Dviejų dizainerių diskusija: koks turi būti interjeras, kurį kuriame sau

 (3)
Aplinka namuose atspindi ten gyvenančio žmogaus asmenybę, gyvenimo filosofiją, tad vien pažvelgę į interjerą galime spręsti, kas ten gyvena, ką mėgsta, kuo užsiima ir pan. Duris į asmeninę erdvę praverkime kartu su interjero dizainerėmis Indre Sunklodiene ir Eliza Šubert.
© Structum nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šaltos naujovės ir ištrintos ribos

„Individualių būstų interjero tendencijos ir mados, kaip ir bet kokios kitos srities, juda ir keičiasi šviesos greičiu, – pastebi vyresnioji studijos „EMPRO“ dizainerė Eliza Šubert. – Dažniausiai kryptį nurodo parodų ir forumų siūlomi sprendimai. Kuriant interjerą tenka atsižvelgti į įvairių sričių specifikas. Tad ne visuomet gali siekti vien estetikos ir grožio. Neretai naujoviški sprendimai lemia mažą formų ir medžiagų pasirinkimą. Deja, tai ne visuomet tinka mūsų būstams.“

Bet panašu, kad patinka klientams, nes, pasak interjero dizainerės-architektės Indrės Sunklodienės, medžiagos po truputį netenka savo apibrėžtų panaudojimo sferų – dabar nieko nestebina parketlentės ant lubų, sienų, taip pat vis dažniau ryžtamasi drąsiems sprendimams, tokiems kaip paliekamos atviros betono perdangos, kolonos, grindys. 

Dviejų dizainerių diskusija: koks turi būti interjeras, kurį kuriame sau
© Structum nuotr.

„Per pastaruosius keletą metų mes labai gerai įsisavinome „šaltąsias“ apdailos medžiagas, – pritaria ir E. Šubert. – Betonas, akmens masė, metalas. Daugybė būstų dabar atrodo net asketiškai, nors klasikinės formos ir Provansas mūsų tautai niekuomet ir nebuvo artimi.“

Kita naujovė – grįžtanti vintažo mada, kuri ištrina ribas tarp privačių ir visuomeninių interjerų, – kavinės, barai tampa panašūs į jaukias namų svetaines, o namuose neretai atsiranda industriniams interjerams būdingų elementų. Tačiau mes sunkiai suvokiame ir priimame Europos siūlomas tendencijas, nes neretai sprendimai būna labai drąsūs. Pavyzdžiui, italai grįžta prie savo šaknų ir siūlo vaikystės prisiminimuose įstrigusias šešiakampes apdailos plyteles, o mūsų tautiečiams tokia apdaila kelia neigiamas emocijas ir vis dar primena sovietmetį. Pasak E. Šubert, išlieka jaunimo labai mėgstamas skandinaviškas stilius, nes ši stilistika pasąmoningai mums yra artimiausia. „Bet tokios jau tos tendencijos – laikinumas ir nepastovumas. Svarbiausia – išlikti savimi ir suvokti, kad mūsų namai – tai mes patys“, – teigia dizainerė. 

Dviejų dizainerių diskusija: koks turi būti interjeras, kurį kuriame sau
© Structum nuotr.

Šiek tiek žemės, miško ir dangaus

Gal asketiški betoniniai lietuvaičių namai bent jau pagyvinti ryškesnėmis spalvomis? „Deja, – nuvilia E. Šubert. – Vyraujančios spalvos besąlygiškai yra pastelinės. Jų turbūt net globalinis atšilimas nepakeis. Gal kaltas lietingas mūsų šalies oras, gal permanentinė psichologinė būsena. Visuomet norisi „kuo šviesiau“. Savo klientų akyse pastebiu neapsakomą baimę tamsesniems ar sodresniems atspalviams. Tai lengva paaiškinti. Neseniai turėjau apsispręsti dėl vieno projekto pastato fasado spalvos. Paletė plati, atspalviai sudėlioti plotais ir sumaišyti nuo šviesiausio iki tamsiausio. Pirmą kartą žvilgtelėjusi, iš karto pamačiau, kad yra viena vienintelė tinkama spalva. Kadangi turėjau šiek tiek laiko, leidau sau pafantazuoti. Kuo toliau žiūrėjau į atspalvius, tuo labiau tapo aišku, kad Lietuvos atspalviai yra žemės, miško ir niūraus dangaus. O štai šalia jų – ryškūs koralų, Pietų šalių saulės ir dykumos atspalviai. O dar dešiniau – balkšvi ir mėlyni Graikijos salų tonai. Bet mūsų kraštovaizdžiui vis vien tiks tik ta vienintelė šviesi gelsvai pilka spalva.“ 

Dviejų dizainerių diskusija: koks turi būti interjeras, kurį kuriame sau
© Structum nuotr.

Ir I. Sunklodienė sutinka, kad natūralios, žemiškos spalvos pas mus visuomet išlieka populiarios ir madingos, iš išskirtinių spalvų ji pamini ryškiai žalią ir mėlynos bei geltonos spalvų derinius. Nors, pasak E. Šubert, nėra blogai, kad renkamės prislopintą ramumą ir šviesą, tačiau pasidžiaugia, kad ir tarp mūsų atsiranda sukilėlių. Jai teko rengti ir visiškai netipinį interjero projektą. Užsakovai pageidavo kuo ryškesnių įvairių atspalvių. Avietinė, žalia, turkio ir citrusinių atspalviai. „Neslėpsiu, man tai buvo lyg atgaiva mintims, – sako ji. – Nors teko atsisakyti vaizdų už lango ir papildomai uždengti juos šviesai laidžiu, bet vaizdo neperteikiančiu audiniu. Aplinka buvo absoliučiai nepalanki – mažas miestelis, aplink vien pilki daugiabučiai namai. O viduje – pietietiškos nuotaikos! Visuomet sakau, kad gali eksperimentuoti, būti drąsus. Bet jei norisi ryškumo, turi iš tikrųjų tai jausti. Čia negali vadovautis mada. Čia gimsta namai.“

Kur slepiasi buitis?

Pasak I. Sunklodienės, buities ir santechnikos prietaisai interjere atsiskleidžia ar pasislepia, atsižvelgiant į interjero koncepciją. „Buitinė technika visuomet liks tuo dalyku, kurio techninės ypatybės yra svarbesnės už išvaizdą, – sako E. Šubert. – Jei virtuvėje negaminama, nėra reikalo įrengti daugiafunkcę orkaitę matomiausioje vietoje. Yra gamintojų, siūlančių minimalius daugiafunkcius prietaisus, atliekančius mažiausiai dvi skirtingas funkcijas. 

Dviejų dizainerių diskusija: koks turi būti interjeras, kurį kuriame sau
© Structum nuotr.

Taip esame integravę mikrobangų krosnelę, orkaitę, indaplovę – viskas viename. Santechnikos įrangos variantų taip pat daug. Yra ir kitų būdų – jei netinka buitinio prietaiso vaizdas, slepiame jį balde.“ Tačiau dizainerė pastebi, jog yra nemažai gamintojų, kurie siūlo tokią buitinę techniką, kuri tiesiog sukurta būti dėmesio centre. Čia kiekvienas objektas išskirtinis ir dėl savo spalvos, formos, medžiagiškumo. Tokių objektų pasirinkimą lemia interjero stilistika.

Naujovėmis Lietuvoje būtų galima vadinti galimybę rinktis santechnikos ar buities prietaisus iš spalvų paletės, taip pat naujas yra šildymo kopėtėlių atgimimas – dabar jos tampa ne tik vieta rankšluosčiams džiauti, bet ir visaverte dizaino dalimi, dekoro elementu.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Namai

Svajingas interjeras, kuris patiks ne tik romantikams

Niujorke (JAV) esantys namai tiesiog dvelkia ramybe ir atrodo tarsi nepasiekiama svajonė. Bet gal nuo jų viskas ir prasideda? 340 kv.m būstas yra įkainotas 4,2 mln. eurų. 3 miegamieji su vonios kambariais, baseinu, kuriam taip pat priklauso atskiras namelis su 2 miegamaisiais ir vonios zonomis. Na, ir dar daugybė akcentų, kurie paverčia šį namą pasakiška erdve...

100 kv.m būstas Vilniuje: lengvumo jausmu užpildyta prabanga (20)

Šis 100 kv.m amerikietiško stiliaus kryptimi įrengtas būstas Vilniuje priklauso trijų asmenų šeimai. Interjero dizainerė Vaida Jurkšaitienė dalijasi, kad sunkiausia kuriant šį interjerą buvo prisitaikyti prie jau esamų vidaus erdvių sprendimų ir iš esmės pakeisti interjerą bei viską sujungti į vientisą, harmoningą visumą.

200 kv.m namas Vilniuje: būstas šiuolaikiškai, gerą skonį turinčiai porai (124)

Šis 200 kv.m namas, kuris yra įsikūręs Gulbinuose (Vilniuje), priklauso jaunai, išsilavinusiai porai, kuri vertina estetiką ir skoningumą. Interjero dizaineris Eugenijus Byčenkovas (architektūros ir interjero studija „Casablanca“) pasakoja, kad užsakovų suformuotas uždavinys buvo – sukurti modernų, funkcionalų ir erdvų interjerą.

Lietuvės ir kipriečio kurtas 190 kv.m namas: kūrybiškumu stebinantys architektūriniai sprendimai (48)

Architekto Andreas ir Birutės Vardas kurti namai iš išorės gali pasirodyti šiek tiek panašūs į statybų aikštelę, nes juos statant buvo panaudoti 360 betoninių vamzdžių, kurie paprastai yra naudojami tiesiant kelius. Tačiau patekus į namo vidų ši netikėta statybinė medžiaga atsiskleidžia tikrą savo gožį – tai ne tik funkcionali architektūros dalis, bet ir estetiška, harmoniją padedanti kurti detalė.

5 daugiausiai dėmesio liepos mėnesį sulaukę interjerai (4)

Ši vasara labiau primena rudenį. Bet gal tai nėra taip jau blogai?

260 kv.m namas Vilniaus priemiestyje: modernaus gyvenimo pavyzdys (17)

Nuotaikinga, kupina stiliaus ir spalvų istorija apie modernų gyvenimą užmiestyje, įgyvendintą svajonę, meilę žirgams ir jos atspindį namuose, ramią upės tėkmę, stilingo interjero idėjas ir kokybišką dizainą.

Trijų asmenų 200 kv.m namas Danijoje: tikra kaimiška idilė (3)

Vieno organinės daržininkystės ūkio Danijoje šeimininkė ir savo namus kūrė tokiu pačiu principu – arčiau žemės: rinkosi neutralius tonus su subtiliais žydros, oranžinės ir žalios spalvos akcentais, išraiškingas natūralių medžiagų faktūras, sendintus medinius baldus derino su rankų darbo tekstilės gaminiais, originaliais blusturgiuose rastais aksesuarais iš antrų rankų ir visiškai atsisakė iš plastiko pagamintų daiktų.

Liepos mėnesį žurnale „Mano namai“ – vasariška nuotaika

Liepą žurnalas „Mano namai“ pakvies apsilankyti stilinguose namuose, subtiliai dekoruotuose šeimininkams vaikystę primenančiais jūros ir miško motyvais, taip pat – ramybe ir romantika dvelkiančioje kaimo sodyboje, likusiems mieste pasiūlys nuotaikingo pikniko idėjų arba netikėtą žygį į laukinę gamtą, ir dar papasakos net keletą istorijų – mažą ir didesnę – apie jaukiai sukurtą sodą.

Namas Londone: kai susipina klasika ir drąsūs dizaino sprendimai (3)

Prieš daug metų į mažus butus suskirstytas erdvus trijų aukštų Edvardo epochos namas po renovacijos tapo vientisa vienos šeimos gyvenamąja erdve, kurioje šiuolaikiškai interpretuojami klasikinio stiliaus kanonai, drąsūs dizaino sprendimai, logiškai suplanuotos funkcinės zonos, ekspresyvi faktūrų bei raštų dermė padėjo sukurti modernų, jaukų ir išraiškingą jaunų žmonių būstą.

Birželį žurnale „Mano namai“ veikia kaimo traukos dėsnis

Žurnalo „Mano namai“ birželio numeryje pajusite šį mėnesį pradedantį visu pajėgumu veikti kaimo traukos dėsnį.