166 kv.m. namas Vilniuje: šiuolaikiškumo ir tradicijų dermė

Dizainerės Aušros Marcinkevičiūtės jaunai augančiai šeimai sukurtas namo interjeras savyje sujungė nauja ir sena. Šeimininkai norėjo jaukių, patogių gyventi namų su charakteringomis detalėmis. Todėl čia puikiai prigijo iš prosenelių paveldėta XX a. pr. spinta ir komoda, o dizaino koncepcijoje persipynė tiek skandinaviškas minimalizmas, tiek retro stilistika ir etniniai motyvai.

Prieš dvidešimtmetį pastatytame name anksčiau gyveno kita šeima. Rekonstruojant būstą buvo keičiama apdaila, medžiagos, koloritas, apšvietimas, santechnika, baldai. Vis dėlto, didesnis iššūkis buvo prie naujo interjero priderinti tai, kas liko iš ankstesnių šeimininkų laikų. Šeimininkų pageidavimu, svetainėje buvo atnaujintas uosio parketas, o prie jo pritaikytos valgomojo ir virtuvės grindys. Hole ir svečių tualete nekeistos grindų plytelės – nors iš pradžių jos atrodė šaltokos, bet nudažius sienas kitomis spalvomis, patiesus kilimą vaizdas tapo jaukesnis.

Patalpų išdėstymas liko toks pats, tik virtuvė buvo sujungta su valgomuoju. Prieš tai buvusi uždara ir tamsoka virtuvė tapo erdvesnė, šviesesnė. Šviesos patenka ir pro kiek aukštėliau esančios svetainės langus. Pusės aukšto ir laiptų skiriamos valgomojo-virtuvės ir svetainės zonos atrodo esančios ir kartu, ir atskirai.

Atnaujinant būstą buvo naudojamos tik natūralios medžiagos: medis, akmens masė, natūrali faneruotė. Minkšti baldų užtiesalai, vilnoniai kilimai dar sustiprina jaukumo ir natūralumo įspūdį.
Pasak dizainerės, nors šeimininkų profesijos nemeniškos, jų gyvenama erdvė pasižymi kūrybiškumu. Patys šeimininkai ieškojo meno kūrinių, išskirtinių detalių, kurios atskleistų būsto nuotaiką, ateityje planuoja įsigyti paveikslų. Paieškos lėmė, kad svetainės erdvėje atsirado autorinis darbas – grakšti žirgo skulptūrėlė. Specialiai šiems namams dizainerė suprojektavo šeštojo dešimtmečio stilistikos valgomojo indaują. Vėliau atsirado ir lininė staltiesė, vaza, subtiliai nurodančios į etnostilių. Valgomasis įrengtas taip, kad suteiktų atsvarą švariai, minimalistinei virtuvės erdvei – ne atsitiktinai jis daugiau naudojamas švenčių progomis, o prie virtuvės baro šeima susirenka kasdien.

Šeštojo–septintojo dešimtmečių dvelksmas ypač juntamas svetainėje: išpūstų formų sofa, ąžuolo faneruotės baldai, trikojai staliukai. O raštuotame belgų gamintojų kilime galima įžvelgti etninių motyvų, susiejančių su tam tikrais valgomojo dizaino elementais.

Dizainerė sako nepabijojusi interjere naudoti juodos ir pilkos spalvos, žemiškų atspalvių. Net ir miegamojo sienos išdažytos intensyvia pilkai žalsvai spalva. Šiame kambaryje ypač ryški seno ir naujo dermė: išskirtiniai prosenelių dovanoti baldai užima apatinę patalpos dalį, o kylant į viršų dizainas modernėja – paveikslą užbaigia modernūs šviestuvai, atkartojantys lubų linkio formą. Miegamojo erdvė nestandartinė ir tuo, kad paliktas didelis lubų aukštis, dideli langai, atveriantys panoramą.

Atnaujinus vonios kambarį, buvusios vonios vietoje atsirado erdvus dušas, kuriame tilpo net suoliukas. Šeimininkai norėjo vientisumo įspūdžio, kurį išgauti padėjo besiūlės plytelės. Medžiagos rinktos tokios, kad primintų natūralų akmenį. Tačiau kartu norėjosi, kad patalpa neatrodytų nuobodžiai, todėl viena iš sienų dekoruota žaismingais raštais. Nestandartiškai įrengtas ir pirmame aukšte esantis svečių tualetas. Jo geometrinių raštų tapetais išklijuotos sienos primena septintąjį dešimtmetį ir kuria netikėtumo įspūdį.

Dizainerės teigimu, pagrindinis iššūkis projektuojant šį būstą buvo pritaikyti erdves naujos šeimos poreikiams, derinantis prie likusių detalių ir randant vietą paveldėtiems daiktams. Rezultatas pavyko žavus – būste sklando išties demokratiška ir meniška dvasia.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis