenų šeimos namas buvo statomas Vilniaus priemiestyje, gyvenamųjų namų kvartale netoli miško. Namui paskirtas galinis gatvės sklypas, kurį iš kelių pusių supa gražus pušynas, todėl projekto autorė architektė Jolanta Zapolskaja stengėsi, kad būsimieji namo šeimininkai galėtų mėgautis šiuo išskirtiniu sklypo privalumu – gamtos artumu, ramybe ir jaukumu, neidami į kompromisą dėl gyvenimo komforto.


Dėl šios priežasties architektūrinis ir eksterjero projektas iš anksto buvo derinamas su planuojamu interjeru: galinėje svetainės sienoje suformuotas stiklinis, į vidinį kiemą išsikišęs žiemos sodas, tarsi susiejantis namo vidų su lauku, interjerui dekoruoti parinktos artimos gamtai medžiagos ir atitinkamas žemės atspalvių koloritas. Tradicinė 211 m² ploto namo su mansarda architektūra, prie aplinkos derančios eksterjero apdailos medžiagos – medis ir kelių rusvų atspalvių dekoratyvinės plytos – taip pat padėjo kurti vientisą ir išbaigtą viso projekto vaizdą. Bendrą kompoziciją papildė santūrus, bet stilingas ir praktiškas vidinio kiemo kraštovaizdžio sprendimas su sklypą raižančiais takeliais, natūraliais rieduliais ir gėlynų salelėmis.


L. Vansevičienės nuotr.


Tradicinės architektūros namas su dvišlaičiu stogu dekoruotas derančiomis prie aplinkos apdailos medžiagomis, o siekiant sukurti ryšį su aplinka, vidinio kiemo pusėje per visą ilgį įrengta terasa.


L. Vansevičienės nuotr.


Prie namo suprojektuota stogu dengta terasa, iš kurios galima gėrėtis stilingai sutvarkytu kiemu ir sklypą supančiu mišku.


L. Vansevičienės nuotr.


Minimalizmo koncepcijos namo šeimininkai nesieja su jaukumu – jie mieliau renkasi spalvas ir gamtinius motyvus, todėl interjerui dekoruoti pritaikytos žemiškos, bet gyvos spalvos: skirtingi atspalviai ir raštai dera užuolaidų audinyje, dekoratyvių pagalvėlių kompozicijoje ir kituose dekoro elementuose.


Pagrindinė pirmojo aukšto erdvė – svetainės ir valgomojo bei virtuvės zonos – vizualiai atskirtos: architektė taip norėjo sukurti jaukesnę ir intymesnę, tikro poilsio kambario nuotaiką, juolab kad ši zona dėl reljefinių sklypo ypatumų įrengta trimis pakopomis žemiau už likusią erdvę. Skiriamąją ribą dar labiau išryškina funkcionali pertvara, kurioje suprojektuotas dvipusis židinys, taip pat iš valgomojo pusės įrengta didelė patogi indauja, o iš svetainės – pakabintas televizorius su garso įranga. Projekto autorė ypač didelį dėmesį skyrė dekoravimo sprendimams. Naujajame name įsikūrusi jauna šeima pastaruoju metu itin madingo minimalizmo ir skandinaviško stiliaus su jaukumu nesieja, todėl čia buvo eita kitokiu keliu: pritaikyta daug medžio faktūros elementų, minkštų tekstilės detalių, o šiuolaikiškas erdves papildė šen bei ten priderintos klasikinio stiliaus užuominos – iš Indijos parsivežtas raštuotas kilimas, šviestuvai, subtilios baldų formos, senovinio dizaino židinio kokliai ir pan.


L. Vansevičienės nuotr.


Stiklinis erkeris kartu yra ir žiemos sodas augalams. Jame šeimininkai planuoja pastatyti patogų krėslą, kuriame įsitaisius bus galima džiaugtis gamtos vaizdu net ir vėsesniu oru.


L. Vansevičienės nuotr.
L. Vansevičienės nuotr.


Žiemos sodo zona išklota terasinėmis grindų lentomis, tai dar labiau sustiprina įspūdį, kad namai čia nesibaigia, o nusitęsia į kiemą.


