280 kv.m namas Kaune FOTO

„Sodrūs medžiagų tonai ir skirtingos faktūros – lyg tapyboje dažai: jais tapomas visas namo interjeras, kai kur paliekant ramias erdves, kai kur akcentuojant ir žaidžiant ryškiais potėpiais bei ornamentika, o jungtis tarp seno ir naujo, tarp praeities ir dabarties formuoja naują emociją ir kuria išskirtinę autentišką erdvę“, – vieną naujausių savo projektų, erdvaus šeimos gyvenamojo namo Kaune interjerą, pristato jo projekto autorė architektė ir dailininkė Edita Stankevičiūtė-Righetto.

Kauno priemiestyje pastatyto dviejų aukštų 280 m² namo, kuriame įsikūrusi keturių asmenų kauniečių šeima, stilistinį interjero projektą padiktavo namo eksterjeras. Interjerą kūrusi architektė Edita Stankevičiūtė- Righetto tikina, kad tokiais atvejais, kai interjeras projektuojamas jau pastatytame pastate, svarbu pastebėti ryšį tarp išorės ir vidaus, todėl šio namo vidaus erdvėse atsirado senų plytų, naudojamų namo fasadui apdailinti, mūro fragmentų. „Derinti šiuolaikiškas medžiagas su senomis yra viena iš pagrindinių interjero idėjų“, – sako projekto autorė, todėl nenuostabu, kad naujai pastatytame name yra unikalių natūralių elementų: senų masyvių medinių sijų, raudonų plytų mūro, sendinto medžio, rūdinto metalo motyvų, derinamų su sodriais spalviniais tonais bei minkštomis faktūromis. Visa tai išryškėja vyraujančiame baltame interjero sienų fone.

Interjero kolorito motyvą padiktavo mėgstami šeimininkės spalviniai tonai: juos derinant su senomis plytomis, medinėmis sijomis, rūdinto metalo elementais, natūralaus ąžuolo riešuto atspalvio grindimis ir tarpusavyje susiformavo unikali spalvinė svetainės gama.

Naujos statybos namo fasadui apdailinti naudotos medinės, pilkai nudažytos lentelės derinamos su senų plytų mūro faktūra.

Projektuojant interjerą svarbu rasti ryšį tarp išorės ir vidaus, todėl šio namo vidaus erdvėse atsirado senų plytų, naudojamų namo fasadui apdailinti, mūro fragmentų.

Didelėje svetainėje įkomponuota specialiai šiam interjerui Editos sukurta erdvės proporcijas ir stilistinę koncepciją atitinkanti sofa, kurios rėmas pagamintas iš rūdinto metalo.

Ieškant geriausio sprendimo, kaip įrengti bendrojo kambario erdvę, buvo nuspręsta atsisakyti tradicinių baltų lubų, o jas dekoruoti. Tokį sumanymą padiktavo lubų konfigūracija – teko ieškoti būdų, kaip sukurti reikiamą erdvės aukštį. Centrinėje dalyje suformuota įgilinta niša ir sumontuotos sendinto stiliaus medinės sijos. „Sukuriamas įspūdis, tarsi atidengę senus lubų sluoksnius randame freskų, – pasakoja Edita Stankevičiūtė-Righetto. – Atrodo, lyg namas būtų rekonstruotas, lyg jis turėtų savo istoriją, emocijų ir paslapčių...“ 

Luboms dekoruoti Edita pasirinko ornamentą su neįkyria, archajiška, daugiaprasme ovalo forma. Šį motyvą subtiliai pakartoja ir kiti interjero elementai – židinio zonoje įkomponuoti garsaus XX a. modernizmo epochos architekto Arne Jacobseno 1958 m. sukurto krėslo „The Egg“ reprodukcijos. Sodrus violetinis jų atspalvis subtiliai derinamas prie tamsiai rudo židinio sienos kolorito, vizualiai sukuriančio svetainės kompozicijos išbaigtumo pojūtį. Dekoruojant sieną buvo siekiama suteikti jai atsainaus dažymo ir senumo įspūdį, pabrėžiantį pagrindinę interjero stilistinę koncepciją.

Plastiškos, aptakios baldo formos, jauki kašmyro vilnos audinio, kuriuo aptraukti krėslai, faktūra bei sodrus violetinis atspalvis harmoningai įsilieja į gilių poilsio zonos atspalvių kompoziciją, pabrėždami čia tvyrančią atsipalaidavimo ir romantikos atmosferą.

Visame pirmajame aukšte išklotos natūralaus ąžuolo, beicuoto riešutų spalva, grindys dera prie sodrių spalvinių akcentų bei seno medžio ir plytų fragmentų.

Dekoruojant sieną buvo naudojama projekto autorės sugalvota technika, sukurianti atsainaus dažymo ir senumo įspūdį, todėl prie jos harmoningai dera ir masyvios senovinės medinės sijos.

Interjere priderinti unikalūs projekto autorės sukurti iš rūdinto metalo pagaminti šviestuvai, puikiai pabrėžiantys bendrą interjero idėją. Jie buvo pritaikyti atsižvelgiant į funkcinę paskirtį: du didieji puošia židinio zoną, vienas pakabintas virš valgomojo stalo, svetainėje prie sofos įkomponuotas toršeras ir du maži pastatomieji – miegamajame. 

Bendrojo kambario galinėje dalyje suformuotoje nišoje įrengta virtuvės zona, o greta jos, palei langą, įkomponuotas valgomojo stalas. Nuo svetainės šią zoną vizualiai atskiria metalinis namo konstrukcijos elementas – jį projekto autorė papuošė didžiule, išraiškinga, šeimininkės išpuoselėta monstera. Dideli karpyti šio augalo lapai subtiliai užmaskuoja buitinę namų zoną, įlieja šiek tiek gyvybingumo ir praskaidrina sodrius atspalvius. 

Nišoje suprojektuota virtuvė išsiskiria sodriu mėlynu koloritu ir švariu, santūriu dizainu. „Ši mėlyna, vadinamoji indigo, ir minimalistiniai fasadai sukuria dvilypį virtuvės įspūdį, – pasakoja projekto autorė. – Indigo, viena iš seniausiai žinomų ir naudojamų spalvų, derinama su šiuolaikiško minimalistinio dizaino baldais – aukštomis blizgių fasadų spintomis, nors netiesiogiai, tačiau sujungia praeitį bei dabartį ir dar kartą pabrėžia pagrindinę stilistinę liniją.“

Į interjerą architektė įterpė unikalių natūralių elementų: senų masyvių medinių sijų, raudonų plytų mūro, sendinto medžio, rūdinto metalo motyvų, derinamų su sodriais spalviniais tonais ir minkštomis faktūromis.

Valgomojo stalas – tai dviejų stilių sankirta: ištaigingos tekintos barokinės kojos derinamos prie grubaus senų lentų stalviršio. Kėdės apvilktos medžiaginiais takeliais – juos pasisiūdino pati klientė.


Virtuvė išsiskiria sodriu mėlynu koloritu ir švariu, santūriu dizainu.

Žaismingos nuotaikos ir individualumo vaikų kambariams suteikia spalvingos detalės: mergaitės kambaryje – purpurinės su raudonu atspalviu, berniuko – tamsiai mėlynos.

Antrajame namo aukšte suprojektuoti visų šeimos narių miegamieji, abiem šeimininkų vaikams – sūnui ir dukrai – paskirta po atskirą kambarį. Juos projektuodama Edita Stankevičiūtė-Righetto norėjo kiekvienam suteikti savitą charakterį, tačiau siekė išsaugoti bendrą stilistinę koncepciją, todėl kaip pagrindas buvo naudojamas visame interjere vyraujantis fonas – riešutų atspalvio ąžuolo grindys ir baltai nudažytos sienos. Abiejuose kambariuose – tokios pat apdailos medžiagos, panašaus dizaino baldai, dekoro elementai, analogiškai suplanuotos zonos: tai padėjo išlaikyti interjero vientisumą. 

„Netikėtas sprendimas vaikų kambariuose – atviros spintos, – pastebi projekto autorė. – Čia norėjau sukurti dinamikos ir žaismingumo pojūtį, tačiau vengiau margų tapetų ar kitokių tradicinių vaikiškų dekoravimo būdų. Pagaliau radau originalų sprendimą – žaismingą vaiko spintą su atviru turiniu, kur matyti žaislai, drabužiai ir visas mažojo gyvenimas...“

Vaikų kambariuose įrengtos didelės spintos be durų – netikėta projekto autorės idėja.

Santūri, tačiau stilinga darbo zona – būtinas vaikų kambario elementas.

Abiejuose kambariuose – tokios pat apdailos medžiagos, panašaus dizaino baldai, dekoro elementai, analogiškai suplanuotos zonos.

Antrajame aukšte suprojektuotoje šeimininkų privačiojoje zonoje įrengtas didelis miegamasis, o greta jo – erdvus vonios kambarys. Siekdama išlaikyti visam interjerui būdingą dekoravimo stilių, projekto autorė Edita Stankevičiūtė-Righetto vieną miegamojo sieną papuošė senų plytų mūro faktūra. Tai padėjo sukurti paslapties ir romantikos aurą, kurią dar labiau pabrėžė originalūs autoriniai šviestuvai, įkomponuoti prie lovos ir nedidelėje poilsio zonoje. Juos uždegus po kambarį pasklinda jaukiai virpanti šešėliuota prieblanda.

Siekdama sukurti ramybės ir poilsio atmosferą, šiam kambariui dekoruoti architektė parinko ramesnį koloritą – prie grubokų mūro sienų netikėtai atrodo šilkinės žalsvai rusvos naktinės drapiruotos užuolaidos, sukeliančios asociacijų su gamta ir padedančios kurti ramią, atpalaiduojamą poilsio kambario aplinką.

Miegamajame pritaikyti išraiškingi ir subtilūs dekoro elementai – prie medinių riešutų atspalvio grindų ir senų plytų sienos derinami žalsvai rusvi užuolaidų tonai, elegancijos suteikia blizgi lovatiesės tekstūra, o paslapties – originalių rūdinto metalo šviestuvų šviesos ir šešėlių žaismas.


Plastiškų, natūralių formų balta vonios santechnika – lyg elegantiškos vazos, subtiliai išryškėjančios pilko kolorito fone.

Greta šeimininkų miegamojo suprojektuoto erdvaus vonios kambario sienoms dekoruoti architektė pasirinko akmens masės plyteles su egzotinių akmenų raštais. „Tai lyg uolų raštai, suteikiantys ramybės ir poilsio pojūtį“, – savo pasirinkimą motyvuoja Edita. Margą akmenų imitacijos priešinį subtiliai atskiedžia ir spalvinę pusiausvyrą padeda išlaikyti neutralus pilkas koloritas – šio atspalvio dažais nudažyta vonios kambario siena, palei kurią ant spintelės sumontuoti plastiškų, natūralių formų praustuvai. Jie lyg elegantiškos vazos, padėtos ant vonios baldo, kurio fasadai padengti tokiomis pačiomis plytelėmis kaip ir vonios kambario sienos. Taip projekto autorei pavyko vizualiai niveliuoti papildomas detales ir sukurti vienalytę, nedalomą vonios kambario erdvę.

Nedideliame pirmojo aukšto tualete šiek tiek įstrižai pakabintas ovalus veidrodis suteikia dinamikos ir netikėtumo įspūdį.

Egzotiškas akmens masės plytelių raštas natūraliai dera prie senų medinių sijų dekoro.

Nuotraukos – Augio Narmonto ir Augio Rutkausko. Projekto autorė – architektė Edita Stankevičiūtė-Righetto.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis