Kuriant šį interjerą vienu pagrindiniu smuikų griežė įdomi ir sudėtinga palėpės erdvė. Ji įsikūrusi istoriniame pastate, kuris saugomas valstybės, o dauguma sienų – laikančiosios, tad galimybės palėpę rekonstruoti buvo labai ribotos. Todėl įrengiant gyvent tinkamą būstą teko derintis prie erdvės „kaprizų“ – neįprastai ilgų kambarių, šlaitinių lubų, nefunkcionalaus aukščio sienų, keistų išsikišimų, nišų, daugybės stoglangių. Vis dėlto, dizainerei pavyko šiuos trūkumus paversti privalumais.
„Man, kaip interjero dizainerei, svarbiausia įsigyventi į projektuojamą erdvę ir ją suvokti. Kiekvieną kartą stengiuosi kūrybiškai išnaudoti erdvės „trūkumus“ ir išskirtinumą. Šioje palėpėje juoda spalva išryškinau galines sienas – tai duoklė neįprastai erdvės geometrijai. Kad gyventojai nekliūtų už sienų, nišose įrengiau lentynas ir spintas. Virtuvėje ir vonioje trūko sienų aukščio, todėl projektavau platesnius, nei įprasta, baldus. Individualų interjero stilių nulėmė erdvė ir būsimų gyventojų poreikiai“, – pasakoja V. Sadaunykė.
Įdomi ir erdvės istorija – pastatų komplekse, kur vyrauja biuro patalpos, ši palėpė ilgą laiką buvo tarsi balta varna. Pasiekiama tik siaurais į trečią aukštą vedančiais sraigtiniais laiptais, biurų nuomai ji netiko. Šeimininkai ilgai suko galvą, kokiai veiklai pritaikyti šias patalpas, kol galiausiai prireikė kažkur apgyvendinti į Klaipėdą atsikėlusius darbuotojus su šeimomis. Taigi, nuspręsta ilgai nenaudotą erdvę paversti nuomojamu būstu su visomis reikalingomis patalpomis ir patogumais.
Prieš rekonstrukciją erdvė buvo padalyta į mažas patalpas, tačiau siekiant sukurti namų įspūdį dalies durų atsisakyta. Taip pat išardyta siena, kuri skyrė svetainę nuo koridoriaus ir toje vietoje įrengtas darbo kampelis. Didelei sieninei spintai buvo specialiai suformuota niša iš gipso kartono – taip ji nepastebimai integravosi į erdvę.
Abu miegamieji turi atviras rūbines, į kurias patenkama ne pro duris, bet praskleidus užuolaidą – šiuo sprendimu siekta „paminkštinti“ erdves ir suteikti joms daugiau jaukumo.
Dėl neįprastų erdvės matmenų daugelis baldų šiam būstui projektuoti pagal užsakymą. Pavyzdžiui, darbo zonoje įrengtas aukštokas, pusbarį primenantis stalas, kad nors vienoje vietoje būtų galima pasidžiaugti įprastiniu vaizdu pro langą. Atspindint būsimą nuomininkų kaitą, ne visai baldai bute stacionarūs. Virtuvės baro stalas projektuotas taip, kad prireikus jį būtų galima pernešti į svetainę. Mobilios spintelės – daiktų dėžės ant ratukų – labai pravers keičiantis nuomininkams.
Interjere vyrauja monochrominė spalvų gama, iš kurios žaismingai „išsišoka“ žalia vonios siena ir šachmatinės grindų plytelės. Kad smarkiai pasvirusi siena nekeltų gyventojams diskomforto suprojektuota plati spintelė. Be to, įgyvendintas ir dar gana retas Lietuvoje sprendimas – galimybė vonios kambaryje auginti gėles stalviršyje įrengtame lovelyje.
Šis interjeras – tarsi įrodymas, kad bet kokią erdvę galima paversti gyvenama, net nedarant didelių pertvarkų. Šiuo atveju buvo stengtasi išryškinti erdvės privalumus ir rasti patogiausius sprendimus esamomis sąlygomis. Erdvės vientisumui pabrėžti pasirinktas minimalistinis stilius, kuriame dominuoja griežtokos linijos ir geometrinės formos, o akcentais tapo juodos spalvos sienų fragmentai. Interjerui jaukumo suteikia faneriniai baldai.
