„Loftas – tai tam tikra filosofija, gyvenimo būdas, – sako architektas Remigijus Bimba. – Kiekvienas gali rinktis, kaip jis išnaudos loftų teikiamas galimybes – ar kursis gyventi itin modernioje erdvėje, primenančioje industrinio tipo patalpas, ar nedideliame, jaukiame bute su aukštesnėmis nei standartinės lubomis, o galbūt rinksis studiją su unikalios konstrukcijos stogu.“
Loftų kultūros pionieriai – Niujorko menininkai, taip išpopuliarino nebenaudojamų pramoninių pastatų erdvių pritaikymą kūrybai ir gyvenimui, jog patys nebesugebėjo mokėti nuomos, todėl jų vietas netrukus užėmė turtingi teisininkai bei finansininkai.
Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio daugelis apleistų gamybinių pastatų Jungtinėse Valstijose virto menininkų kūrybos erdvėmis, jose galerijas bei studijas kūrė garsiausi to meto dailininkai.
Europoje tokio gyvenimo būdo idėjos pasklido 7-ajame dešimtmetyje. Loftų populiarumas pasaulyje taip išaugo, kad net pradėti statyti nauji, loftų tipo, pastatai. Šiuo metu JAV ir Europoje tikrieji, senieji loftai itin vertinami, jų kainos siekia net iki 50 tūkst. dolerių už kvadratinį metrą, o menininkus juose pakeitė pramogų bei verslo pasaulio žvaigždės.
Gyvenimo loftuose idėją iš Niujorko į Lietuvą atvežė taip pat menininkai. Vilniuje pradėtomis kurtis tokio tipo gyvenamosiomis erdvėmis nuo 2002-ųjų itin pradėjo domėtis jauni verslininkai bei pasiturinčios jaunos šeimos. Gyvenantieji loftuose pabrėžia savo nesuvaržytą požiūrį į gyvenimą ir stilingumą, todėl šio prestižinio būsto gerbėjų būrys auga.