L. Vansevičienės nuotr.


Neįprastas sprendimas parinktas viso interjero grindų dangai – šeimininkų pageidavimu čia išklota ekologiška ir šilta kamštinė danga. Norėdama išvengti tradicinio kamščio vaizdo, architektė pasiūlė rinktis baltą spalvą, tad atrodo, lyg čia būtų akmens masės plytelės.


Už svetainės pertvaros, kurią galima apeiti iš abiejų pusių, suformuota patogi virtuvės ir valgomojo erdvė. Kadangi interjero funkcinės zonos kruopščiai apgalvotos projektuojant patį namą, prie virtuvės buvo logiškai numatyta paranki pagalbinė patalpa, kurioje patogu susidėti visus virtuvėje ir kitur buityje naudojamus daiktus, sandėliuoti maisto produktus ir panašiai, juolab kad šeimininkai mėgsta gaminti namuose – bendravimas ruošiant maistą ir valgant yra svarbi jų šeimyninio gyvenimo dalis. Dėl paslėpto sandėliuko atsirado galimybė tinkamai išdėstyti visus darbo zonos elementus ir suprojektuoti patogų virtuvės darbo paviršių – jam paskirta dar ir salos, atstojančios ir baro tipo stalą, dalis. Prie virtuvės darbo paviršiaus buvo pritaikyta valgomojo stalo apdaila, tad šios dvi zonos nuosekliai papildo viena kitą ir sukuria harmoningą vientisą kompoziciją. Iš virtuvės-valgomojo zonos atsiveria didelė prieškambario erdvė. Jo sienoms dekoruoti architektė parinko jaukią akustinę dangą, papildančią visam interjerui būdingą jaukumo ir minkštumo pojūtį.


L. Vansevičienės nuotr.
L. Vansevičienės nuotr.


Geras sumanymas


Laiptai buvo projektuoti paprasti, minimalistiniai – metalinės laiptasijos su medinėmis pakopomis. Tačiau interjere labai netiko metalas, tad architektė parinko jiems ryškią, medinės sienos fone išsiskiriančią geltoną spalvą, vizualiai užmaskuojančią šaltą metalo faktūrą. Dėl šios priežasties laiptai tapo žaismingu prieškambario akcentu.


L. Vansevičienės nuotr.


Šiuolaikiškas židinys išmoningai dekoruotas baltais tradicinio dizaino kokliais, ypač derančiais klasikiniais prieskoniais paįvairintoje erdvėje. Tokią mintį pasiūlė šeimininkas, o projektuojant interjerą ši idėja buvo subrandinta ir įgyvendinta.

Kitaip nei dažniausiai įprasta, šiame name tėvų miegamojo zonai jau iš anksto buvo paskirta vieta pirmajame aukšte. Projekto autorė Jolanta Zapolskaja sako, kad toks sprendimas neatsitiktinis – vaikams užaugus ir palikus namus, tėvai gali toliau patogiai gyventi, jiems nereikia bėgioti laiptais į miegamąjį. Dėl šios priežasties čia buvo įrengtas ne tik miegamasis kambarys, bet visas kompleksas – dar ir drabužinė bei patogi vonia, tad šioje zonoje šeimininkai gali atsipalaiduoti ir mėgautis ramiu poilsiu. Kaip ir visoje pirmojo aukšto erdvėje, miegamajame vyrauja šiltos žemės spalvos, o pagrindiniu akcentu tapo šiltų tonų klasikinių motyvų tapetai. Taip architektė siekė sukurti vientisą, harmoningą interjerą, kad perėjus iš vieno kambario į kitą nejaustum stilistinio ir emocinio šuolio, o klasikinės stilistinės interpretacijos papildytų įgyvendinamą sumanymą.


L. Vansevičienės nuotr.


Pagal individualų projektą pagaminta lova su medine apdaila užima kone visą kambarį: specialiai suprojektuotas aukštas galvūgalis, kad būtų patogu atremti pagalvę ir skaityti.


L. Vansevičienės nuotr.
L. Vansevičienės nuotr.


Šeimininkų vonios kambaryje svarbiausia – patogumas, todėl pastatyta bidė, įrengti du praustuvai, jų zona – tiesiai priešais langą, taip išnaudojama dienos šviesa. Kad būtų galima atidaryti langą, architektė įrengė stumdomus veidrodžius.


Projekto autorė – architektė Jolanta Zapolskaja, www.lainamai.com.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis