Dviejų dizainerių diskusija: koks turi būti interjeras, kurį kuriame sau

 (3)
Aplinka namuose atspindi ten gyvenančio žmogaus asmenybę, gyvenimo filosofiją, tad vien pažvelgę į interjerą galime spręsti, kas ten gyvena, ką mėgsta, kuo užsiima ir pan. Duris į asmeninę erdvę praverkime kartu su interjero dizainerėmis Indre Sunklodiene ir Eliza Šubert.
© Structum nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šaltos naujovės ir ištrintos ribos

„Individualių būstų interjero tendencijos ir mados, kaip ir bet kokios kitos srities, juda ir keičiasi šviesos greičiu, – pastebi vyresnioji studijos „EMPRO“ dizainerė Eliza Šubert. – Dažniausiai kryptį nurodo parodų ir forumų siūlomi sprendimai. Kuriant interjerą tenka atsižvelgti į įvairių sričių specifikas. Tad ne visuomet gali siekti vien estetikos ir grožio. Neretai naujoviški sprendimai lemia mažą formų ir medžiagų pasirinkimą. Deja, tai ne visuomet tinka mūsų būstams.“

Bet panašu, kad patinka klientams, nes, pasak interjero dizainerės-architektės Indrės Sunklodienės, medžiagos po truputį netenka savo apibrėžtų panaudojimo sferų – dabar nieko nestebina parketlentės ant lubų, sienų, taip pat vis dažniau ryžtamasi drąsiems sprendimams, tokiems kaip paliekamos atviros betono perdangos, kolonos, grindys. 

Dviejų dizainerių diskusija: koks turi būti interjeras, kurį kuriame sau
© Structum nuotr.

„Per pastaruosius keletą metų mes labai gerai įsisavinome „šaltąsias“ apdailos medžiagas, – pritaria ir E. Šubert. – Betonas, akmens masė, metalas. Daugybė būstų dabar atrodo net asketiškai, nors klasikinės formos ir Provansas mūsų tautai niekuomet ir nebuvo artimi.“

Kita naujovė – grįžtanti vintažo mada, kuri ištrina ribas tarp privačių ir visuomeninių interjerų, – kavinės, barai tampa panašūs į jaukias namų svetaines, o namuose neretai atsiranda industriniams interjerams būdingų elementų. Tačiau mes sunkiai suvokiame ir priimame Europos siūlomas tendencijas, nes neretai sprendimai būna labai drąsūs. Pavyzdžiui, italai grįžta prie savo šaknų ir siūlo vaikystės prisiminimuose įstrigusias šešiakampes apdailos plyteles, o mūsų tautiečiams tokia apdaila kelia neigiamas emocijas ir vis dar primena sovietmetį. Pasak E. Šubert, išlieka jaunimo labai mėgstamas skandinaviškas stilius, nes ši stilistika pasąmoningai mums yra artimiausia. „Bet tokios jau tos tendencijos – laikinumas ir nepastovumas. Svarbiausia – išlikti savimi ir suvokti, kad mūsų namai – tai mes patys“, – teigia dizainerė. 

Dviejų dizainerių diskusija: koks turi būti interjeras, kurį kuriame sau
© Structum nuotr.

Šiek tiek žemės, miško ir dangaus

Gal asketiški betoniniai lietuvaičių namai bent jau pagyvinti ryškesnėmis spalvomis? „Deja, – nuvilia E. Šubert. – Vyraujančios spalvos besąlygiškai yra pastelinės. Jų turbūt net globalinis atšilimas nepakeis. Gal kaltas lietingas mūsų šalies oras, gal permanentinė psichologinė būsena. Visuomet norisi „kuo šviesiau“. Savo klientų akyse pastebiu neapsakomą baimę tamsesniems ar sodresniems atspalviams. Tai lengva paaiškinti. Neseniai turėjau apsispręsti dėl vieno projekto pastato fasado spalvos. Paletė plati, atspalviai sudėlioti plotais ir sumaišyti nuo šviesiausio iki tamsiausio. Pirmą kartą žvilgtelėjusi, iš karto pamačiau, kad yra viena vienintelė tinkama spalva. Kadangi turėjau šiek tiek laiko, leidau sau pafantazuoti. Kuo toliau žiūrėjau į atspalvius, tuo labiau tapo aišku, kad Lietuvos atspalviai yra žemės, miško ir niūraus dangaus. O štai šalia jų – ryškūs koralų, Pietų šalių saulės ir dykumos atspalviai. O dar dešiniau – balkšvi ir mėlyni Graikijos salų tonai. Bet mūsų kraštovaizdžiui vis vien tiks tik ta vienintelė šviesi gelsvai pilka spalva.“ 

Dviejų dizainerių diskusija: koks turi būti interjeras, kurį kuriame sau
© Structum nuotr.

Ir I. Sunklodienė sutinka, kad natūralios, žemiškos spalvos pas mus visuomet išlieka populiarios ir madingos, iš išskirtinių spalvų ji pamini ryškiai žalią ir mėlynos bei geltonos spalvų derinius. Nors, pasak E. Šubert, nėra blogai, kad renkamės prislopintą ramumą ir šviesą, tačiau pasidžiaugia, kad ir tarp mūsų atsiranda sukilėlių. Jai teko rengti ir visiškai netipinį interjero projektą. Užsakovai pageidavo kuo ryškesnių įvairių atspalvių. Avietinė, žalia, turkio ir citrusinių atspalviai. „Neslėpsiu, man tai buvo lyg atgaiva mintims, – sako ji. – Nors teko atsisakyti vaizdų už lango ir papildomai uždengti juos šviesai laidžiu, bet vaizdo neperteikiančiu audiniu. Aplinka buvo absoliučiai nepalanki – mažas miestelis, aplink vien pilki daugiabučiai namai. O viduje – pietietiškos nuotaikos! Visuomet sakau, kad gali eksperimentuoti, būti drąsus. Bet jei norisi ryškumo, turi iš tikrųjų tai jausti. Čia negali vadovautis mada. Čia gimsta namai.“

Kur slepiasi buitis?

Pasak I. Sunklodienės, buities ir santechnikos prietaisai interjere atsiskleidžia ar pasislepia, atsižvelgiant į interjero koncepciją. „Buitinė technika visuomet liks tuo dalyku, kurio techninės ypatybės yra svarbesnės už išvaizdą, – sako E. Šubert. – Jei virtuvėje negaminama, nėra reikalo įrengti daugiafunkcę orkaitę matomiausioje vietoje. Yra gamintojų, siūlančių minimalius daugiafunkcius prietaisus, atliekančius mažiausiai dvi skirtingas funkcijas. 

Dviejų dizainerių diskusija: koks turi būti interjeras, kurį kuriame sau
© Structum nuotr.

Taip esame integravę mikrobangų krosnelę, orkaitę, indaplovę – viskas viename. Santechnikos įrangos variantų taip pat daug. Yra ir kitų būdų – jei netinka buitinio prietaiso vaizdas, slepiame jį balde.“ Tačiau dizainerė pastebi, jog yra nemažai gamintojų, kurie siūlo tokią buitinę techniką, kuri tiesiog sukurta būti dėmesio centre. Čia kiekvienas objektas išskirtinis ir dėl savo spalvos, formos, medžiagiškumo. Tokių objektų pasirinkimą lemia interjero stilistika.

Naujovėmis Lietuvoje būtų galima vadinti galimybę rinktis santechnikos ar buities prietaisus iš spalvų paletės, taip pat naujas yra šildymo kopėtėlių atgimimas – dabar jos tampa ne tik vieta rankšluosčiams džiauti, bet ir visaverte dizaino dalimi, dekoro elementu.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Namai

Namas Vilniuje, kuriame galima pajusti tikrąją ramybę (5)

Pavilnių regioniniame parke stūksančio namo interjeras skandinaviškai modernaus stiliaus. Jį projektavę kūrybinės studijos „Dizaino virtuvė“ komandos nariai sako, kad kuriant jį reikėjo tik apsidairyti aplink langus ir visos idėjos tarsi išniro iš supančios aplinkos. Pasak namus įrengusių specialistų, jauna šeima norėjo namų su daug konkuruojančių sprendimų, tad čia tikrai gausu grafinių, tekstūrinių ir struktūrinių idėjų, bet ir į pageidavimą išsaugoti ramybės ir laisvės aurą išplaukiančią iš supančios aplinkos į namus, buvo atsižvelgta.

Interjeras, kuris nukels į vasaros prisiminimus

Šis namas Los Andžele (JAV) įvertintas 2,8 mln. dol. suma (2,3 mln. eurų). Lengvas, vasariškas interjeras sukuria atpalaiduojančią atmosferą.

210 kv.m butas Vilniuje: porcelianinė pasaulietiškos šeimos idilė (20)

Dizainerė Beata Senkevič (dizaino projektavimo studija „Interdio“) sako, kad šiems namams sukurtas interjero dizainas, jai asocijuojasi su porcelianine idile, kurioje vientisas ir nepritemptas amerikietiškas klasikinis stilius dera su ilgalaikiais, nenuvertėjančiais sprendimais. Nors interjeras atrodo trapus tarytum krištolas, iš tiesų – jis yra funkcionalus ir atitinkantis didelės šeimos poreikius.

200 kv.m namas Vilniaus priemiestyje: savito šarmo kupini namai (3)

Dizainerė Aušra Tauginienė (interjero studija „Projektas in“) sako, kad gero interjero „ingredientai“ yra: tinkamas erdvių išplanavimas bei baldų išdėstymas. Taip pat ji pabrėžia gero zoninio apšvietimo svarbą, o visa kita yra labai individualu. Šių namų Vilniuje šeimininkai pageidavo – jaukių, šviesių, patogių ir kartu ne per daug minimalistinių namų, kurie turėtų savito šarmo.

Svajonių namai, kurie įvertinti net 12 mln. eurų (3)

Įžymioji Eva Longoria neseniai įsigijo būstą Beverli Hilse (Kalifornija, Amerika), kuris įvertintas net 13,5 mln. dol. (12 mln. eurų). 1023 kv.m name yra net 8 miegamieji ir 11 vonios kambarių, kurie išdėstyti per kelis aukštus. Neapsieita ir be vyno rūsio, spa, baseino ir didelės lauko pramogų erdvės.

Namas Kanadoje: išsitrynusios ribos tarp lauko ir vidaus (1)

Ribos tarp interjero ir eksterjero dažniausiai trinamos paklojus terasą, virš jos sukonstravus stogelį ir išnešus kelis lauko baldus. Tačiau Kanados architektų biuro „Natalie Dionne Architecture“ šio namo Monrealyje savininkams pasiūlė suprojektuoti priestatą, kuris ne tik nutrintų ribas tarp interjero ir eksterjero, bet ir dar pridėtų papildomų kvadratinių metrų visam namui.

Įkvepiantys pokyčiai 48 kv.m erdvėje Kaune: kaip garažas virto jaukia svetaine (5)

Pažvelgus į šios svetainės fotografijas sunku patikėti, kad tai – buvusi garažo erdvė. Dizainerė Lina Gronskytė-Bakienė („Minkšti namai“) sako, kad verčiant garažą svetainės kambariu, svarbiausia užduotis buvo suprojektuoti naują erdvę taip, kad ji vientisai derėtu su likusiu namo interjeru.

Namas Kaune: ryškūs sprendimai aktyvios šeimos būste (7)

Interjero dizainerė Lina Gronskytė-Bakienė („Minkšti namai“) sako, kad pirmiausia kuriant interjerą yra svarbu perprasti užsakovą, jo būdą, išsiaiškinti pomėgius, o tada geriausi ir daugiausiai „cinkelio“ turintys interjero sprendimai atkeliauja patys. Šio būsto savininkai – daug keliaujanti ir aktyvų laisvalaikį mėgstanti šeima, tad jiems buvo parinktas ryškus ir grafiškas interjero stilius.

300 kv.m namas Vilniuje: ramybės kupiną atmosferą padėjo sukurti skoninga prabanga (29)

Dizainerei Beatai Senkevič („Interdio“ dizaino projektavimo studija) teko užduotis sukurti dviejų aukštų namus jauniems ir žinantiems, ko nori iš gyvenimo, žmonėms.

Hario Poterio vaikystės namas, kuris patiks ne tik jo gerbėjams

Namas, kuriame Tamsos Valdovas nužudė Lilę ir Džeimsą Poterius, parduodamas už 995 tūkstančius svarų (1,12 milijono eurų).